Europos Sąjungos ir Ukrainos laisvosios prekybos sutarties pasirašymas būtų svarbus laimėjimas, nes atvertų plačią ES rinką Ukrainos prekėms, standartizuotų prekybą ir investicijas.

Tai Kijeve vykstančiame kasmetiniame tarptautiniame forume “Europa ir Ukraina” pareiškė Lietuvos užsienio reikalų viceministras Evaldas Ignatavičius, pranešė Užsienio reikalų ministerija.

Anot jo, Ukrainai reikia stiprių ekonominių ir politinių ryšių su Rusija, ES ir kitomis kaimynėmis. Kartu ukrainiečiai turėtų patvirtinti savo rimtus ketinimus vystyti partnerystę, laikytis europietiškų vertybių.

“Šiandienos globalizacijos pasaulyje ekonominis bendradarbiavimas visomis kryptimis yra ypač svarbus. Todėl Ukrainai būtina plėtoti prekybą su Rusija ir ES bei užsitikrinti energetinį saugumą”, – sakė viceministras.

Anot jo, ES galėtų ir turėtų padėti Ukrainai modernizuoti dujų tranzito sistemą.

E.Ignatavičius taip pat kalbėjo apie regioninį bendradarbiavimą transporto ir kitose srityse, Ukrainos dalyvavimą ES Rytų partnerystės programoje ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje.

Ukrainos susivienijimo “Tėvynė” lyderė Julija Tymošenko pareiškė, kad pasikeitus dabartinei valdžiai Kijeve susitarimai pratęsti Rusijos Juodosios jūros laivyno buvimą Kryme gali būti panaikinti.

“Jie visi bus panaikinti, šie susitarimai, jeigu ukrainiečiai sugrįš į valdžią”, – sakė J.Tymošenko televizijos kanalo “TVi” laidoje “Vakaras su Mykola Kniažyckiu” ketvirtadienio vakarą.

Ji priminė, kad Ukrainos konstitucija atmeta užsienio valstybių bet kurių karinių bazių buvimą šalies teritorijoje, todėl sprendimas pratęsti Rusijos laivyno buvimo terminus yra neteisėtas.

Ji taip pat pabrėžė, jog ukrainiečiams turi būti įžeidimas, kad Rusijos valstybė “stato už Ukrainos politiką”.

“Aš manau, jog aš ir visi mes sulauksime, kad kaimynų šalyse nebūtų statoma už politikus, kaip arklių lenktynėse (…). Labai teisinga, kad kai kuriose gretimose šalyse jaučiamas nepasitikėjimas manimi, nes per mane vykdyti kokią nors politiką, išskyrus Ukrainos, neįmanomą”, – pabrėžė buvusi premjerė.

J.Tymošenko taip pat mano, kad Ukrainos prezidentui Viktorui Janukovyčiui reikėtų daugiau patylėti, nes tai jam išeina geriau nei kalbėti.

“Aš noriu paprašyti, kad jis padarytų pauzę, patylėtų. Nes kai jis tyli – tai šitai jam kur kas geriau išeina”, – sakė ji.

Kalbėdama apie savo galimą areštą J.Tymošenko pažymėjo: “Jie nežino, kas jiems bus blogiau: ar daryti tai, ką jie dabar daro, ar iš tikrųjų areštuoti. Iš esmės, pagunda didelė”.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis viešėdamas Ukrainoje pirmadienį iškėlė klausimus apie kliūtis Lietuvos verslui ir pažymėjo išgirdęs šalies vadovo paramą Lietuvos siekiui spręsti įšaldytą Padnestrės konfliktą.

Ministras pirmadienį Kijeve susitiko su Ukrainos prezidentu Viktoru Janukovičiumi, premjeru Mykola Azarovu ir parlamento pirmininku Vladimiru Litvinu, pranešė Užsienio reikalų ministerija.

“A.Ažubalis atkreipė M.Azarovo dėmesį į Lietuvos verslui Ukrainoje kylančias kliūtis: pastaruoju metu sudėtingesnėmis tapusias Ukrainos muitinės procedūras, dėl kurių Lietuvos eksportuotojai patiria nuostolių, taip pat Lietuvos statybos įmonių Ukrainoje patiriamus sunkumus”, – rašoma URM pranešime.

A.Ažubalis su Ukrainos vadovais aptarė ir konteinerinio traukinio “Vikingas” projektą. Ministerijos teigimu, M.Azarovas patikino A.Ažubalį sieksiąs, kad projektui “Vikingas” būtų taikomos supaprastintos muitinės procedūros ir kuriami bendri muitinės postai, kurie palengvintų ir pagreitintų krovinių gabenimą.

Lietuvos, Baltarusijos ir Ukrainos geležinkelių bendrovių bei Klaipėdos ir Odesos uostų sumanytas traukinio “Vikingas” projektas gyvuoja nuo 2003 metų. Lietuva nori didinti šio traukinio apkrovą tranzitiniais kroviniais, tačiau mato tam kliūčių Odesos uoste.

Kalbėdamas kaip Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos pirmininkas A.Ažubalis sakė turįs vilties, kad 2011 metais pavyks pastumti į priekį įšaldyto su Ukraina besiribojančios Padniestrės konflikto klausimą.

“Žinia, kuria Ukraina pasiuntė man per savo vadovą ir mano kolegą liudija, jog Ukraina iš esmės yra pasirengusi ir sutinka remti Lietuvos siekį atnaujinti “penki plius du” derybas”, – teigė ministras, kurį cituoja “Interfax” agentūra.

Pasak jo, tokį Lietuvos siekį taip pat palaiko Rusija ir Vokietija.

Lietuvos užsienio reikalų ministras, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) pirmininkas Audronius Ažubalis sekmadienį vyksta į Ukrainą, o nuo antradienio lankysis Moldovoje.

Su Ukrainos vadovais A.Ažubalis aptars Ukrainos pasirengimą pirmininkauti ESBO 2013 metais ir organizacijos veiklą šioje šalyje. Moldovoje numatoma aptarti pastangas siekiant spręsti užsitęsusį Padnestrės konfliktą.

“Pasiekti apčiuopiamos pažangos sprendžiant užsitęsusius konfliktus yra vienas iš Lietuvos pirmininkavimo ESBO prioritetų”, – teigia Užsienio reikalų ministerija.

Ukrainoje A.Ažubalis lankysis iki antradienio. Jo darbotvarkėje numatyti susitikimai su prezidentu Viktoru Janukovyčiumi, premjeru Mykola Azarovu, užsienio reikalų ministru Kostiantynu Hryščenka, Aukščiausiosios Rados pirmininku Volodymyru Litvinu, taip pat su politinių partijų ir pilietinės visuomenės atstovais.

Nuo antradienio A.Ažubalis lankysis Moldovoje, kur aptars Padnestrės konfliktą ir kitus klausimus.

A.Ažubalis susitiks su laikinai šalies prezidento pareigas einančiu parlamento pirmininku Marianu Lupu, ministru pirmininku Vladu Filatu, užsienio reikalų ministru Iurie Leanca ir Moldovos vyriausiuoju derybininku, ministro pirmininko pavaduotoju Eugenu Carpovu, taip pat su politinių partijų atstovais.

Suplanuoti ESBO pirmininko susitikimai ir su Padnestrės vadovybe. Be to, vizito programoje yra susitikimas su pilietinės visuomenės atstovais.

Ukrainos ir Lenkijos prezidentai aptarė galimybes pratęsti Odesos-Brodų dujotiekį iki Lenkijos miestų Plocko ir Gdansko, Ukrainos kuro ir energetikos ministras Jurijus Boika penktadienį sakė žurnalistams Gdanske.

“Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius iškėlė šį klausimą (dėl naftotiekio pratęsimo) Lenkijos prezidentui ir premjerui, o atitinkamoms Lenkijos vyriausybės institucijoms buvo nurodyta išnagrinėti (padėtį) ir priimti sprendimą”, – J.Boika komentavo V.Janukovyčiaus valstybinio vizito Lenkijoje rezultatus.

Pasak ministro, jeigu šių metų spalį prasidėtų Baltijos vamzdynų plėtros antrasis etapas, Rusija nukreiptų dalį naftos į šią sistemą iš naftotiekio “Družba” vidurinės šakos.

J.Boika nurodė, jog tokiu atveju Lenkija turėtų galimybę pumpuoti naftą iš Azerbaidžano vamzdynu Odesa-

Brodai, kuris susikerta su “Družba”.

“Tai rimta galimybė tiek mums, tiek Lenkijai”, – pabrėžė jis..

Per derybas prezidentai taip pat aptarė būtinybę koordinuoti abiejų šalių pastangas gerinti dujų ir naftos vamzdynų veiklą.

“Turime bendrų problemų dėl (šalis aplenkiančių) naftos ir dujų vamzdynų, todėl tikiu, kad šis vizitas suteikė labai rimtą postūmį koordinuoti pastangas, siekiant gerinti mūsų šalių dujų ir naftos vamzdynų pripildymo perspektyvas”, – pridūrė J.Boika.

Azerbaidžanas, Gruzija, Ukraina, Lenkija ir Lietuva 2007 metų spalį pasirašė sutartį, pagal kurią numatoma įkurti bendrą įmonę, suprojektuosiančią ir nutiesiančią naftotiekį nuo Baku į Odesą, Brodus, Plocką, o vėliau į Gdanską. Pernai rugsėjo pabaigoje Ukrainos ir Lenkijos lyderiai pareiškė norą spartinti šio projekto įgyvendinimą.

Už investicijas į šio naftos vamzdyno plėtrą atsakinga bendrovė “Nova Sarmatia”, įkurta penkių koncernų iš Lenkijos, Gruzijos, Ukrainos, Azerbaidžano ir Lietuvos, nurodė, kad naftotiekis per Odesą, Brodus, Plocką ir Gdanską kasmet galėtų perpumpuoti 40 mln. tonų naftos iš telkinių Kaspijos regione.

Odesos-Brodų vamzdynu, kuris buvo pradėtas statyti 2001 metais, iš pradžių buvo planuojama pumpuoti Kaspijos naftą Europos šalims. Tačiau nesugebėjus užsitikrinti pakankamo naftos tiekimo, šis naftotiekis pumpavo naftą atvirkštine kryptimi – į Pivdenių terminalą Odesos regione. Ukraina aktyviai siekė, kad šis naftotiekis pradėtų veikti, kaip buvo planuota – tiekti naftą į Brodus.

Be to, Minskas paskelbė, kad galėtų šiuo vamzdynu iš Venesuelos atplukdyta nafta galėtų būti tiekiama į Mozyriaus naftotiekį Baltarusijoje.

Lietuvos ir Ukrainos institucijos siekia didinti traukinio “Vikingas” apkrovą tranzitiniais kroviniais, tačiau Odesos uostą paralyžiavusi masinė konteinerių patikra vargu ar padės stiprinti Klaipėdos transporto koridoriaus įvaizdį.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir administracijos direktorius Artūras Drungilas sako, kad “Vikingas” šiandien naudingas tik Baltarusijai, pirmadienį rašo dienraštis “Lietuvos žinios”.

“Manau, Ukraina nesinaudoja Klaipėdos uostu dėl to, kad turi savų uostų. Be to, šalies prekyboje dažniau naudojamas autotransportas negu geležinkeliai”, – dėstė A.Drungilas.

Pernai “Vikingu” gabenta dešimtadaliu daugiau konteinerių nei užpernai – 41,804 tūkst. TEU: Odesos kryptimi – 21,846 tūkst. TEU, į Klaipėdos pusę -19,958 tūkst. TEU. Iš Baltarusijos į Ukrainą vežta 4,060 tūkst. TEU.

Lietuvos, Baltarusijos ir Ukrainos geležinkelių bendrovių bei Klaipėdos ir Odesos uostų sumanytas traukinio “Vikingas” projektas gyvuoja nuo 2003-iųjų. Europos Komisija 2009 metais Vilniuje vykusiame pirmajame Europos ir Azijos transporto ministrų forume paskelbė “Vikingą” geriausiu organizaciniu požiūriu pastarojo dešimtmečio krovinių gabenimo projektu.

Pernai iš Ukrainos į Klaipėdą nebuvo atvežta nė vieno konteinerio, o iš Klaipėdos į Ukrainą išgabenta 1 tūkst. TEU

2010 metais trys Ukrainos uostai -Odesos, Iljičiovsko ir Mariupolio -perkrovė 659,6 tūkst. TEU, arba 27,6 proc. daugiau negu 2009-aisiais. Tuo metu Klaipėdos uoste perkrauta mažiau nei pusė šio kiekio – 294 tūkst. TEU.

Trečiasis Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka, vadovavęs šaliai 2005-2010 metais, politiniu laiko sprendimą panaikinti jo įsaką dėl Ukrainos didvyrio vardo suteikimo Stepanui Banderai.

“Manome, kad tai politinis sprendimas”, – trečiadienį agentūrai “Interfax” sakė V.Juščenkos atstovė spaudai Iryna Vanykova.

V.Juščenka mano, kad įsako, kuriuo suteikimas Ukrainos didvyrio vardas S.Banderai, panaikinimas kelia pavojų Ukrainos valstybingumui.

“Tiesa – ukrainiečių pusėje, tačiau čia slypi iššūkis ir pavojus Ukrainos valstybingumui”, – sakė ji.

V.Juščenka mano, kad “valdžia daro grubią klaidą turėdama tik trečdalio ukrainiečių palaikymą, ji turėtų dirbti vienijant visuomenę, o ne ją skaldant”.

Pasak I.Vanykovos, valdžia turi suprasti, kad “bandymai perrašyti Ukrainos istoriją, niekinant jos didvyrius, stengiantis įsiteikti Kremliui ir Maskvai užsakytais teismų sprendimais, nuteikia žmones prieš šią valdžią, nes gerokai didesnei Ukrainos gyventojų daliai Stepanas Bandera ir Romanas Šuchevyčius yra tautos didvyriai”.

Atstovė spaudai pažymėjo, kad partijos “Mūsų Ukraina” teisininkai teikė kasacinius skundus dėl neteisėtų teismų sprendimų.

Jau buvo skelbta, kad 2010 metų sausio 20 dieną prezidentas V.Juščenka savo įsaku suteikė Ukrainos didvyrio vardą S.Banderai, vadovavusiam “Ukrainos nacionalistų organizacijai”.

2010 metų balandžio 2 dieną, valdžiai pasikeitus, Donecko apygardos administracinis teismas panaikino prezidento V.Juščenkos įsaką, kuriuo suteikiamas Ukrainos didvyrio vardas S.Banderai (1909-1959), nes jis žuvo iki Ukrainos valstybės sukūrimo, o didvyrio vardas gali būti suteikimas tik Ukrainos piliečiui.

Pernai rudenį Vilniuje priėmusi Baltarusijos prezidentą Aleksandrą Lukašenką Lietuvos vadovė Dalia Grybauskaitė atmetė jo siūlymą kartu susitikti su tuometiniu Ukrainos prezidentu Viktoru Juščenka, kurio kadencija ėjo į pabaigą, rodo paviešintas JAV diplomatinis dokumentas.

“A.Lukašenka pasiūlė, kad jis ir D.Grybauskaitė gruodį dalyvautų trišaliame susitikime su Ukrainos prezidentu V.Juščenka ir parodytų jų paramą Ukrainos nepriklausomybei. Ji atsisakė”, – rodo “WikiLeaks” turimas dokumentas, kurį paviešino leidinio “Russkij reporter” interneto svetainė.

Dokumente aprašytas A.Lukašenkos ir D.Grybauskaitės susitikimas pernai rugsėjo mėnesį įvyko Vilniuje. Tuo metu V.Juščenka dar ėjo Ukrainos prezidento pareigas, bet šiemet sausio mėnesį per rinkimus patyrė triuškinamą pralaimėjimą. Rinkimus laimėjo prorusiško politiko etiketę turintis Viktoras Janukovyčius.

Anot dokumento, per susitikimą D.Grybauskaitė taip pat kategoriškai atmetė A.Lukašenkos pasiūlymą prisidėti prie Baltarusijos atominės elektrinės projekto.

Pranešime cituojamas diplomatas Laurynas Jonušauskas teigė, kad per susitikimą su Baltarusijos prezidentu D.Grybauskaitė išsakė Lietuvos susirūpinimą dėl planuojamos Baltarusijos atominės elektrinės, kad ji gali užteršti Neries upę.

“Pasak (prezidentės patarėjo Dariaus) Semaškos, A.Lukašenka atsakė, kad pasiūlyta vieta buvo geresnė dėl geologinių ir techninių priežasčių ir paklausė, ar Lietuva nori dalyvauti statant elektrinę, kuri galėtų būti išplėsta ir atitikti Lietuvos poreikius. D.Grybauskaitė jam atsakė: “neturėkite jokių iliuzijų”, ir kad Lietuvos tikslas yra integruotis į Vakarų elektros tinklą, o Baltarusijos elektrinė neprisidėtų prie šio tikslo”, – rašoma dokumente.

Anot dokumento, D.Semaška taip pat teigė, kad “A.Lukašenka sakė D.Grybauskaitei, jog jis užjaučia ją perėmus valstybę, kuriai jos pirmtakas leido nuskursti, ir jis taip pat komentavo, koks skurdus kaimas tarp sienos ir Vilniaus (Semaška sutiko, kad kelias nėra vaizdingas, bet tai neatspindi valstybės ekonominio išsivystymo)”.

Ukrainos Aukščiausiojoje Radoje ketvirtadienį įvyko opozicinio Julijos Tymošenko bloko (JTB) ir valdančiosios Regionų partijos atstovų peštynės.

Per peštynes su Regionų partijos atstovais buvo sužeisti trys opozicionieriai, jie paguldyti į ligoninę.

Prezidentą remiančios partijos atstovai sugebėjo atsikovoti parlamento prezidiumą, kurį JTB šalininkai mėgino blokuoti protestuodami prieš sprendimą paimti iš ministrės pirmininkės Julijos Tymošenko raštišką pasižadėjimą neišvykti.

Kaip praneša žurnalistai, likę parlamente, prieš prasidedant muštynėms posėdžių salėje buvo išjungta šviesa.

Vienas JTB atstovų Andrijus Ševčenka parašė savo tinklaraštyje: “Volynecai (JTB deputatui) trenkė į galvą kėde. Kraujas. Bondarenkai (dar vienam JTB atstovui) sulaužė ranką. Išsivežė greitoji”.

Kelios valandos iki to Regionų partijos atstovas Mychaila Čečetovas teigė, kad prezidentą remiančios jėgos naudoti neketina.

“Regionų partija ir Regionų partijos frakcija paims situaciją į savo rankas, ji švelniai, tolerantiškai, kultūringai, inteligentiškai, civilizuotai, nupūsdamos kiekvieną dulkelę nuo opozicinių frakcijų atstovų, įtikins juos, kad nereikia daryti kvailysčių”, – sakė M.Čečetovas.

JTB atstovai reikalauja nutraukti baudžiamąją bylą J.Tymošenko ir tikina, kad tai “politinio teroro” apraiška.

Dabartinė Ukrainos valdžia įtaria J.Tymošenko pinigų, kuriuos Kijevas gavo, pardavęs kenksmingų išmetalų kvotas pagal Kioto protokolą, panaudojimu ne pagal tikslą.

2009 metų kovą Ukraina susitarė parduoti Japonijai 30 mln. vienetų nustatytų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetalų kiekio. Balandį J.Tymošenko pareiškė, kad Kijevas gavo 3 mlrd. grivinų (375 mln. dolerių) iš šio sandorio.

2010 metų balandį prezidentas Viktoras Janukovyčius apkaltino buvusią J.Tymošenko vyriausybę šių lėšų panaudojimu ne pagal tikslą.

Gruodžio 15 dieną Ukrainos opozicijos lyderė buvo priversta raštu pasižadėti neišvykti iš Kijevo, nes šioje byloje ji yra kaltinamoji.

Opozicionieriai užblokavo Radą, atsinešę į posėdžių salę plakatus su užrašais “Šalin rankas nuo Tymošenko!” ir “Nutraukti politines represijas!”.

“JTB-”Tėvynė” frakcijos lyderis Ivanas Kyrylenka pareiškė iš Aukščiausiosios Rados tribūnos: “Parlamentarizmas Ukrainoje sunaikintas”.

“Tačiau jums nepavys palaužti “JTB-”Tėvynė” frakcijos deputatų”, – sakė jis.

Regionų partijos frakcijos deputatai nakvojo Ukrainos parlamento sesijų salėje ir nuo pat ryto kontroliuoja Rados prezidiumą ir tribūną.

+370 5 2058525

Diplomatai iš JAV be entuziazmo vertino Julijos Tymošenko darbą ministrės pirmininkės poste ir apskritai kritiškai atsiliepė apie situaciją šioje šalyje po Oranžinės revoliucijos, pranešama slaptuose JAV diplomatiniuose dokumentuose, paskelbtuose tinklalpyje “Wikileaks”

Štai 2009 metų gruodį, dar iki prezidento rinkimų Ukrainoje pirmojo rato, Amerikos ambasada priėjo prie išvados, kad J.Tymošenko propaguoja “populistinę ekonomikos politiką”.

Pranešimuose, išsiųstuose į Vašingtoną, buvo kalbama apie jos planus “stiprinti valstybės vaidmenį”. Diplomatai taip pat svarstė apie J.Tymošenko santykius su oligarchais: viena vertus, ji palygino juos su vėžio naviku, bet, antra vertus, naudojosi kai kurių jų parama.

2010 metų vasario 23 dieną diplomatai pažymėjo, kad “per pastaruosius penkerius metus vienintelė ekonomikos reforma, kurį buvo vykdoma Ukrainoje – tai įstatymų, leidžiančių šaliai stoti į Pasaulinę prekybos organizaciją, priėmimas”.

Prancūzijos laikraštis “Le Monde”, išnagrinėjęs “Wikileaks” pranešimus apie Ukrainą, padarė išvadą, kad JAV ambasada kritikavo ne tik J.Tymošenko, bet ir Ukrainos vadovybės, atėjusios į valdžią per Oranžinę revoliuciją, darbą.

“Politinis paralyžius, maišatis, korupcijos pasmaugta ekonomika: situaciją Ukrainoje, praėjus šešeriems metams Oranžinės revoliucijos, regis, galima pavadinti nuviliančia”, – rašo laikraštis.

“Pranešimuose informuojama apie diplomatų pokalbius su Ukrainos politikais. Pavyzdžiui, 2010 metų vasario 22 dieną buvęs finansų ministras Viktoras Pynzenykas “su nuoširdžiu liūdesiu” kritikavo J.Tymošenko. Jis teigė, jog būtini pirmalaikiai parlamento rinkimai, “kad būtų galima apriboti jos destruktyvią jėgą”.

Politikas papasakojo apie priežastis, dėl kurių pasitraukė iš finansų ministro posto 2009 metų vasarį. Viename dokumentų JAV diplomatas praneša, kad, V.Pynzenyko nuomone, vyriausybei vadovaujančiai J.Tymošenko “svarbiau gauti dailininką, galintį nupiešti gražų vaizdą, o ne finansų ministrą, kuris stengtųsi gerinti situaciją ekonomikos srityje”.

“Labai gaila, kad Tymošenko nesugebėjimas priimti sunkius sprendimus labai brangiai atsiėjo šaliai”, – rašo amerikiečių diplomatas.

Be to, ambasada apgailestavo, kad J.Tymošenko “nutraukė bendradarbiavimą su protingais pareigūnais, tokias kaip Pynzenykas, raginusiais vykdyti (ekonomikos) reformas”.

Diplomatų nuomone, būtent tai lėmė, kad Ukraina nesugebėjo išspręsti daugelio rimtų ekonomikos problemų.

Aukščiausiosios Rados pirmininką remianti dauguma pasinaudojo penktadienį gautu Konstitucinio teismo leidimu pratęsti parlamento įgaliojimus nuo ketverių iki penkerių metų ir priėmė per pirmąjį svarstymą konstitucijos pataisas, paskiriančias eilinius parlamento rinkimus 2012 metų spalio 30 dieną.

Rada taip pat per pirmąjį svarstymą patvirtino konstitucijos pataisą, kuria paskiriami prezidento rinkimai, pasibaigus valstybės vadovo penkerių metų buvimo valdžioje laikotarpiui, 2015 metų kovo paskutinį sekmadienį. Už pataisas balsavo 305 deputatai, kai šiame etape būtina mažiausiai 226 balsų.

Buvusios premjerės ir opozicinės partijos “Tėvynė” lyderės Julijos Tymošenko šalininkai atsisakė remti valdžios siūlomą konstitucinę pataisą.

“Kiti Aukščiausiosios Rados rinkimai turi vykti 2012 metų spalio paskutinį sekmadienį, o eilinius prezidento rinkimus siūlome surengti 2015 metų kovo paskutinį sekmadienį”, – sakė iš parlamento tribūnos parlamento pirmininko pirmasis pavaduotojas Adamas Martyniukas.

Anksčiau penktadienį Konstitucinis teismas pripažino teisėtu įstatymo projektą vienerius metus pratęsti Aukščiausiosios Rados įgaliojimų terminą ir paskirti eilinių parlamento ir prezidento rinkimų datas.

Konstitucija nereglamentuoja būsimų parlamento rinkimų sistemos, bet laimėjusio 2010 metų vasarį prezidento rinkimus Viktoro Janukovyčiaus komanda siūlė įstatymais atsisakyti visos politinės sistemos ir sugrįžti prie 1998 ir 2002 metų rinkimų praktikos, kai pusę Rados sudarė išrinkti apygardose deputatai, o kita pusė buvo išrenkama pagal partijų sąrašus.

V.Janukovyčiaus kritikai, tarp jų J.Tymošenko, mano, kad šiomis įstatymų naujovėmis V.Janukovyčius siekia sukurti “valdžios vertikalę” ir suvaržyti demokratiją. Pats prezidentas ir jo šalininkai iš Regionų partijos sakė, kad būtina grąžinti šalį į valdomą vagą po kelerius metus trukusio valdžios atšakų susipriešinimo.

Ukraina nesiveržia į NATO, bet vykdys reformas siekdama tapti Europos Sąjungos (ES) nare, Lietuvos žiniasklaidai sakė Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius prieš atvykdamas oficialaus vizito į Vilnių.

Anot V.Janukovyčiaus, kurį dalis apžvalgininkų vis dar laiko “prorusišku” politiku, anksčiau Ukraina “tapo forsuotos integracijos į NATO įkaite”.

“Ukraina iš tiesų nesiveržia į NATO”, – sakė V.Janukovyčius ketvirtadienį paskelbtame interviu “Lietuvos žinioms”.

Vis dėlto Ukrainos vadovas teigė, kad santykiai su NATO ir toliau bus aktyviai plėtojami.

“Ukrainos interesus atitinka abiem pusėms naudingų santykių palaikymas tiek su Vakarais, tiek su Rytais. Tai pavadinčiau strateginės pusiausvyros politika”, – sakė V.Janukovyčius.

Pasak prezidento, europinė integracija lieka Ukrainos užsienio politikos prioritetu.

“Tik laiko klausimas, kada Ukraina taps ES nare. Suprantame, kad didžiausia atsakomybė dėl to tenka ne ES, o Ukrainai. Bendrijos noras priimti Ukrainą priklausys tik nuo to, ar greitai ir kokybiškai, padedant Briuseliui, atliksime būtinas reformas”, – sakė V.Janukovyčius.

Prezidentas tikino suprantąs, kad pasiekti europinę integraciją Ukraina gali tik demokratizuodama visuomenę, tačiau apkaltino opoziciją bet kokiomis priemonėmis siekiant diskredituoti valdžią.

“Sakau visiškai atvirai – esu suinteresuotas, kad būtų stipri opozicija ir laisva, politiškai neangažuota žiniasklaidą. Konstruktyvi kritika verčia valdžią pasitempti. Deja, Ukrainoje susiklostė kiek kitokia padėtis. Opozicija savo veiksmais siekia diskredituoti valdžią, neatsižvelgdama įjos įgyvendinamos politikos rezultatus”, – teigė prezidentas.

V.Janukovyčius ketvirtadienį Vilniuje susitiks su šalies vadovais aptarti dvišalius santykius ir europinės integracijos klausimus.

Vizito išvakarėse prezidentė Dalia Grybauskaitė sakė, kad Lietuva remia Ukrainos eurointegracines pastangas.

“Rytų Europos ir Juodosios jūros regiono demokratinė raida ir stabilumas priklauso nuo sėkmingo ir efektyvaus Ukrainos europinės integracijos proceso. Lietuva remia Ukrainos eurointegracines pastangas “, – sakė D.Grybauskaitė.