Lietuvos universitetai sparčiai mokosi iš kitų ES šalių pavyzdžio ir planuoja studentus mokyti verslumo. Pasak Mykolo Romerio universiteto plėtros ir tarptautinių ryšių prorektoriaus dr. Stasio Vaitkevičiaus, jau nuo rugsėjo pirmosios visų specialybių studentai įgis specialų verslumui skatinti skirtą žinių ir gebėjimų paketą, į kurį bus įtrauktos tokios disciplinos, kaip finansai, valdymas, psichologija ir teisė.
“Tokį mokymo metodą jau yra įdiegę Švedijos universitetai, o mes pritaikėme jį ir Lietuvoje. Naujosios su visomis specialybėmis suderintos programos tikslas – kad baigusieji bakalauro studijas galėtų tapti visaverčiais rinkos dalyviais, o baigusieji magistrantūrą išmanytų, kaip pradėti savo verslą, susikurti darbo vietą sau ar artimiesiems bei draugams”, – aiškina prorektorius.
Tokią iniciatyvą labai palaiko ir verslo atstovai. “Tikimės, kad universitetams atkreipus dėmesį į studentų verslumą didės specialistų savarankiškumas ir kompetencija, o kartu augs ir šalies ekonomika”, – viliasi Lietuvos pramonininkų konfederacijos e. p. prezidentas Gediminas Rainys.
Beje, apklausos liudija, kad jauni žmonės Lietuvoje linkę svajoti apie nuosavą verslą. UAB “Investicijų ir verslo garantijos” (“Invega”) vadovas Audrius Zabotka, remdamasis sociologiniais tyrimais, sako, kad labai didelis procentas Lietuvos studentų norėtų tapti verslininkais, nors tarp vyresnių žmonių tokio entuziazmo gerokai mažiau.
Priminsime, jog rinkos tyrimų bendrovės “Rait” praėjusį rugsėjį atliktas tyrimas atskleidė, kad net 83 proc. 16–25 metų jaunuolių ateityje norėtų turėti savo verslą: sau darbo vietą susikurti pageidauja 89 proc. apklaustų vaikinų ir 79 proc. merginų.
A.Zabotkos teigimu, norą kurti savo verslą liudija ir statistika. “Pastaruoju metu daugėja naujai įsteigiamų įmonių, be to, apie 30 proc. “Invegos” paskolų garantijų suteikiama įmonėms iki trejų metų, vadinasi, jaunų, naujų idėjų yra daug, ir verslumo skatinimas universitetuose prie to tik dar labiau prisidės”, – neabejoja A.Zabotka.

1. Kauno technologijos universitetas
35 bakalauro studijų programos.
Naujos studijų programos, pradedamos 2012 m.: elektroninio mokymosi technologijos; transporto elektronika.
Studijuoja apie 13,2 tūkst. studentų. Pernai į valstybės finansuojamas vietas priimti 1402 pirmakursiai bakalaurai, o patys studijas finansuoja 750 pirmakursių bakalaurų.
Dėsto 1054 dėstytojai, iš jų 698 daktarai ir habilituoti daktarai.
Pagal “Erasmus” studijų mainų programą atvyko stažuoti: studentų – 86, dėstytojų – 24, o išvyko stažuoti į užsienį: studentų – 228, dėstytojų – 85.
Jungtinių studijų programų su užsienio šalių universitetais: 5.
Doktorantūros studijų programų: 17.
Darbo per vienus metus po studijų baigimo nerado 25,7 proc. absolventų.
Interneto svetainė www.ktu.lt

2. Lietuvos kūno kultūros akademija
8 bakalauro studijų programos.
Studijuoja 2,3 tūkst. studentų. Pernai į valstybės finansuojamas vietas priimti 72 pirmakursiai bakalaurai, o patys studijas finansuoja 406 pirmakursiai bakalaurai.
Dėsto 124 dėstytojai, iš jų 82 daktarai ir habilituoti daktarai.
Pagal “Erasmus” studijų mainų programą atvyko stažuoti: studentų – 23, dėstytojų – 19, o išvyko stažuoti į užsienį: studentų – 58, dėstytojų – 43.
Duomenų, kiek turi jungtinių studijų programų su užsienio šalių universitetais, nepateikia.
Doktorantūros studijų programų: 2.
Darbo per vienus metus po studijų baigimo nerado 34,9 proc. absolventų.
Interneto svetainė www.lkka.lt

3. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas
12 bakalauro studijų programų.
Naujos studijų programos, pradedamos 2012 m.: medicininė ir veterinarinė biochemija; medicininė ir veterinarinė genetika; sveikatinimas ir reabilitacija fiziniais pratimais; gyvūninių išteklių valdymas.
Studijuoja 7,2 tūkst. studentų. Pernai į valstybės finansuojamas vietas priimti 479 pirmakursiai, o patys studijas finansuoja 497 pirmakursiai.
Dėsto 1109 dėstytojai, iš jų 424 daktarai ir habilituoti daktarai.
Pagal “Erasmus” studijų mainų programą atvyko stažuoti: studentų – 44, dėstytojų – 21, o išvyko stažuoti į užsienį: studentų – 116, dėstytojų – 62.
Jungtinių studijų programų su užsienio šalių universitetais pernai neturėjo.
Doktorantūros studijų programų: 9.
Darbo per vienus metus po studijų baigimo nerado 13,5 proc. absolventų.
Interneto svetainė www.lsmuni.lt

4. Vytauto Didžiojo universitetas
40 bakalauro studijų programų.
Studijuoja 9,4 tūkst. studentų. Pernai į valstybės finansuojamas vietas priimti 839 pirmakursiai, o patys studijas finansuoja 925 pirmakursiai.
Dėsto 621 dėstytojas, iš jų 304 daktarai ir habilituoti daktarai.
Pagal “Erasmus” studijų mainų programą atvyko stažuoti: studentų – 100, dėstytojų – 24, o išvyko stažuoti į užsienį: studentų – 185, dėstytojų – 81.
Jungtinių studijų programų su užsienio šalių universitetais: 3.
Doktorantūros studijų programų: 17.
Darbo per vienus metus po studijų baigimo nerado 28,2 proc. absolventų.
Interneto svetainė www.vdu.lt; “Skype”: VDU.moksleiviams

5. Aleksandro Stulginskio universitetas
25 bakalauro studijų programos.
Naujos studijų programos, pradedamos 2012 m.: augalų genetika ir biotechnologija; maisto žaliavų kokybė ir sauga; miestų ir rekreacinė miškininkystės; želdininkystė ir kraštovaizdžio architektūra; aplinkotyra; agrologistika ir prekyba; bendroji agroinžinerija; nekilnojamojo turto informacinės sistemos; transporto inžinerija; kaimo plėtros vadyba; augalinių maisto žaliavų kokybė ir sauga.
Studijuoja 5,5 tūkst. studentų. Pernai į valstybės finansuojamas vietas priimti 94 pirmakursiai bakalaurai, o patys studijas finansuoja 450 pirmakursių bakalaurų.
Dėsto 385 dėstytojai, iš jų 193 daktarai ir habilituoti daktarai.
Pagal “Erasmus” studijų mainų programą atvyko stažuoti: studentų – 20, dėstytojų – 19, o išvyko stažuoti į užsienį: studentų – 77, dėstytojų – 39.
Jungtinių studijų programų su užsienio šalių universitetais: 4.
Doktorantūros studijų programų: 4.
Darbo per vienus metus po studijų baigimo nerado 32,1 proc. absolventų.
Interneto svetainė www.lzuu.lt

6. Klaipėdos universitetas
68 bakalauro studijų programos.
Studijuoja 6,8 tūkst. studentų. Pernai į valstybės finansuojamas vietas priimti 399 pirmakursiai bakalaurai, o patys studijas finansuoja 765 pirmakursiai bakalaurai.
Dėsto 592 dėstytojai, iš jų 180 daktarų ir habilituotų daktarų.
Pagal “Erasmus” studijų mainų programą atvyko stažuoti: studentų – 32, dėstytojų – 32, o išvyko stažuoti į užsienį: studentų – 124, dėstytojų – 39.
Jungtinių studijų programų su užsienio šalių universitetais: 2.
Doktorantūros studijų programų: 3.
Darbo per vienus metus po studijų baigimo nerado 28,8 proc. absolventų.
Interneto svetainė www.ku.lt

7. Šiaulių universitetas
39 bakalauro studijų programos.
Studijuoja 7,2 tūkst. studentų. Pernai į valstybės finansuojamas vietas priimti 268 pirmakursiai bakalaurai, o patys studijas finansuoja 469 pirmakursiai bakalaurai.
Dėsto 452 dėstytojai, iš jų 165 daktarai ir habilituoti daktarai.
Pagal “Erasmus” studijų mainų programą atvyko stažuoti: studentų – 52, dėstytojų – 54, o išvyko stažuoti į užsienį: studentų – 167, dėstytojų – 69. Pagal “Comenius” programą kvalifikaciją tobulino 1 dėstytojas ir 6 studentai.
Jungtinių studijų programų su užsienio šalių universitetais pernai neturėjo.
Doktorantūros studijų programų: 1.
Darbo per vienus metus po studijų baigimo nerado 26 proc. absolventų.
Interneto svetainė www.su.lt

8. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija
6 bakalauro studijų programos.
Studijuoja 318 kariūnų. Pernai į valstybės finansuojamas studijų vietas priimti 66 pirmakursiai.
Dėsto 62 dėstytojai, iš jų 24 daktarai ir habilituoti daktarai.
Pagal “Erasmus” studijų mainų programą atvyko stažuoti: studentų – 0, dėstytojų – 7, o išvyko stažuoti į užsienį: studentų – 0, dėstytojų – 4.
Doktorantūros studijų programų: nėra duomenų.
Darbo per vienus metus po studijų baigimo nerado 2,3 proc. absolventų.
Interneto svetainė www.lka.lt

9. Lietuvos edukologijos universitetas
35 bakalauro studijų programos.
Studijuoja 9 tūkst. studentų. Pernai į valstybės finansuojamas vietas priimta 570 pirmakursių bakalaurų, o patys studijas finansuoja 636 pirmakursiai bakalaurai.
Dėsto 566 dėstytojai, iš jų 268 daktarai ir habilituoti daktarai.
Pagal “Erasmus” studijų mainų programą atvyko stažuoti: studentų – 30, dėstytojų – 67, o išvyko stažuoti į užsienį: studentų – 115, dėstytojų – 46. Pagal “Comenius” programą kvalifikaciją tobulino 6 dėstytojai ir 16 studentų.
Jungtinių studijų programų su užsienio šalių universitetais pernai nebuvo.
Doktorantūros studijų programų: 4.
Darbo per vienus metus po studijų baigimo nerado 24,1 proc. absolventų.
Interneto svetainė www.vpu.lt

10. Lietuvos muzikos ir teatro akademija
10 bakalauro studijų programų.
Studijuoja 937 studentai. Pernai į valstybės finansuojamas vietas priimti 129 pirmakursiai bakalaurai, o patys studijas finansuoja 8 pirmakursiai bakalaurai.
Dėsto 351 dėstytojas, iš jų 31 daktaras ir habilituotas daktaras bei 33 pripažinti menininkai.
Pagal “Erasmus” studijų mainų programą atvyko stažuoti: studentų – 11, dėstytojų – 63, o išvyko stažuoti į užsienį: studentų – 39, dėstytojų – 47.
Duomenų, apie jungtines studijų programas su užsienio šalių universitetais nepateikia.
Doktorantūros studijų programų: 12.
Darbo per vienus metus po studijų baigimo nerado 24,9 proc. absolventų.
Interneto svetainė www.lmta.lt

11. Mykolo Romerio universitetas
25 bakalauro studijų programos.
Naujos studijų programos, pradedamos 2012 m.: finansų apskaita, organizacijų vadyba, viešoji politika ir vadyba, finansų informatika, sociologija, sociokultūrine edukacija, socialinė pedagogika, ugdymo karjerai pedagogika, anglų ir antrosios užsienio kalbos (rusų k.) mokymas, filosofija, dalykinė anglų kalba ir kita užsienio kalba (prancūzų k.), dalykinė anglų kalba ir kita užsienio kalba (vokiečių k.).
Studijuoja 19,3 tūkst. studentų. Pernai į valstybės finansuojamas vietas priimti 342 pirmakursiai bakalaurai, o patys studijas finansuoja 1761 pirmakursis bakalauras.
Dėsto 888 dėstytojai, iš jų 253 daktarai ir habilituoti daktarai.
Pagal “Erasmus” studijų mainų programą atvyko stažuoti: studentų – 126, dėstytojų – 53, o išvyko stažuoti į užsienį: studentų – 299, dėstytojų – 87. Pagal “Grundtvig” programą tobulinosi 2 dėstytojai.
Jungtinių studijų programų su užsienio šalių universitetais: 2.
Doktorantūros studijų programų: 3.
Darbo per vienus metus po studijų baigimo nerado 13,2 proc. absolventų.
Interneto svetainė www.mruni.eu

12. Vilniaus dailės akademija
30 bakalauro studijų programų.
Naujos studijų programos, pradedamos 2012 m.: scenografija, kultūros vadyba ir politika, metalo menas.
Studijuoja 1,9 tūkst. studentų. Pernai į valstybės finansuojamas vietas priimti 206 pirmakursiai bakalaurai, o patys studijas finansuoja 90 pirmakursių bakalaurų.
Dėsto 370 dėstytojų, iš jų 43 daktarai ir habilituoti daktarai bei 132 pripažinti menininkai.
Pagal “Erasmus” studijų mainų programą atvyko stažuoti: studentų – 19, dėstytojų – 0, išvyko stažuoti į užsienį: studentų – 76, dėstytojų – 15.
Jungtinių studijų programų su užsienio šalių universitetais pernai nebuvo.
Doktorantūros studijų programų: 3.
Darbo per vienus metus po studijų baigimo nerado 41 proc. absolventų.
Interneto svetainė www.vda.lt

13. Vilniaus Gedimino technikos universitetas
43 studijų programos.
Studijuoja 13,1 tūkst. studentų. Pernai į valstybės finansuojamas vietas priimti 1565 pirmakursiai bakalaurai, o patys studijas finansuoja 595 pirmakursiai bakalaurai.
Dėsto 970 dėstytojų, iš jų 485 daktarai ir habilituoti daktarai.
Pagal “Erasmus” studijų mainų programą atvyko stažuoti: studentų – 302, dėstytojų – 89, o išvyko stažuoti į užsienį: studentų – 494, dėstytojų – 146.
Jungtinių studijų programų su užsienio šalių universitetais: 2.
Doktorantūros studijų programų: 15.
Darbo per vienus metus po studijų baigimo nerado 25,8 proc. absolventų.
Interneto svetainė www.vgtu.lt

14. Vilniaus universitetas
67 bakalauro studijų programos.
Naujos studijų programos, pradedamos 2012 m.: kūrybos komunikacija, skandinavistika.
Studijuoja 21,6 tūkst. studentų. Pernai į valstybės finansuojamas vietas priimti 2735 pirmakursiai bakalaurai, o patys studijas finansuoja 940 pirmakursių bakalaurų.
Dėsto 1764 dėstytojai, iš jų 874 daktarai ir habilituoti daktarai.
Pagal “Erasmus” studijų mainų programą atvyko stažuoti: studentų – 257, dėstytojų – 14, o išvyko stažuoti į užsienį: studentų – 596, dėstytojų – 117. Pagal “Comenius” programą kvalifikaciją tobulino 1 dėstytojas ir 2 studentai.
Jungtinių studijų programų su užsienio šalių universitetais: 2.
Doktorantūros studijų programų: 26.
Darbo per vienus metus po studijų baigimo nerado 19 proc. absolventų.
Interneto svetainė www.vu.lt; “Skype”: vu_priemimas

15. Viešoji įstaiga LCC tarptautinis universitetas
4 bakalauro studijų programos.
Studijuoja 562 studentai. Pernai į valstybės finansuojamas vietas priimta 14 pirmakursių bakalaurų, o patys studijas finansuoja 14 pirmakursių bakalaurų.
Dėsto 72 dėstytojai, iš jų 48 daktarai.
Pagal “Erasmus” studijų mainų programą atvyko stažuoti: studentų – 2, dėstytojų – 0, o išvyko stažuoti į užsienį: studentų – 13, dėstytojų – 2.
Jungtinių studijų programų su užsienio šalių universitetais pernai neturėjo.
Doktorantūros studijų programų: 0.
Darbo per vienus metus po studijų baigimo nerado 24,8 proc. absolventų.
Interneto svetainė www.lcc.lt

16. Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarija
1 studijų programa.
Studijuoja 24 klierikai.
Dėsto 33 dėstytojai.
Interneto svetainė www.tks.lt

17. UAB ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas
6 bakalauro studijų programos.
Studijuoja 1,8 tūkst. studentų. Pernai į valstybės finansuojamas vietas priimta 270 pirmakursių bakalaurų, o patys studijas finansuoja 189 pirmakursiai bakalaurai.
Dėsto 52 dėstytojai, iš jų 34 daktarai.
Pagal “Erasmus” studijų mainų programą atvyko stažuoti: studentų – 49, dėstytojų – 10, o išvyko stažuoti į užsienį: studentų – 76, dėstytojų – 11.
Jungtinių studijų programų su užsienio šalių universitetais: 8.
Doktorantūros studijų programų: 1.
Darbo per vienus metus po studijų baigimo nerado 17,5 proc. absolventų.
Interneto svetainė www.ism.lt

18. UAB Kazimiero Simonavičiaus universitetas
3 bakalauro studijų programos.
Studijuoja daugiau kaip 500 studentų. Pernai į valstybės finansuojamas vietas priimtas 1 pirmakursis bakalauras, o patys studijas finansuoja 21 pirmakursis bakalauras.
Dėsto 75dėstytojai.
Duomenų apie jungtines studijų programas su užsienio šalių universitetais nepateikia.
Apie doktorantūros studijų programas duomenų nėra.
Duomenys apie studentų įsidarbinamumą bei stažuotes visuomenei neskelbiami.
Interneto svetainė www.ksu.lt

19. Balstogės universiteto filialas Ekonomikos-informatikos fakultetas
2 bakalauro studijų programos.
Studijuoja apie 450 studentų. Pernai į valstybės finansuojamas vietas priimti 7 pirmakursiai bakalaurai, o patys studijas finansuoja 45 pirmakursiai bakalaurai.
Dėsto 20 nuolatinių dėstytojų ir 40 vizituojančių iš Lenkijos.
Duomenys apie studentų įsidarbinamumą bei stažuotes visuomenei neskelbiami.
Interneto svetainė www.wilno.uwb.edu.pl

20. VšĮ Verslo ir vadybos akademija
1 bakalauro studijų programa.
Planuojamos 3 naujos studijų programos, bet kol kas jos neakredituotos.
Studijuoja apie 300 studentų. Pernai į valstybės finansuojamas vietas priimtas 1 pirmakursis bakalauras, o patys studijas finansuoja 9 pirmakursiai bakalaurai.
Dėstytojų skaičiaus neskelbia, duomenų apie studentų mainus – taip pat.
Duomenų apie jungtines studijų programas su užsienio šalių universitetais nepateikia.
Duomenų ape doktorantūros studijų programas – taip pat.
Darbo per vienus metus po studijų baigimo nerado 22 absolventai, tačiau neįmanoma įvardyti tikslaus bedarbių nuošimčio, nes ši aukštoji mokykla nepateikia duomenų apie savo absolventų skaičių.
Interneto svetainė www.vva.lt

21. VšĮ Europos humanitarinis universitetas
6 bakalauro studijų programos.
Studijuoja 1851 studentas. Pernai į valstybės finansuojamas vietas priimti 2 pirmakursiai bakalaurai, o patys studijas finansuoja 7 pirmakursiai bakalaurai.
Dėsto 71 dėstytojas, vizituoja 110 dėstytojų.
Duomenų apie dėstytojų ir studentų mainus nepateikia.
Jungtinių studijų programų su užsienio šalių universitetais pernai nebuvo.
Doktorantūros studijų programų: 1.
Darbo per vienus metus po studijų baigimo nerado 3 absolventai, tačiau neįmanoma įvardyti tikslaus bedarbių nuošimčio, nes ši aukštoji mokykla nepateikia duomenų apie savo absolventų skaičių.
Interneto svetainė www.ehu.lt

22. VšĮ Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykla
6 studijų programos.
Naujos studijų programos, pradedamos 2012 m.: tarptautinė rinkodara ir verslo kalba, tarptautinė aplinkos apsaugos vadyba.
Studijuoja 1,7 tūkst. studentų. Pernai į valstybės finansuojamas vietas priimti 84 pirmakursiai bakalaurai, o patys studijas finansuoja 169 pirmakursiai bakalaurai.
Dėsto 117 dėstytojų, iš jų 32 daktarai ir habilituoti daktarai.
Pagal “Erasmus” studijų mainų programą atvyko stažuoti: studentų – 55, dėstytojų – 3, o išvyko stažuoti į užsienį: studentų – 62, dėstytojų – 10.
Jungtinių studijų programų su užsienio šalių universitetais: 4.
Doktorantūros studijų programų: 0.
Darbo per vienus metus po studijų baigimo nerado 14,8 proc. absolventų.
Interneto svetainė www.tvm.vu.lt

23. Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarija
1 studijų programa.
Studijuoja 26 klierikai ir 8 kandidatai į klierikus.
Dėsto 24 dėstytojai, iš jų 10 daktarų.
Interneto svetainė www.seminarija.lt

Kolegijos

1. Alytaus kolegija
12 studijų programų.
Studijuoja 1,1 tūkst. studentų. Pernai į valstybės finansuojamas vietas priimti 163 pirmakursiai bakalaurai, o patys studijas finansuoja 85 pirmakursiai bakalaurai.
Dėsto 76 dėstytojai, iš jų 2 daktarai.
Pagal “Erasmus” studijų mainų programą atvyko stažuoti: studentų – 0, dėstytojų – 3, o išvyko stažuoti į užsienį: studentų – 12, dėstytojų – 5.
Darbo per vienus metus po studijų baigimo nerado 38,6 proc. absolventų.
Interneto svetainė www.akolegija.lt

2. Kauno kolegija
43 studijų programos.
Studijuoja 7,7 tūkst. studentų. Pernai į valstybės finansuojamas vietas priimti 1466 pirmakursiai bakalaurai, o patys studijas finansuoja 722 pirmakursiai bakalaurai.
Dėsto 598 dėstytojai, iš jų 27 daktarai.
Pagal “Erasmus” studijų mainų programą atvyko stažuoti: studentų – 64, dėstytojų – 29, o išvyko stažuoti į užsienį: studentų – 210, dėstytojų – 77.
Darbo per vienus metus po studijų baigimo nerado 41,7 proc. absolventų.
Interneto svetainė www.kauko.lt

3. Kauno technikos kolegija
9 studijų programos.
Studijuoja 1,7 tūkst. studentų. Pernai į valstybės finansuojamas vietas priimta 515 pirmakursių bakalaurų, o patys studijas finansuoja 154 pirmakursiai bakalaurai.
Dėsto 108 dėstytojai, iš jų 15 daktarų.
Pagal “Erasmus” studijų mainų programą atvyko stažuoti: studentų – 0, dėstytojų – 2, o išvyko stažuoti į užsienį: studentų – 6, dėstytojų – 0.
Darbo per vienus metus po studijų baigimo nerado 32 proc. absolventų.
Interneto svetainė www.ktk.lt

4. Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija
6 studijų programos.
Studijuoja 1,1 tūkst. studentų. Pernai į valstybės finansuojamas vietas priimti 297 pirmakursiai bakalaurai, o patys studijas finansuoja 69 pirmakursiai bakalaurai.
Dėsto 69 dėstytojai, iš jų 5 daktarai.
Pagal “Erasmus” studijų mainų programą atvyko stažuoti: studentų – 2, dėstytojų – 2, o išvyko stažuoti į užsienį: studentų – 15, dėstytojų – 6.
Darbo per vienus metus po studijų baigimo nerado 55,7 proc. absolventų.
Interneto svetainė www.kmaik.lt

5. Klaipėdos valstybinė kolegija
30 studijų programų.
Studijuoja 4,1 tūkst. studentų. Pernai į valstybės finansuojamas vietas priimti 889 pirmakursiai bakalaurai, o patys studijas finansuoja 408 pirmakursiai bakalaurai.
Dėsto 299 dėstytojai.
Pagal “Erasmus” studijų mainų programą atvyko stažuoti: studentų – 43, dėstytojų – 11, o išvyko stažuoti į užsienį: studentų – 36, dėstytojų – 39.
Darbo per vienus metus po studijų baigimo nerado 44,3 proc. absolventų.
Interneto svetainė www.kvk.lt

6. Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla
4 studijų programos.
Studijuoja 1,3 tūkst. studentų. Pernai į valstybės finansuojamas vietas priimti 207 pirmakursiai bakalaurai, o patys studijas finansuoja 126 pirmakursiai bakalaurai.
Dėsto 62 dėstytojai, iš jų 2 daktarai.
Pagal “Erasmus” studijų mainų programą atvyko stažuoti: studentų – 4, dėstytojų – 9, o išvyko stažuoti į užsienį: studentų – 10, dėstytojų – 13.
Darbo per vienus metus po studijų baigimo nerado 38,1 proc. absolventų.
Interneto svetainė www.lmc.lt

7. Marijampolės kolegija
17 studijų programų.
Naujos studijų programos, pradedamos 2012 m.: vežimo kelių transportu technologija, kultūros ir sporto vadyba, informacinių sistemų technologijos, maisto technologija, psichologija.
Studijuoja 1,5 tūkst. studentų. Pernai į valstybės finansuojamas vietas priimta 160 pirmakursių bakalaurų, o patys studijas finansuoja 209 pirmakursiai bakalaurai.
Dėsto 262 dėstytojai, iš jų 4 daktarai.
Pagal “Erasmus” studijų mainų programą atvyko stažuoti: studentų – 2, dėstytojų – 1, o išvyko stažuoti į užsienį: studentų – 9, dėstytojų – 12.
Darbo per vienus metus po studijų baigimo nerado 42,9 proc. absolventų.
Interneto svetainė www.marko.lt

8. Panevėžio kolegija
27 studijų programos.
Naujos studijų programos, pradedamos 2012 m.: logistikos vadyba, teisė, viešoji komunikacija, socialinis užimtumas, neformalus meninis ugdymas, grožio terapija, pastatų energinės sistemos, kompiuterių tinklų administravimas.
Studijuoja 2,2 tūkst. studentų. Pernai į valstybės finansuojamas vietas priimti 352 pirmakursiai bakalaurai, o patys studijas finansuoja 202 pirmakursiai bakalaurai.
Dėsto 156 dėstytojai, iš jų 9 daktarai.
Pagal “Erasmus” studijų mainų programą atvyko stažuoti: studentų – 3, dėstytojų – 4, o išvyko stažuoti į užsienį: studentų – 8, dėstytojų – 14.
Darbo per vienus metus po studijų baigimo nerado 44,5 proc. absolventų.
Interneto svetainė www.panko.lt

9. Žemaitijos kolegija
19 studijų programų.
Studijuoja 1,2 tūkst. studentų. Pernai į valstybės finansuojamas vietas priimta 111 pirmakursių bakalaurų, o patys studijas finansuoja 72 pirmakursiai bakalaurai.
Dėsto 137 dėstytojai.
Pagal “Erasmus” studijų mainų programą atvyko stažuoti: studentų – 5, dėstytojų – 12, o išvyko stažuoti į užsienį: studentų – 17, dėstytojų – 6.
Darbo per vienus metus po studijų baigimo nerado 33,8 proc. absolventų.
Interneto svetainė www.zemko.lt

10. Šiaulių valstybinė kolegija
27 studijų programos.
Naujos studijų programos, pradedamos 2012 m.: organizacijų komunikacijos vadyba, verslo ekonomika, visuomenės sveikata.
Studijuoja 2,8 tūkst. studentų. Pernai į valstybės finansuojamas vietas priimti 657 pirmakursiai bakalaurai, o patys studijas finansuoja 307 pirmakursiai bakalaurai.
Dėsto 201 dėstytojas, iš jų 5 daktarai.
Pagal “Erasmus” studijų mainų programą atvyko stažuoti: studentų – 14, dėstytojų – 11, o išvyko stažuoti į užsienį: studentų – 30, dėstytojų – 15.
Darbo per vienus metus po studijų baigimo nerado 40,8 proc. absolventų.
Interneto svetainė www.svako.lt

11. Utenos kolegija
26 studijų programos.
Naujos studijų programos, pradedamos 2012 m.: informacijos paslaugų valdymas, maitinimo ir apgyvendinimo įmonių veiklos vadyba, multimedijos technologijos.
Studijuoja 2,4 tūkst. studentų. Pernai į valstybės finansuojamas vietas priimti 325 pirmakursiai bakalaurai, o patys studijas finansuoja 253 pirmakursiai bakalaurai.
Dėsto 180 dėstytojų, iš jų 8 daktarai ir habilituoti daktarai.
Pagal “Erasmus” studijų mainų programą atvyko stažuoti: studentų – 13, dėstytojų – 27, o išvyko stažuoti į užsienį: studentų – 15, dėstytojų – 22.
Darbo per vienus metus po studijų baigimo nerado 34,9 proc. absolventų.
Interneto svetainė www.utenos-kolegija.lt

12. Vilniaus kolegija
44 studijų programos.
Studijuoja 8 tūkst. studentų. Pernai į valstybės finansuojamas vietas priimti 1846 pirmakursiai bakalaurai, o patys studijas finansuoja 674 pirmakursiai bakalaurai.
Dėsto 542 dėstytojai, iš jų 54 daktarai ir habilituoti daktarai.
Pagal “Erasmus” studijų mainų programą atvyko stažuoti: studentų – 33, dėstytojų – 47, o išvyko stažuoti į užsienį: studentų – 138, dėstytojų – 95.
Darbo per vienus metus po studijų baigimo nerado 34,2 proc. absolventų.
Interneto svetainė www.viko.lt

13. Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija
22 studijų programos.
Naujos studijų programos, pradedamos 2012 m.: termoinžinerija, mašinų mechanizmų inžinerija, automobilių elektronikos sistemos.
Studijuoja 3,1 tūkst. studentų. Pernai į valstybės finansuojamas vietas priimti 579 pirmakursiai bakalaurai, o patys studijas finansuoja 293 pirmakursiai bakalaurai.
Dėsto 204 dėstytojai, iš jų 17 daktarų.
Pagal “Erasmus” studijų mainų programą atvyko stažuoti: studentų – 13, dėstytojų – 23, o išvyko stažuoti į užsienį: studentų – 37, dėstytojų – 17.
Darbo per vienus metus po studijų baigimo nerado 30,3 proc. absolventų.
Interneto svetainė www.vtdko.lt

14. V.A.Graičiūno aukštoji vadybos mokykla
6 studijų programos.
Studijuoja per 800 studentų. Pernai į valstybės finansuojamas vietas priimti 106 pirmakursiai bakalaurai, o patys studijas finansuoja 117 pirmakursių bakalaurų.
Dėsto 55 dėstytojai.
Pagal “Erasmus” studijų mainų programą atvyko stažuoti: studentų – 0, dėstytojų – 0, išvyko stažuoti į užsienį: studentų – 10, dėstytojų – 2.
Darbo per vienus metus po studijų baigimo nerado 32 absolventai, tačiau neįmanoma įvardyti tikslaus bedarbių nuošimčio, nes ši aukštoji mokykla nepateikia duomenų apie savo absolventų skaičių.
Interneto svetainė www.avm.lt

15. VšĮ Kolpingo kolegija
6 studijų programos.
Naujos studijų programos, pradedamos 2012 m.: tarptautinis verslas (anglų kalba), ekoturizmas.
Studijuoja 403 studentai. Pernai į valstybės finansuojamas vietas priimti 48 pirmakursiai bakalaurai, o patys studijas finansuoja 49 pirmakursiai bakalaurai.
Dėsto 41 dėstytojas, iš jų 1 daktaras.
Pagal “Erasmus” studijų mainų programą atvyko stažuoti: studentų – 0, dėstytojų – 0, o išvyko stažuoti į užsienį: studentų – 5, dėstytojų – 1.
Darbo per vienus metus po studijų baigimo nerado 24,1 proc. absolventų.
Interneto svetainė www.kolegija.kolping.lt

16. Šv. Ignaco Lojolos kolegija
6 studijų programos.
Naujos studijų programos, pradedamos 2012 m.: visuomenės sveikata, grožio terapija, kurorto verslo vadyba, įvaizdžio dizainas, socialinis darbas.
Studijuoja 33 studentai. Pernai į valstybės finansuojamas studijų vietas priimti 15 pirmakursių bakalaurų, o patys studijas finansuoja 18 pirmakursių bakalaurų.
Dėsto 14 dėstytojų, iš jų 9 daktarai.
Tai nauja kolegija, todėl nėra duomenų apie absolventų įsidarbinamumą bei mainus.
Interneto svetainė www.ilk.lt

17. UAB Klaipėdos verslo aukštoji mokykla
9 studijų programos.
Studijuoja apie 1000 studentų. Pernai į valstybės finansuojamas vietas priimti 56 pirmakursiai bakalaurai, o patys studijas finansuoja 51 pirmakursis bakalauras.
Ši aukštoji mokykla duomenų apie dėstytojų skaičių ir jų kvalifikaciją žiniasklaidai nepateikia.
Pagal “Erasmus” studijų mainų programą atvyko stažuoti: studentų – 13, dėstytojų – 14, o išvyko stažuoti į užsienį: studentų – 14, dėstytojų – 5.
Darbo per vienus metus po studijų baigimo nerado 107 absolventai, tačiau neįmanoma įvardyti tikslaus bedarbių nuošimčio, nes ši aukštoji mokykla nepateikia duomenų apie savo absolventų skaičių.
Interneto svetainė www.kvam.lt

18. VšĮ Socialinių mokslų kolegija
15 studijų programų.
Naujos studijų programos, pradedamos 2012 m.: kūrybos ir pramogų industrija, audiovizualinių medijų režisūra, sveikatinimas ir gerovė, socialinis tarpininkavimas.
Studijuoja 2 tūkst. studentų. Pernai į valstybės finansuojamas vietas priimti 246 pirmakursiai bakalaurai, o patys studijas finansuoja 259 pirmakursiai bakalaurai.
Dėsto 148 dėstytojai, iš jų 14 daktarų.
Pagal “Erasmus” studijų mainų programą atvyko stažuoti: studentų – 18, dėstytojų – 1, o išvyko stažuoti į užsienį: studentų – 24, dėstytojų – 5.
Jungtinių studijų programų su užsienio kolegijomis: 1.
Darbo per vienus metus po studijų baigimo nerado 26,4 proc. absolventų.
Interneto svetainė www.smk.lt

19. VšĮ Vakarų Lietuvos verslo kolegija
11 studijų programų.
Naujos studijų programos, pradedamos 2012 m.: verslo informacinės sistemos, neformalus fizinis ugdymas.
Studijuoja 722 studentai. Pernai į valstybės finansuojamas vietas priimti 32 pirmakursiai bakalaurai, o patys studijas finansuoja 30 pirmakursių bakalaurų.
Dėsto 80 dėstytojų, iš jų 11 daktarų ir habilituotų daktarų.
Pagal “Erasmus” studijų mainų programą atvyko stažuoti: studentų – 0, dėstytojų – 7, o išvyko stažuoti į užsienį: studentų – 10, dėstytojų – 6.
Darbo per vienus metus po studijų baigimo nerado 32,5 proc. absolventų.
Interneto svetainė www.vlvk.lt

20. VšĮ Šiaurės Lietuvos kolegija
6 studijų programos.
Ši kolegija žiniasklaidai nepateikia duomenų, kiek turi studentų. Pernai į valstybės finansuojamas vietas priimti 34 pirmakursiai bakalaurai, o patys studijas finansuoja 47 pirmakursiai bakalaurai.
Ši aukštoji mokykla duomenų apie dėstytojų skaičių ir jų kvalifikaciją žiniasklaidai nepateikia.
Pagal “Erasmus” studijų mainų programą atvyko stažuoti: studentų – 4, dėstytojų – 4, o išvyko stažuoti į užsienį: studentų – 5, dėstytojų – 4.
Darbo per vienus metus po studijų baigimo nerado 38 absolventai, tačiau neįmanoma įvardyti tikslaus bedarbių nuošimčio, nes ši aukštoji mokykla nepateikia duomenų apie savo absolventų skaičių.
Interneto svetainė www.slk.lt

21. UAB Tarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla
10 studijų programų.
Studijuoja 3,9 tūkst. studentų. Pernai į valstybės finansuojamas vietas priimti 341 pirmakursis bakalauras, o patys studijas finansuoja 211 pirmakursių bakalaurų.
Dėsto 149 dėstytojai, iš jų 32 daktarai ir habilituoti daktarai.
Pagal “Erasmus” studijų mainų programą atvyko stažuoti: studentų – 60, dėstytojų – 38, o išvyko stažuoti į užsienį: studentų – 60, dėstytojų – 18.
Darbo per vienus metus po studijų baigimo nerado 21,8 proc. absolventų.
Interneto svetainė www.ttvam.lt

22. VšĮ Vilniaus verslo kolegija
6 studijų programos.
Studijuoja 446 studentai. Pernai į valstybės finansuojamas vietas priimti 77 pirmakursiai bakalaurai, o patys studijas finansuoja 38 pirmakursiai bakalaurai.
Dėsto 49 dėstytojai, iš jų 9 daktarai ir habilituoti daktarai.
Pagal “Erasmus” studijų mainų programą atvyko stažuoti: studentų – 0, dėstytojų – 7, o išvyko stažuoti į užsienį: studentų – 9, dėstytojų – 6.
Darbo per vienus metus po studijų baigimo nerado 20,3 proc. absolventų.
Interneto svetainė www.kolegija.lt

23. Vilniaus dizaino kolegija
5 studijų programos.
Studijuoja 604 studentai. Pernai į valstybės finansuojamas vietas priimti 83 pirmakursiai bakalaurai, o patys studijas finansuoja 62 pirmakursiai bakalaurai.
Dėsto 65 dėstytojai, iš jų 4 daktarai.
Duomenų apie studentų mainus nepateikia.
Darbo per vienus metus po studijų baigimo nerado 48 proc. absolventų.
Interneto svetainė www.dizainokolegija.lt

24. VšĮ Vilniaus kooperacijos kolegija
9 studijų programos.
Studijuoja 1,3 tūkst. studentų. Pernai į valstybės finansuojamas vietas priimti 46 pirmakursiai bakalaurai, o patys studijas finansuoja 74 pirmakursiai bakalaurai.
Dėsto 76 dėstytojai, iš jų 1 daktaras.
Pagal “Erasmus” studijų mainų programą atvyko stažuoti: studentų – 9, dėstytojų – 3, o išvyko stažuoti į užsienį: studentų – 13, dėstytojų – 7.
Darbo per vienus metus po studijų baigimo nerado 27,4 proc. absolventų.
Interneto svetainė www.vkk.lt

Šaltinis: universitetai, kolegijos, Lietuvos statistikos departamentas, LAMA BPO, MOSTA, Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos darbo birža, Studijų kokybės vertinimo centras, Švietimo mainų paramos fondas
Parengė Jonė Kučinskaitė

Savaitraštis “Veidas” kartu su partneriais pateikia išsamų valstybinių ir privačių universitetų reitingą.

Šio laikmečio Lietuvos studentija pasidalijusi pusiau: vieni visiškai patenkinti tuo, ką gauna mūsų universitetuose, kiti pasiryžę bet kokia kaina studijuoti ne Lietuvoje. Buvusi Lietuvos studentų atstovybių sąjungos prezidentė Ieva Dičmonaitė pabrėžia, kad studentai vis prasčiau vertina studijų Lietuvoje galimybes, nes nesulaukė iš aukštojo mokslo reformos žadėtos naudos. Mat studijų, ypač menų, aviacijos, biomedicinos, kaina padidėjo keliasdešimt kartų, kokybė nepakito, o paskolų sistema per brangi.
O ką apie studijas Lietuvoje mano žmonės, kurie daugelį metų stebi ir analizuoja mūsų universitetų mokslo ir studijų kokybę?
Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas prof. Eugenijus Butkus atvirai pripažįsta: dėl bakalauro studijų Lietuvoje nėra didelių bėdų, tačiau magistrai rengiami prastai. “Magistrantūros studijų turinį, tokį, koks turėtų būti, atitinka ne daugiau kaip pusė visų Lietuvos universitetų magistrantūros studijų programų, – tikina E.Butkus. – Ir tai nėra tik mano asmeninė nuomonė. Dauguma mano kolegų mokslininkų be užuolankų rėžia, kad daugėja prastos kokybės magistrantūros studijų programų, nes stinga tiek aukšto lygio daktarų, galinčių rengti magistrus, tiek mokslo bazių.”
O aukšto lygio mokslų daktarus kokybiškai parengti gali apskritai vos keletas mūsų universitetų – kelete studijų krypčių. “Taigi, jeigu universitetas negali parengti daktarų, tai yra mokslininkų, vadinasi, jis joks universitetas, tai tik aukštoji mokykla, galinti rengti bakalaurus”, – dėsto E.Butkus.
Beje, pirmą kartą mintį, kad dauguma Rytų Europos universitetų pajėgūs parengti viso labo bakalaurus ir dėl šios priežasties negali net vadintis universitetais, dar prieš keletą metų atliktoje studijoje išdėstė aukštojo mokslo tyrimus atliekantis Olandijos Tvento universiteto Aukštojo mokslo politikos studijų centras, labiau žinomas kaip CHEPS. Šioje vieno svarbiausių Europoje tyrimų centrų atliktoje studijoje atvirai skelbiama, kad jau netrukus daugumos Rytų Europos šalių jaunuoliai tęsti magistrantūros bei doktorantūros studijų vyks į rimtus senosios Europos bei JAV universitetus. O vietiniai universitetai virs tiesiog paprastomis aukštosiomis mokyklomis.
Buvęs Studijų kokybės vertinimo centro direktorius dr. Eugenijus Stumbrys kalba dar aštriau: “Aš neprognozuoju aukštojo mokslo apokalipsės, bet matau, kad daugelyje universitetų yra studijų krypčių, kurių atstovai nepajėgūs parengti ne tik doktorantų, bet ir magistrų, todėl manau, jog laikas pripažinti ir valingai uždaryti žemo lygio doktorantūros ir magistrantūros studijų programas. Juk vos tris milijonus gyventojų turinčiai Lietuvai nebūtina rengti visų krypčių daktarų, tai galima daryti ir užsienyje: jei reikia konkrečios srities daktaro, siųskime jį studijuoti ir apsiginti disertacijos užsienyje. Bus ir pigiau, ir turėsime tikrą mokslininką, tikrą daktarą, o ne pusdaktarį.”
Tiesa, tiek E.Butkus, tiek E.Stumbrys mano, kad nauja doktorantūros studijų programų registravimo tvarka, kai universitetams leista kooperuotis su kitais Lietuvos ir užsienio universitetais bei mokslo tyrimo institutais, duos kai kurių teigiamų poslinkių: bendradarbiaujant pažangiems keleto mokslo įstaigų mokslininkams, bus kokybiškai parengiama daugiau daktarų.

Studijos neatitinka lūkesčių

Vis dėlto kokių esminių teigiamų pokyčių sukėlė aukštojo mokslo reforma ir ar baigiantis tretiesiems metams po jos galima tą naudą apčiuopti?
Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Daujotis tik karčiai nusišypso: “Akademinė bendruomenė nemato jokių teigiamų pokyčių, nors ministro patarėjas Paulius Subačius vardija daugybę jų ir gėdija reformos kritikus dėl nenoro pamatyti to gėrio.”
Skeptiškai nusiteikęs ir E.Stumbrys. Pasak jo, po reformos akivaizdu tik tai, kad universitetai dar labiau ėmė išgryninti savo veikimo kryptis – į pinigus arba kokybę. Pastarųjų esą gerokai mažiau nei besivaikančių pinigo ir priimančių į universitetus visus, kuriems reikia “nusipirkti” diplomą.
Tokias abiejų pokalbininkų mintis kone žodis žodis atkartojo ir I.Dičmonaitė: “Gabiausiems jaunuoliams jau nebėra ko veikti ne tik vidurinėse mokyklose, bet ir universitetuose. Jie skundžiasi, kad studijos neatitinka lūkesčių, kad kokybė krinta, kad universitetai orientuojasi tik į pinigus mokančius vidutiniokus ir dėl to geriausieji išvažiuoja studijuoti į užsienį.”
V.Daujotis įsitikinęs, jog reforma neįgyvendino ir kito dešiniųjų, daugiausia liberalų, deklaruoto siekio, kad laisvoji rinka iššienaus nereikalingas studijų programas. “To neatsitiko: geriausi studentai kaip rinkosi, taip ir toliau renkasi ne tai, kas bus reikalinga Lietuvos ūkiui, o kas madinga, populiaru. Esmė ta, kad jaunimas neturi informacijos, o ir niekas neprognozuoja, ko tam ūkiui reikės”, – kritikuoja profesorius.
“Dar labiau studentų gyvenimą kartina tai, kad nors po reformos ir galima pradėti rengti bakalaurus bei magistrus per trumpesnį laiką, kaip yra daugelyje pasaulio šalių, Lietuvos universitetai to purtosi, – apibendrina E.Butkus. – Ir tai suprantama: jei jie gauna valstybės finansavimą ketveriems bakalauro studijų metams, tai kam jiems trumpinti šias studijas iki trejų metų, o magistro – nuo dvejų iki pusantrų?”
Vis dėlto, pasak daugumos pašnekovų, jau netolimoje ateityje universitetai bus priversti trumpinti studijas dėl smarkaus aštuoniolikmečių mažėjimo ir jungtis tarpusavyje, aktyviau ieškoti užsienio partnerių, teikiant keleto universitetų diplomus ir dvigubus kvalifikacinius laipsnius.

Kaip “Veidas” vertino universitetus
Į aukštojo mokslo problemas, kurias kelia akademinė bendruomenė, mūsų savaitraštis pamėgino pažvelgti be emocijų – per statistikos prizmę.
Įdomu tai, kad 2011 m. universitetų reitingo lyderiai – tie patys kaip ir pernai: Vilniaus universitetas (VU), Kauno technologijos universitetas (KTU), Mykolo Romerio universitetas (MRU). Per pastaruosius trejus metus praktiškai nekito visas pirmasis geriausiųjų penketukas.
Vienintele intriga galime laikyti nebent tai, kad į Lietuvos sveikatos mokslų universitetą susijungę du universitetai (Kauno medicinos ir Lietuvos veterinarijos akademija) pakilo į šeštą poziciją.
Pernai išklausėme visų universitetų rektorių, prorektorių, kitų su mokslu ir studijomis susijusių ekspertų pastabų, kokius dar papildomus kriterijus vertėtų įtraukti į universitetų reitingą.
Nauja tai, kad pirmą kartą išskyrėme tarptautiškumo kriterijų: vertinome ne tik mainų programas, bet ir universitetų bendradarbiavimą su kitų šalių universitetais, rengiant specialistus pagal vadinamąsias jungtines studijų programas ir teikiant dvigubus diplomus, bei programų, dėstomų užsienio kalba, skaičių, taip pat ryšius su tarptautinėmis akademinėmis organizacijomis. Šiam naujam kriterijui suteikėme gana didelį svorį – net 15 taškų iš šimto. Pagal tarptautiškumo kriterijų vienvaldžiu lyderiu laikytinas MRU. Jam įkandin du technikos universitetai: Kauno technologijos ir Vilniaus Gedimino technikos.
Tarp privačių universitetų lygių nėra ISM Vadybos ir ekonomikos universitetui.
Kiti aštuoni kriterijai yra tokie patys kaip ir ankstesniais metais, tačiau dauguma jų papildyti naujomis sudėtinėmis dalimis.
Šiek tiek apmaudu, kad teko gerokai nuvertinti universitetų vykdomą mokslo ir meno veiklą. Mat pagal valstybės nustatytą naująją tvarką nuo šiol universitetų veikla bus vertinama nebe kasmet, o kas dvejus metus. Taigi Lietuvos mokslo taryba (LMT), kuriai pavesta kaupti duomenis ir vertinti šią veiklą, turi žinių tik apie 2008 m. universitetų mokslo ir meno veiklą.
Nauja yra tai, kad 2011 m. pirmą kartą gavome itin patikimų duomenų iš Lietuvos darbo biržos (LDB) apie absolventų įsidarbinimą. Iki šiol tekdavo daugiausia kliautis pačių universitetų ne visuomet tiksliai pateikiamais duomenimis, kaip sekasi jų alumnams. LDB pateikė duomenis, kaip sekėsi darbintis visų universitetų 2010 m. laidos absolventams.
Vertindami universitetų absolventų paklausą darbo rinkoje, pateikiame sociologų iš UAB “Prime consulting” atliktos darbdavių apklausos rezultatus bei duomenis iš Valstybės tarnybos departamento, kaip sekasi universitetų absolventams darbintis tiek į paprastas, tiek į vadovaujamas pozicijas valstybės tarnyboje.
Taigi pastarajam, itin patikimam, kriterijui šįmet suteikėme didžiausią svorį – 20 taškų iš šimto. Išaiškėjo, kad geriausiai darbintis sekėsi ir darbdaviai palankiausiai vertino VU, MRU ir KTU absolventus, o iš privačių – ISM.
Dar du kriterijai, kuriems suteikėme itin reikšmingą 15 taškų svorio koeficientą, – studijų krypčių įvairovė ir studijų sąlygos. Vertindami studijų krypčių įvairovę, be tradicinių pokriterijų, įtraukėme du visiškai naujus: kiek konkrečiame universitete yra Studijų kokybės vertinimo centro bei LMT aprobuotų ir dėstomų unikalių Lietuvoje studijų programų bei kiek konkrečiame universitete studentų įgijo dvigubus kvalifikacinius laipsnius (diplomus). Pagal šį kriterijų daugiausiai taškų surinko Vytauto Didžiojo (VDU), KTU ir Vilniaus universitetai, o iš privačių – ISM.
Vertindami studijų sąlygas konsultavomės su daugelio universitetų administracijos bei atskirų padalinių darbuotojais ir jų patarti įterpėme daugybę naujų pokriterijų: gautą ES paramą infrastruktūrai ir įrangai atnaujinti, į infrastruktūrą investuotą savų lėšų kiekį, universiteto bibliotekai turtinti skirtą sumą, taip pat bibliotekos naudingumą ir patogumą studentams – kiek išduodama įvairių leidinių į namus, ar veikia savitarna, kiek vienas studentas per metus vidutiniškai apsilankė kartų, kiek prenumeruojamose elektroninėse duomenų bazėse prieinama knygų ir žurnalų, ar bendrabučiuose yra belaidžio interneto zona, koks universiteto svetainės naudingumas ir lankomumas. Paaiškėjo, kad geriausiomis studijų sąlygomis išsiskiria VU, MRU, KTU.
Studentų nuomonę jau penktą kartą pristato mūsų savaitraščio pateikiamo universiteto reitingo partneriai – LSAS. Jie atliko reprezentatyvią universitetų studentų apklausą. Iš viso apklausta 8 tūkst. studentų. Tiesa, studentų nuomonės apie dviejų privačių universitetų – LCC ir EHU studijas nerasite, nes apklausai apibendrinti neužteko šių universitetų studentų užpildytų anketų, ir tai būtų iškraipę tikrąjį vaizdą.
Studentų nuomonei suteikėme 10 taškų svorį. Įdomu tai, kad privačių universitetų studentai yra geresnės nuomonės apie savo aukštąsias mokyklas nei valstybinių. Štai kaip atrodytų pirmas penketukas: ISM, VšĮ Verslo ir vadybos akademija, VDU, MRU, Vilniaus verslo teisės akademija.

Komentaras

Saulius Olencevičius, UAB “Prime consulting” direktorius

Mes apklausėme daugiau nei tūkstantį darbdavių visoje Lietuvoje. Darbdavių teiravomės, kurių universitetų absolventų žinių kokybe jie pasitiki labiausiai, o kurių universitetų absolventų žinių kokybė jiems kelia daugiausiai abejonių. Kiekviename klausime respondentai turėjo galimybę pasirinkti po vieną du universtetus. Paaiškėjo, kad pirmajame penketuke atsidūrė VU, KTU, MRU, VGTU ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetas.
Absoliučiu universitetų lyderiu, kurio absolventų žinių kokybe darbdaviai pasitiki labiausiai, įvardijamas Vilniaus universitetas.

DĖMESIO antrajame atvarte dėti lentelę: Studentų nuomonė

Aukštosios mokyklos absolventą dirbti pagal jo įgytą specialybę įmonės turi mokyti dar maždaug dvejus metus.

Į “Veido” klausimus atsako švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė

VEIDAS: Įmonių atstovai sako, kad diplomuotus specialistus dar tenka rengti darbui maždaug dvejus metus. Kaip sutrumpinti šį laikotarpį?
N.P.: Tai priklauso ir nuo pačių absolventų imlumo, ir nuo studijų programų. Šiuo metu jos intensyviai atnaujinamos, keliant reikalavimą į šį procesą įtraukti kuo daugiau darbdavių. Kai kas bando tai tik imituoti, bet netruks įsitikinti, kad tai nenaudinga, nes studentai renkasi tas programas, kuriose mato darbo perspektyvų.
VEIDAS: Kaip gerinamos studentų praktikos galimybės?
N.P.: Matydami šioje srityje nemažai problemų, tam skyrėme nemažos apimties programas, finansuojamas iš ES struktūrinių fondų. Džiaugiamės, kad į programą praktikų modeliui sukurti aktyviai įsitraukė verslo asociacijos. 2013 m. turėtų būti sukurta nacionalinio lygmens informacinė bazė apie laisvas studentų praktikantų vietas įmonėse. Kitos programos skirtos magistrantų verslumui didinti, praktikoms, susietoms su mokslui imliais sektoriais, labiau kolegijoms skirtiems verslumo ugdymo projektams kuriant imitacines įmones. Dalyje programų apmokomi ir dėstytojai, nes labai svarbu, kad ir jie matytų praktinius studijų aspektus.
VEIDAS: Kodėl dažnoje užsienio šalyje magistro darbai yra labiau taikomieji, o pas mus teoriniai?
N.P.: Į taikomuosius darbus orientuojasi kolegijos, o magistrantūroje orientuojamasi į tiriamąjį pobūdį. Bet daug kas priklauso nuo studijų krypties, universiteto pobūdžio. Pavyzdžiui, užsienio šalyse į taikomuosius darbus orientuojasi techniniai universitetai, o kiti taiko įvairią praktiką.
VEIDAS: Ar mūsų universitetai ne per daug orientuojasi į teoriją?
N.P.: Universiteto paskirtis – perteikti naujausias žinias. Beje, kitose šalyse jau skundžiamasi, kad aukštųjų mokyklų absolventai per daug specializuojasi, neturi bazinio parengimo, kuris suteikia galimybių plačiau pritaikyti savo žinias. Studentas nėra rengiamas konkrečiai darbo vietai, todėl jis turi įgyti kuo daugiau kompetencijų.

Švietimo ir mokslo ministras patikino: derybos su britų universitetais vyksta sėkmingai, per ateinančius dvejus metus keletas jų turėtų įeiti į Lietuvos aukštojo mokslo erdvę. Šalies aukštųjų mokyklų vadovams tai nebuvo geros naujienos.

Apie tai, kad Didžiosios Britanijos universitetai domisi galimybe steigti savo filialus Lietuvoje ar bendradarbiauti su Lietuvos aukštosiomis mokyklomis, švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius pradėjo kalbėti praėjusių metų pavasarį. Tam buvo klojamas ir teisinis pamatas: gegužę Vyriausybė pritarė siūlymui, kad valstybė galėtų finansuoti studijas užsienio aukštųjų mokyklų filialuose, veikiančiuose Lietuvoje. Tada, kaip ir dabar, Lietuvoje veikė vienintelis toks filialas – Lenkijos Balstogės universiteto. Akivaizdu, kad tokia įstatymo pataisa buvo inicijuota tikintis, jog ateityje filialų bus daugiau.
Ministerijos pasamdyti konsultantai pusmetį vedė derybas su britų universitetais. Kaip teigiama, akiratyje buvo tik stiprios, į pirmuosius reitingų dešimtukus patenkančios aukštosios mokyklos.
G.Steponavičius informuoja, kad šiandien likę penki šeši rimčiausiai atėjimą į Lietuvą svarstantys britų universitetai. Per šį ir praėjusį mėnesį keleto jų atstovai lankėsi Lietuvoje. „Mūsų nuomone, realu, kad britų universitetų įžengimas į Lietuvą įvyks per artimiausius porą metų, – „Veidą“ patikino ministras, bet atsisakė įvardyti nors vieną universitetą, su kurio atstovais susitikta. – Kol vyksta derybos, nenorime užbėgti įvykiams už akių.“
Dėl principinės ministerijos pozicijos neįvardyti konkrečių universitetų derybos tapo mistifikuotos. Šalies akademinėje erdvėje pradėta spėlioti, kokie universitetai galėtų dairytis į Lietuvą. Tarp kandidatų minimi Edinburgo, Lankasterio, Notingamo universitetai, tačiau niekas to negali patvirtinti. Britų žiniasklaida apie galimus universitetų planus Lietuvoje tyli, o Jungtinės Karalystės universitetus reprezentuojanti organizacija „Universities UK“ redakcijai pranešė, jog jiems nėra tekę girdėti, kad koks nors britų universitetas planuotų plėtrą į Lietuvą.
Vis dėlto, jei atsižvelgsime į dabartinę Didžiosios Britanijos aukštojo mokslo padėtį, šios šalies universitetų atėjimas į Rytų Europą atrodys racionalus žingsnis. Dalis britų universitetų nuo seno orientuoti į ekspansiją ir turi įsteigę filialus Indijoje, Kinijoje, kitose Azijos šalyse. Tačiau to gali nebepakakti, nes šalyje įvestas į aukštąsias mokyklas priimamų užsienio studentų limitas, o nuo šių metų rugsėjo studijų kaina padidės iki trijų kartų. Tai lems studentų srautų sumažėjimą į universitetus pačioje Didžiojoje Britanijoje. Filialų steigimas Centrinėje ar Rytų Europoje leistų atsigriebti už prarastus studentus.

Įžvelgia pasikėsinimą į Lietuvos aukštąjį mokslą

Taigi britų universitetams Lietuva įdomi visų pirma dėl pragmatinių priežasčių. Tačiau tai nereiškia, kad iš jų atėjimo valstybė negautų naudos.
G.Steponavičius pateikia šūsnį argumentų, kuo britų universitetai pasitarnautų Lietuvai: šalies studentai, užuot išvykę studijuoti į užsienį, liktų Lietuvoje, Lietuvos aukštosios mokyklos būtų skatinamos pasitempti, o bendraudamos su užsienio universitetais gautų ir naujų žinių, į naujai susikūrusius filialus atvyktų daugiau užsienio studentų, sustiprėtų Lietuvos aukštojo mokslo pozicijos regione, galų gale tie Lietuvos dėstytojai, kuriuos pakviestų dėstyti naujuosiuose filialuose ar studijų programose, gautų geresnes darbo sąlygas. „Juk gerai, kad dalis Lietuvos dėstytojų uždirbs daugiau negu savo ilgamečiame universitete?“ – retoriškai klausia švietimo ministras.
Žvelgiant iš Lietuvos universitetų rektorių pozicijų – negerai. „Mūsų gerieji profesoriai įsidarbins filialuose, nes ten bus mokama du tris kartus daugiau“, – išgirdęs apie ministerijos planus, per Lietuvos universitetų rektorių konferencijos posėdį sakė Vilniaus universiteto rektorius Benediktas Juodka. „Bijau, kad jie suvalgys ne tik mūsų pinigus, bet ir geriausius dėstytojus“, – jam antrino Klaipėdos universiteto rektorius Vladas Žulkus.
Dar radikalesnės pozicijos laikosi Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos prezidentas, Vilniaus kolegijos direktorius Gintautas Bražiūnas: „Mes turime ginti savo aukštojo mokslo erdvę. Jų tikslas – ne perduoti žinias, o pasiimti pinigus. Suprasčiau, jei Lietuva neturėtų aukštojo mokslo ar jis būtų tokio lygio, kurį būtų gėda rodyti pasauliui. Buvo toks laikotarpis Turkijoje. Tada valstybė rėmė Amerikos universitetų steigimą šalyje. Bet manau, kad mokslas ir studijos yra sritis, kurioje mes daug ką turime padaryti patys. Jei už mus kas nors padarys – mes dėl to protingesni netapsime.“
Kolegijų prezidentas įžvelgia ne tik akademinių, bet ir socialinių grėsmių – jo manymu, negalima atmesti versijos, kad britai į Lietuvą žiūrės kaip į valstybę, puikiai tinkamą nukreipti trečiojo pasaulio šalių piliečiams, kurių patys britai nenori įsileisti. „Noriu tikėti, kad visas šis planas yra tik pasvarstymai, kurie nebus įgyvendinti“, – viliasi G.Bražiūnas.

Filialas studijų kokybe pagrindiniam universitetui neprilygs

Nepaisant dalies Lietuvos akademinės bendruomenės skepticizmo, universitetų plėtra už valstybės ribų yra natūralus laikmečio procesas, į kurį įsitraukia ir Lietuvos universitetai. Pavyzdžiui, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas šiemet įsteigė atstovybę Izraelyje ir yra numatęs steigti universiteto centrą Kazachstane, kurį vėliau būtų galima paversti filialu.
Sveikatos mokslų universiteto rektorius Remigijus Žaliūnas, taip pat pirmininkaujantis Lietuvos rektorių konferencijai, nepritaria kolegų nuomonei. „Kalbame ne apie kazino steigimą, o apie pasaulinį pripažinimą turinčius universitetus. Ateis įstaigos, kuriose bus vykdomos studijos, moksliniai tyrimai. Jei bus sudarytos sveikos konkurencinės sąlygos, nieko blogo čia nematyčiau. Ar iš tiesų mes tokia uždara šalis, kad tam priešintumės?“ – klausia profesorius.
Tiesa, R.Žaliūnas pabrėžia, kad jokio universiteto filialas negali sudaryti tokių mokymosi sąlygų, kokios egzistuoja savoje šalyje. Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektorius Alfonsas Daniūnas, domėjęsis britų universitetų plėtra Azijoje, pateikia tai patvirtinančius skaičius: „Žiūrint į britų universitetų plėtrą Azijoje matyti, kad tik 10–15 proc. dėstytojų ten yra atvykę iš Didžiosios Britanijos. Kiti pasamdyti iš aplinkinių šalių, kuriose aukštasis mokslas taip pat neblizga. Ir trečia, didžioji dalis yra iš tos šalies, į kurią šie universitetai atėjo. Tai lemia dėstytojams pasiūlomas didesnis atlyginimas. Jei į Lietuvą atvykę britų universitetai aprūpintų padalinį geriausiais savo dėstytojais ir mokslininkais, tada studijų kokybė tikrai galėtų gerėti. Bet kai matome, kaip šie universitetai veikė kitose šalyse, kyla grėsmė, kad mūsų geriausius žmones paims. Geriausieji užaugo mūsų universitetuose, o mokslininkas greitai neužauga.“
Kaip ir kiti kalbinti rektoriai, A.Daniūnas neturi išsamesnės informacijos apie ministerijos derybas. Jos neturi ir Lietuvos akademinę erdvę aktyviai sekantis, šiuo metu Didžiojoje Britanijoje gyvenantis Oksfordo universiteto vyriausiasis mokslinis bendradarbis Ainius Lašas. Tačiau, pasak jo, tai natūralu: kol nėra pasirašyta jokių sutarčių, derybos yra universitetų vidinis reikalas.
Prognozuodamas galimus scenarijus, A.Lašas siūlo į situaciją žvelgti pačių britų universitetų akimis: „Didžiosios Britanijos universitetai nežiūri tik į Lietuvą – jie orientuojasi į visą regioną. Į Lietuvoje įkurtą filialą būtų galima pritraukti studentų iš kitų kaimyninių šalių, pavyzdžiui, Rusijos, Baltarusijos ar Ukrainos. Lietuvos studentų, o ypač mokių, rinka yra tiesiog per maža.“
Mokslininko manymu, sėkmingai pasibaigusios derybos su britų universitetais būtų pliusas Lietuvos įvaizdžiui, tačiau realią naudą akademinei erdvei bus galima įvertinti tik matant studijų programas, kurios bus siūlomos.

Sėkmingo filialo pavyzdys – čia pat, Rygoje

Įrodymų, kad užsienio universiteto filialas gali veikti sėkmingai, toli ieškoti nereikia. Latvijoje įsteigtas SSE Riga – Stokholmo ekonomikos aukštosios mokyklos filialas. 2011 m. „Financial Times“ sudarytame verslo aukštųjų mokyklų reitinge jis vertinamas kaip geriausias Rytų ir Centrinės Europos universitetas, o kartu su kitais SSE universitetais (Stokholmo, Maskvos) užima 19 vietą visoje Europoje.
Per 18 filialo veikimo metų Latvijoje nepasitvirtino nė viena grėsmė, apie kurias šiandien kalba skeptikai Lietuvoje. Vietiniai mokslininkai nebuvo pervilioti – tik 13 proc. SSE Riga dėstytojų yra latviai, visi kiti atvyksta iš Švedijos, Jungtinės Karalystės, JAV ir kitur. Filialo išlaikymas valstybei praktiškai nieko nekainuoja, nes beveik pusė reikiamų lėšų gaunama iš užsienio švietimo fondų, verslo bei universiteto alumnų paramos, o kita suma – už mokslą mokančių studentų indėlis. Apie „švedų invazijos“ grėsmę į Latvijos aukštojo mokslo sistemą kalbėti taip pat neverta – ilgainiui SSE Riga tapo labai autonomišku universitetu.
„Kainos ir kokybės santykis. Vakarų Europoje tau reikėtų dirbti ir pasiimti didžiulę paskolą studijoms. Čia esi prie pat namų, kainos nedidelės, o kokybė niekuo ne prastesnė nei daugumos Vakarų universitetų. Ko dar norėti?“ – taip apie savo pasirinkimą studijuoti SSE Riga kalba ekonomikos ir verslo studijų antrakursis Domas Ivanauskas.
Jei tarp švietimo ministro minėtų penkių šešių britų universitetų atsiras bent vienas, sukursiantis SSE Riga precedentą, jis skatins kainos ir kokybės santykio ieškančius abiturientus likti studijuoti Lietuvoje, kad ir nelietuviškame universitete. Būtent tai yra pagrindinis argumentas, kuo britų universitetai gali pasitarnauti priešnuodžių nuo jaunų talentų išvykimo nerandančiai Lietuvos visuomenei.

Universitetų ir kolegijų reitingai ne visoms aukštosioms mokykloms malonūs, bet yra neišvengiami. O reitingų rengėjų tikslas vienintelis – padėti jaunuoliams susiorientuoti, ko tikėtis, pasirinkus konkrečią aukštąją mokyklą.

Prie šios išvados prieita pirmąkart savaitraščio “Veidas” surengtoje konferencijoje “Universitetų ir kolegijų reitingavimo įtaka Lietuvos aukštojo mokslo kokybei”.

Į praėjusią savaitę savaitraščio “Veidas” surengtą konferenciją “Universitetų ir kolegijų reitingavimo įtaka Lietuvos aukštojo mokslo kokybei” susirinko daugiau kaip septyniasdešimt šalies valstybinių ir privačių universitetų vadovų, kolegijų direktorių ir jų pavaduotojų, švietimo ir mokslo institucijų vadovų, ekspertų, aukštųjų technologijų profesionalų.
Pirmą kartą šalies istorijoje surengtoje aukštųjų mokyklų reitingavimo konferencijoje dalyvavo ir pranešimą apie tarptautinius aukštųjų mokyklų reitingus bei jų auditą skaitė ir Tarptautinės reitinguotojų audito organizacijos (IREG) viceprezidentas, Lenkijos fondo “Perspektywy” prezidentas Waldemaras Siwinskis (išsamų interviu su IREG viceprezidentu rasite 34 p.)
Mat, kaip sakė savaitraščio “Veidas” leidėjas dr. Algimantas Šindeikis, pirmasis ir vienintelis Lietuvos aukštųjų mokyklų reitinguotojas – savaitraštis “Veidas”, pristatęs savo rangavimo metodiką viešam šalies aukštųjų mokyklų vadovų “teismui”, rengiasi pateikti savo metodiką ir IREG. “Taigi, ne tik aukštosios mokyklos, atsiradus reitingams, nebegali būti ramios, bet ir mūsų savaitraštis: netrukus ne tik mes jus vertinsime, o ir mus vertins kolegos, kitų šalių reitinguotojai”, – įžanginėje kalboje sakė A.Šindeikis.

Ministras pripažįsta reitingų naudą abiturientams
Šią “Veido” konferenciją globojęs ir ją atidaręs švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius visų pirma pabrėžė reitingų, kylančių ne iš valdžios institucijų, o iš visuomenės iniciatyvų, svarbą. Pasak ministro, nors reitingais ir neįmanoma atskleisti visko apie konkrečią aukštąją mokyklą, vis dėlto reitingai yra vienas informacijos šaltinių studijas besirenkančiam jaunimui.
“Gerai, kai reitingais pasitikima, – pabrėžė G.Steponavičius. – Juk reitingai daugiausia grindžiami pasitikėjimu ir tęstinumu, tad bent menka abejonė dėl šališkumo ar kaip nors kitaip pelnomų vietų reitinge gali sugriauti net geriausius sumanymus.” Taigi, pasak ministro, svarbu, kad visi subjektai pateiktų patikimus duomenis, vienodai skaičiuojamą statistiką, – ir ne tik reitingo rengėjams, bet ir valstybinėms duomenų bazėms.
Beje, šiai ministro idėjai – kad Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) bei jai pavaldžios institucijos tikrintų reitinguotojams teikiamus aukštųjų mokyklų teikiamus duomenis, pritarė ir daugumos universitetų bei kolegijų vadovai ir atstovai.
Kita, G.Steponavičiaus žodžiais, svarbi pasitikėjimo reitingais sąlyga – aiškūs vertinimo kriterijai. “Tikiuosi, – pabrėžė ministras, – kad ši konferencija sustiprins metodiką. Svarbu rasti tinkamus, aukštojo mokslo specifiką atitinkančius vertinimo atskaitos taškus, kad būtų galima palyginti tokias skirtingas aukštąsias mokyklas, kaip kad didelis, plačios apimties mokslo tyrimus atliekantis universitetas ir specializuota veikla užsiimanti meno akademija.”

“Veidas” atstovauja tik būsimų studentų interesams
Tiek ŠMM vadovai, tiek savaitraščio “Veidas” vadovai ir reitingus rengiantys žurnalistai yra ne kartą girdėję priekaištų iš specializuotų universitetinių aukštųjų mokyklų, girdi, jų dėl savo specifiškumo neįmanoma lyginti su kitais mūsų šalies universitetais. Ypač tai pabrėžia menų akademijų vadovai, kiekvienais metais kartojantys, esą juos galima lyginti tik su Europos ir pasaulio menų akademijomis.
Savaitraščio “Veidas” vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas paaiškino, kad į visus menų akademijų ir kolegijų prašymus, pasikalbėjus su jų rektoriais ir direktoriais, buvo atsižvelgta jau rengiant ankstesnių metų reitingus: “Vienas esminių jų pageidavimų buvo pripažintus menininkus prilyginti mokslo daktarams. Tai ir buvo padaryta.”
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto prorektorius dr. Renaldas Jurkevičius siūlė reitingo rengėjams atsisakyti vertinti siūlomų specialybių kiekį, nes pagal šį rodiklį daugiausiai balų gauna klasikinės aukštosios mokyklos, o specializuotos – vėlgi nukenčia. “Veido” atstovai patikslino, kad jau nuo praėjusių metų šio parametro lyginamasis svoris yra minimalus – vos 0,1 procentinio punkto. O štai už studijų unikalumą galima gauti kur kas daugiau balų.
“Bet kokiu atveju reikia suprasti, kad jei reitinge kažkas yra pirmas, tai kažkas bus ir paskutinis: juk niekada nebus taip, kad visi būtų tik pirmi. Ir nors mes maksimaliai stengiamės atsižvelgti į visų universitetų ir kolegijų interesus bei išskirtinumą, kiekvieno įgeidžio ir kiekvieno paklodės timptelėjimo į save tikrai nepatenkinsime: nes vieną patenkinus, nukenčia kitas. Todėl visus siūlymus analizuosime ir priimsime visoms, o ne vienai konkrečiai šaliai maksimaliai naudingiausią sprendimą”, – tvirtino G.Sarafinas.
Savaitraščio leidėjas A.Šindeikis apibendrino, kad “Veido” tikslas yra ne įtikti ar patikti konkretiems universitetams bei kolegijoms, o pateikti abiturientams svarbiausią informaciją apie kiekvieną aukštąją mokyklą. “Mes tarnaujame tik būsimiems studentams, – apibendrino A.Šindeikis, – o universitetų ir kolegijų tarpusavio nesutarimai dėl pinigų ar artimumas centrinei valdžiai nėra reitingo dėmesio objektas. Studentui svarbu, ką jis gaus, atėjęs studijuoti.”

Nereitinguojamos tik Afrikos aukštosios mokyklos
IREG viceprezidentas W.Siwinskis atkreipė konferencijos dalyvių dėmesį, kad visų šalių reitinguose lyderiai – dažniausiai dvi aukštosios mokyklos – nesikeičia metų metais. “Jie yra geriausi, ir tuo viskas pasakyta, – dėstė W.Siwinskis. Bet reitinguotojų tikslas – nebūtinai parodyti, kas geriausi ir kad jie nesikeičia, o įspėti būsimus studentus, kurių aukštųjų mokyklų studijų ir mokslo kokybė prastėja, o kurių – gerėja.”
Universitetų reitingavimo Lietuvoje ir pasaulyje patirtį lyginęs Mykolo Romerio universiteto kancleris dr. Saulius Spurga šmaikščiai prabilo į auditoriją, kad universitetų ir kolegijų reitingai ne visoms aukštosioms mokykloms malonūs, bet yra neišvengiami. “Kad ir kaip akademinė bendruomenė nemėgtų reitingų ir juos kritikuotų dėl netobulumo matuojant aukštosios mokyklos kokybę, žmonėms jų reikia, jie jais domisi. Kai yra tokie milžiniški informacijos kriokliai, žmonėms tampa labai patrauklu, kai sudėtingi klausimai pateikiami paprastu būdu”, – mano S.Spurga.
Jo žodžiais, viso pasaulio reitingų rengėjai orientuojasi į tą pačią auditoriją: studentus, darbdavius, potencialius dėstytojus ir mokslininkus, besirenkančius galimą darbdavį. O viso pasaulio aukštųjų mokyklų administracijos pagal universiteto vietą reitinge ir reitingo kriterijus neretai koreguoja netgi savo metų planus, nors tai ne visada prisideda prie studijų ir mokslo kokybės gerinimo. Be to, daugelio šalių vyriausybės, pasak S.Spurgos, konkretaus universiteto ar studijų krypties finansavimą irgi grindžia reitingais. “Kad ir kiek kritikuotume pasaulinius ar nacionalinius reitingus, vis dėlto į daug blogesnę padėtį patekusios ir daug nelaimingesnės yra Afrikos valstybės, kurių universitetų iš viso niekas nereitinguoja”, – atkreipė dėmesį MRU kancleris.
Lietuvos aukštojo mokslo reitingavimo trūkumus ir pranašumus išdėstęs Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos prezidentas, Vilniaus kolegijos direktorius dr. Gintautas Bražiūnas svarstė, kad kolegijų reitingai turėtų būti pristatyti studentams netrukus po universitetų reitingo pristatymo. Tada, pasak kai kurių kitų kolegijų atstovų, abiturientai turėtų daugiau laiko ir galimybių apsvarstyti, kur studijuoti: prastesnio lygio universitete ar aukšto lygio kolegijoje.
Utenos kolegijos direktorius dr. Gintautas Bužinskas paantrino, kad kolegijų studijų kokybės lygį geriau padėtų atskleisti papildomas pokriterijis – dėstančių aukščiausio lygio praktikų skaičius kolegijose.
“Siūlytume labiau vertinti ir pasaulinio lygio mokslininkų, dėstančių dažniausiai privačiose aukštosiose mokyklose, darbą, – ragino Studijų kokybės vertinimo centro vyr. specialistė Daiva Buivydienė. – Šie vizituojantys profesoriai čia, Lietuvoje, nesukuria mokslo produkcijos, bet duoda daug naudos studentams per paskaitas.”
O profesorius R.Jurkevičius pasiūlė vertinti ir tai, kiek užsienio studentų, palyginti su visu studentų kiekiu, studijuoja konkrečioje aukštojoje mokykloje, – tai rodo užsieniečių pasitikėjimą arba nepasitikėjimą mūsų studijų ir mokslo kokybės lygiu.
Pasak konferencijos rėmėjos UAB “Microsoft Lietuva” sprendimų eksperto Šarūno Končiaus, reitingo pridėtinę vertę smarkiai pagerintų naujas kriterijus – aukštųjų technologijų lygis universitetuose ir kolegijose.
Savaitraščio “Veidas” rengiamų aukštųjų mokyklų reitingų partnerio rinkos tyrimų bendrovės “Prime consulting” vadovas Saulius Olencevičius, skaitydamas pranešimą “Aukštųjų mokyklų įvaizdžio įtaka darbdavių apsisprendimams”, pabrėžė, jog universitetų ir kolegijų vadovai turi ne piktintis reitingų organizatoriais, kad jų aukštoji mokykla patenka į žemą poziciją, o galvoti ir visus metus veikti taip, kad būtų matomi žmonėms, – tik tada galės tikėtis gerų darbdavių vertinimų reitinge.

Šie metai prasidėjo aistromis dėl Konstitucinio Teismo verdikto, kad Mokslo ir studijų įstatymas prieštarauja Konstitucijai.

Tuo ypač susirūpino socialdemokratai, kol kas tik viešais pareiškimais pareikalavę sušaukti neeilinę Seimo sesiją ir pamiršę, kad per ankstesnę kadenciją būtent jie analogiškas naujoves įdiegė reformuodami kolegijas. Šiuo metu aukštosios mokyklos labiausiai sunerimusios dėl sutarčių su studentais, nes jas reikės keisti, bet kol kas neaišku kaip. Savo ruožtu į valstybės lėšomis finansuojamas vietas įstoję studentai nebėra užtikrinti, kad po pusmečio jų padėtis nepasikeis.
Apie tai, ar vėl teks reformuoti reformą, kalbamės su Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininku Valentinu Stundžiu.

VEIDAS: Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Mokslo ir studijų įstatymas kai kuriais aspektais prieštarauja Konstitucijai, mat sudaro prielaidas valstybei paneigti universitetų autonomiją ir nustato ydingą studentų vertinimą. Ar tai reiškia, kad reikės keisti reformos nuostatas iš esmės, ar tik taisyti atskiras jos dalis?
V.S.: Nors Konstitucinio Teismo nutarimas interpretuojamas įvairiai, pati reforma nestabdoma, tiesiog reikės tikslinti kelias įstatymo nuostatas. Įgyvendinant Mokslo ir studijų įstatymą sudarytos institucijos, kurios Teismo buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, savo veiklą vykdys iki kadencijos pabaigos. Nors Teismas pripažįsta, kad universiteto taryba nėra aukštosios mokyklos valdymo institucija ir negali rinkti rektoriaus, tačiau išrinktojo įgaliojimai nenutrūksta iki kadencijos pabaigos. Šiuo požiūriu Teismo nutarimas nesukelia sumaišties.
Kitas aspektas, jei neskubame taisyti įstatymo, – ar Teismo nutarimas turės įtakos būsimiems priėmimams. Švietimo ir mokslo ministerijos, ekspertų nuomone, tokios įtakos nebus jau vien todėl, kad aukštosios mokyklos pagal Mokslo ir studijų įstatymo normas stojimo sąlygas privalo skelbti prieš dvejus metus. Kitaip tariant, šių metų abiturientai stojimo sąlygas žinojo prieš beveik trejus metus. Vadinasi, jiems jokios naujienos nėra ir sistema lieka toliau veikti.
Bet tai nereiškia, kad įstatymo nereikės taisyti. Apie 30 Konstitucinio Teismo nutarimo dalių skirta valdymo temai. Autonomija yra ne tik akademinė laisvė, bet ir galimybė aukštajai mokyklai pačiai nustatyti organizacinę, savo valdymo struktūrą. Teismo nutarime sakoma, kad Mokslo ir studijų įstatyme įtvirtinta tarybos samprata tokias ribas peržengia.
VEIDAS: Mokslininkai kritikuoja, kad rengiant aukštojo mokslo reformą per mažai buvo bendradarbiaujama su akademine visuomene, įtvirtinta dar didesnė Švietimo ir mokslo ministerijos įtaka, priklausoma nuo politinių skersvėjų, per universitetų tarybas išrinkti ministerijai palankūs kišeniniai vadovai.
V.S.: Politinių interpretacijų paskleidžiama įvairių. Centrinė vadybos figūra aukštojoje mokykloje išlieka, be abejo, rektorius.
Konstitucinis Teismas dar 2009 m. paaiškino, kad autonomija nėra visiškai savitikslis dalykas. Jos prasmė, paskirtis ir turinys pirmiausia susaistyti su aukštosios mokyklos atskaitomybe ir atsakomybe visuomenei. Diskutuodami kaip tik ir ieškojome atskaitomybės ir atsakomybės būdų, formų, kad būtų galima įveikti labai hierarchizuotų akademinių institucijų uždarumą ir įleisti šiek tiek gaivesnio oro. Beje, prieš priimant šį įstatymą, mūsų komitetas sulaukė maždaug tūkstančio įvairių pasiūlymų. Taigi diskusijoms erdvės užteko.
Universitetams pritaikytas valdymo modelis buvo iš esmės lygiai toks pat, kokį kolegijoms įtvirtino galiojimą baigęs 2000 m. Aukštojo mokslo įstatymas. Pagal jį kolegijos vadovą renka taryba, kurioje daug atstovų iš išorės. Konstitucinis Teismas ir šią dalį pripažino prieštaraujančia Konstitucijai – taigi savo darbus reformą kritikuojantys socialdemokratai pamiršta.
Diskutuodami apie universitetų valdymo modelį rėmėmės kolegijų patirtimi. Šių direktoriai džiaugėsi, kad galų gale gali veikti labiau kaip vadybininkai, nepataikaudami savo akademinėms bendruomenėms.
VEIDAS: Kaip turės elgtis universitetai – perrašyti sutartis su studentais?
V.S.: Remiantis Konstitucinio Teismo nutarimu, privalomosios studentų rotacijos kas dvejus metus nebelieka. Grįžtama prie ankstesnės reguliaraus studentų pasiekimų vertinimo tvarkos. Teisinis klausimas, kaip bus su tais studentais, kurie įstojo pernai ir pasirašė sutartis su universitetais, iškyla. Į jį turės atsakyti specialistai.
Seimo statutas nustato procedūrą, kad Seimo Teisės departamentas per mėnesį parengia siūlymus, kaip įgyvendinti Konstitucinio Teismo nutarimą. Po to jį teikia Teisės ir teisėtvarkos komitetui, kuris taip pat per mėnesį priima sprendimą.
VEIDAS. Ši reforma – jau ketvirta. Ar jų ne per daug ir ar prieš pradedant reformą tam iš tiesų pasirengiama?
V.S.: Esminės švietimo reformos jau seniai buvo laukiama. Niekas negali pasakyti, ar ši bus paskutinė, nes Europoje vyksta labai spartūs šios srities kaitos procesai. Kad ir kiek sulaukdavome tarptautinių ekspertų vertinimų dėl mūsų mokslo ir studijų sistemos, vienas svarbiausių priekaištų būdavo aukštojo mokslo fragmentacija – labai smulkios institucijos ir išskaidytas mokslinis potencialas. Kitas nuolat kritikuotas aspektas – mokslo, studijų ir verslo sąveika. Tai ir šiandien tebėra aktualu, nes pagal inovatyvumą esame 25 vietoje iš 27 ES šalių. Švietimas – ta sritis, kurioje kaita yra kasdienė būsena. Šis įstatymas paklojo pagrindus sisteminei reformai, apie kurią kalbėta jau dešimtmetį, bet nesiryžta veikti.
VEIDAS: Ar universitetų sujungimas ir įsteigimas po vieną jų Vilniuje ir Kaune pagerintų aukštųjų mokyklų kokybę?
V.S.: Mokslo ir studijų įstatymas aukštųjų mokyklų optimizacijos tiesiogiai nemodeliuoja. Nors tam tikra motyvacija buvo. 150 mln. Lt ES fondų lėšų skirta aukštųjų mokyklų restruktūrizacijai. Ryžtingiau žengti pasiryžo tik du universitetai: Kaune Veterinarijos ir Medicinos akademijos, sukūrusios Sveikatos mokslų universitetą. Tai pavyzdys, kai universitetai ėmė telkti jėgas siekdami naujos kokybės ir pridėtinės vertės.
Vienintelių universitetų Vilniuje ir Kaune viziją suformulavę ekspertai universitetams pateikė labai rimtą provokaciją patiems pasvarstyti apie savo perspektyvą. Ateityje jų lauks bent du iššūkiai: demografinė duobė, padidinsianti kovą dėl kiekvieno studento, ir globalizacijos nulemta konkurencija, kai universitetai telkiasi, kuria tinklus bei kooperuoja mokslines pajėgas ir išteklius.
VEIDAS: Ar nesibaiminate, kad tokia neapibrėžta padėtis mūsų jaunuolius dar labiau paskatins rinktis studijas užsienio universitetuose?
V.S: Pakeisti tam tikrus visuomenės stereotipus pernelyg sunkus ir ne vienų metų darbas. Dažnai nors ir žemo lygio studijos užsienio universitete tampa prestižo požymiu. Manau, kad mūsų aukštosios mokyklos galėtų stipriau konkuruoti, siekdamos studijų tarptautiškumo.
Kelerių metų statistikos analizė rodo, kad daugiau kaip 80 proc. geriausius balus gavusių abiturientų renkasi studijas Lietuvos aukštosiose mokyklose.
VEIDAS: Ne mažiau bėdų ir bendrojo ugdymo srityje. Kai kurie mokyklų direktoriai iš savo darbo vietos nepajudinami per 40 metų, klasės neužpildytos. Akivaizdu, kad mokyklų optimizavimo darbas iki galo nebaigtas.
V.S.: Apie mokyklų vadovų rotaciją buvo mąstoma, tačiau toks pokytis turi būti siejamas su visų valstybės sektoriuje dirbančių vadovų rotacija ar kadencijomis.
Iš demografinės duobės jau lipame – naujagimių skaičius užtikrintai peržengia 30 tūkst. Vis dėlto dar apie porą metų jausime pirmokų mažėjimą. Iki 2000-ųjų mokyklų tinklas visiškai neatitiko demografinės padėties, finansavome daug tuščių vietų. Per septynerius–devynerius metus mokyklų sumažėjo gana smarkiai. Ugdymo įstaigos stambėjo natūraliai spaudžiant demografiniams pokyčiams ir su mokinio krepšeliu atsiradusiems ekonominiams veiksniams.
VEIDAS: Ar pelnytai nuvertinta pagrindinė mokykla? Dabar turime stiprių pradinių mokyklų ir stiprių gimnazijų, bet 5–8 klasių mokinių rengimas ir pati sistema išties žemo lygio.
V.S.: Vienu metu dėmesys pagrindinei mokyklai buvo skiriamas, aiškiai pasakyta, kad tai centrinis švietimo sistemos segmentas ir kad čia kuriami asmenybės pamatai. Tačiau vėliau susikoncentravome į vidurinio ugdymo programas ir pasirengimą studijoms aukštosiose mokyklose. Pagrindinė mokykla tapo tarsi neprestižinė. Tai klaidingas tiek visuomenės, tiek kartais net ir pačių pedagogų požiūris.
VEIDAS: Šiandien daug kalbama apie pažangią mokyklą, bet ar šiuo metu moksleiviams sudaromos galimybės išlaisvinti kūrybiškumą, ar, priešingai, jie tik kala ir žengia vis didėjančio krūvio keliu?
V.S.: Turi būti suformuluoti labai aiškūs ugdymo standartai: į ką mes orientuojamės ir kokio tikslo turėtų siekti moksleivis. Viena mūsų švietimo sistemos bėdų yra perdėta orientacija į akademizmą. Nuošaly lieka savo gyvenime sėkmę kuriančiam žmogui privalomi dalykai – emocinis intelektas, motyvacija, socialiniai įgūdžiai ir t.t. Bendrąja prasme ugdymo turinys peržiūrimas ir mažinamas, suteikiant daugiau galimybių praktinei veiklai, kurioje formuojasi tam tikros žmogaus kompetencijos.
Visi tarptautiniai tyrimai rodo, kad mūsų vaikai atsilieka gamtos mokslų srityje, nes dėstoma pernelyg teoriškai ir akademiškai, prastėja skaitymo įgūdžiai. Tai rimtas iššūkis visai švietimo sistemai galvoti apie kokybę. Mokytojai atsakys – kaip sieksime kokybės, jei ugdymo turinys per platus. Štai čia ir yra valstybės uždavinys keisti ugdymo prioritetus.
VEIDAS: Viena vertus, ugdymo turinys per platus, kita vertus, poetas Marcelijus Martinaitis pasibaisėjo, kad iš pagrindinio lavinimo programų išgujami jau net ir lietuvių literatūros klasikai.
V.S.: Susiduriame su nuolatine įtampa tarp turinio, kuris kiekvienos srities specialistui labai svarbus, apimčių, bendrųjų ugdymo siekių ir mokinio krūvio bei jo fizinių galimybių. Ši dilema kartais išbalansuoja ir patį ugdymo procesą. Vis dėlto tam tikri teigiami poslinkiai vyksta, tik mūsų lūkesčiai visuomet būna didesni.

Revoliuciją universitetų tinkle pasiūliusi premjero darbo grupė neatsakė į esminius klausimus, ar iš vienuolikos jų palikus du pagerės studijų kokybė ir ar sumažės valstybės išlaidos.

Kas tik neragino Lietuvos optimizuoti aukštųjų mokyklų tinklo: prieš penkiolika metų – čia tyrimą atlikusi Norvegijos mokslo taryba, prieš aštuonerius – Pasaulio bankas, kuris analogišką išvadą dar kartą pakartojo prieš dvejus metus, kai tokią pat paskelbė tyrimą atlikęs Nacionalinės plėtros institutas. Tačiau kol politikai ir valdininkai kompostavo rekomendacijas stalčiuose, prioritetai pasaulyje pasikeitė.
„Prieš porą savaičių paskelbtoje ES aukštojo mokslo modernizavimo strategijoje numatyta didinti turinčiųjų aukštąjį išsilavinimą skaičių. Laikai, kai milijonui gyventojų buvo vienas universitetas, jau praėjo. Dabar Europos Sąjungoje, kurioje gyvena pusė milijardo gyventojų, yra 4 tūkst. universitetų, tai yra vienas universitetas 125 tūkst. gyventojų. Prognozuojama, kad 2020 m. ES net 35 proc. darbo vietų reikės aukštojo išsilavinimo, o šiuo metu jį turi 26 proc.“, – su naujausiomis tendencijomis supažindina Mykolo Romerio universiteto (MRU) kancleris doc. dr. Saulius Spurga.
Išlaikyti keturiolika kokybiškų valstybinių universitetų Lietuvai gal ir per daug, juolab yra dar devynios privačios universitetinio statuso aukštosios mokyklos. Siekinys buvo valstybinių universitetų sumažinti iki vienaženklio skaičiaus. Keturis mėnesius dirbusi premjero sudaryta nepriklausomų ekspertų darbo grupė universitetų tinklui optimizuoti, galima ironizuoti, net pralenkė lūkesčius – pasiūlė Vilniuje ir Kaune palikti po vieną universitetą, kaip ir Klaipėdoje bei Šiauliuose. Tačiau kiek nuo to pagerės mokslo kokybė ir kiek bus sutaupyta valstybės lėšų?

Iki siektino standarto – toli
Darbo grupė teisingai pastebi, kad universitetų lygis labai nevienodas. Valstybė biudžeto lėšų skirdavo tolygiai, to nesiedama su studijų ir mokslinių tyrimų rezultatais, absolventų integracija į darbo rinką, o tai neskatino universitetų tobulėti. Ekspertų manymu, Lietuvoje nėra nė vieno universiteto, atitinkančio siektino parametrus: kad būtų universalus – bent su penkiomis šešiomis studijų sritimis, kokybiškas – atitinkantis tarptautinius mokslo ir studijų kokybės standartus, tarptautiškas – vykdantis tarptautines studijas ir mokslinius tyrimus, tarpdiscipliniškas – vykdantis paklausias mokslo, verslo rinkoje tarpdisciplinines programas. Bent iš dalies tokius požymius atitinka vos keturi – Vilniaus, Kauno technologijos, Vytauto Didžiojo ir Gedimino technikos universitetai.

Visą publikacijos tekstą nuo pirmadienio skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt/veidas-nr-42) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Universitetų atstovų nuomone, kai kurios studijų programos yra per menkai finansiškai įvertintos, tad tam tikrų specialybių, kaip antai socialinių darbuotojų arba filologų, studijų kainos galėtų būti ir didesnės.

Šiemet, palyginti su praėjusiais metais, labiausiai naujų studentų padaugėjo Kauno technologijų universitete (KTU), kuriame šiemet mokysis 190-čia daugiau pirmo kurso studentų, o “krepšelių” skaičius labiausiai augo ISM universitete (145-iomis valstybės finansuojamomis vietomis daugiau nei pernai).

Tai paaiškėjo praėjusį penktadienį paskelbus galutinius bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatus.
Dėl padidėjusio studentų skaičiaus KTU, šiek tiek persistumdė ir universitetų lyderių lentelė. Pagal priimtų studentų skaičių pernai buvęs ketvirtoje vietoje, šiemet šis universitetas pralenkė Mykolo Romerio universitetą (MRU) ir atsidūrė trečiojoje vietoje vos vienu studentu atsilikęs nuo antroje vietoje esančio Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU). Tuo tarpu Vilniaus universitetas (VU) išlieka pirmoje vietoje ir pagal bendrą studentų (3674) ir pagal gautų “krepšelių” skaičių (2734).
Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) prezidentas prof. Pranas Žiliukas šių metų stojimo tendencijas vertino teigiamai. “Po kelių metų tam tikro smukimo prasidėjo augimas – nežiūrint liūdnų prognozių dėl demografijos ateičiai, bendras stojimo sąlygas tenkinusių stojančiųjų skaičius buvo 38,4 tūkst. – 3 tūkst. daugiau nei pernai. Abiturientų gal ir nepadaugėjo, bet itin išaugo vyresnių stojančiųjų skaičius”, – 2011 metų stojimo tendencijas apibūdino P.Žiliukas.
Šiemet valstybės finansuojamų vietų be ISM universiteto taip pat žymiai padaugėjo Vytauto Didžiojo universitete (VDU) (83 vietomis daugiau nei pernai), KTU (70 vietų daugiau), VGTU (67 vietomis daugiau). O iš pagrindinių universitetų mažiausiai “krepšelių” gavo Lietuvos karo akademija (66), Lietuvos kūno kultūros akademija (72), VU TVM (85) ir Lietuvos žemės ūkio universitetas (94).

Lyderis – VU

Universitetas Iš viso pasirašyta studijų sutarčių Valstybės finansuojamos vietos
VU 3674 2734
VGTU 2160 1565
KTU 2159 1402
MRU 2103 342
VDU 1768 842
VPU 1206 570
KU 1166 401
LSMU 981 479
ŠU 737 268
LŽŪU 544 94
LKKA 478 72
ISM 459 270
VDA 314 224
VU TVM 265 85
LMTA 149 141

Šaltinis: LAMA BPO

Šiemet Seimas patvirtino net dviejų šalies universitetų naujus pavadinimus: gegužę Vilniaus pedagoginis universitetas (VPU) tapo Vilniaus edukaciniu universitetu, o birželio pabaigoje Lietuvos žemės ūkio universitetas (LŽŪU) perkrikštytas Aleksandro Stulginskio universitetu. Tačiau rudenį studentai dar grįš į aukštąsias mokyklas senuoju pavadinimu. “Naujas vardas įsigalios tada, kai universitetas bus perregistruotas, o tam reikia dar daug formalumų sutvarkyti. Tikiuosi, tai padarysime iki žiemos ar bent jau metų pabaigos”, – teigia VPU prorektorius Rimantas Želvys.
LŽŪU vardo keitimo procedūras tikisi baigti anksčiau – jau šį rudenį.
Abu universitetai nusprendė keisti pavadinimus, nes senieji, jų vadovų manymu, yra nereprezentatyvūs. “Šiandieninis pavadinimas įvardija mus kaip specializuotą universitetą ir neatspindi visų sričių, kuriose dirbame”, – argumentuoja LŽŪU rektorius Antanas Maziliauskas. Jo manymu, Aleksandro Stulginskio, kuris buvo ne tik Lietuvos prezidentas, bet ir agronomas, Ūkininkų sąjungos steigėjas, vardas universitetui tinkamesnis.
VPU žodį “pedagoginis” iškeitė į “edukacinis”, nes pastaroji sąvoka, pasak R.Želvio, esanti platesnė, labiau atspindinti universiteto misiją, be to, labiau suprantama tarptautinėje erdvėje.
Beje, aukštųjų mokyklų vardų keitimas – dažnas reiškinys Lietuvoje. Prieš trejus metus Vilniaus statybos ir dizaino kolegija persivadino Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija, o Mykolo Romerio universitetas per pastaruosius 20 metų turėjo net keturis skirtingus pavadinimus.

Premjeras Andrius Kubilius sudarė darbo grupę, kuriai pavedė ištirti Lietuvos universitetų tinklą ir pateikti siūlymus dėl jo optimizavimo būdų.

“Šios peržiūros tikslas – pasiūlyti tokį Lietuvos universitetų plėtros institucinį modelį, kuris padėtų Lietuvos mokslui ir studijoms konkuruoti tarptautinėje erdvėje”, – teigiama Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) pranešime spaudai.

Naujas modelis turėtų padėti sustiprinti dėstytojų ir mokslininkų potencialą, tikslingiau naudoti biudžeto lėšas, pagerinti studijų kokybę, plėtoti aukšto lygio mokslinius tyrimus.

Darbo grupei pavesta įvertinti Vilniuje ir Kaune esančią valstybinių universitetų, jų filialų koncentraciją ir specializaciją, studijų krypčių aprėptį ir turimą mokslinių tyrimų bei studijų infrastruktūros bazę ir objektyvias galimybes ją plėtoti.

Pasiūlymai dėl universitetų tinklo optimizavimo premjerui turi būti pateikti iki šių metų rugsėjo 30 dienos.

Šiuo metu iš 13 valstybinių universitetų, veikiančių keturiuose miestuose, šeši įsikūrę Vilniuje, penki – Kaune. Kai kurie universitetai turi filialus kituose miestuose.

“Neretai jų studijų programos konkuruoja dėl studentų su pagrindinėmis aukštosiomis mokyklomis. Dalis jų yra siaurai specializuoti ir neturi galimybių teikti kokybiškų universalių ar tarpdisciplininių studijų, suformuoti stiprių mokslo tyrimų grupių, organizuoti kokybiškų magistro studijų”, – teigiama ŠMM pranešime.

Jame pabrėžiama, kad Lietuva neturi tiek resursų, kad būtų galima sukurti kelias kokybiškas studijų ir tyrimų bazes viename mieste, nes investicijos į mokslinius tyrimus ir net studijas yra labai brangios.

“Tikimasi, kad susijungę universitetai, turėdami stipresnes dėstytojų grupes ir mokslinių tyrimų bazę, studentams galės siūlyti platesnį ir kokybiškesnį spektrą pasirenkamųjų dalykų, gretutinių studijų ar specializacijų. Mažiau lėšų reikės bendriesiems dalykams organizuoti, administracijai išlaikyti”, – tvirtina ŠMM.

Ministerijos teigimu, universitetų integracijos keliu jau eina panašaus dydžio kaip Lietuva šalys Danija ir Suomija.

Premjero sudarytai darbo grupei vadovauja Investuotojų forumo Lietuvoje valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas. Jai priklauso asociacijos “Žinių ekonomikos forumas” tarybos narys Aleksandras Abišala, Lietuvos projektų vadybos asociacijos prezidentas Alfredas Chmieliauskas, Twente universiteto (Olandija) vyriausia mokslo darbuotoja Liudvika Leišytė, Viešosios politikos ir vadybos instituto vyresnysis analitikas Žilvinas Martinaitis, bendrovės “Alna” valdybos narys Valentinas Milaknis, visuomenės veikėjas, poetas Kornelijus Platelis, Lietuvos nacionalinės filharmonijos generalinė direktorė Rūta Prusevičienė,  ”Lietuvos Junior Achievement” valdybos pirmininkas Šarūnas Skyrius, Europos humanitarinio universiteto prorektorė plėtrai Irena Vaišvilaitė, Fizinių ir technologijos mokslų centro Funkcinių nanomedžiagų skyriaus vedėjas Ramūnas Valiokas.