Ukrainos rytuose antradienį nedideliam autobusui susidūrus su traukiniu 37 žmonės žuvo, o dar 12 nukentėjo, pranešė pareigūnai.

“Incidentas įvyko šį rytą Dniepropetrovsko regione. Nedidelis autobusas susidūrė su traukiniu. Žinome, kad per šį incidentą žuvo 37 žmonės, dar 12 nukentėjo”, – sakė vienas milicijos atstovas.

Kaip pranešama, autobusas su traukiniu susidūrė antradienio rytą nesaugomoje geležinkelio pervažoje.

“Pervaža buvo uždaryta; joje įjungta signalizacija, rodanti, kad automobilių eismas per pervažą uždarytas”, – sakė geležinkelio pareigūnai.

Tyrėjai nustatė, kad signalizacija šioje pervažoje buvo tvarkinga.

Ukrainos valstybinė geležinkelių transporto administracija nurodė, kad pagal preliminarius duomenis, šio incidento kaltininkus tapo autobuso vairuotojas, pažeidęs eismo taisykles, nustatančias važiavimą per geležinkelio pervažas.

“Autobuso vairuotojas nekreipė dėmesio į pervažos signalizacijos šviesoforo ir įvažiavo į pervažą priartėjus traukiniui, todėl įvyko susidūrimas su lokomotyvu. Pagal preliminarią informaciją, autobusas važiavo iš Marhanecio į Nikopolį”, – sakoma antradienį paskelbtame geležinkelio valdybos pranešime.

Integracija į Europos Sąjungą yra neginčijamas Ukrainos užsienio politikos prioritetas, pareiškė valstybės vadovas Viktoras Janukovyčius.

“Europinė integracija buvo ir lieka neginčijamu mūsų prioritetu”, – pareiškė jis, ketvirtadienį Niujorke kalbėdamas JAV Atlanto taryboje.

V.Janukovyčiaus sakė, kad Ukrainos valdžia bendraudama su ES, siekia, kad būtų užbaigtas asociacijos sutarties procesas.

Jis pažymėjo, kad Ukraina nori žinoti aiškią narystės ES perspektyvą.

“Mes norime, kad Ukrainai būtų suteikta aiški narystės perspektyva, kurią ateityje sustiprintų asociacijos susitarimas”, – pareiškė V.Janukovyčiaus.

Valstybės vadovas pažymėjo, kad pasirinkdama užsienio politikos kursą Ukraina atsižvelgia į savo nacionalinius interesus.

“Svarbiausi Ukrainos užsienio politikos kurso formavime – šalies nacionaliniai interesai, tiktai jie”, – pabrėžė V.Janukovyčius.

Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius penktadienį pirmą kartą pareiškė, kad neketina pasekti Rusijos pavyzdžiu ir pripažinti nuo Gruzijos vienašališkai atsiskyrusių Pietų Osetijos ir Abchazijos respublikų nepriklausomybę.

V.Janukovyčius sakė, jog Abchazijos ir Osetijos, dėl kurių 2008 metų rugpjūtį vyko trumpas Rusijos ir Gruzijos karas, taip pat Kosovo nepriklausomybės pripažinimas pažeidžia tarptautinę teisę.

“Niekuomet nepripažinau Abchazijos, Pietų Osetijos ar Kosovo nepriklausomybės. Tai tarptautinės teisės ir normų pažeidimas”, – sakė Ukrainos vadovas per spaudos konferenciją.

Šie V.Janukovyčiaus komentarai veikiausia skirti pabrėžti prezidento viziją, kad Ukraina turi būti neutrali, neprisijungusi Europos šalis, kuri atsisakė ankstesnės vadovybės siekio tapti NATO nare, tačiau taip pat nestos ir į Rusijos vadovaujamus karinius aljansus.

Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius pasiūlė parlamentui įtvirtinti šalies neutralitetą, atsisakius planų įstoti į NATO, sakoma parlamentui pateiktame nagrinėti įstatymo projekte.

“Ukrainos laikymasis nedalyvavimo blokuose politikos reiškia Ukrainos nedalyvavimą karinėse politinėse sąjungose ir prioritetą dalyvauti tobulinant ir plėtojant Europos kolektyvinio saugumo sistemą”, – sakoma įstatymo projekte “Dėl vidaus ir užsienio politikos pagrindų”.

Ukraina dar 2003 metais priėmė įstatymą, pagal kurį Kijevas užsibrėžė tikslą tapti Šiaurės Atlanto aljanso nare ir 2008 metais tikėjosi gauti kvietimą, bet NATO šalys priėjo prie nuomonės, kad Ukraina nesubrendo narystei ir pasiūlė jai įvykdyti būtinas ekonomikos ir karines reformas, kad ji atitiktų organizacijos reikalavimus.

Papildomas sunkumas buvo ir nepakankamas ukrainiečių pritarimas narystei Aljanse, tik maždaug 20 proc. jų pareiškė, kad remia prisijungimą prie NATO.

Atsisakymas narystės Aljanse planų buvo V.Janukovyčiaus, maniusio, kad siekis įstoti į NATO apsunkina Kijevo ir Maskvos santykius, viena rinkimų kampanijos nuostatų.

Kremlius, tradiciškai manantis, kad buvusios SSRS respublikos yra jo įtakos zona, neigiamai vertino Kijevo planus įstoti į NATO. Įtampa Rusijos ir Ukrainos santykiuose padidėjo prezidentaujant Viktorui Juščenkai, pareiškusiam, kad narystė NATO neturi alternatyvos.

Tačiau atėjus į valdžią V.Janukovyčiui, Ukrainos užsienio reikalų ministras Konstiantynas Hryščenka aiškiai pareiškė, kad klausimas dėl siekio įstoti į NATO galutinai išbrauktas iš darbotvarkės.

Kijevas, tradiciškai teigęs, jog jam narystė NATO ir narystė Europos Sąjungoje yra tarpusavyje susijusios, dabar pareiškia, kad tik eurointegracija tebėra aktuali 46 mln. gyventojų turinčiai šaliai.

“Užtikrinti Ukrainos integraciją į Europos politinę, ekonominę, teisinę sistemą, siekiant tapti Europos Sąjungos nare”, – sakoma įstatymo projekte.

Įstatymo projekte neminima Rusija, su kuria santykiai aktyviai atgaivinami, bet antradienį Saugumo tarybos posėdyje V.Janukovyčius pareiškė, kad Kijevo tikslas – “strateginė partnerystė” su rytine kaimyne.

"Veido" archyvas

V.Janukovičiaus sprendimas leisti Rusijai dislokuoti savo karinį laivyną Sevastopolyje dar 25 metus sukėlė tikrą emocijų audrą Ukrainos Radoje

Charkove pasirašyta sutartis dėl tolesnio Rusijos karinio laivyno dislokavimo Sevastopolyje – Ukrainos žingsnis į laipsnišką nepriklausomybės praradimą.

Vos dėlto Viktorui Janukovičiui tapus prezidentu Ukraina iš karto lyg koketė ėmė vilioti Rusiją. Esą ji jau nebestosianti į NATO, svarstysianti prisijungimo prie Muitų sąjungos klausimą ir tikriausiai pratęsianti Rusijos karinio laivyno dislokavimą Sevastopolyje, dėl kurio sutartis baigiasi 2017 m.

Iš pradžių tai atrodė lyg diplomatinis žaidimas – V.Janukovičius net vadintas lanksčiu virtuozu, sugebančiu patikti Rusijai ir įtikti Vakarams. Vėliau vadintas jau tik neutraliu, pragmatišku ir apdairiu. Niekas iki galo netikėjo, kad V.Janukovičius iš tiesų leisis į kalbas dėl karinio Rusijos laivyno. Opozicijos atstovai nepatenkinti niurnėjo, esą jo retorika per švelni Rusijos atžvilgiu, bet atvirai jo nekritikavo.

Tačiau per vieną savaitę V.Janukovičius įsigijo tiek priešų, kiek neturėjo nei prieš rinkimus, nei po jų.
Praėjusią savaitę Ukraina galutinai atsidavė Rusijai. Už pinigus. Balandžio 21-ąją Charkove Rusijos ir Ukrainos prezidentai pasirašė susitarimą, numatantį, kad Rusijos Juodosios jūros laivyno buvimas Kryme nuo 2017 m. pratęsiamas dar 25-eriems metams – iki 2042-ųjų, o paskui gali būti pratęstas ir dar penkeriems metams, jeigu nė viena šalis nepraneš norinti nutraukti sutartį.

Toks V.Janukovičiaus žingsnis Ukrainoje sukėlė tikrą audrą. Viso pasaulio žiniasklaida su pasimėgavimu rodė vaizdo įrašus, kuriuose matyti, kaip sutarties ratifikavimo priešininkai parlamente mėto dūminius užtaisus, svaido kiaušinius į Rados pirmininką Vladimirą Litviną ar mušasi su naujos parlamento valdančiosios koalicijos nariais.

Bet visa tai – tik pikantiškos detalės. Visa kita istorijos dalis – iš tiesų dramatiška. Buvusi premjerė Julija Tymošenko, kuriai dėl Radoje kilusių neramumų iškelta baudžiamoji byla, susiklosčiusią padėtį apibūdina vienu vieninteliu sakiniu: “Ši diena – juodas Ukrainos istorijos puslapis”.

Tik tiek, kad ta istorija – ne praeityje, o ateityje, ir Ukrainos gyvenimas, regis, iš tiesų keičiasi 180 laipsnių kampu.
Kijeve dirbantis analitikas Davidas Sternas tvirtina, kad lūžis Ukrainoje akivaizdus ne tik dėl šios sutarties. “Lyg to būtų maža, Ukraina paskelbė, kad Rusijos ir Baltarusijos karinės pajėgos dalyvaus gegužės 9-ąją Ukrainoje rengiamame pergalės minėjimo parade. Tai pirmas kartas, kai užsienio karinės pajėgos atvyksta į Ukrainą nuo jos nepriklausomybės paskelbimo prieš devyniolika metų”, – skelbia D.Sternas.

Parsidavė už pinigus

Kodėl šios sutarties taip reikėjo Rusijai ir kodėl jai neatsispyrė Ukraina? Dėl Ukrainos sutikimo atsakymas vienas – pinigai.

Ukrainos premjeras Nikolajus Azarovas aiškina, kad ilgalaikė ekonominė nauda – neabejotina: bus sumažintos rusiškų dujų kainos, dėl to pasipildys biudžetas. O pilnesnis biudžetas – tai didesnės galimybės gauti Tarptautinio valiutos fondo paskolą. Na, o TVF paskola reiškia dar daugiau investicijų, kurios esą lems spartų ekonominį Ukrainos augimą. “Tai daug svarbiau Ukrainos ateičiai nei klausimas, ar Sevastopolyje yra laivynas, ar jo ten nebėra”, – Charkove pasirašytą sutartį gina N.Azarovas.

Iš tiesų ekonominės naudos paneigti negalima. Rusijos premjeras Vladimiras Putinas dar praėjusią savaitę atvyko į Kijevą pateikti pritrenkiamų siūlymų. Jis užsimojo pradėti platų bendradarbiavimą su Ukraina gaminant lėktuvus, laivus ir išgaunant branduolinę energiją.

“Mes sukursime didžiulį holdingą”, – džiaugsmingai šnekėjo V.Putinas, nekreipdamas dėmesio į nuostolius, kurių Rusija patirs, Ukrainai pasiūliusi dar vieną milžinišką dovaną.

Rusija mainais už Sevastopolio sutartį pasiūlė dešimčiai metų 30 proc. sumažinti Ukrainai parduodamų dujų kainą – nuo 330 iki 230 JAV dol. už 1000 kub. m. Dėl to Rusijos biudžetas, preliminariais skaičiavimais, neteks 40–45 mlrd. JAV dol. Ukraina, žinoma, tiek pat išloš.

“Bet mūsų susitarimo esmė – ne vien pinigai”, – aiškina Rusijos atstovai. Ir yra visiškai teisūs. Nors Rusija praras pinigų, ji gerokai sustiprins tarptautines savo pozicijas pietiniame “flange”.

Pasak politikos apžvalgininko Česlovo Iškausko, V.Janukovičiaus atėjimas į valdžią padėjo Maskvai apginti savo interesų zoną labai svarbiame regione, kuris ribojasi ir su NATO, ir su energijos išteklių rajonais.

O Ukraina, priešingai, nors savo biudžetą papildys, bet paklius į didžiausią Rusijos įtaką per pastaruosius devyniolika metų. Analitikai perspėja, kad Ukrainai gresia susiskaldymas ar net valstybės nepriklausomybės praradimo užuomazgos.

Ukrainos konstitucinis teismas ketvirtadienį patvirtino prezidento Viktoro Janukovyčiaus šalininkų valdančiosios koalicijos parlamente sudarymo teisėtumą.

Kovo mėnesyje 235 trijų frakcijų – prezidento Regionų partijos, komunistų ir parlamento pirmininko Volodymyro Lytvyno bloko – deputatai, taip pat keli perbėgėliai iš buvusios premjerės Julijos Tymošenko bloko “oranžinių” frakcijų ir artimos buvusiam prezidentui Viktorui Janukovyčiui “Mūsų Ukrainos”, sudarė koaliciją, ir tai leido jiems patvirtinti naują vyriausybę.

Tačiau opozicija pareiškė, kad koalicijos, kurioje dalyvauja pavieniai deputatai, sudarymas prieštarauja konstitucijai. Tada naujoji dauguma kreipėsi į Konstitucinį teismą, prašydama paaiškinimo.

Pats V.Janukovyčius ne kartą sakė, kad paleis Aukščiausiąją Radą, jeigu teismas pripažins dabartinės valdančiosios koalicijos sudarymą neteisėtu.

Tačiau Konstitucinis teismas atmetė opozicijos pretenzijas.

“Pavieniai Ukrainos liaudies deputatai, konkrečiai tie, kurie neįeina į deputatų frakcijas, pasiūliusias sudaryti deputatų frakcijų koaliciją Ukrainos Aukščiausiojoje Radoje, turi teisę dalyvauti sudarant koaliciją”, – sakoma Konstitucinio teismo sprendime, kurį perskaitė jo vadovas Andrijus Stryžakas.

Konstitucinio teismo sprendimai galutiniai ir neginčijami.

Radoje yra 450 deputatų. Valdančioji dauguma, jau padidėjusi iki 240 žmonių, skiria premjerą ir suformuoja vyriausybės personalinę sudėtį.

Parlamentas renkamas penkeriems metams, eiliniai rinkimai turi vykti 2012 metų rudenį.

Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius tikisi, kad Konstitucinis teismas jau kitą savaitę priims sprendimą dėl valdančiosios koalicijos Aukščiausiojoje Radoje legitimumo – tai leistų šaliai išvengti pirmalaikių parlamento rinkimų ir greito vyriausybės pasikeitimo.

Opozicija abejoja tvarkos, pagal kurią Radoje buvo sudaryta nauja dauguma, kovo pradžioje atleidusi premjerę Juliją Tymošenko ir paskyrusi į šį postą pareigingą naujo valstybės vadovo bendražygį, teisėtumu.

“Teismas tebevyksta, tikiuosi, kad baigsis galbūt tikriausiai po savaitės. Jeigu teismas priims teigiamą sprendimą, mes eisime keliu, kurį pasirinkome – politinės, ekonominės situacijos stabilizavimo, susivienijimo keliu”, – sakė prezidentas per susitikimą su politinių partijų ir visuomeninių susivienijimų lyderiais.

V.Janukovyčius, kaip ir prieš savaitę, patvirtino ketinimą paklusti Konstitucinio teismo sprendimui.

“Be abejo, jeigu Konstitucinis teismas priims neigiamą sprendimą, aš privalėsiu, kaip konstitucijos garantas, vykdyti šį sprendimą. Tai reiškia, kad mes artimiausiu laiku po atitinkamų procedūrų, konsultacijų eisime į pirmalaikius rinkimus. Tai labai blogai šaliai, bet tai bus priverstinis sprendimas”.

Prieš mėnesį parlamentas priėmė įstatymą, leidžiantį sudaryti koaliciją ne tik deputatų frakcijoms, bet ir pavieniams deputatams. Tai padėjo V.Janukovyčiaus Regionų partijos, parlamento pirmininko Volodymyro Lytvyno susivienijimo ir komunistų frakcijoms drauge su keliais perbėgėliais iš J.Tymošenko ir buvusio prezidento Viktoro Juščenkos frakcijų sudaryti 235 deputatų daugumą.

Aukščiausiojoje Radoje yra 450 deputatų. Valdančioji dauguma, padidėjusi šią savaitę iki 240 žmonių, skiria premjerą ir tvirtina personalinę vyriausybės sudėtį.

Opozicija, į kurią perėjo J.Tymošenko, nepripažįsta daugumos sudarymo tvarkos, nes Konstitucijoje nėra nuostatų dėl individualaus deputatų dalyvavimo koalicijoje.

Ketvirtadienį V.Janukovyčius pavadino “melu” buvusios premjerės pareiškimus, jog naujoji valdžia spaudžia Konstitucinio teismo teisėjus, ir vylėsi, kad netrukus gautas sprendimas leis išvengti pirmalaikių rinkimų.

“Aš labai noriu, kad Konstitucinis teismas priimtų teigiamą sprendimą ir būtų stabilumas, kad pas mus nebūtų pirmalaikių rinkimų, kad mes turėtume galimybę bent dvejus su puse metų padirbėti iki naujų rinkimų”, – sakė jis.

V.Janukovyčius sako, kad nori išnaudoti laiką iki 2012 metų rudenį numatytų eilinių Rados rinkimų reformoms ir ekonomikos augimo šalyje atnaujinimui.

Tarp pirmųjų žingsnių, padėsiančių šaliai įveikti krizę, valdžia nurodo subalansuoto 2010 metų biudžeto priėmimą, nes nuo to priklauso Tarptautinio valiutos fondo paramos atnaujinimas.

Prezidentas ketvirtadienį sakė, jog vyriausybė ir lojali dauguma Radoje padarys viską, kas įmanoma, kad valstybės biudžeto įstatymas būtų priimtas iki balandžio pabaigos. Jis taip pat pažadėjo “išspręsti” aktualų realiam sektoriui klausimą dėl bankų palūkanų sumažinimo nuo dabartinių daugiau kaip 25 proc. iki 16 procentų.

Prioritetiniu uždaviniu V.Janukovyčius pavadino šalies pasirengimą 2012 metų Europos futbolo čempionatui. Dideliems stadionų, viešbučių ir infrastruktūros modernizavimo projektams Ukraina turi, pasak prezidento, vien 2010 metais surasti bent 30 mlrd. grivinų (3,8 mlrd. dolerių), palyginti su 3 mlrd. dolerių 2009 metais.

Tarp pagrindinių šių uždavinių įgyvendinimo prielaidų V.Janukovyčius nurodė politinį ir ekonominį stabilumą.

“Manęs dažnai klausia – iš kur jūs imsite pinigų, iš spintelės? Mes imsime pinigų iš ten, iš kur ima visas pasaulis, bet reikia sudaryt šiuolaikines sąlygas ir galimybes, ir, be abejo, Ukraina turi pelnyti investuotojų ir kreditorių pasitikėjimą. Todėl politinis ir ekonominis stabilumas, tvarkos įvedimas teismų sistemoje, kova su korupcija – tai pasitikėjimas”, -sakė prezidentas.