Universitetai bijo prisipažinti ir nuo moksleivių bei jų tėvų slepia šokiruojančią statistiką – vos per penkerius metus Lietuvoje neliko trijų universitetų: vieno pedagogikos mokslų ir dviejų regioninių bei specializuotų. Tiesa, kol kas ši netektis yra hipotetinė, mat tokias išvadas daryti leidžia dramatiškas studentų skaičiaus sumažėjimas universitetuose.

“Labiausiai dėl studentų skaičiaus sumažėjimo pastaraisiais metais nukentėjo Šiaulių, Lietuvos edukologijos ir Klaipėdos universitetai”, – pastebi švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus.
O, jei remtumėmės tiksliais Lietuvos statistikos departamento bei Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, pamatytume, kad per paskutiniuosius penkerius metus Lietuvoje “išnyko” vienas pedagogus rengiantis universitetas. Kodėl taip teigiame? Todėl, kad 2008 m. Šiaulių universitete (jo pakraipa – pedagoginė) ir Lietuvos edukologijos universitete (EDU) iš viso mokėsi 23 511 studentų, o šiandien abiejuose juose tesimoko tik 12 505 studentai. Taigi abu šie universitetai neteko daugiau kaip 11 tūkst. studentų.
Ypač stipriai nukraujavo regioninis ŠU, netekęs net – 5991 studento, kitaip tariant, daugiau kaip pusės. Todėl nestebina pastaruoju metu pasklidusios kalbos esą netrukus ŠU apskritai neliks, jis taps tik universitetine kolegija.
O Lietuvos edukologijos universitetas prarado 5015 arba (42,92 proc.) visų savo studentų.
Bet, kaip pastebi Lietuvos mokslo reikalus ir studijas kuruojantis viceministras R.Vaitkus, tai dar ne pabaiga. “Mes rengiame vis dar per daug mokytojų, ypač ikimokyklinukų. Tad jų rengimas ateityje dar mažės”, – pabrėžia viceministras.
Taigi šitai turėtų būti rimtas signalas pedagogikos studijas šiemet besirinksiantiems abiturientams. Ypač tiems, kurie pedagogais nori būti ne iš pašaukimo, o dėl to, kad daugiau neturi, kur stoti.
Regioninis Klaipėdos universitetas (KU) neteko trečdalio arba 3063 studentų. O šįmet šio universiteto reputacijai didžiulį smūgį sudavė dar ir Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) griežtas verdiktas nepripažinti šios aukštosios mokyklos vykdytos neakredituotos laivavedybos studijų programos absolventų diplomų. Taigi, jauni žmonės iš esmės ne studijavo KU, o “lankė” aukštosios mokyklos laivavedybos “būrelį”. SKVC direktoriaus pavaduotoja Aurelija Valeikienė teigė, jog pats KU turės išspręsti situaciją, ką daryti su neteisėtai studijuoti priimtų jaunuolių ateitimi.
Tiesa, pastarųjų metų statistika negailestinga buvo ir technologijų mokslų krypčių universitetams. Štai Kauno technologijos universitetas per penkerius metus neteko – 5532 arba 31,82 proc. studentų, Vilniaus Gedimino technikos (VGTU) – 3810 studentų arba 24,5 proc.
Taip atsitiko dėl to, kad dešimtoje klasėje pasirinkę lengvesnius socialinių ar humanitarinių mokslų profilius gimnazistai vėliau negali stoti į tiksliųjų bei technologijų mokslų gebėjimų reikalaujančias studijų programas. Bet naujoji valdžia jau stabdo profiliavimą.
O, kadangi, pasak viceministro R.Vaitkaus viso pasaulio aukštojo mokslo strategai akcentuoja, kad ateitis priklauso technologijų, biotechnologijų, biomedicinos ir fiziniams mokslams, tai ir Lietuva šias sritis išskyrė kaip prioritetines ir skirs jiems daugiau valstybės finansuojamų studijų krepšelių.  Todėl artimiausiausias metais studentų skaičius KTU ir VGTU, regis, ims didėti.
Vertinant bendrai, 2008 m. visuose trylikoje valstybinių universitetų studijavo 136 829 jaunuoliai arba vidutiniškai po 10 525 studentus kiekviename universitete, o šiuo metu visuose universitetuose studijuoja 107 111 studentų arba vidutiniškai po 8239 studentus kiekviename. Taigi, visi valstybiniai universitetai neteko 29 711 studentų. O per ateinančius penkerius metus gimnazijas kasmet baigs dar maždaug po penkis tūkstančius abiturientų mažiau, mat po Nepriklausomybės atgavimo ženkliai sumažėjo vaikų gimstamumas. “Tad, jei aukštosios mokyklos nori išgyventi, jos turi stipriai keistis”, – akcentuoja R.Vaitkus.
Bet, pasirodo, ne visur padėtis blogėja. Dviejuose universitetuose studentų skaičius ne tik nemažėjo, bet netgi didėjo. Geriausias pavyzdys Lietuvos universitetams – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) per penkerius metus studentų skaičių padidinęs 13,92 proc. arba 932 studentais bei Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), studentų skaičių padidinęs 6,14 proc. Iš esmės metai po metų stabilų studentų skaičių, su nežymiu svyravimu, išlaiko ir M.Romerio universitetas (MRU).
Taigi, kur slypi šių dviejų Kauno aukštųjų universitetinių mokyklų stiprybės paslaptis? – “Veido” žvilgsnis.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-22-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Savaitraštis “Veidas” šešioliktąjį kartą pristato Lietuvos aukštųjų universitetinių mokyklų reitingą. Šiemet vėl atskirai buvo vertinami valstybiniai ir privatūs universitetai. Tarp valstybinių pirmą vietą užėmė Vilniaus universitetas, tarp privačių – ISM vadybos ir ekonomikos universitetas.

Kiekvieną mėnesį maždaug po keturis šimtus lietuvių, kurių daugiau kaip pusė turi Lietuvos aukštųjų universitetinių mokyklų diplomus, praveria įdarbinimo užsienyje agentūrų duris su tikslu gauti bet kokio legalaus darbo užsienyje. Dauguma apsilankančiųjų labiausiai nori išvykti laikinai padirbėti į Norvegiją. Kiti pageidaujamų darbo vietų maršrutai driekiasi į Jungtinės Karalystės ir Vokietijos ūkius ar gamyklas. Tarp interesantų ypač daug esama žmonių su universitetiniu socialinių mokslų krypčių išsilavinimu: vadybininkų, buhalterių, apskaitininkų, teisininkų bei edukologų. “Bet įdarbiname juos Norvegijoje tikrai ne vadybininkais ir ne mokytojais. Dažniausiai jie stoja prie žuvų fabriko konvejerio linijos, o kai kurie karjerą Norvegijoje pradeda nuo kiemsargio darbo.

Kitais metais sulauksime Europos Komisijos inicijuoto ES universitetų reitingo. Taip nors ir pavėluotai ES institucijos reaguoja į Europos universitetų konkurencingumo globalioje rinkoje mažėjimą.

Šiuo projektu norima sukurti ne tik objektyvų universitetų reitingavimo instrumentą, padėti studentams apsispręsti kuriame iš 4 tūkst. Europos universitetų jiems verta studijuoti, bet ir pačioms aukštosioms mokykloms parodyti, kokie jų veiklos kokybės vertinimo kriterijai yra svarbiausi besikeičiančiame pasaulyje ir gali užtikrinti Europos kontinento ekonomikos konkurencingumą globalioje aukštojo mokslo rinkoje.
Pripažinus, kad universitetų reitingavimas yra ne tik aukštojo mokslo institucijų „grožio konkursas“ bet ir iniciatyvos, kurios gali įtakoti universitetų kokybę,  buvo siekiama sukurti naują reitingavimo metodiką, kurį atitiktų šiuolaikinio pasaulio reikalavimams. Neperdėsime teigdami, kad šalies ekonominis, socialinis ateities pajėgumas yra toks, kokie šiandien yra šalies universitetai.
Įgyvendinant šią iniciatyvą Europos Komisija buvo paskelbusi konkursą naujos reitingavimo metodikos kūrimui. Konkurso nugalėtoju tapo 15 Europos organizacijų konsorciumas, kuriame lyderio vaidmuo atiteko Vokietijos CHE aukštojo mokslo centro organizacijai, jau seniai veikiančiai kaip „ThinkTank“ aukštojo mokslo srityje ir Olandijos aukštojo mokslo studijų politikos centrui.
Aptariamas konsorciumas 2014 m. pradžioje pirmą kartą paskelbs 500 Europos universitetų ir kolegijų reitingą. Universitetų ir kolegijų skaičius reitinge bus auginamas kasmet pridedant po 125 aukštąsias mokyklas tol, kol reitingas apims visas daugiau nei 4 tūkst. Europos aukštąsias mokyklas.
Pradžioje šis Europos Komisijos inicijuotas reitingas apims tik keturias mokymo programas – verslo studijas, fiziką, inžineriją ir elektroniką. Pirmos reitinguojamos programos parinktos pagal tai, kokių specialistų šiandien labiausiai trūksta Europos bendrovėms, siekiančioms konkuruoti pasaulio rinkose. 2015 m. reitingas bus papildytas dar šešiomis mokymo programomis – IT inžinerija, sociologija, psichologija, muzikos studijomis, medicina, psichologija ir slauga. Kasmet programų skaičius bus auginamas keturiomis-šešeriomis papildomomis mokymo programomis.

Vadinamoji U – Multirank aukštųjų mokyklų reitingavimo sistema bus kitokia nei iki šiol pasaulyje egzistuojančios universitetų reitingavimo sistemos (“US News and World Report”, “Times”, Šanhajaus reitingavimo sistemos). Reitingas apims ne tik universitetų ir kolegijų mokslinius tyrimus bet ir žinių perdavimo sugebėjimus, tarptautinę orientaciją ir institucijos regioninį reikšmingumą, gebėjimus darbo rinkai duoti aukštos kvalifikacijos, tarptautines kompetencijas turinčius absolventus.
Reitingo rezultatų naudotojai internete galės susirasti juos dominančių mokymo programų lyderius Europoje. Modernus ir patogus internetinis reitingo modulis bus lanksčiai prieinamas studentams, akademinių bendruomenių nariams, universitetams, politikams, verslo žmonėms. Reitingo vartotojai galės palyginti skirtingas aukštąsias mokyklas pagal juos dominančias mokymo programas. Taip bus bandoma išvengti dažnos universitetų reitingų kritikos esą lyginami sunkiai palyginami dalykai – skirtingo dydžio ir profilių aukštąsias mokyklas.
U-Multirank aukštųjų mokyklų reitingas bus sudaromas duomenis gaunant iš skirtingų šaltinių (tarptautiniai bibliografiniai duomenys, patentų duomenys): tiek iš nepriklausomų nacionalinių ir ES institucijų, tiek iš pačių aukštųjų mokyklų. Ateityje bus siekiama remtis tik nepriklausomais duomenų šaltiniais. Norintys dalyvauti šiame reitinge turės užpildyti specialią anketą. Pirmieji reitingui sudaryti būtini duomenys bus pradėti kaupti jau šių metų birželio mėnesį.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-21-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Savaitraštis “Veidas” šešioliktąjį kartą pristato Lietuvos aukštųjų universitetinių mokyklų reitingą.

Kiekvieną mėnesį maždaug po keturis šimtus lietuvių, kurių daugiau kaip pusė turi Lietuvos aukštųjų universitetinių mokyklų diplomus, praveria Vilniuje įsikūrusios įdarbinimo užsienyje agentūros UAB “Jobcenter Lt” duris su tikslu gauti bet kokio legalaus darbo užsienyje. Dauguma apsilankančiųjų labiausiai nori išvykti laikinai padirbėti į Norvegiją. Kiti pageidaujamų darbo vietų maršrutai driekiasi į Jungtinės Karalystės ir Vokietijos ūkius ar gamyklas. “Šiandien Norvegija yra kiekvieno lietuvio svajonė Nr. 1, – su lengva ironija sako UAB “Jobcenter Lt” direktorius Ilja Malkinas. – Deja, įdarbiname tik apie trisdešimt”.
Tarp interesantų ypač daug esama žmonių su universitetiniu socialinių mokslų krypčių išsilavinimu: vadybininkų, buhalterių, apskaitininkų, teisininkų bei edukologų. “Bet įdarbiname juos Norvegijoje tikrai ne vadybininkais ir ne mokytojais. Dažniausiai jie stoja prie žuvų fabriko konvejerio linijos, o kai kurie karjerą Noravegijoje pradeda nuo kiemsargio darbo. Tokio darbo Norvegijoje, Jungtinėje Karalystėje geidžia šimtai mūsų žmonių su aukštuoju išsilavinimu”, – pasakoja I.Malkinas.
Tiesa, mokytojai dažnai norėtų ir svetur dirbti darbą susijusį su vaikais, bet retas moka norvegų ar anglų kalbas, tad net auklės darbo negauna, ką jau kalbėti apie darbą mokykloje. Remiantis Švietimo ir mokslo ministerijos duomenis, pernai į juos kreipėsi vos šeši pedagogai, pašydami suteikti jiems pažymą, patvirtinančią jų profesines kvalifikacijas ir suteikiančią teisę įsidarbinti kitų ES šalių narių švietimo įstaigose. Bet, kaip jiems pavyko darbintis, niekas Lietuvoje nesidomi.
“Beje, nors mes giriamės, kad jaunimas puikiai kalba angliškai, iš tikrųjų dažnas studentas angliškai temoka tiek, kad jam net negali siūlyti įsidarbinti pardavėju parduotuvėje, barmenu ar užsakymų priėmėju. Tad ką jau kalbėti apie vyresnę kartą”, – toliau dėsto I.Malkinas.
Verslininkas taip pat teigia net neprisimenąs daug atvejų, kad lietuviai, turintys socialinių mokslų krypties ar pedagogo diplomus prašytų būtinai padėti rasti darbą užsienio šalies biure ar mokykloje. “Dažnas suvokia, kad jų diplomas darbdaviui nieko nereiškia, o jie patys nėra pajėgūs susikalbėti svetima kalba. Pagaliau, mes esame verslo organizacija, suinteresuota savo sėkme, tad negalime rizikuoti ir specialiai pirkti brangaus sertifikato, suteikiančio teisę ieškoti mūsų specialistams su aukštuoju išsilavinimu kvalifikuoto darbo, tarkime, Anglijoje, – aiškina UAB “Jobcenter Lt” vadovas ir priduria: Mums tai būtų tikri nuostoliai, manau, per mėnesį įdarbintume kokį vieną lietuvį su universitetiniu išsilavinimu, o dabar – keliasdešimt”.
Konsultantas teisininkas Marius Pečkys atkreipia dėmesį, kad iš tiesų socialinių ir humanitarinių mokslų krypčių pritaikomumas itin siauras. Mat dažnos socialinių ar humanitarinių mokslų krypties disciplinos svarba baigiasi sulig Lietuvos valstybės teritorijos riba. Tarkime, teisininkas yra teisininkas tik Lietuvoje, o pervažiavus sieną ir atvykus į Lenkiją, mūsų teisininko diplomas nieko nebereiškia. “Lietuvos rinka ribota, o socialininių ir humanitarinių mokslų krypčių specialistų Lietuvoje jau šiandien yra didžiulis perteklius, tad jauni žmonės, rinkdamiesi šios krypties studijas, turėtų gerokai pagalvoti: kam ir kur jie parduos savo žinias?”, – akcentuoja M.Pečkys.
Pašnekovas taip pat atkreipia dėmesį, kad į socialinius mokslus dažnai stoja ne patys geriausi gimnazijų abiturientai, nes šie mokslai yra lengvesni. O vidutiniokui įsidarbinti, pagal specialybę, dar problemiškiau. “Žinoma, patys geriausi teisininkai, o ir kiti socialinių mokslų atstovai, taip pat sėkmingai tęsia studijas užsienio šalių universitetuose ir ten darbinasi, bet tokių yra vienetai”, – pastebi M.Pečkys.
Taigi, į ką kreipti dėmesį renkantis, kokiame Lietuvos ar užsienio universitete bei kokią studijų programą studijuoti, mūsų savaitraštis klausė įdarbinimo bei mokslo ekspertų.

Pedagogų poreikis mažėja dramatiškai
Švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus pastebi, kad per pastarąjį dešimtmetį kai kuriuose universitetuose studentų skaičius sumažėjo perpus ir akivaizdu, kad toliau mažės. Mat mažėja gimstamumas, be to, dar apie 10 nuošimčių visų gimnazijas baigiančių jaunuolių išvyksta studijuoti į užsienio šalių universitetus bei koledžus, o dar galbūt apie kita tiek dirbti nekvalifikuotų darbų. Bet, nepaisant jaunimo emigracijos, anot viceministro, Lietuvoje ir toliau mažės kai kurių specialistų su universitetiniu išsilavinimu poreikis. Pirmiausia, socialinių mokslų krypčių bei edukologų. Ypač didelė perprodukcija ikimokyklinukų pedagogų. Jiems Lietuvoje susirasti darbą, pagal įgytą išsilavinimą, sudėtingiausia.
R.Vaitkus akcentuoja, jog viso pasaulio ekspertai pabrėžia, jog dabar reikia, o po keleto metų dar labiau reikės technologinių, fizinių, biomedicinos mokslo krypčių specialistų. “Matydami šias tendencijas, šiemet mes sudarėme valstybinį specialistų su aukštuoju išsilavinimu rengimo užsakymą. Jame dominuoja kryptys, kurias išskiria pasaulio švietimo ir mokslo strategai. Be to, kadangi per pastaruosius ketverius metus drastiškai sumenko kai kurių žemės ūkio bei sporto, ikiteisminio tyrimo specialistų rengimas, o poreikis didžiulis, tad šias kryptis išskyrėme atskirai ir agronomų, miškininkų, trenerių, policininkų rengimą taip pat įtraukėme į prioritetinį valstybinį užsakymą”, – informuoja viceministras.
Ir jaunuoliams R.Vaitkus pataria vadovautis pasaulinėmis tendencijomis – ateitis priklauso technologiniams, fiziniams, biomedicinos mokslams bei tarpdisciplininėms studijų programoms. Kitaip tariant, absolventams, įgijusiems diplomą su dviejų skirtingų mokslo krypčių žiniomis ir gebėjimais, neteks varstyti darbo biržos durų.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-21-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Balandžio 18–20 dienomis Nacionalinės moksleivių akademijos (NMA) mokiniai „okupavo“ dalį akademinių partnerių – Kauno technologijos universiteto bei ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto – auditorijų. Gabiausi šalies mokiniai čia rinkosi pavasario sesijai.

Juos sudomino 5 unikalios programos: „Ultragarsas ir elektra“, „Pažintis su mikrotechnologijomis“, „Chemijos pasaulis“, „Trimatė animacija“ bei „Lyderystė“.

Nuo technologijų iki filosofijos
Dvi dienas KTU ir ISM dėstytojai dirbo su 78 mokiniais, pagal pasirinktas programas suskirstytais į 5 grupes. Geriausi šalies dėstytojai mokiniams ne tik skaitė teorines paskaitas apie ultragarso, elektros, mikrotechnologijų ypatumus, bet ir vedė į laboratorijas, drauge atliko bandymus, gamino šampūną, kremą, spaudė sūrį. Pasirinkusieji „Ultragarso ir elektros“ programą turėjo galimybę aplankyti Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę. Tie, kurie domėjosi animacijos pasauliu, kūrė filmukų scenarijus, personažus, juos mokė kalbėti, bėgioti, šokinėti ir krėsti įvairias išdaigas. ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas, pasitelkęs ne tik Lietuvos, bet ir užsienio dėstytojų pajėgas, mokiniams leido pasijusti tikrais lyderiais.
Pirmąjį vakarą grįžusių po paskaitų mokinių laukė KTU studentai, kurie surengė žinių turnyrą „Protmūšis“. Studentas Tautvydas, talkinamas kelių žavių studenčių, tris valandas negailėdamas jėgų šmaikščiai ir įdomiai vedė vakaro renginį. Jam pasibaigus, naujai į NMA priimti mokiniai prisiekė „tobulėti siela, protu ir kūnu; puoselėti Akademijos vertybes ir tradicijas; dirbti, kurti Lietuvos ir pasaulio labui“. Tada visi kartu lauke iškėlė NMA vėliavą, kuri šalia Lietuvos Respublikos vėliavos plazdeno iki sesijos pabaigos.
Antrąją dieną vakaro svečias, KTU Humanitarinių mokslų fakulteto prodekanas doc. dr. Nerijus Čepulis, skaitydamas mokiniams paskaitą filosofiškai pažvelgė į šiuolaikinio žmogaus lavinimąsi. Pasak prodekano, renkantis profesiją pagrindinis atrankos kriterijus neturėtų būti specialybės populiarumas, perspektyvumas, reitingas. Svarbiau yra išsaugoti asmens individualumą, savastį, ugdyti talentą. Įprasmindamas ir pagrįsdamas savo mintis filosofas rodė filmų „Baraka“ ir „Matrica“ ištraukas, jas komentavo, aiškino, kas nutinka būnant vienos didelės sistemos sraigteliu. Po paskaitos mokiniai vakaro svečiui pateikė klausimų apie pasirinktą filosofo gyvenimo kelią. Svečias teigė, kad aukščiausio būties taško nėra, nes gyvenimas – nuolatinis ieškojimas ir nesibaigiantis tobulėjimas.
Paskutinę, trečiąją, sesijos dieną mokiniai grupėmis rengė projektus pagal išklausytą programą. Juose atsispindėjo ne tik per paskaitas išgirsta informacija, bet ir mokinių mintys, jausmai, išgyvenimai. Nors pristatyti projektą galėjo paskirtas grupės narys arba keli nariai, savo patirtimi, emocijomis noriai dalijosi visi mokiniai.

Ką jaučia sesijos dalyviai?
Baigiantis pavasario sesijai knietėjo sužinoti, kokį įspūdį ji paliko dalyviams, todėl pakalbinome keletą jų.
„Ši sesija man ne tik suteikė žinių, bet ir leido pačiam kai ką sukurti“, – teigė dešimtokas Laurynas. „NMA pavasario sesija praplėtė mano akiratį“, – prisipažino Augustė. „Per šią trumpą sesiją ne tik klausėmės universiteto dėstytojų paskaitų, bet ir turėjome galimybę susipažinti su kitų sekcijų atstovais ir bendrauti tarpusavyje“, – pasakojo „Lyderystės“ programą pasirinkusi Indrė.
„NMA ir kiekviena sesija man yra tarsi įkvėpimas. Tai galimybė per keletą dienų susipažinti su daugybe talentingų, gabių ir šaunių mokinių. Pavasario sesija nuo kitų skiriasi tuo, kad mokiniai pasirenka programą ir dalyvauja jos užsiėmimuose, nebelieka sekcijų. Smagu stebėti, kaip per keletą dienų susiformuoja labai stiprios komandos, gebančios atlikti įvairias užduotis. Malonu jausti per sesiją tvyrantį „kartumą“. Kaskart prieš sesiją jaudinuosi turbūt daugiau negu mokiniai – juk norisi, kad viskas pavyktų kuo geriau. Džiaugiuosi turėjusi progą dalyvauti šioje sesijoje ir pajusti NMA atmosferą“, – pasakojo Edinburgo universitete gamtos mokslus kremtanti Guoda, savanoriškai prisidedanti prie NMA veiklos.
NMA direktorius Leonas Narkevičius pabrėžė, kad „Akademijos tikslas – suteikti gabiems mokiniams kuo daugiau žinių ir įgūdžių. Labai smagu, kad aukštosios mokyklos dalijasi savo intelektualiniais bei materialiniais ištekliais ir sudaro mokiniams galimybę prieš renkantis specialybę iš arčiau susipažinti su juos dominančia mokslo sritimi. Nacionalinė moksleivių akademija siekia kuo glaudžiau bendradarbiauti su Lietuvos universitetais ir mokslo įstaigomis“.

Dauguma praėjusiais metais Lietuvos gimnazijas baigusių ir studijas užsienyje pasirinkusių jaunuolių žinių siekia vidutinio arba gana žemo lygio aukštosiose mokyklose. Geriausiuose pasaulio universitetuose studijuoja vos 302 praėjusių metų laidos mūsų abiturientai.

Net 1663 jaunuoliai iš 29,3 tūkst. pernai gimnazijas baigusių abiturientų išvyko studijuoti į užsienio aukštąsias mokyklas. Daugiausiai abiturientų rinkosi anglakalbes šalis arba tuos universitetus, kuriuose galima studijuoti anglų kalba. Tad net 505 gimnazistai rinkosi Jungtinės Karalystės aukštąsias mokyklas, antras pagal populiarumą traukos centras – Skandinavija.
Lietuvos jaunuoliams visiškai nebuvo patrauklios Vokietijos ir kitų vokiškai kalbančių šalių aukštosios mokyklos. Vos trisdešimt praėjusių metų laidos gimnazistų išvyko studijuoti į Vokietijos universitetus.
Tie, kurių gimtoji kalba yra lenkų ar rusų, rinkosi Lenkijos (31 abiturientas), Rusijos (19 gimnazistų) aukštąsias mokyklas. Tai paaiškėjo iš savaitraščio “Veidas” atliktos 432 Lietuvos gimnazijų ir vidurinių mokyklų apklausos. Iš viso į šią anketą atsakė 324 gimnazijų ir vidurinių mokyklų vadovai, 108 mokyklų administracijos teigė neturinčios duomenų apie praėjusių metų laidos abiturientus arba atsisakė pateikti duomenis, kaip sekasi pernykščiams jų auklėtiniams.
Remiantis mokslo ir studijų stebėsenos bei analizės centro “Mosta” duomenimis, per pastaruosius ketverius metus vis daugiau geriausiai mokyklas baigusių abiturientų pasirenka ne nemokamas studijas Lietuvoje, o užsienyje. “2009 m. studijas Lietuvoje rinkosi 84 proc. šimtukininkų, 2010 m. – 81 proc., 2011 m. jau 76 proc., o pernai – 77 proc.”, – sako “Mostos” direktorė Jurgita Petrauskienė.
“Veidas” aiškinasi, kodėl Lietuvos universitetams vis sunkiau konkuruoti su užsienio aukštosiomis mokyklomis.

Studijos vidutiniame Vakarų universitete kokybiškesnės
Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Daujotis yra studijų užsienyje entuziastas. Jis mano, kad studijos užsienyje ne tik suteikia daugiau naujesnių mokslo žinių, išplečia akiratį, bet ir yra pigesnės. Profesoriaus manymu, patys talentingiausi ir gabiausi jaunuoliai vienareikšmiškai turi vykti studijuoti į užsienį. “Genialūs vaikai nėra tik Lietuvos turtas, tai pasaulio vertybė ir anksčiau ar vėliau jie vis vien išvyks iš Lietuvos, – dėsto V.Daujotis ir netikėtai paaiškina: – Lietuvos stuburas yra stiprūs vidutiniokai. Bet didžiausia bėda ta, kad dėl neaiškių studijų Lietuvoje sąlygų jie išvažiuoja mokytis į užsienį ir dažnai nebegrįžta.”
Pašnekovas įsitikinęs, kad studijuoti, tarkime, Jungtinėje Karalystėje, kurioje studijos nuo praėjusių metų gerokai pabrango, vis tiek pigiau nei Lietuvoje. “Mano galva, studijos šioje šalyje ir toliau yra nemokamos, nors ir kainuoja 10 tūkst. svarų sterlingų. Mat nors lietuviai skolinasi studijoms, esmė ta, kad jei po studijų neuždirbi 47 tūkst. Lt per metus, paskolos grąžinti nereikia. Tiek Lietuvoje uždirbti iš karto po studijų mažai galimybių. O studijuojant Lietuvoje būtina grąžinti studijų paskolą, nepriklausomai nuo gaunamo uždarbio”, – skirtumus aiškina V.Daujotis.
Vis dėlto, kaip tvirtina “Veido” pašnekovai, svarstant, kurioje šalyje ir kokiame universitete studijuoti, derėtų rinktis pasaulio universitetų reitingo lyderius, o ne autsaiderius. Taip pat dera atkreipti dėmesį, ar užsienyje įgijus specialybę vėliau Lietuvoje pavyks rasti darbo. Mat daugybės užsienyje rengiamų aukštos kvalifikacijos specialistų mūsų rinkai nereikia ir nežinia ar artimiausioje ateityje prireiks.
Buvęs Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) direktorius dr. Eugenijus Stumbrys apie pirmosios pakopos studijas užsienyje kalba gerokai atsargiau. Nuo 18 iki 23 m. jaunuoliai mezga socialinius ryšius, formuojasi jų įgūdžiai, todėl, pašnekovo nuomone, didelė tikimybė, kad po gimnazijos svetur išvykę lietuviai jau niekada nebegrįš į Lietuvą. O tie, kurie grįžta, neretai skundžiasi, kad jiems sunku įsidarbinti gimtinėje net ir turint prestižinio Vakarų šalies universiteto diplomą. Bet vykti į užsienį pastudijuoti pagal studentų mainų programą arba krimsti antrosios pakopos doktorantūros studijų, pasak E.Stumbrio, itin vertinga.
“Mano nuomone, net vidutiniuose Vakarų universitetuose studijų lygis gerokai aukštesnis, nes Vakarų Europoje ir JAV aukštojo mokslo sistemos išlaiko aukštai pakeltą kartelę ir žemo lygio studijų programas, universitetus “iššienauja”, – vaizdžiai apibendrina dr. E.Stumbrys ir priduria: – Taigi kai kurie į geriausiųjų reitingus nepatenkantys Jungtinės Karalystės, į kurią dažniausiai vyksta studijuoti mūsų jaunimas, universitetai yra mažesnis blogis nei mūsų aukštosios mokyklos.”

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Geriausių pasaulio universitetų reitinge vis dar dominuoja Vakarai, bet ilgainiui padėtis keičiasi.

Kalifornijos technologijos institutas gali pasigirti tuo, kad daugiau nei 30 šios aukštosios mokyklos absolventų yra Nobelio premijos laureatai. Vienas alumnų – Harrisonas Schmittas – netgi žengė Mėnulio paviršiumi. Savo ruožtu Oksfordo universitetas gali didžiuotis išugdęs net 26 Didžiosios Britanijos premjerus ir dar mažiausiai 30 kitų pasaulio valstybių lyderių. Šios aukštosios mokyklos, kuri yra trečias seniausias šiuo metu dar veikiantis universitetas, absolventų gretose dar yra ir 12 šventųjų ir 20 Kenterberio arkivyskupų. O Stanfordo universitetas, kurį 1891 m. savo mirusio šešiolikmečio sūnaus garbei įkūrė geležinkelių magnatas Lelandas Stanfordas, yra selektyviausia aukštojo mokslo institucija visame pasaulyje. Skelbiama, kad į šį universitetą patenka vos 7 proc. paraiškas užpildžiusių asmenų. Būtent šios institucijos absolventai įkūrė tokius verslo gigantus, kaip „Google“ ar „Hewlett-Packard“. Negalima nepaminėti ir to, kad Stanfordas yra trečias turtingiausias pasaulio universitetas.
Paklausite, kodėl šį rašinį pradėjome būtent nuo šių trijų aukštojo mokslo institucijų pristatymo? Atsakymas labai paprastas – „Times Higher Education“ atliktas tyrimas, laikomas bene prestižiškiausiu visoje aukštojo mokslo bendruomenėje, parodė, kad būtent šios trys institucijos turi privilegiją vadintis geriausiais pasaulio universitetais. Savaime suprantama, kiekvienas skeptikas gali nedelsdamas paklausti, kuo išskirtinis šis tyrimas ir kodėl reikėtų eikvoti popierių, siekianti pristatyti svarbiausias jo išvadas. Atsakant galima pabrėžti, kad tyrime atsižvelgiama į trylika kriterijų, apimančių labai plačią aukštosios mokyklos veiklos erdvę – pradedant investicijomis į tyrimus, privačių lėšų pritraukimu, reputacija ir baigiant žinių perdavimu, tarptautiniu bendradarbiavimu ir kitų mokslininkų darbuose cituotų tyrimų skaičiumi. Šiam tikslui tyrėjai nepatingėjo peržvelgti net 6 mln. mokslinių žurnalų ir išnagrinėti 50 mln. juose pateiktų citatų. Sudarant reitingą vienodą svorį turėjo tiek menų, tiek tikslieji, tiek humanitariniai ir socialiniai mokslai. Didžiausias netikėtumas šiųmečiame reitinge – Harvardo, kuris yra privataus kapitalo labiausiai remiamas pasaulio universitetas, nuosmukis iš antrosios į ketvirtą vietą.
„Tai nėra grožio paradas“, – taip apie reitingą sako “Times Higher Education” redaktorius Philas Baty. Jo teigimu, reitingas ne tik padeda atskleisti aukštojo mokslo plėtros tendencijas, bet ir lemia tiek pačių studentų, profesorių, tiek politikų sprendimus. Svarbiausias šiųmečio tyrimo atradimas skelbia pavojaus signalą Vakarų universitetams. Nors reitinge jie vis dar dominuoja, dauguma jų praranda savo pozicijas, o Azijos valstybių ir kai kurių kitų besivystančių šalių investicijos į aukštąjį mokslą pagaliau pradeda atsipirkti. Geriausių universitetų sąraše vis dar aiškiai pirmauja JAV. Tarp dviejų šimtų geriausių planetos universitetų ši šalis turi 76 atstovus, iš kurių net septyni patenka ir į pirmąjį dešimtuką. Antroje vietoje rikiuojasi Didžioji Britanija su geriausiųjų sąraše turima 31 aukštąja mokykla, trečioje – 12 universitetų šiame reitinge turintys Nyderlandai. 2012–2013 m. reitinge į pirmąjį dušimtuką pateko 24 valstybių universitetai, t.y. dviem mažiau nei prieš tai atliktame. Savo vietas tarp geriausiųjų prarado vienas Ispanijos ir du Norvegijos universitetai.

Po dominavimu slypi nuosmukis
Ph.Baty yra kategoriškas – po JAV dominavimu slepiasi Vakarų nuosmukis. Žvelgiant į reitingą tai gana akivaizdu. Iš 76 sąraše esančių JAV aukštųjų mokyklų net 51 universitetas smuko žemyn. Didžiausią nuosmukį patyrė valstybiniai universitetai, o tai aiškiai susiję su ekonominiu sunkmečiu ir apkarpytu švietimo biudžetu. Panaši padėtis ir daugumoje kitų Vakarų valstybių. Tuo tarpu Kinijos, Pietų Korėjos ir Singapūro universitetai metai po metų stabiliai kopia aukštyn. Vizituojantis Oksfordo mokslininkas Andrew Boggsas tvirtina, kad 15 metų trunkanti stabili Kinijos valdžios parama aukštajam mokslui pagaliau duoda vaisių. Vadinamasis Kinijos devintukas, apimantis devynis geriausius šalies universitetus, anot A.Boggso, tarptautinėje erdvėje jau tapo gerbiamu tyrimų, apsikeitimų ar bendrų tarpuniversitetinių programų partneriu.
Kalbėdamas apie Azijos aukštųjų mokyklų iškilimą, Kinijos universiteto Honkonge (124 reitingo vieta) rektorius Benjaminas W.Wah tvirtina, kad visa tai lėmė pasikeitęs Azijos valstybių ekonominio augimo pobūdis. Iš pradžių šis augimas buvo paremtas išimtinai pigia darbo jėga ir pigiomis prekėmis, o dabar kylančios darbo sąnaudos ir kiti socioekonominiai veiksniai privertė šias valstybes rūpintis ne tik masine gamyba, bet ir naujų idėjų, inovacijų plėtra siekiant išlikti konkurencinėje kovoje. Būtent tai privertė šias valstybes padidinti finansavimą aukštajam mokslui.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-12-2 arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Savaitraštis “Veidas” kartu su partneriais jau penkiolika metų pateikia išsamų valstybinių ir privačių universitetų reitingą.

Pernai visas aukštąsias universitetines mokyklas, tiek valstybines, tiek privačias, reitingavome kartu. Šito pageidavo pačių aukštųjų mokyklų vadovai bei atstovai, susirinkę į mūsų savaitraščio surengtą aukštųjų mokyklų reitingavimo konferenciją. Toks 2012 m. posūkis buvo intriga tiek reitingo rengėjams, tiek universitetams. Iki tol rezultatai būdavo nesunkiai prognozuojami – lyderių pozicijas užimdavo tie patys universitetai.
Didžiausias 2012 m. reitingo netikėtumas – vietomis pirmajame ketvertuke pasikeitė Kauno technologijos ir Vytauto Didžiojo universitetai, o nevalstybiniai, reitinguojami kartu su visais universitetais, nebeatrodė taip gerai, kaip reitinguojami atskirai.

Niekas nebesugeba prognozuoti
Pirma išvada, prie kurios priėjome per pastaruosius penkiolika metų, – nei magistro, nei juolab bakalauro diplomas nebegarantuoja darbo vietos. Faktas tas, kad darbo rinka visiškai nutolo nuo studijų, ir tai lėmė ne tik ir ne tiek kai kurių mūsų universitetų atotrūkis nuo darbo rinkos poreikių, kiek stulbinami visų ūkio šakų pokyčiai. Nei universitetai, nei valstybių ekspertai nebesugeba tiksliai prognozuoti, ko reikės po penkerių metų, nes dauguma sektorių dėl moderniųjų technologijų tobulėjimo taip spėriai progresuoja, kad tokių specialistų, kokių reikėjo rinkai prieš ketvertą metų, šiandien nebereikia.
Tad šiandieniniai abiturientai, rinkdamiesi, ką ir kur studijuoti, turi galvoti apie būsimos srities eksponentinį vystymosi šuolį: ar prireiks to, ką jie išmoks universitete, ir kokios žinios bei gebėjimai bus reikalingi.
Apie tą patį turėtų galvoti ir universitetai, bet galvoja ne visi. Viena vertus, daugelis Lietuvos universitetų yra labai uždari ir vis dar ignoruoja faktą, kad švietimas ir aukštasis mokslas yra laisvosios rinkos paslauga, todėl nenori bendrauti su verslu, kurdami naujus modernius produktus ar didindami savo paslaugų kokybę.
Kita vertus, ne visų universitetų pajėgos bei sritys yra tokios, kad sudomintų verslo užsakovus; bet jungtis su kitais universitetais ir tapti stipriais didžiųjų fakultetais irgi nenorima.
Vis dėlto, pasak švietimo ekspertės dr. Nerijos Putinaitės, tik laiko klausimas, kada mažesni ir silpnesni universitetai arba turės prisijungti prie stipresnių, arba išnyks iš rinkos. “Lietuvoje universitetų yra per daug. Pagaliau kuriasi globalūs universitetų tinklai, tad ateityje išliks tik tie universitetai, kurie kels mokslo ir studijų kokybės lygį”, – neabejoja ekspertė.

Universitetų stiprybę rodo mokslo lygis ir tarptautiškumas

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) finansiškai talkina Lietuvos universitetams, galvojantiems, kaip išlikti konkurencinėje kovoje su užsienio universitetų tinklais. Pastaraisiais metais iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų buvo skirta lėšų mokslo slėniams kurti, studijų programų dėstymui užsienio kalbomis pritaikyti, galiausiai partneriams Vakaruose ieškoti ir bendriems Lietuvos bei užsienio universitetų padaliniams steigti.
ŠMM, atrinkusi pagal “The Times” skelbiamą universitetų reitingą 40 geriausių Jungtinės Karalystės universitetų, pasamdė ekspertą, kuris kvietė britų aukštąsias mokyklas ateiti į Lietuvos aukštojo mokslo rinką ir steigti bendrus fakultetus ar centrus. Mat universitetų tarptautiškumas yra vienas šansų, galinčių padėti Lietuvos aukštosioms mokykloms ne tik išlikti, bet ir sustiprėti. Daugiausiai vilčių dėta į Didžiosios Britanijos technikos mokslų universitetus.
Deja, daugelis Didžiosios Britanijos technikos universitetų, o ir kitų pirmojo keturiasdešimtuko stipriausių universitetų, labiau domisi Singapūro, kitų Azijos šalių talentingiausiais studentais, ir Lietuva juos mažai domina.
Į lietuvių kvietimą atsiliepė kiti, daugiausia už keturiasdešimtuko ribos esantys universitetai. Iš pradžių jie kalbėjosi su mūsų universitetais dėl savo filialų steigimo, bet pamatę akademinių bendruomenių priešiškumą ėmė tartis steigti bendrus su mūsiškiais universitetais padalinius.
N.Putinaitės teigimu, ne visi Lietuvos universitetai entuziastingai sutiko britus, siūlančius steigti bendrus fakultetus ar padalinius ir taip sustiprinti mūsiškių universitetų studijų programų kokybę. “Kaune atsiliepė trys universitetai: Kauno technologijos (KTU), Aleksandro Stulginskio (ASU) ir Vytauto Didžiojo (VDU), o Vilniuje – tik du: Mykolo Romerio (MRU) ir Vilniaus Gedimino technikos (VGTU)”, – atskleidžia ekspertė.
Ji neabejoja, kad universitetų, pasirašiusių bendradarbiavimo sutartis su Vakarų šalių universitetais dėl bendrų padalinių steigimo, studentai laimės.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-12-2 arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Aukštųjų mokyklų atstovai, užsienio ekspertai įsitikinę: Lietuvos aukštosios mokyklos turi keisti savo strategijas.

KTU parengė pokyčių strategiją
Lietuvos aukštasis mokslas turi keistis. Tai skatina ne tik vis vykstančios reformos, bet ir tiek Lietuvos, tiek pasaulio socialiniai, ekonominiai, politiniai pokyčiai. Naujoji šalies Vyriausybė taip pat turi planų, susijusių su aukštojo mokslo sistemos tobulinimu.
Kauno technologijos universitetas (KTU) tokią pokyčių strategiją jau parengė. Kaip pasakoja KTU rektorius prof. Petras Baršauskas, 2010 m. kovą KTU kartu su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu (LSMU) įgyvendino projektą pagal Lietuvos 2007–2013 m. laikotarpio Žmoniškųjų išteklių plėtros veiksmų programos antro prioriteto “Mokymasis visą gyvenimą” priemonę “Studijų sistemos efektyvumo didinimas”. Projektą “KTU ir KMU studijų sistemų efektyvumo didinimas integruojant jų plėtros strategijas su kitomis aukštosiomis mokyklomis” finansavo Europos socialinis fondas bendrai su Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.
Projekto tikslas – KTU ir LSMU integruotų plėtros strategijų koncepcijų parengimas ir tarybų narių specialiųjų kompetencijų, susietų su aukštosios mokyklos valdymu, tobulinimas, ieškant galimybių tarpdisciplininėms studijų programoms rengti ir studijų sistemos efektyvumui gerinti. Parengta Integruota universiteto plėtros strategija tapo svarbiausiu dokumentu, apibrėžiančiu tolesnes universiteto plėtros gaires, valdymo tobulinimo mechanizmus, studijų efektyvumo didinimo būdus.
Naujoji strategija padėjo pasirengti esminiams pokyčiams KTU.

Aukštosioms mokykloms teks jungtis
Tačiau, pasak KTU rektoriaus P.Baršausko, aukštojo mokslo srities kaita turi vykti visos Lietuvos mastu. Jo nuomone, ateityje šalies universitetų laukia du esminiai raidos keliai: kova dėl būvio ir stambėjimo, jungimosi procesas. “Kai kuriose aukštosiose mokyklose studijų programose studijuojančių studentų jau sumažėjo iki 70 proc. Tai verčia universitetus kurti naują produktą, rengti šiuolaikiškas, konkurencingas ateities programas, kitaip tariant, jie turi imtis radikalios pertvarkos ir efektyvinti savo veiklą”, – neabejoja rektorius.
Be to, turėtų sumažėti universitetų, daliai jų teks jungtis į stambesnius darinius. Prof. P.Baršausko nuomone, kitaip ir negali būti, tokiu keliu ėjo visas pasaulis, taip turėtų būti ir pas mus.
Kita vertus, aukštojo mokslo reformos klausimas nėra vien universitetų reikalas. Jis gerokai platesnis, susijęs su visa visuomene, reikalaujantis sprendimų Vyriausybės lygmeniu. “Jei visuomenė nebus skatinama eiti sunkesniu, bet jos nariams naudingesniu keliu, jei į aukštąsias mokyklas bus stojama ne žinių, bet siekti tik diplomo, net ir geriausia švietimo sistema ne visuomet veiks. Neįvertinus ekonomikos ir visuomenės plėtotės sunku prognozuoti strateginius universitetų pokyčius”, – pabrėžė P.Baršauskas.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/prognozes-2013 internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Jau dabar aišku, jog ateityje aukštosios mokyklos privalės stipriai keistis, kad prisitaikytų prie naujausių technologijų.

Sparčiai tobulėjančios kompiuterinės technologijos jau sudrebino ne vieną rinkos sektorių. Kam siųsti paprastą laišką, jei galiu keliais pelės spustelėjimais išsiųsti elektroninį? Kam pirkti popierinę knygą, jei galiu per kelias sekundes į savo kompiuterį ar elektroninę skaityklę parsisiųsti elektroninę mėgstamo kūrinio versiją? Kam pirkti popierinį bilietą kioske, jei prie kompiuterio galima nusipirkti elektroninį?
Tai tik keli pavyzdžiai, rodantys, kaip moderniosios technologijos keičia mūsų gyvenimą. Nors universitetai laikomi itin konservatyviomis ir sunkiai pokyčiams pasiduodančiomis institucijomis, interneto era neabejotinai privers keistis ir juos. Tad panagrinėkime, kokie pokyčiai mūsų galbūt laukia jau netolimoje ateityje.

Universitetai internete

Aptardamas priežastis, dėl kurių universitetas tiesiog privalo keistis, buvęs dėstytojas Stephenas Waltas nurodo kelias pagrindines priežastis. Visų pirma, pasak jo, tradicinės paskaitos nėra efektyvios. Reikia ieškoti įvairesnių būdų, kaip perduoti informacija, nes tradicinė forma, kai dėstytojas kalba, o studentai pasyviai konspektuoja ir iš esmės tik perrašo informaciją, yra neveiksminga.
Antra priežastis – siekis kaip įmanoma geriau panaudoti aukščiausios klasės dėstytojus. Viena vertus, būtų visiškai beprasmiška švaistyti šių dėstytojų talentą reikalaujant iš jų dėstyti elementariausius kursus, tebūnie tai ekonomikos ar filosofijos įvadas. Tokį specialistą reikia išnaudoti toje srityje, kurią tyrinėdamas jis yra daugiausiai pasiekęs. Tačiau sąnaudų atžvilgiu nėra efektyvu mokėti jam didžiulę algą ir apsiriboti tik tuo, kad paskaitą ar seminarą išgirstų geriausiu atveju keli šimtai auditorijoje sėdinčių jaunuolių. Būtina siekti, kad šių specialistų skleidžiamos žinios pasiektų kuo platesnę auditoriją. Būtent čia į pagalbą ir ateina moderniosios technologijos, ypač internetas.
Trečia priežastis, pasak S.Walto, vadinančio save realistu ideologiniame amžiuje, yra faktas, kad technologijų pažanga lemia, jog informacijos perdavimo sąnaudos dabar yra kone nulinės. Paskaitas paprasčiausiai galima platinti internete tiek įkeliant tekstus, tiek rengiant tiesiogines transliacijas ar vėliau paskelbiant vaizdo įrašą. Baimintis, kad dėl to sumažės universitete norinčių studijuoti žmonių, neverta. Tyrimai to neužfiksavo, o toks aukštojo mokslo flagmanas, kaip Masačusetso technologijos universitetas, dalį savo paskaitų jau dabar padarė laisvai prieinamas internete.
Tiesa, dalis ekspertų vis dėlto teigia, kad nukentėti gali tos aukštosios mokyklos, kurios didžiąją dalį finansavimo gauna iš studijų įmokų, o ne stipendijų ir paramos už atliekamus aukščiausio lygio tyrimus.
Bet kokiu atveju universitetų žengimas į virtualią erdvę – neišvengiamas. Tokie JAV universitetai, kaip Diuko, Johno Hopkinso, Prinstono, Stanfordo ar Pensilvanijos, jau ėmėsi bendradarbiauti su privačiu interneto konsorciumu „Coursera“, kurio svetainėje kiekvienas norintis gali be jokio mokesčio užsiregistruoti į šių aukštųjų mokyklų siūlomas virtualias paskaitas.
Galiausiai, pasak S.Walto, ateityje neabejotinai matysime daugybę eksperimentų, kai universitetai, siekdami tiek gerinti mokslo kokybę, tiek pritraukti studentų, imsis įvairiausių eksperimentų, kad atrastų geriausią aukštojo mokslo formulę. Jo teigimu, veikiausiai vertėtų mažinti paskaitose praleidžiamą laiką ir dalį tų paskaitų perkelti į virtualią erdvę. O štai auditorijose laikas turėtų būti išnaudojamas moksliniams tyrimams ir diskusijoms.
Baimintis, kad tradicinis universitetas visiškai nunyks, ko gero, neverta, nes aukštasis mokslas nėra tik elementarus žinių perteikimas. Tai ir socializacija, kuri vyksta universitetų miesteliuose, auditorijose. Tad kompiuteris, nors ir vaidins vis didesnį vaidmenį, aukštojo mokslo nemonopolizuos.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-44-2 arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Lietuvos aukštųjų mokyklų kokybės vertinimas jau ir Lietuvoje tapo tradicija. Galime daug kalbėti apie pačios vertinimo sistemos kokybę ir jos objektyvumą – kitaip sakant, visiems geras nebūsi. Tačiau niekas nepaneigs paties fakto, kad ji reikalinga, ir „Veido“ žurnalistai atlieka ypač svarbų darbą, padėdami būsimiems studentams tikslingiau įvertinti savo pasirinkimą, kuriame universitete studijuoti.
Darbdavių apklausa yra visos vertinimo sistemos dalis. Verslo atstovai pateikia savo nuomonę, kurio universiteto (-ų) absolventų žinių kokybe jie pasitiki labiausiai bei kurio universiteto (-ų) absolventų žinių kokybė jiems kelia daugiausiai abejonių. Ši nuomonė nėra atsitiktinė, o paremta respondentų asmenine patirtimi ir kasdieniu savų darbuotojų vertinimu. Kartu tai ir savotiškas rinkos balsas, į kurį derėtų įsiklausyti universitetų vadovams.
Iš šiemet atliktos apklausos paaiškėjo, kad darbdaviai labiausiai pasitiki šių universitetų penketuko absolventų žinių kokybe: Vilniaus universiteto (52,1 proc.), Kauno technologijos universiteto (29,4 proc.), ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto (22,6 proc.), Vilniaus Gedimino technikos universiteto (20,7 proc.) ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (17,2 proc.). Daugiausiai abejonių darbdaviams kelia: Šiaulių universiteto (19,5 proc.), LCC tarptautinio universiteto (17 proc.), Europos humanitarinio universiteto (16,2 proc.), Lietuvos kūno kultūros akademijos (15,1 proc.) ir M.Romerio universiteto (14,4 proc.) absolventų žinių kokybė.
Darbdaviai nuolat mini, kad jiems labai rūpi absolvento, tai yra kandidato į siūlomą darbo vietą, kompetencija ir patirtis, noras toliau tobulėti. Todėl derinant mokymo programas svarbu labiau atsižvelgti ne tik į teorinių žinių, bet ir į praktinių įgūdžių formavimą.
Kita aktuali sritis – dėstytojų kvalifikacija. Pirmiausia ją mato ir vertina patys studentai, o toliau informacija atkeliauja ir iki pačių darbdavių. Vargu ar galime kalbėti apie tokio dėstytojo (ar mokslo) kokybę, kuris per paskaitas skaito daugelio metų senumo knygų tekstą…
Darbo rinkai šiais laikais nereikia kiekybės – reikia kokybės. Ją aukštojo mokslo įstaigos gali pasiekti tik glaustai bendradarbiaudamos su verslu ir tarpusavyje. Beje, darbdaviai pasirengę aktyviai dalyvauti šiame procese. Tereikia jų klausti ir įgyvendinti pateiktus siūlymus.

Savaitraštis “Veidas” jau penkioliktą kartą skelbia universitetų reitingą. Jo PDF versiją jau galite nusipirkti čia – http://www.veidas.lt/veidas-nr-21

Šiemet visas aukštąsias universitetines mokyklas, tiek valstybines, tiek privačias, reitingavome kartu. Šito pageidavo pačių aukštųjų mokyklų vadovai bei atstovai, susirinkę į mūsų savaitraščio vasarį surengtą pirmąją aukštųjų mokyklų reitingavimo konferenciją. Mat pernai dėl geriausiai mokyklas baigusių jaunuolių studijų krepšelių galėjo konkuruoti jau visi universitetai.

Iki šiol rezultatai buvo nesunkiai prognozuojami – lyderių pozicijas užimdavo tie patys universitetai. Didžiausias šiųmečio reitingo netikėtumas: vietomis pirmajame ketvertuke pasikeitė Kauno technologijos ir Vytauto didžiojo universitetai, o nevalstybiniai universitetai, reitinguojami kartu su visais universitetais, neatrodo taip gerai, kaip reitinguojami atskirai.

Pagrindiniai universitetų vertinimo kriterijai buvo šie:

I. Vykdoma mokslo ir / ar meno veikla (20 taškų)

II. Aukščiausi veiklos įvertinimai (2 taškai)

III. Akademinis personalas (7 taškai)

IV. Universiteto tarptautiškumas (13,75 taško)

V. Studijų programų įvairovė (11 taškų)

VI. Studijų sąlygos (12,75 taško)

VII. Studentų nuomonė (10 taškų)

VIII. Paklausa darbo rinkoje (18 taškų)

IX. Finansavimo struktūra (4 taškai)

Taigi, kokio universiteto diplomas garantuoja karjeros ir gyvenimo sėkmę? Pirmoji išvada – nei magistro, nei juolab bakalauro diplomas nebegarantuoja darbo vietos. Faktas tas, kad darbo rinka visiškai nutolo nuo studijų. Nei universitetai, nei valstybių ekspertai nesugeba tiksliai prognozuoti, ko reikės po penkerių metų, nes dauguma sektorių dėl moderniųjų technologijų tobulėjimo labai sparčiai progresuoja, kad tokių specialistų, kokių reikėjo rinkai prieš ketvertą metų, šiandien jau nebereikia.

Tad šiandieniniai abiturientai, rinkdamiesi, ką ir kur studijuoti, turi galvoti apie būsimos srities eksponentinį vystymosi šuolį: ar reikės to, ką jie išmoks universitete, ir kokių žinių bei gebėjimų prireiks.

Ta pačia kryptimi turėtų galvoti ir universitetai. Bet galvoja ne visi.

Kita vertus, ne visų universitetų gebėjimai, o ir sritys yra tokios, kad sudomintų verslo užsakovus; bet jungtis su kitais universitetais ir tapti stipriais didžiųjų fakultetais irgi nenori.

Vis dėlto, kaip pastebi švietimo ir mokslo viceministrė dr. Nerija Putinaitė, tik laiko klausimas, kada mažesni ir silpnesni universitetai arba turės prisijungti prie stipresnių Lietuvos universitetų, arba išnyks iš rinkos. “Lietuvoje universitetų yra per daug, – vienareikšmiškai nukerta viceministrė. – Dėl to premjero sudaryta darbo grupė ir parengė universitetų optimizavimo gaires. Pagaliau kuriasi globalūs universitetų tinklai, tad ateityje išliks tik tie universitetai, kurie kels mokslo ir studijų kokybės lygį.”

Universitetų stiprybę rodo mokslo lygis ir tarptautiškumas

ŠMM, atrinkusi pagal “The Times” skelbiamą universitetų reitingą 40 geriausių Jungtinės Karalystės universitetų, nusamdė ekspertą, kuris kvietė britų aukštąsias mokyklas ateiti į Lietuvos aukštojo mokslo rinką ir steigti bendrus fakultetus ar centrus. Mat universitetų tarptautiškumas yra vienas šansų, galinčių padėti Lietuvos aukštosioms mokykloms ne tik išlikti, bet ir sustiprėti. Daugiausiai vilčių dėta į Didžiosios Britanijos technikos mokslų universitetus.

Į lietuvių kvietimą atsiliepė kiti, daugiausia už keturiasdešimtuko ribos esantys universitetai. Iš pradžių jie kalbėjosi su mūsų universitetais dėl savo filialų steigimo, bet pamatę akademinių bendruomenių priešiškumą ėmė tartis dėl bendrų su mūsiškiais universitetais padalinių steigimo.

Kaip reitingavome universitetus

Šiemet visus universitetus rangavome pagal iš anksto su universitetų atstovais vasarį vykusioje pirmojoje aukštojo mokslo reitingavimo konferencijoje pristatytus ir aptartus kriterijus bei pokriterijus.

Kad nenukentėtų mažieji universitetai, daugelį absoliučiųjų skaičių vertinome išvesdami santykį su studentų arba su jiems paslaugas teikiančių dėstytojų skaičiumi.

Problemiškiausias šiųmetis parametras – mokslo ir meno veikla, nes trečius metus iš eilės universitetų mokslo pasiekimus vertinome pagal pasenusius 2008 m. duomenis. Tačiau daugumos universitetų rektoriai išreiškė tokią poziciją: kadangi finansavimas universitetams skiriamas pagal šiuos, tegul ir nusenusius, duomenis, taigi šis rodiklis turi būti vertinamas aukščiausiu svorio koeficientu.

Kiek universitetas yra universitetas, o kiek tik tokio vardo turėtojas, puikiai parodo, keliose srityse universitetui suteikta teisė rengti ir teikti mokslo daktaro laipsnį. Kai kurie universitetai turi daugybę bakalauro ir magistro studijų programų, bet negeba parengti daktarų. Daugiausiai doktorantūros programų turi VU, KTU ir VDU.

Tradiciškai du itin svarbius kriterijus mums apskaičiuoti padėjo savaitraščio “Veidas” rengiamo universitetų reitingo partneriai: sociologinių ir rinkos tyrimų bendrovė “Prime consulting” apklausė darbdavius, o Lietuvos studentų atstovybių sąjunga atliko 3060 universitetų studentų apklausą. Tiesa, trijų universitetų – LKKA, EHU bei LCC tarptautinio universiteto (pastarojo studentams jau prieš mėnesį prasidėjo atostogos) studentai buvo labai neaktyvūs ir dėl per menkos imties jų nuomonė reitinge neatspindima. Dėl šios priežasties šie universitetai prarado dalį galimų surinkti taškų.

Labiausiai šiemet nustebinęs reiškinys – kai kurių universitetų akademinis nesąžiningumas pateikiant duomenis: kai kurie universitetai skaičius gerokai “pasigražino”, žinoma, į sau naudingą pusę.

Universitetų reitingas

1. Vilniaus universitetas

2. Vytauto Didžiojo universitetas

3. Mykolo Romerio universitetas

4. Kauno technologijos universitetas

5. Vilniaus Gedimino technikos universitetas

6. ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas

7. Lietuvos muzikos ir teatro akademija

8. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas

9. Šiaulių universitetas

10.Vilniaus dailės akademija

(daugiau…)

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt/veidas-nr-21) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.