Siekdama užtikrinti patikimą ir saugią kredito unijų veiklą, Finansų ministerija parengė ir pateikė Vyriausybei teisės aktų pataisas, kuriomis griežtinama kredito unijų priežiūra ir didinama jų atsakomybė. Pataisomis taip pat siekiama apsaugoti vartotojų interesus ir užkirsti kelią galimiems piktnaudžiavimams, organizuojant kredito unijų veiklą.

„Kredito unijos privalo dirbti skaidriai ir atsakingai, tačiau faktas, kad šiemet trys iš jų buvo pripažintos nemokiomis, o patirtus nuostolius turėjo dengti  mokesčių mokėtojai, parodė, kad ne visos jos susitvarko su rizikos valdymu. Todėl turime sustiprinti teisinę bazę ir kredito unijų priežiūrą, kad apsisaugotume nuo galimų sukrėtimų ateityje“,- sako finansų ministras Rimantas Šadžius.

KU užima santykinai nedidelę rinkos dalį, tačiau jų plėtra – itin sparti ir dažnai nesubalansuota. Indėliai pritraukiami, mokant dideles palūkanas, ir šie ištekliai naudojami didesnės rizikos turtui finansuoti. Palankios indėlių draudimo sąlygos neskatina indėlininkų vertinti riziką, nes, žlugus unijai, jų indėliai išmokami iš Indėlių draudimo fondo.             .

Todėl, anot finansų ministro R.Šadžiaus, būtina stiprinti KU teisinį reguliavimą, pirmiausiai griežtinant kapitalo bei rizikos valdymo reikalavimus, stiprinant priežiūros institucijos galias.

Teikiamais projektais taip pat siekiama nustatyti probleminės KU turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimo kitai kredito įstaigai mechanizmą, sumažinti KU administracinę naštą, sudaryti galimybę teikti daugiau finansinių paslaugų didesniam asmenų skaičiui, peržiūrėti jų dalyvavimo indėlių draudimo sistemoje sąlygas ir kt.

Tarp siūlomų svarbiausių pokyčių – nustatyti ne mažesnį kaip 500 tūkst. litų nuosavo kapitalo dydį vietoj dabartinių 15 tūkst. Veikiančioms KU šiam reikalavimui įgyvendinti  siūloma nustatyti pereinamąjį laikotarpį.

Taip pat siūloma triskart padidinti mažiausią reikalaujamą KU narių skaičių – iki 150. Didesnis narių skaičius sudarytų galimybę pritraukti daugiau kapitalo ir KU vadovus rinkti iš didesnio asmenų skaičiaus.

Siekiant išvengti KU kapitalo mažėjimo dėl to, kad patirtų nuostolių jos nedengia papildomais įnašais ir vis perkelia juos į kitus metus, siūloma įtvirtinti prievolę padengti nepaskirstytus nuostolius, kai jie viršija 1/2 pajinio kapitalo.

KU prisiimamą riziką, tikimasi, ribos siūlymas privalomai turėti bent vieną rizikų vertinimo specialistą, jos turtui pasiekus 50 mln. litų. Toks specialistas teiktų išvadas valdybai dėl rizikingų sandorių.

Siekiant, kad unijų investavimo rizika būtų vertinama konservatyviau, siūloma nustatyti, kad KU investicijos į nekilnojamąjį turtą negali viršyti 70 proc. (vietoj 100 proc.) jos perskaičiuoto kapitalo. Minėto apribojimo siūloma netaikyti tuo atveju, jei nekilnojamasis turtas buvo perimtas iš skolininkų ir turimas nuosavybės teise ne ilgiau kaip 3 metus.

Siūloma, kad KU investavimo į vertybinius popierius tvarką nustatys priežiūros institucija, o skolinimas ilgiau negu 5 metams gali būti užtikrinamas ne tik hipoteka, bet ir kitomis patikimomis užtikrinimo priemonėmis.

Įvertinus finansinių paslaugų prieinamumo poreikį Lietuvoje, siūloma leisti KU teikti mokėjimų, valiutos keitimo, konsultavimo ir kitas plataus vartojimo finansines paslaugas, kurios nekelia jai didesnės rizikos.

Atsižvelgiant į tai, kad KU indėlininkams taikomas toks pat draudimo lygis (100 000 eurų atitinkanti suma litais), kaip ir bankų indėlininkams ir kredito unijų dalyvavimas kitose apsaugos sistemose (Lietuvos centrinėje kredito unijoje) jų neapsaugo nuo žlugimo, siūloma palaipsniui suvienodinti KU ir bankų draudimo įmokas.

Priėmus įstatymų projektus turėtų didėti visuomenės pasitikėjimas KU ir jų teikiamomis paslaugomis, o tai turėtų didinti jų veiklos plėtros galimybes Lietuvoje. Lietuvoje KU teikiamos finansinės paslaugos sudarys svaresnę pasirinkimo alternatyvą finansinių paslaugų vartotojams.

Konkurencijos finansinių paslaugų sektoriuje skatinimas turėtų lemti naujų produktų šioje srityje kūrimą ir finansinių operacijų sąnaudų vartotojams mažėjimą. Licencijavimo procedūrų supaprastinimas sumažins administracinę naštą ir paspartins kredito unijų steigimo procesą. Informacijos atskleidimas viešai prieinamuose informacijos šaltiniuose (interneto svetainėse) užtikrins didesnį kredito unijų veiklos skaidrumą ir galimybę esamiems ir būsimiems kredito unijų nariams bei klientams priimti racionalius sprendimus.

Lietuvoje veikiančios kredito unijos per devynis šių metų mėnesius patyrė 14,142 mln. litų nuostolių – 35 kartus daugiau nei 2012-ųjų sausio-rugsėjo mėnesiais, kai jų nuostoliai buvo 0,4 mln. litų.

Spalio pradžioje pajinis KU kapitalas siekė 203,6 mln. litų, sukaupta indėlių – 1,8 mlrd. litų, suteikta paskolų – 1,04 mlrd. litų, o turto vertė siekė 2,07 mlrd. litų.

Tuo pat metu Lietuvoje veikė 75 kredito unijos, kurios vienijo beveik 150 tūkst. narių.

Bankams padidinus grynųjų pinigų paslaugų įkainius, gyventojai ir verslo atstovai rado alternatyvą – kredito unijas.
Iš Lietuvos banko skelbiamų finansinių paslaugų institucijų standartinių įkainių matyti, kad komercinių bankų teikiamos paslaugos – brangiausios. Didėjant konkurencijai mokėjimo paslaugų rinkoje ir augant įkainiams, kredito unijos gelbėja tautiečius ir siūlo nemokamas paslaugas.
„Vartotojai yra jautrūs kainų pokyčiams. Bankinių paslaugų kainos padidėjo beveik trigubai, todėl nenuostabu, kad žmonės, ieškodami pigesnių finansinių paslaugų tiekėjų, pasirenka mažesnes kainas siūlančias įstaigas“, – teigia Kauno kredito unijos administracijos vadovė Ernesta Ramaškaitė.
Vis didėjantis komercinių bankų ir kredito unijų paslaugų įkainių atotrūkis stebina pastarųjų vadovus. Pasak Pareigūnų kredito unijos valdybos pirmininko Vytauto Bako, konkurencinėje finansinių paslaugų tiekėjų kovoje, visų pirma, laimės, vartotojai.
“Žmonėms suteikiama galimybė rinktis. Pavyzdžiui, unijos mokėjimo pavedimai litais arba apskritai neapmokestinami, arba imamas simbolinis mokestis, o kai kuriuose bankuose kaina jau siekia 8 litus”, – aiškina Pareigūnų kredito unijos valdybos pirmininkas Vytautas Bakas.
Anot E. Ramaškaitės, kredito unijos – bendruomenės bankai, todėl jie orientuojasi į vietinius gyventojus, supranta jų poreikius ir gali pasiūlyti palankesnes vartotojui paslaugų apmokėjimo sąlygas.
„Kauno kredito unijos nariai gali gauti ar pervesti pageidaujamą pinigų sumą iš savo atsiskaitomosios sąskaitos į bet kurią kitą kredito įstaigą ir susimokėti mokesčius nemokamai. Nesumokėdami nė lito vartotojai gali atsiskaityti už, pavyzdžiui, „Lesto“, „Lietuvos dujų“, „Kauno vandenų, „Kauno švaros“, telekomunikacijų bendrovių ir kitų įmonių paslaugas“, – teigia E. Ramaškaitė.

Lietuvos bankas praneša, kad sparčiai besiplečiančios kredito unijos bus dažniau tikrinamos, o nuo Naujųjų metų jos bus įpareigotos viešai interneto svetainėse skelbti išsamias metines finansines ataskaitas.

LB taip pat ruošia Kredito unijų įstatymo pataisas, kuriose siūloma padidinti minimalius reikalavimus privačiam kapitalui (nuo 15 iki 150 tūkst. Lt), narių skaičiui (nuo 50 iki 300) bei kitas vidaus procesų valdymo priemones.
Tokių veiksmų imtis paskatino šiais metais išryškėjusios problemos kai kuriose unijose, kurios apogėjų pasiekė spalio pabaigoje kilus įtarimams, kad iš Nacionalinės kredito unijos buvo iššvaistyta apie 17 mln. Lt.
„Provincijos kredito unijose viskas tvarkoje, tačiau kai pradėjome tikrinti Kauno ir Vilniaus unijas, pastebėjome, kad jose nemažai pažeidimų. Be to, kai kurias unijas dar ir sieja ryšiai, atveriantys galimybes maskuoti dalį problemų“, – teigia Vytautas Valvonis, Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorius.
Pasak pašnekovo, didžiausia problema yra unijų pajininkų pasyvumas. „Tarkime, po visų Nacionalinės kredito unijos tikrinimų, į visuotinį pajininkų susirinkimą iš keleto tūkstančių atėjo vos keli žmonės“, – pastebi V.Valvonis. Šiuose susirinkimuose yra sprendžiami visi svarbiausi unijos valdymo klausimai, skiriami valdymo organai, nuo kurių priklausys, ar nebus išduodamos blogos paskolos. Toks pasyvumas atveria kelius unijas užvaldyti ir kriminaliniams elementams.
Spalio pradžioje Lietuvoje veikė 76 kredito unijos, vienijančios daugiau kaip 141 tūkst. narių, kurių turtas sudarė beveik 2 mlrd. Lt – per metus jis padidėjo beveik trečdaliu. Pagrindinis unijų finansavimo šaltinis yra gyventojų indėliai, kurie sudarė 1,7 mlrd. Lt, tuo tarpu šios kredito įstaigos yra suteikusios apie 1,14 mlrd. Lt.

Kaip ir jų pirmtakai, tarpukario kredito kooperatyvai, šiandienos kredito unijos išsiskiria atidžiu požiūriu į kiekvieną klientą, net ir smulkų.

Jei gatvėje praeivių paklaustume, kas yra bankas, pamatytume iš nuostabos išsiplėtusias akis. Bet kas yra kredito unija, RAIT apklausos duomenimis, nežino kas trečias. Vis dėlto kredito unijų dalis rinkoje vis plečiasi, gausėja jos klientų. Lietuvos banko duomenimis, Lietuvoje veikiančių 74 kredito unijų turtas siekia 1,8 mlrd. Lt, sudarydamas 2,3 proc. veikiančių bankų sistemos turto. Kredito unijų užimama dalis didėja stabiliai ir užtikrintai: dar prieš metus šis rodiklis buvo 1,7 proc., prieš penkerius – tik 0,8 proc.

Tvariai auga jau septyniolika metų
Pirmoji kredito unija po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo įsteigta 1994 m., kai Kanados Kvebeko provincijos Desjardins kredito unijų konfederacijos tarptautinis skyrius (SDID) atidarė savo atstovybę Kaune. Pagrindinis SDID atstovybės tikslas buvo supažindinti Lietuvos gyventojus su kredito unijų idėja, padėti steigti kredito unijas, konsultuoti finansiniais ir kredito unijų valdymo klausimais. Jau 1995 m. Lietuvoje priimtas Kredito unijų veiklos įstatymas ir įsteigta pirmoji kredito unija „Vievio taupa“. Dar po po ros metų įsteigta Lietuvos kredito unijų aso ciacija, 2003 m. kredito unijos pradėjo teikti būsto paskolas, įdiegė tarptautines mokėjimo korteles „MasterCard“, internetinę bankininkystę.
Kredito unijų ir jų narių skaičius, turtas, indėliai ir paskolos nuosekliai didėjo kasmet, netgi pasaulinės finansų rinkų krizės laikotarpiu, 2008–2009 m., kai komerciniai bankai užgniaužė paskolų išdavimą, sulėtino augimą ir patyrė nuostolių. Kredito unijos tuo metu sėkmingai plėtojo kreditavimą, didino klientų gretas, nes nebuvo priklausomos nuo motininių bankų nurodymų.
2010 m. kredito unijos pradėjo teikti lengvatines paskolas žemės ūkiui iš Europos Sąjungos lėšų ir teikti paskolas iš Verslumo skatinimo fondo savo verslą pradedantiems žmonėms, neseniai pradėjusioms veiklą labai mažoms ir mažoms įmonėms. Nuo šių metų vasario iki 86 tūkst. Lt paskolomis iš šio fondo pasinaudoję asmenys ar įmonės gali gauti ir 95 proc. sumokėtų palūkanų kompensaciją. Verslumo skatinimo projektas truks iki 2015 m.
Žmonės vertina individualų požiūrį
Nors kredito unijos bankų sistemoje kol kas užima tik kelis kuklius procentus, jos vis plečia savo rinkos dalį, siūlydamos palankesnius įkainius ir gerokai lankstesnes sąlygas nei komerciniai bankai. Ypač stipriai skiriasi požiūris į smulkius klientus. Klientai, kuriems komerciniai bankai dėl menkų pajamų pasiūlo vietoj prašomų 5 tūkst. Lt suteikti vos 1 tūkst. Lt vartojimo paskolą penkerių metų laikotarpiui, kredito unijose gali gauti 5 tūkst. Lt trejų metų laikotarpiui, net jei tegauna minimalų atlyginimą. Tiesa, tam reikia rasti žmogų, kuris laiduos už paskolos gavėją. 2011 m. lapkritį Lietuvos bankas išleido atsakingo skolinimo nuostatas, kurios suvienodino paskolų išdavimo sąlygas tiek bankams, tiek unijoms, taigi reikalavimai yra vienodi, tačiau aptarnavimas skiriasi.
Paskolų išdavimas kredito unijose pagrįstas ne tik kliento finansinės padėties įvertinimu, bet ir tarpusavio pasitikėjimu. Daugumos mažų kredito unijų darbuotojai asmeniškai pažįsta visus savo klientus,
o šie pažįstami tarpusavyje, todėl skolos grąžinimas tampa ne tik finansiniu, bet ir moraliniu įsipareigojimu. Kredito unijos teikia tiek itin smulkias, tiek dideles paskolas: būstui įsigyti, verslui pradėti ir plėtoti.
Kitas stipriai naujus klientus viliojantis dalykas yra nemokamos kasdieninės paslaugos. Kredito unijos neima mokesčių už daugelį paslaugų ar mokėjimo kortelių aptarnavimą.
Vilniaus taupomosios kasos valdybos narė E.Petrauskienė: „Išaugome iš vaikiškų marškinėlių, dabar esame pastebimi žaidėjai finansų rinkoje, turintys savo nišą“
Kredito unijos turi ir savų trūkumų: neteikia sudėtingesnių finansinių paslaugų, dirba tik apibrėžtame regione ir turi tik po vieną ar dvi kasas, taiko paskolos dydžio „lubas“, dirba dažniausiai tik su viena ar dviem užsienio valiutomis (eurais ir JAV doleriais), ne su visais komunalinių paslaugų teikėjais yra sudariusios sutartis, kad būtų patogu mokėti mokesčius internetu.

Klientas tampa ir savininku
Didelį dėmesingumą kiekvienam klientui, mažesnius įkainius lemia kredito unijų organizavimo principai. Kredito unijų veikla paremta kooperavimusi, tarpusavio pagalba ir pasitikėjimu. Kiekvienas, norintis tapti kredito unijos klientu, turi įsigyti ir unijos pajų, vadinasi, tampa savininku. Todėl kiekvieno kliento ir visos bendruomenės poreikių tenkinimas yra svarbiau už siekį uždirbti pelno.
Kredito unijos dažniausiai yra regioninės, todėl labai artimai dirba su vietos bendruomene. Pavyzdžiui, Vilniaus taupomoji kasa dirba tik su Vilniaus miesto ar regiono gyventojais bei įmonėmis, ypač aktyviai bendradarbiauja su Lietuvos pensininkų sąjunga „Bočiai“. „Iš pradžių itin atsargiai vertinę mūsų pasiūlymus, pensininkai dabar patiki savo santaupas mums ir dar rekomenduoja savo kaimynams“, – pasakoja E.Petrauskienė. Tokia partnerystė išsirutuliojo į abiem pusėms naudingą bendradarbiavimą.
Vilniaus taupomosios kasos paslaugomis aktyviai naudojasi ne tik privatūs, bet ir verslo klientai. Jie gerai vertina aptarnavimo greitį ir lankstumą. Kredito unija, kaip minėta, pajėgi išduoti ir dideles paskolas, pavyzdžiui, Vilniaus taupomoji kasa savo klientams galėtų pasiūlyti iki 8 mln. litų paskolą vienam klientui. Šios unijos turtas sudaro 17,5 proc. visų kredito unijų turto ir pagal dydį priartėjo prie mažiausio Lietuvoje veikiančio komercinio banko. ■

Po Lietuvos finansų sektorių sudrebinusio banko „Snoras” bankroto išaugo šalies gyventojų susidomėjimas alternatyviomis finansinių paslaugų organizacijoms. Tokias išvadas, „Pareigūnų kredito unijos” valdybos pirmininko Vytauto Bako teigimu, leidžia daryti per pastarąjį mėnesį išaugęs gyventojų, besidominčių unija, skaičius.

Vien per ateinančius metus „Pareigūnų kredito unija” planuoja padvigubinti esamų narių skaičių, o unijoje laikomų indėlių portfelį padidinti nuo 2,5 mln. iki 4 mln. litų. Panašios augimo tendencijos buvo šiais metais.

Po „Snoro” istorijos, anot V. Bako, „Pareigūnų kredito unijoje” nebuvo jaučiami jokie indėlininkų nerimo požymiai, priešingai – buvo sulaukta daugiau besidominčių galimybe tapti unijos pajininkais.

„Praėjus vos dienai po to, kai tapo žinomos „Snoro” problemos, savo unijos nariams pasiūlėme beprocentes paskolas, idant galima būtų suvaldyti šeimos biudžetus ir finansinius įsipareigojimus”, – teigia V. Bakas.

„Lietuviams vis patrauklesnė atrodo galimybė būti ne tik finansines paslaugas teikiančios institucijos klientais, bet ir dalyvauti jos valdyme” – sako V. Bakas, – „Tai leidžia išvengti vadovų piktnaudžiavimo ar neatsakingos organizacijos veiklos, o, kaip parodė banko „Snoro” bankrotas, tokie atvejai gali turėti rimtų pasekmių“.

Pasak V. Bako, į „Pareigūnų kredito uniją” gyventojus vilioja ir galimybė naudotis įvairiomis unijos nario privilegijomis, pavyzdžiui, sumokėti komunalinius mokesčius be jokio banko komisinio mokesčio ar pasiimti paskolą palankesnėmis sąlygomis.

„Pareigūnų kredito unija” teikia visas tradicines bankininkystės paslaugas, tarp jų ir internetinę bankininkystę, išduoda mokėjimo korteles. Be to, indėliai kredito unijoje, kaip ir bankuose, yra apdrausti indėlių ir investicijų draudimu pagal Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą.

„Pareigūnų kredito unija” šiuo metu vienija daugiau nei 650 narių ir yra viena sparčiausiai augančių kredito unijų Lietuvoje.

Bankrutavus bankui „Snoras“ sunerimo kredito unijų klientai – į “Veidą” kreipėsi keli gyventojai, teiraudamiesi, ar jų indėliai taip pat yra drausti valstybės.

Lietuvos bankas patvirtino, kad Lietuvos indėlių draudimo sistema draudžia indėlius tiek laikomus bankuose, tiek kredito unijose. Galioja ir tokios pat išmokų sumos – maksimali draudimo išmokos suma siekia 345 tūkst. Lt.
Atkreiptinas dėmesys, kad pastaruoju metu kredito unijose laikomų indėlių suma sparčiai didėja – šių metų trečio ketvirčio pabaigoje indėlių suma perkopė 1,2 mlrd. Lt ir tai yra 35,8 proc. daugiau negu prieš metus. Kredito unijos pastaraisiais metais sėkmingai plečiasi provincijoje, o klientus vilioja didelėmis palūkanomis, siekiančiomis iki 5 proc. Lietuvos bankas pastebi, kad kredito unijos vis daugiau investuoja į ES valstybių narių vyriausybių vertybinius popierius – šios investicijos išaugo 17,9 proc.
Priminsime, kad Lietuvoje indėlius draudžia bankai, užsienio bankų skyriai (filialai) ir kredito unijos. Komerciniai bankai sumoka draudimo įmokas, per metus sudarančias 0,45 proc. visų draudžiamų indėlių, o kredito unijos – 0,2 proc.