Scanpix

Lietuvos laukia brangiausias ir sudėtingiausias šildymo sezonas, mat ekspertai jau beveik neabejoja, kad dujos iki naujo šildymo sezono pradžios brangs mažiausiai 30 proc. Bliūkšta premjero Andriaus Kubiliaus ir energetikos ministro Arvydo Sekmoko pažadai dar šiemet išsiderėti iš Rusijos dujų milžinės “Gazprom” bent 15 proc. mažesnes dujų kainas. Iš antraeilių pareigūnų sudaryta derybų grupė bei jai premjero suformuluota “kieta” derybų pozicija nedavė apčiuopiamų rezultatų. Buvęs Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkas prof. Vidmantas Jankauskas mano, kad, iš anksto užėmusi kategorišką poziciją, Lietuva neturėjo jokių galimybių išsiderėti mažesnę gamtinių dujų kainą. “Matau, kaip kitos šalys sunkiai derasi dėl dujų kainos formulės peržiūrėjimo, aukščiausiu lygiu kalbasi su premjeru Vladimiru Putinu, bet Rusija nelabai leidžiasi į derybas. Todėl nelabai tikiu, kad Lietuva ką nors gali pasiekti. Dujų kaina auga ir rudenį dar augs”, – nedvejojo V. Jankauskas. “Juodžiausias scenarijus pildosi”. LIETUVOS ŽINIOS

“Gazprom” greičiausiai turės atsikratyti Lietuvos dujotiekių ne iki kitų metų kovo, kaip siūlė Vyriausybė, o iki 2013-ųjų vidurio. Taip pasiūlė Seimo Ekonomikos komitetas. Pagal Europos Komisijos direktyvą, dujų tiekėjas negali valdyti pagrindinių šalies dujotiekių, kaip yra Lietuvoje: čia dujas parduodantis “Gazprom” turi nemažą dalį jas skirstančių “Lietuvos dujų” akcijų. Seimo Ekonomikos komitetas nusprendė, kad įstatyme bus įrašyta, jog pertvarką privalu baigti vėliau – iki 2013-ųjų liepos 31-osios, be to, šią datą Vyriausybė galės savo nuožiūra nukelti dar vėlesniam laikui. Ekonomikos viceministras Arvydas Darulis, atsakingas už derybas su “Gazprom”, dėkojo parlamentarams – esą komiteto įrašyta naujovė bus labai stiprus argumentas derantis su “Gazprom” dėl 15 proc. mažesnių dujų kainų. “Derybų metu galėsime pasinaudoti šia įstatymo nuostata”, – mįslingai žadėjo jis. “Terminą teks nukelti”. LIETUVOS RYTAS

Smunkančios naftos kainos keičia skaičius ir Lietuvos degalinių švieslentėse. Tačiau benzinas mūsų šalyje vis tiek kainuoja daugiausia iš visų Baltijos valstybių. Degalų kainų mistika regione pastebima ir šią vasarą. Nors dyzelinas Estijoje apmokestintas daugiau nei Lietuvoje, šios šalies gyventojai moka mažiau. Didmeninė degalų kaina Lietuvoje krinta jau visą mėnesį, tačiau degalinės tik dabar pradėjo po truputį mažinti kainas. Nuo mėnesio pradžios didmeninė “Orlen Lietuva” taikoma benzino kaina nukrito 16 centų, dyzelino – 9 centais. Tačiau Lietuvos mažmenininkai tik dabar nutarė reaguoti į smunkančias kainas. Visą mėnesį skaičiai degalinėse beveik nekito. “Lietuva Statoil” tinklas vakar benzino kainas sumažino maždaug 6 centais, dyzelino – keturiais. Kainas prikirpo ir kiti tinklai. Vakar litras 95 benzino degalinėse kainavo apie 4,58-4,62 lito, dyzelino – 4,28-4,32 lito. Degalų prekeiviai teigia kainas mažinantys atsižvelgdami į pasaulines tendencijas. Tačiau, pasak analitikų, kainos Lietuvoje turėtų būti dar žemesnės, įvertinus nuo balandžio mėnesio pingančios naftos įtaką. “Degalų pardavėjų apetitas – vis dar beribis”. LIETUVOS RYTAS

FINANSAI

Per ankstesnius Seimo ir savivaldos rinkimus partijų ir kandidatų piniginiai užstatai specialioje sąskaitoje būdavo įšaldyti apie 3 mėnesius, o dabar pinigų įšaldymo laikas pratęstas beveik dvigubai. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) prieš Jonines iš savo specialiosios sąskaitos pradėjo grąžinti partijų ir kandidatų piniginius užstatus už dalyvavimą 2011 m. savivaldybių tarybų rinkimuose. Specialiojoje VRK sąskaitoje buvo sukaupta net 2,63 mln. litų. VRK nusprendė kaip užstatus grąžinti 2,5 mln. litų, o 88 tūkst. litų įplauks į valstybės biudžetą. Nors pasikeitus įstatymui užstatai nuo šiol grąžinami ir mandatų negavusiems kandidatams bei partijoms, ne vienam jų nauja tvarka kelia įtarimų dėl nepaprastai ilgo pinigų įšaldymo termino. Ir tai vyksta laiminant politikams, nes įstatymą prieš 2011 m. savivaldos rinkimus pakeitė Seimas. RESPUBLIKA

Pasak asociacijos “Vienybės forumas” pirmininko Žilvino Šumskio, “valdžioje sėdintys trumparegiai politikai patylomis leido bankams užsidirbti iš žmonių, kurie išdrįso pabandyti tuos trumparegius pakeisti”. Tuo tarpu VRK pirmininko Zenono Vaigausko aiškinimu, užstatai grąžinami laikantis įstatymų, tačiau ir Z. Vaigauskas sutinka, jog “gana ilgas užstato negrąžinimo laikas kelia rūpesčių ne tik pavieniams kandidatams, bet ir partijoms”. VRK pirmininko patikinimu, komisija iš rinkiminių užstatų neuždirba nė cento, nes neturi teisės tuos pinigus banke laikyti už palūkanas. Tačiau Juliaus Veselkos, Seimo nario, nuomone, “jeigu nei valstybė, nei Vyriausioji rinkimų komisija iš to nieko neuždirbo, laimėjo tik vienas bankas! Per pusę metų iš 2,6 mln. litų, tegu ir po 3 proc. palūkanų skaičiuojant, ir tai išeina, kad dešimtys tūkstančių litų bankui padovanota…” “Nori į valdžią – duok bankui uždirbti”. RESPUBLIKA

RINKOS

Po trijų dienų bus lygiai du mėnesiai, kai savo darbo rinkos duris Lietuvos ir dar devynių ES šalių gyventojams atvėrė Vokietija. Nors iki tol kalbėta, kad didžiausia Europos ekonomika susiurbs paskutinius dar likusius Lietuvoje darbingiausius žmones, taip neatsitiko. Įdarbinimo Vokietijoje paslaugas teikiantys verslininkai sako, kad labiausiai lietuviams prigyti netoli esančioje turtingoje šalyje trukdo kalbos barjeras. “Kai Vokietija galutinai atvėrė savo darbo rinką, tikėjausi, kad atsiras daug daugiau įmonių ir asmenų, užsiimančių lietuvių įdarbinimu šioje šalyje. Bet nuo šių metų pradžios įdarbinimo paslaugas Vokietijoje pradėjo siūlyti vos kelios įmonės ir privatūs asmenys. Tiesą sakant, tai mane nustebino”, – “Respublikai” teigė Lietuvos darbo biržos (LDB) Darbo rinkos poskyrio vedėjas Aurelijus Gricius. Nuo 2010-ųjų pradžios Lietuvoje buvo atsisakyta teikti licencijas įdarbinimo užsienyje agentūroms. Užtat teikiantys tarpininkavimo įdarbinant paslaugas fiziniai ir juridiniai asmenys apie savo veiklą duomenis yra įpareigoti pateikti LDB. Jos atstovas A. Gricius galėjo išvardyti tik 4 agentūras ir 2 fizinius asmenis, kurie šiais metais pradėjo siūlyti įdarbinimo paslaugas Vokietijoje. RESPUBLIKA

Sujudimo nepastebėjo ir Gyventojų registro tarnybos, kurioje deklaruoja savo išvykimus Lietuvos piliečiai, Duomenų kokybės kontrolės skyriaus vedėja Nijolė Martinkėnienė. Jos teigimu, kad išvyko nuolat gyventi ir dirbti į Vokietiją, gegužę deklaravo 322, birželį – 258 mūsų šalies piliečiai. Tačiau ir prieš vokiečiams atveriant savo darbo rinką deklaravusiųjų išvykimą į kaimyninę šalį buvo nė kiek ne mažiau. Pavyzdžiui, balandžio mėnesį išvykstantys į Vokietiją deklaravo 326 Lietuvos gyventojai. Šiuo metu teigiama, kad per gegužę ir birželį Vokietijoje įsidarbino keli tūkstančiai Lietuvos gyventojų. Tačiau netgi šio nekonkretaus skaičiaus niekas negali nei patvirtinti, nei paneigti. RESPUBLIKA

Šakiuose įsikūrusios įdarbinimo įmonės vadovo Arūno Danieliaus manymu, didžiausia problema lietuviams įsitvirtinti Vokietijoje yra vokiečių kalbos nemokėjimas. “Vokiečiai mus iškart įspėja, kad jeigu potencialus darbuotojas, kurį mes nusiųsime į Vokietiją, nemokės bent minimaliai susikalbėti vietine kalba, su juo gali būti atsisakyta sudaryti darbo sutartį”, – sakė A. Danielius. “Vokietija lietuviams neįkandama”. RESPUBLIKA

RŪPYBA

Pirmadienį Vyriausybė pritarė naujajam pensijų kaupimo modeliui, pagal kurį būsimiesiems pensininkams kitąmet reikės apsispręsti – ar toliau kaupti lėšas privačiuose pensijų fonduose, ar sugrįžti į “Sodrą”.Įstatymo projekte numatyta, jog būsimieji pensininkai, iki šiol lėšas pensijai kaupiantys antrosios pakopos privačiuose pensijų fonduose, gali persigalvoti ir sugrįžti į “Sodrą”. Sprendimą jie turėtų priimti kitais metais, nuo sausio iki rugsėjo mėnesio. Pasilikusiems privačiuose fonduose būtų sudaryta galimybė sukaupti daugiau lėšų. Tačiau dėl naujojo pensijų kaupimo modelio dar laukiama karštų diskusijų Seime. Pavyzdžiui, liberalai nepritaria ir siūlymui palikti žmogui galimybę per vienus metus pasitraukti iš antrosios pakopos pensijų kaupimo sistemos, grįžtant į “Sodrą”. Jei Seimas įstatymui pritartų, nuo ateinančių metų sausio iki rugsėjo visi Lietuvos piliečiai, dalyvaujantys pensijų kaupimo sistemoje, turėtų apsispręsti, ką pasirinkti: ar toliau savanoriškai kaupti pensiją antrojoje pakopoje, ar grįžti į “Sodrą” ir dalyvauti papildomame kaupime. “Kelias iki orios pensijos – akmenuotas”. VAKARO ŽINIOS

STATYBA

Tik šiandien statybininkai ir valdininkai apsispręs, ar Klaipėdos arena pastatyta, ar dar ne. 2009 metais pasirašyta Klaipėdos savivaldybės ir generalinio rangovo – UAB “Vėtrūna” – sutartis, pagal kurią beveik 55 mln. litų vertės arena turėjo būti pastatyta 2010-ųjų gruodžio 31-ąją, bet iki to laiko dar net stogas nebuvo užbaigtas, tad statybininkai paprašė terminą pratęsti iki šių metų balandžio 1-osios. Tačiau ir tą dieną net plika akimi matėsi, jog statinys tikrai nebaigtas. Vėliau pabaigtuvės nukeltos į birželio 28-ąją. “Rytoj susirinksime, apsižiūrėsime ir nuspręsime – kviesti Valstybinę komisiją ar ne”, – pirmadienį “Vakarų ekspresui” teigė “Vėtrūnos” valdybos pirmininkas Vytautas Banys. Pasibaigus statybų darbams prasidės arenos atidavimo Valstybinei komisijai vertinti procedūros. Jų pabaigą prognozuoti taip pat sunku. Pirmosios krepšinio rungtynės arenoje vyks jau rugpjūčio 4-ąją. “Arena arba baigta, arba ne”. VAKARŲ EKSPRESAS

ŽEMĖ

Po pavasarį Klaipėdoje vykusios beglobių gyvūnų sterilizacijos akcijos, kurios metu į uostamiestį buvo atvykę veterinarijos gydytojai iš Rumunijos, tikimasi panašią akciją surengti ir šį rudenį. Šį kartą Klaipėdoje dvi savaites beglobius gyvūnus sterilizuotų tarptautinės organizacijos iš Vokietijos specialistai. Šią akciją į Klaipėdą siekia atvežti ir praėjusį sykį šiais reikalais užsiėmusi Austrijos Respublikos nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus Lietuvoje žmona Gudrun Koller. Jos teigimu, Austrijoje eutanazija taikoma tik nepagydomai sergantiems arba visuomenei pavojingiems gyvūnams, o taikant sterilizavimo praktiką per 5-7 metų laikotarpį beglobių gyvūnų gatvėse neliko. Tai esą būtų galima įgyvendinti ir Lietuvoje. Atvykę 2-3 vokiečių specialistai per dvi savaites sterilizuotų apie 500 gyvūnų. Kiek tai kainuos savivaldybei – kol kas neaišku. VAKARŲ EKSPRESAS

Vien per pastaruosius dvejus metus daugiau nei 20 mlrd. litų pasiskolinusi Lietuva ir didžiąja, šių lėšų dalį išleidusi ne efektyvioms investicijoms, o biudžeto skylėms lopyti, teigiamas ekonomikos atsigavimo pasekmes pajus vėliau nei kitos valstybės.

“Pastaroji krizė Lietuvai kainavo labai brangiai. Iš Rusijos krizės išlipome su kiek didesne nei 20 proc. BVP skola, o po šios krizės valstybės skola dvigubai didesnė. Vadinasi, atitinkamai mažesnės galimybės vykdyti aktyvią valstybės investicijų politiką ar mažinti mokesčius. Todėl mūsų ekonomikos atsigavimas bus labiau komplikuotas ir ilgiau užtruks”, – “Lietuvos žinioms” sakė SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.

Per pirmuosius tris šių metų mėnesius valstybės skola dar ūgtelėjo pora milijardų ir jau siekia beveik 38 mlrd. litų.

Vien pernai valstybė pasiskolino 11,9 mlrd. litų, o 2009 metais -13,8 mlrd. litų. Finansų ministerijos duomenimis, visa valstybės skola 2010 metų pabaigoje viršijo 36,5 mlrd. litų, o tai sudarė beveik 39 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP).

Kiekvienas krašto pilietis praėjusių metų pabaigoje buvo skolingas daugiau nei 11 tūkst. litų. Skaičiuojant tik dirbančiuosius Lietuvos gyventojus, kurie kuria pridėtinę vertę ir kurių sumokamais mokesčiais valstybė pildo biudžetą ir atsiskaito su kreditoriais, virš kiekvieno jų galvos kabo apie 19 tūkst. litų skola.

Finansų minsiterija tvirtina, kad šiais metais skolinimasis tikrai nebeaugs tiek, kiek augo pastaruosius dvejus metus.

“Šiemet biudžeto deficitui finansuoti, o taip pat ankstesnėms skoloms grąžinti reikės skolintis beveik perpus mažiau nei pernai – 6,1 mlrd. litų”, – sakė Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento direktoriaus pavaduotojas Gediminas Norkūnas

Tačiau, jo teigimu, atsižvelgiant į tai, kad 2012 metais Lietuvai reikės grąžinti 2002-aisiais išleistą ir 2006 metais papildytą 1 mlrd. eurų (3,45 mlrd. litų) vertės euroobligacijų emisiją, numatoma galimybė kaupti dalį lėšų šiai emisijai išpirkti.

Šilumos ūkį demonopolizuoti pasiūliusi prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia, jog tai galima būtų įgyvendinti ne tik konkurenciją skatinančiais įstatymais, bet ir ūkį vėl perimant valdyti valstybei.

“Iš pradžių bandysime demonopolizuoti įstatymais, jeigu tai nepadės, labai rimtai galima svarstyti ir apie tai, kad reikia, ko gero, susigrąžinti tokius strateginius dalykus atgal į valstybės rankas”, – Kaune žurnalistams antradienį sakė prezidentė.

Pasak D.Grybauskaitės, sudėtingiausia padėtis yra didžiuosiuose miestuose – Vilniuje, Kaune ir kituose.

“Būtent todėl, kad savivaldybės, šilumos ūkį vienaip ar kitaip atidavusios į privačias rankas, jo nekontroliuoja ir atsakomybės jokios neprisiima, tai yra labai didelė bėda”, – kalbėjo šalies vadovė.

Prezidentė pirmadienį pateikė Seimui pasiūlymų paketą, kaip demonopolizuoti šilumos ūkį.

Vilniuje šilumos ūkis yra išnuomotas Prancūzijos koncernui “Dalkia”, kai kuriuose kituose miestuose jis išnuomotas su “Dalkia” susijusiai įmonei “Litesko”, taip pat bendrovei “E energija”, o Kaune šilumą gamina “Gazprom” valdoma Kauno termofikacijos elektrinė, nors

šilumos ūkį valdo savivaldybės įmonė “Kauno energija”.

Pirmadienį paskelbtus savo pasiūlymus prezidentė argumentavo tuo, jog su komunalinių paslaugų įmonėmis susiję namo administratoriai rūpinasi ne gyventojų interesais, ekonomiškesniu šildymu ar vandens tiekimu, o atvirkščiai – yra suinteresuoti kuo didesniu vartojimu ir kuo brangesne namo priežiūra.

Šalies vadovė pripažino, kad įstatymų pataisas paskatino koncerno “Icor” įmonių dominavimas šilumos ūkyje. “Icor” ir jo valdomos įmonės, pirmiausia pastatų ir šilumos ūkio priežiūros įmonė “City Service”, veikia kartu su “Dalkia” – pastarosios valdoma “Vilniaus energija” ir “City Service” yra susijusios per tuos pačius akcininkus.

Registrų centro duomenimis, “Icor” akcininkai dalyvauja “Vilniaus energijos” ir “Dalkia Lietuvos” valdyme – “Icor” akcininkas Linas Samuolis vadovauja “Vilniaus energijai” ir “Dalkia Lietuvai”, o Andrius Janukonis yra šių abiejų įmonių valdybos narys ir “Dalkia Lietuva” valdybos pirmininkas.

Lenkijos ūkio plėtra paskutinį 2010 metų ketvirtį greičiausiai šiek tiek sulėtėjo ir prieaugis sudarė maždaug 4 procento.

2011 metais metinis ūkio prieaugis turėtų siekti 4-4,5 proc., prognozuoja centrinio banko pinigų politikos tarybos narė Anna Zielinska-Glebocka (Ana Zielinska Glebocka).

“Reuters” apklausti analitikai mano, kad šiemet prieaugis sieks 3,7 proc., o kitąmet – 4 procentus.

“Ketvirtojo ketvirčio prieaugis bus šiek tiek mažesnis negu trečiąjį ketvirtį, bus maždaug 4 proc.”, – pareiškė A. Zielinska-Glebocka televizijos kanalui TVN CNBC.

Jos nuomone, pirmąjį 2011 metų ketvirtį centrinis bankas turėtų padidinti bazines palūkanų normas.

Metinė infliacija lapkritį sudarė 2,7 proc. ir viršijo centrinio banko nustatytą 2,5 proc. tikslinį lygį, tad dauguma analitikų mano, kad 2011 metų pradžioje centrinis bankas ims griežtinti pinigų politiką.

“Pirmasis ketvirtis… Manau, tai geras laikas pagalvoti apie pinigų politikos griežtinimą”, – pareiškė A. Zielinska-Glebocka.

Lenkijos centrinis bankas nekeičia bazinių palūkanų normų, kurios sudaro 3,5 proc., jau pusantrų metų.

Lietuvos ekonomika, šiemet turėjusi galimybę remtis į eksportą, kitąmet turėtų būti auginama vidaus rinkos, prognozuoja didžiausio Lietuvoje SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.

Jo teigimu, vidaus vartojimą kol kas riboja pesimistinės žmonių nuotaikos ir taupymas blogiems laikams.

“Dabar tas itin konservatyvus elgesys, kai mėginama kiek galima daugiau pasidėti juodai dienai, turėtų keistis ir skatinti vidaus vartojimą. Tai yra nepaprastai svarbu žvelgiant į ekonomikos ateitį, nes kaip ten bebūtų, mes negalime tikėtis, kad geresni eksporto rodikliai mus ištrauks iš duobės. Jie šiais metais tikrai labai mums padėjo, bet išorės rinkose yra tam tikrų abejonių, ar pavyks išlaikyti tokį ekonomikos kilimo pagreitį Vokietijai, ar Rusijoje neįvyks nauja krizė”, – BNS sakė G.Nausėda.

Jo teigimu, didžiąją šių metų dalį Lietuvos vidaus rinka netgi šiek tiek smuktelėjo, palyginti su ir taip blogais 2009 metais.

“Kaip rodo naujausios apklausos, žmonės, nematydami kol kas prošvaisčių, yra linkę manyti, kad taip bus ir ateinančiais metais. Kai kada tokia laikysena arba elgesys pasiteisina, bet tuo metu, kai viskas keičiasi ir mes esame lūžio taške, toks pesimistiškas situacijos vertinimas ne visada būna teisingas, bet jis lemia žmonių elgesį, vartojimo įpročius”, – sakė SEB banko prezidento patarėjas.

G.Nausėdos teigimu, šiemet Lietuvos ekonomiką iš dalies gelbėjo Vokietija ir Rusija.

“Pagrindiniai mūsų prekybos partneriai Vokietija ir Rusija turėjo ne tokius ir blogus metus, taigi galėjo pirkti santykinai daugiau mūsų prekių ir paslaugų. Tai viena iš priežasčių, kodėl mūsų įmonėms sekėsi gana neblogai eksportuoti”, – sakė jis.

SEB atstovas prognozuoja, kad kitąmet Lietuvos vidaus rinka šiek tiek paaugs.

“Rizikų aplink yra labai daug ir aišku, kad būtų labai smagu pamatyti, kad Lietuva stojasi ne tik ant eksporto kojos, bet ir deda tvirtai ant žemės kitą – vidaus rinkos koją. Tai yra nepaprastai svarbu ir su tuo mes daugiausia siejame tą geresnį numatomą 2011 metų bendrojo vidaus produkto rodiklio augimą”, – teigė G.Nausėda.

SEB laukia, kad šiemet bendrasis vidaus produktas augs 1 proc., kitąmet – 4 proc., o 2012 metais – 4,5 procento.

Lietuvos išperkamosios nuomos rinkoje nuo vasaros vidurio kas mėnesį po kelis procentus padaugėja naujai pasirašomų sutarčių. Tiesa, jų šiek tiek daugėja tik verslo srityje, privataus vartojimo atsigavimo išperkamosios nuomos specialistai kol kas nepastebi.

Išperkamosios nuomos paslaugas teikiančios bendrovės “Nordea Finance Lithuania” generalinis direktorius Rimas Petrauskas mano, kad finansavimo augimo tendencijas kol kas kuria tik keli Lietuvos ekonomikos sektoriai. Daugiausiai naujų išperkamosios nuomos sutarčių pasirašoma su tarptautinių pervežimų bendrovėmis – jos vėl pradėjo didinti savo apsukas, tad atsiranda poreikis atnaujinti krizės metu sumenkusį sunkvežimių parką. Be to, vėl didėja žemės ūkio bendrovių apyvarta, joms taip pat reikia naujos įrangos bei technikos.

Tuo tarpu gamybinės įrangos sektoriuje – jis iki krizės buvo vienas išperkamosios nuomos sutarčių lyderių – kol kas visiškas štilis. Neatsinaujina ir nekilnojamojo turto, IT įrangos pirkimas išperkamąja nuoma.

Gegužės 3 d. prasideda Lietuvos Respublikos 2010 metų visuotinis žemės ūkio surašymas – valstybės mastu vykdomas visų ūkių, gaminančių žemės ūkio produktus, statistinis tyrimas, per kurį tikimasi gauti išsamius statistinius duomenis apie padėtį šalies žemės ūkio sektoriuje.

Kas bus apklausiami

Per žemės ūkio surašymą bus apklausti visi ūkininkų ir šeimos ūkiai bei visos žemės ūkio bendrovės ir įmonės, gaminančios žemės ūkio produktus, auginančios žemės ūkio augalus ar laikančios ūkinius gyvūnus. Per visą surašymo laikotarpį planuojama apklausti apie 270 tūkst. ūkininkų ir šeimos ūkių, turinčių 1 ir daugiau hektarų naudojamų žemė ūkio naudmenų, apie 170 tūkst. smulkių ūkių – ūkių turinčių mažiau kaip 1 hektarą naudojamų žemės ūkio naudmenų ir apie 650 žemės ūkio bendrovių bei įmonių.

Kokie statistiniai duomenys bus renkami

Per surašymą bus prašoma pateikti statistinius duomenis apie ūkių naudojamus žemės plotus, žemės pasiskirstymą pagal naudmenas, sodų ir uogynų rūšis bei plotus, žemės ūkio augalų pasėlių rūšis bei plotus, laikomų ūkinių gyvūnų rūšis ir skaičių, naudojamos žemės ūkio technikos skaičių, ūkinių pastatų plotą. Bus prašoma pateikti duomenis apie ūkyje dirbančius šeimos narius, jų amžių, profesinį pasirengimą, vidutinį per dieną ūkyje dirbtų valandų skaičių, dirbamą kitą mokamą darbą. Reikės taip pat pateikti nuolatinių samdomųjų darbuotojų skaičių, jų dirbtą laiką, dirbamą kitą mokamą darbą, laikinų samdomųjų darbuotojų dirbtų dienų skaičių, žemės ūkio gamybos metodus bei kitą ne žemės ūkio veiklą.

Kaip bus atliekamas surašymas

Kiekvienoje seniūnijoje, kurioje ūkininkai kasmet deklaruoja savo žemės ūkio naudmenų plotus, nuo gegužės 3 d. iki birželio 30 d. dirbs surašymo darbuotojas, kuris apklaus deklaracijas teikiančius ūkininkus ir paprašys pateikti papildomus, surašymui reikalingus duomenis.

Šiuo laikotarpiu taip pat kiekvienas galės pasinaudoti naujove – užpildyti ir pateikti surašymo klausimyno formą internetu per Statistikos departamento statistinių ataskaitų surinkimo sistemą.

Ir tik tuos ūkius, kurie nebus gegužės 3 d.–birželio 30 d. surašyti seniūnijose ir nepateiks statistinių duomenų internetu, lankys surašinėtojai – tam savivaldybėse bus įkurta 1200 etatų. Kaip informavo Statistikos departamento atstovai, stengiamasi užtikrinti kuo didesnį saugumą, tad žmonės, kurie lankysis namuose ir vykdys surašymą, bus pažįstami seniūnijoje, rekomenduoti, atrinkti savivaldybės, tad ir pasitikėjimas jais bus didesnis. Surašinėtojai, kurie lankys ir apklaus ūkininkus jų namuose, taip pat turės pažymėjimą su nuotrauka.

Surinkti duomenys bus konfidencialūs

Per surašymą surinktų statistinių duomenų saugumą garantuoja įstatymai, todėl surinkti duomenys bus panaudojami tik statistiniams tikslams. Individualūs duomenys nebus perduoti jokiai kitai valstybės ar savivaldybės institucijai. Gyventojai gali būti ramūs, kad su mokesčiais, socialiniu draudimu ar kitomis administracinėmis priemonėmis surašymas neturi ir neturės nieko bendra.