Šiemet, kaip ir pernai, mes apklausėme daugiau nei tūkstantį darbdavių visoje Lietuvoje. Atsižvelgdami į praėjusių metų rezultatus ir išryškėjusias tendencijas, šiemet šiek tiek pakoregavome respondentų imtį, daugiau dėmesio skirdami rajonų verslo įstaigoms. Taip galėjome gauti objektyvesnę nuomonę ir sudaryti tikslesnę vertinamų universitetų rikiuotę.

Taigi darbdavių klausėme, kurių universitetų absolventų žinių kokybe jie pasitiki labiausiai bei kurių universitetų absolventų žinių kokybė jiems kelia daugiausiai abejonių. Kiekviename klausime respondentai turėjo galimybę pasirinkti po 1–2 universtetus. Kaip galime matyti iš rezultatų, pirmosios penkios pozicijos liko nepakitusios, t.y. praėjusių metų lyderiai tebėra lyderiai ir šiais metais. Tai leidžia teigti, kad kol kas darbdavių nuomonė apie, jų manymu, geriausius universitetus lieka stabili ir esminių pokyčių darbo rinkos pusėje nėra. Absoliučiu universitetų lyderiu, kurio absolventų žinių kokybe darbdaviai pasitiki labiausiai, įvardijamas Vilniaus universitetas. Antroje vietoje, kaip ir pernai, Kauno technologijos universitetas.

Nedideli pokyčiai pastebimi tik vidurinėje universitetų sąrašo dalyje: keliomis pozicijomis žemyn smuktelėjo Mykolo Romerio universitetas, sudarydamas sąlygas pakilti į aukštesnes vietas Šiaulių ir Vytauto Didžiojo universitetams.

Čia derėtų paaiškinti, kad darbdavių apklausoje savo nuomonę pateikė aukščiausio lygio vadovai (35,5 proc.), vidurinio lygio vadovai (42,9 proc.) ir žemesnio lygio vadovai (21,6 proc.). Tikime, kad šių žmonių pateikta nuomonė yra labai svarbi ir bent kiek padės apsispręsti būsimiems studentams renkantis aukštąją mokslo įstaigą.

Šių metų studentų sociologinė apklausa atskleidžia, kaip jie vertina universitetus. Taigi šiemet studentų išskirtų universitetų pirmasis penketukas ne itin skiriasi nuo pernykščio: lyderiais išlieka privatūs universitetai, o tarp valstybinių geriausiai vertinami Vytauto Didžiojo bei Mykolo Romerio universitetai. Šios aukštosios mokyklos lyderių pozicijų neužleidžia jau kelerius metus.

Visiems norisi sužinoti, kiek universitetuose studijų kokybė atitinka jaunuolių lūkesčius. Liūdna konstatuoti, bet, pasirodo, nelabai atitinka, dauguma apklaustųjų universitetams skyrė gana mažus balus. Guodžia gal tik tai, kad šiek tiek geresnius nei pernai. Beje, pastebime, kad privatūs universitetai šiuo aspektu vertinami geriau nei valstybiniai.
Atkreiptinas dėmesys, kad kalbėdami apie studijų kokybę studentai aukštąsias mokyklas vertina ganėtinai kritiškai. Vertėtų išskirti dėstytojų gebėjimą sudominti dėstomu dalyku. Vertinant šiuo aspektu, prasčiausią įvertinimą gavo Vilniaus Gedimino technikos universitetas, geriausią – privatūs universitetai (ISM, VVA).

Beje, per apklausą išryškėjo studentams suteikiamos informacijos apie karjeros bei įsidarbinimo galimybes trūkumas, ypač šiuo aspektu prastai įvertintos Lietuvos muzikos ir teatro bei Vilniaus dailės akademijos. O Vilniaus universitetas gana prastai vertinamas dėstytojų bei studentų santykių atžvilgiu.

Vienas iš apklausos klausimų buvo apie studijų sutarčių laikymąsi. Apibendrinus atsakymus paaiškėjo, kad jos pažeidžiamos retai ir studentams dėl to problemų nekyla. Tai, beje, pasakytina apie visus universitetus.

Apibendrinant studentų nuomonę akivaizdu, kad geriausiai vertinamos tos aukštosios mokyklos, kuriose daug dėmesio skiriama ne tik studijų proceso organizavimui, bet ir akademiniam sąžiningumui. Studentų vertinimai akivaizdžiai atskleidžia daugiausiai universitetų dėmesio reikalaujančius aspektus: studentų ir dėstytojų tarpusavio bendravimo trūkumą, paskaitų organizavimo principų kaitos poreikį ir, be abejo, infrastruktūros pritaikymo bei atitikties studentų poreikiams būtinybę. Didžioji dalis aukštųjų mokyklų gavo mažesnius nei 8 balų įvertinimus pagal atsižvelgimo į studentų poreikius kriterijų.

Lyginant šių ir praėjusių metų studentų apklausos rezultatus matyti, kad esminių pokyčių nedaug. Tai rodo, kad per metus stiprių bei studentų nuomonei įtakos turinčių pokyčių neįvyko.

Kolegijų absolventai Darbo biržos slenkstį mina dažniau nei universitetų: vidutiniškai 15-20 proc. baigusių kolegijas ir 5-10 proc. baigusių universitetus neturi darbo

Daugiausiai bedarbių “parengia” Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos bei Panevėžio kolegijos. Tarp universitetų pagal bedarbių absolventų kiekį pirmauja Vilniaus dailės akademija ir Lietuvos žemės ūkio universitetas.

24 metų Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos absolventas Robertas Sadauskas jau metus laiko dairosi bet kokio darbo. Želdinių dizaino specialybę pernai baigęs vaikinas vilčių įsidarbinti pagal profesiją turi nedaug. “Želdinių dizaino srityje panaši padėtis kaip ir statybose – viskas susitraukė ir labai mažai tokio darbo skelbimų”, – teigia vaikinas. Šią specialybę Robertas pasirinko klausydamas aplinkinių patarimų, kad tai gera ir paklausi profesija. Prieš ketverius metus, ekonominio pakilimo metu, ji galbūt tokia ir buvo. Bet ne dabar. Dauguma Roberto bendrakursių išvyko padirbėti į užsienį ir tikisi sugrįžti, kai sunkmetis pasibaigs.

Roberto ir jo kurso draugų istorijos rodo negailestingą statistiką. Šiandien būtent baigus Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegiją daugiausiai šansų likti bedarbiu. Išanalizavęs Lietuvos darbo biržos (LDB) ir Statistikos departamento pateiktus duomenis, “Veidas” išsiaiškino, kad kovo pirmą dieną net 28,7 proc. Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos absolventų, baigusių 2010 m., buvo registruoti LDB. Tai didžiausias rodiklis tarp visų Lietuvos aukštųjų mokyklų – kolegijų ir universitetų.

Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos direktorius Albinas Tebėra stebėjosi tokia statistika ir tikino, kad kolegija rengia į darbo rinką orientuotų profesijų žmones – miškininkystės, hidrotechnikos specialistus, želdynų dizainerius.

Antroje vietoje tarp kolegijų pagal darbo nerandančių absolventų skaičių atsiduria Panevėžio kolegija (26 proc. bedarbių), trečioje – Kolpingo kolegija (24,5 proc.). Beje, jei pridėtume ir emigravusius absolventus, šie skaičiai veikiausiai dar labiau išaugtų.

Įdomu, kad iš visų aukštųjų mokyklų absolventų, daugiausiai Darbo biržoje registruota baigusių Kauno kolegiją – 405. Šis skaičius netgi viršija Vilniaus universiteto (VU) absolventų bedarbių skaičių, nors VU 2010 m. baigė 2,8 karto daugiau studentų negu Kauno kolegiją. Vis dėlto, kadangi Kauno kolegija išleidžia daugiau absolventų negu prieš tai minėtos kolegijos, pagal darbo negalinčių susirasti baigusių studentų skaičių ji atsiduria penktoje vietoje – 20,7 proc. šios kolegijos absolventų šiuo metu yra bedarbiai.

Norint susirasti darbą šių aukštųjų mokyklų absolventams neretai tenka keisti sritį ir įsidarbinti ne pagal įgytą specialybę. Štai 24 metų Kauno kolegijos absolventė Linaura jau metus dirba kirpėja. Nors jauna mergina iš kirpėjos pajamų dar negali savęs visiškai išlaikyti, po truputį įsibėgėja. Turizmo ir viešbučių vadybos mokslus trejus metus krimtusi mergina pagal įgytą specialybę taip ir neįsidarbino – baigusi kolegiją metus laiko ji bergždžiai ieškojo darbo, kol nusprendė baigti kirpėjų kursus.

“Tie mokslai veltui”, – apgailestauja Linaura. Mergina prisimena, kad studijuojant taip neatrodė. “Kai įstojome, dėstytojai, kolegijos dekanai – visi sakė, kad tai perspektyvi specialybė, tad mes ir tikėjome. Gal krizė taip lėmė, kad įsidarbinti pagal specialybę praktiškai neįmanoma. Darbo biržoje visiškai jokio pasiūlymo nebuvo. Viešbučių sritis labai uždara, visi savi dirba. Niekas to net neslepia”, – sunkumus ieškantis darbo pagal specialybę atskleidžia Linaura.

Toks pat likimas ištiko ir Linauros bendrakursius. “Su kuo palaikau ryšį, niekas negavo darbo pagal specialybę – nemažai į užsienį išvažiavę, kiti bedarbiai, o net trys žmonės dirba telefono operatoriais įmonėje “Lintel” Kaune”, – vardija Kauno kolegijos absolventė.

Tarp universitetų daugiausiai bedarbių – VDA

“Veido” atlikta analizė parodė, kad universitetų absolventams darbo rinkoje sekasi kur kas geriau nei kolegijų: iš praėjusių metų laidos kolegijų absolventų, net 15–28 proc. neturi darbo, o tarp baigusių universitetus – tokių 5–10 proc. “Jeigu darbdaviui tenka rinktis tarp dviejų lygiaverčių kandidatų ir vienas iš jų bus baigęs universitetą, o kitas kolegiją, greičiausiai bus pasirinktas universiteto absolventas”, –  šiuos skirtumus aiškina vadovų paieškos ir personalo atrankos bendrovės “Search Group Vilnius” vadovas Šarūnas Dyburis.

Tarp universitetų absolventų sunkiausiai įsidarbinti sekasi baigusiems Vilniaus dailės akademiją (VDA). Šios aukštosios mokyklose absolventų nedarbo lygis daugiau nei dvigubai viršija kitų universitetų absolventų nedarbo rodiklius. Iš 475 pernai studijas baigusių Vilniaus dailės akademijos studentų, net 97 registruoti Darbo biržoje – tai 20 proc. visų pernai baigusiųjų.

VDA rektorius Audrius Klimas įsitikinęs, kad Darbo biržos duomenys neatspindi tikrosios situacijos. “Dėl valstybės mokesčių politikos – Privalomojo sveikatos draudimo mokesčio – laisvai samdomais dirbantys dailininkai, dizaineriai, architektai tiesiog nuėjo į Darbo biržą ir deklaravo esantys bedarbiai, kad išvengtų mokesčių iš savo asmeninės sąskaitos. Šie skaičiai neturi nieko bendra su realia situacija. Kaip turėjo mūsų absolventai darbą, taip ir turi, nors, aišku, dėl krizės sumažėjęs visos kūrybinės industrijos, kaip ir bet kokios kitos, poreikis”, – komentavo rektorius.

Tiesa, darbuotojų paieškos ekspertai įžvelgia kur kas daugiau priežasčių. Personalo atrankos įmonės “Indigroup” direktorius Karolis Blaževičius mano, kad baigusiojo dailės studijas karjeros kelias gerokai ilgesnis negu, pavyzdžiui, baigusio vadybą. “Iš baigusių vadybą įsidarbina tie, kurie sugeba bendrauti, turi gerus bendravimo ir ryšių įgūdžius.

Tuo tarpu tie, kurie baigė VDA, dar nėra užsirekomendavę – jie turi ilgai padirbėti, daugiau pasistengti, pelnyti pripažinimą, kas yra vienas svarbiausių dalykų, kad galėtų sėkmingai dirbti”, – priežastis analizavo K.Blaževičius.
Š.Dyburis papildo, kad tiek VDA, tiek LŽŪU rengia specialistus, kurie rinkoje mažiau paklausūs. “Žemės ūkis ir dailė nėra tos specialybės, kurioms būtų daug darbo skelbimų ar vyktų didelės paieškos”, – atkreipia dėmesį Š.Dyburis.

Antroje vietoje pagal baigusių absolventų nedarbą – Lietuvos žemės ūkio universitetas (12,4 proc.), trečioje – Lietuvos kūno kultūros akademija (11 proc.).

“Veido” analizė paneigė mitą, kad paklausiausi rinkoje Vilniaus universiteto (VU) absolventai. Pasirodo, kad geriausiai įsidarbinti sekasi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto absolventams – tarp jų nedarbo lygis siekia 4 proc., ir baigusiems Mykolo Romerio universitetą (MRU) – 5 proc. VU atsiduria tik penktoje vietoje – tarp šio universiteto absolventų nedarbo lygis siekia 6 proc.

“VU – senas universitetas, turintis tokių specialybių, kaip filosofija, istorija, kur žmonės gali įgyti bendrą išsilavinimą. Mykolo Romerio universitetas naujas, ten daugiau į rinką orientuotų profesijų, kurios šiandieniniame versle populiarios ir naudingos”, – komentavo K.Blaževičius.

Didžiausia garantija įsidarbinti – aukštasis mokslas

LDB duomenimis, kovo 1 d. buvo registruota 8,6 tūkst. absolventų, iš jų: 61,4 proc. – turintys aukštąjį išsilavinimą, 38,6 proc. – įgavusiųjų profesinį išsilavinimą. Jaunų bedarbių iki 25 metų amžiaus įregistruota 43,2 tūkst.

Vis dėlto aukštasis mokslas – didžiausias garantas, kad pavyks susirasti darbą. Iš 306,4 tūkst. šiuo metu Lietuvoje esančios bedarbių minios mažiausią dalį – 10,6 proc. – sudaro bedarbiai, turintys aukštąjį išsilavinimą. Bedarbių, įgijusių aukštesnįjį išsilavinimą, yra 11 proc. Tuo tarpu turintys vidurinį ar mažesnį išsilavinimą sudaro net 78 proc. visų bedarbių.

Dar labiau tikimybė tapti bedarbiu sumažėja, jei įgyji rinkai reikalingą profesiją. “Jei specialistų rinkoje trūksta, jie tikrai ras darbą, nepriklausomai nuo to, baigė kolegiją ar universitetą. Tačiau jei specialybė nėra šiuo metu paklausi, net geriausią universitetą baigęs absolventas gali atsidurti tarp bedarbių”, – apibendrina Š.Dyburis.

Vilniaus universitetas

Vilniaus universitetas (VU) – vienas seniausių Rytų Europos universitetų, įkurtas jėzuitų 1579 m. Šiuo metu universitete yra 12 fakultetų, 7 institutai, 4 studijų ir mokslo centrai, seniausia Lietuvoje biblioteka.

Šiame universitete dirba 331 habilituotas mokslo daktaras, 1140 daktarų, 221 profesorius. VU bakalauro studijų programose 2011-ųjų sausį studijavo 16,4 tūkst. studentų.

Priėmimo skyrius: Saulėtekio al. 9, I rūmai, Vilnius, tel. (8 5) 236 6251, el. p. kvieciame@vu.lt, interneto svetainė www.vu.lt

Fakultetai ir (bakalauro) studijų programos

• Chemijos fakultetas (4 studijų programos)

• Ekonomikos fakultetas (3 studijų programos)

• Filologijos fakultetas (6 studijų programos)

• Filosofijos fakultetas (5 studijų programos)

• Fizikos fakultetas (6 studijų programos)

• Gamtos mokslų fakultetas (9 studijų programos)

• Istorijos fakultetas (3 studijų programos)

• Kauno humanitarinis fakultetas (10 studijų programų)

• Komunikacijos fakultetas (6 studijų programos)

• Matematikos ir informatikos fakultetas (4 studijų programos)

• Medicinos fakultetas (6 studijų programos)

• Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas (1 studijų programa)

• Teisės fakultetas (1 studijų programa)

• Užsienio kalbų institutas (2 studijų programos)

Vilniaus Gedimino technikos universitetas

Vilniaus Gedimino technikos universitete šiuo metu studijuoja keliolika tūkstančių studentų, pagal studentų skaičių tai trečias universitetas šalyje. Ši aukštoji mokykla rengia architektus, vadybininkus, lakūnus bei statybos pramonės, transporto, mechanikos, elektronikos, elektros, miesto ūkio inžinierius.

Nemokamai studijuoti 2009–2010 mokslo metais pagal naująjį studijų įstatymą pakviesta 1980 pirmakursių. VGTU – antras iš visų Lietuvos universitetų pagal gautų studijų krepšelių skaičių.

Universitete yra 8 fakultetai ir 2 institutai. Vilniaus Gedimino technikos universitete mokslinius tyrimus atlieka per 600 turinčių mokslo laipsnius mokslininkų ir 200 kitų tyrėjų. Tarp jų – 80 profesorių ir habilituotų mokslo daktarų.
Priėmimo komisija: Saulėtekio al. 11, Saulėtekio rūmai, Centrinis korpusas, 204 a kab., Vilnius, tel. (8 5) 274 4949, interneto svetainė www.vgtu.lt.

Fakultetai ir studijų programos

• Antano Gustaičio aviacijos institutas (5 studijų programos)

• Aplinkos inžinerijos fakultetas (9 studijų programos)

• Architektūros fakultetas (1 studijų programa)

• Elektronikos fakultetas (5 studijų programos)

• Fundamentinių mokslų fakultetas (4 studijų programos)

• Mechanikos fakultetas (6 studijų programos)

• Statybos fakultetas (8 studijų programos)

• Transporto inžinerijos fakultetas (3 studijų programos)

• Verslo vadybos fakultetas (3 studijų programos)

Kauno technologijos universitetas

Kauno technologijos universitetas (KTU) – didžiausias technologinis universitetas Baltijos šalyse. Iki šiol šis universitetas išleido daugiau kaip 110 tūkst. absolventų. Šiuo metu trylikoje universiteto fakultetų studijuoja per 16 tūkst. studentų. Universitete dirba beveik 3 tūkst. darbuotojų, paskaitas skaito ir mokslinius tyrimus atlieka 1,2 tūkst. dėstytojų ir mokslo darbuotojų.

Priėmimo skyrius: K.Donelaičio g. 73–107, Kaunas; tel. (8 37) 300 045, interneto svetainė www.ktu.lt

Fakultetai ir studijų programos

• Cheminės technologijos fakultetas (5 studijų programos)

• Dizaino ir technologijų fakultetas (6 studijų programos)

• Ekonomikos ir vadybos fakultetas (5 studijų programos)

• Elektros ir valdymo inžinerijos fakultetas (5 studijų programos)

• Fundamentaliųjų mokslų fakultetas (3 studijų programos)

• Humanitarinių mokslų fakultetas (5 studijų programos)

• Informatikos fakultetas (4 studijų programos)

• Mechanikos ir mechatronikos fakultetas (8 studijų programos)

• Panevėžio instituto Vadybos ir administravimo fakultetas (2 studijų programos)

• Panevėžio instituto Technologijų fakultetas (4 studijų programos)

• Socialinių mokslų fakultetas (5 studijų programos)

• Statybos ir architektūros fakultetas (4 studijų programos)

• Telekomunikacijų ir elektronikos fakultetas (4 studijų programos)

• Tarptautinių studijų centras (1 studijų programa)

Šis universitetas šiemet pristato tokias naujas akredituotas studijų programas: verslo ekonomika, organizcijų vadyba, robotika, statybų technologijos, programų sistemos, apskaita, marketingas ir medijų filosofija.

Vytauto Didžiojo universitetas

Šio universiteto istorijos pradžia laikomi 1922 m., kai reorganizavus iki tol Kaune veikusius Aukštuosius kursus, įkurtas universitetas.

Šiuo metu Vytauto Didžiojo universiteto bendruomenę vienija klasikinio laisvųjų menų universiteto idėja. Dabar universitete studijuoja daugiau nei 9 tūkst. studentų, dirba apie 550 dėstytojų ir mokslo darbuotojų.

Informacija studijų klausimais: K.Donelaičio g. 52–114, Kaunas, tel. (8 37) 323 206, interneto svetainė www.vdu.lt

Fakultetai ir studijų programos

• Ekonomikos ir vadybos fakultetas (4 studijų programos)

• Gamtos mokslų fakultetas (5 studijų programos)

• Humanitarinių mokslų fakultetas (11 studijų programų)

• Informatikos fakultetas (2 studijų programos)

• Katalikų teologijos fakultetas (2 studijų programos)

• Menų fakultetas (3 studijų programos)

• Muzikos akademija (2 studijų programos)

• Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas (3 studijų programos)

• Socialinių mokslų fakultetas (5 studijų programos)

• Teisės fakultetas (1 studijų programa)

Šiemet šis universitetas pristato tokias naujas akredituotas studijų programas: reklamos vadyba, socialinio darbo organizavimas, švietimas ir informacinės technologijos, marketingo vadyba, socialinė politika ir Baltijos regiono kultūros.

Mykolo Romerio universitetas

Mykolo Romerio universitetas (MRU) – antras pagal dydį Lietuvos universitetas. Šiuo metu jame studijuoja apie 21 tūkst. studentų. 200 žmonių studijuoja teisės, psichologijos, vadybos ir administravimo krypčių doktorantūroje.

Studentai gali rinktis iš daugiau kaip 70 studijų programų ir specializacijų. 80 proc. Mykolo Romerio universiteto studijų programų suteikta tarptautinė akreditacija. Atkreitinas dėmesys, kad MRU akademinė bendruomenė didelį dėmesį skiria savo veiklos tarptautiškumui. Šiame universitete yra viena moderniausių ir visą parą dirbanti biblioteka.
Priėmimo skyrius: tel. (8 5) 271 4704, interneto svetainė www.mruni.eu

Fakultetai ir studijų programos

• Ekonomikos ir finansų valdymo fakultetas (3 studijų programos)

• Politikos ir vadybos fakultetas (1 studijų programa)

• Socialinės informatikos fakultetas (1 studijų programa)

• Socialinės politikos fakultetas (3 studijų programos)

• Teisės fakultetas (2 studijų programos)

• Viešojo saugumo fakultetas (2 studijų programos)

Sveikatos mokslų universitetas

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) – naujas Lietuvos aukštojo mokslo reiškinys. 2010 m. birželį Lietuvos Seimas nutarė sujungti Kauno medicinos universitetą ir Lietuvos veterinarijos akademiją. Šiuo metu LSMU yra didžiausia biomedicinos studijų srities universitetinė aukštoji mokykla Lietuvoje. LSMU programose studijuoja 7031 studentas.

Priėmimo komisija: A.Mickevičiaus g. 9, Kaunas, tel. (8 37) 327 201, interneto svetainė www.lsmuni.lt

Fakultetai ir studijų programos

• Medicinos fakultetas (1 studijų programa)

• Odontologijos fakultetas (2 studijų programos)

• Farmacijos fakultetas (1 studijų programa)

• Slaugos fakultetas (4 studijų programos)

• Visuomenės sveikatos fakultetas (1 studijų programa)

• Veterinarijos fakultetas (3 studijų programos)

• Gyvulininkystės technologijos fakultetas (1 studijų programa)

2011 m. šiame universitete planuojama pradėti priėmimą į keturias naujas studijų programas: medicininė ir veterinarinė biologija; medicininė ir veterinarinė genetika; medicininė ir veterinarinė biochemija; kinologija.

Lietuvos kūno kultūros akademija

Kaip savarankiška aukštoji mokykla, Lietuvos valstybinis kūno kultūros institutas buvo įkurtas 1945 m. 1999 m. institutas pavadintas Lietuvos kūno kultūros akademija (LKKA). Nuo pirmųjų įkūrimo metų LKKA tebėra unikali Lietuvos aukštoji mokykla, rengianti kūno kultūros ir sporto specialistus.

Per visus veiklos metus akademija parengė apie 14 tūkst. kūno kultūros mokytojų, įvairių sporto šakų aukštos kvalifikacijos trenerių, kineziterapijos specialistų, turizmo ir sporto vadybininkų bei kt.

Šiuo metu akademijoje veikia 2 fakultetai, 9 katedros, 8 mokslo laboratorijos ir vienas tęstinių studijų centras. Studentams siūloma 19 studijų programų. Šioje aukštojoje mokykloje studijuoja 2456 studentai, dirba per 200 dėstytojų.
Priėmimo komisija: Sporto g. 6, 202 kab., Kaunas, tel. (8 37) 201 476, interneto svetainė www.lkka.lt

Fakultetai ir studijų programos

• Sporto biomedicinos fakultetas (3 studijų programos)

• Sporto edukologijos fakultetas (5 studijų programos)

Lietuvos muzikos ir teatro akademija

Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) – aukštojo universitetinio mokymo ir mokslo įstaiga, rengianti muzikus, aktorius, taip pat režisierius, garso operatorius, menotyrininkus, muzikologus, teatrologus, kino specialistus bei šių sričių pedagogus, lektorius, kritikus, publicistus, vadybininkus ir administratorius. Didžioji dalis Lietuvos menininkų yra Lietuvos muzikos ir teatro akademijos auklėtiniai. Jų veikla atitinka aukščiausius tarptautinius profesionalumo ir meniškumo kriterijus. Dauguma pačių žymiausių Lietuvos menininkų dirba pedagoginį darbą Lietuvos muzikos akademijoje.

Priėmimo komisija: 129 kab., Gedimino pr. 42, Vilnius, tel. (8 5) 73 5023, interneto svetainė www.lmta.lt

Fakultetai ir studijų programos

• Muzikos fakultetas (33 studijų programos)

• Teatro ir kino fakultetas (6 studijų programos)

• LMTA Kauno fakultetas (6 studijų programos)

Šiaulių universitetas

Šiaulių universitetas (ŠU) įkurtas palyginti neseniai – 1997 m. reorganizavus Šiaulių pedagoginį institutą ir Kauno tenchnologijos universteto Šiaulių politechnikos fakultetą. ŠU yra klasikinio regioninio tipo universitetas. Šiuo metu universitete mokosi 9500 studentų, dirba 500 dėstytojų ir mokslo darbuotojų. ŠU veikia 12 mokslo centrų ir Europos studijų institutas.

Priėmimo komisija: Vilniaus g. 88, Šiauliai, tel. (8 41) 595 755, inerneto svetainė www.su.lt

Fakultetai ir studijų programos

• Edukologijos (4 studijų programos)

• Humanitarinis (14 studijų programų)

• Menų (6 studijų programos)

• Socialinių mokslų (4 studijų programos)

• Gamtos mokslų (5 studijų programos)

• Matematikos ir informatikos (3 studijų programos)

• Socialinės gerovės ir negalės studijų (4 studijų programos)

• Technologijos (7 studijų programos)

Klaipėdos universitetas

Klaipėdos universitetas (KU) – Klaipėdoje nuo 1991 m. veikianti valstybinė aukštoji mokykla. Vienintelis klasikinis universitetas Vakarų Lietuvoje. Nuo pat įkūrimo jo mokslinės veiklos kryptys buvo daugiausia susijusios su Vakarų Lietuvos bei pajūrio regiono ūkio, kultūros ir meno aktualijomis.

Šiuo metu KU turi daugiau nei 60 bakalauro ir daugiau nei 40 magistro studijų programų. Šiame universitete studijuoja per 8 tūkst. studentų, pedagoginį personalą sudaro apie 500 darbuotojų.

Priėmimo komisija: H.Manto g. 84, Klaipėda, tel. (8 46) 398 994, interneto svetainė www.ku.lt

Fakultetai ir studijų programos

• Gamtos ir matematikos mokslų (5 studijų programos)

• Humanitarinių mokslų (7 studijų programos)

• Jūrų technikos (7 studijų programos)

• Jūreivystės institutas (3 studijų programos)

• Menų (9 studijų programos)

• Pedagogikos (6 studijų programos)

• Socialinių mokslų (7 studijų programos)

• Sveikatos mokslų (7 studijų programos)

Vilniaus pedagoginis universitetas

Vilniaus pedagoginis institutas universitetu tapo 1992 m. Dabar tai svarbiausia edukacinio pobūdžio aukštoji universitetinė mokykla šalyje.

Šiuo metu Vilniaus pedagoginiame universitete studijuoja per 11 tūkst. studentų. Universiteto akademinį personalą sudaro 557 darbuotojai, iš kurių 52 profesoriai, 290 docentų ir 215 lektorių, asistentų.

Priėmimo komisija: Studentų g. 39, 116 kab., Vilnius, tel. (8 5) 275 1032, interneto svetainė www.vpu.lt

Fakultetai ir studijų programos

• Filologijos (8 studijų programos)

• Fizikos ir technologijos (2 studijų programos)

• Gamtos mokslų (5 studijų programos)

• Istorijos (3 studijų programos)

• Edukologijos institutas (8 studijų programos)

• Lituanistikos (1 studijų programa)

• Matematikos ir informatikos (2 studijų programos)

• Socialinių mokslų (3 studijų programos)

• Sporto ir sveikatos (2 studijų programos)

Šis universitetas šiemet pristato tokias naujas akredituotas studijų programas: Europos istorija bei anglų filologija ir kita užsienio kalba.

Lietuvos žemės ūkio universitetas

1996 m. Lietuvos žemės ūkio akdemija tapo Lietuvos žemės ūkio universitetu (LŽŪU). Šiuo metu universitete yra 5 fakultetai ir 37 katedros. Universitetas įsikūręs 738,25 ha plote, turi 5 mokomuosius korpusus, bandymo stotį, mokymo centrą, mokomąjį ūkį, studentų ir dėstytojų miestelį. Mokomuosiuose korpusuose yra 40 auditorijų, 42 mokomieji kabinetai, 80 laboratorijų, biblioteka.

Šiuo metu šioje aukštojoje mokykloje studijuoja per 7 tūkst. studentų, dirba apie 400 pedagogų. Tai vienintelė šalyje valstybinė aukštoji studijų ir mokslo įstaiga, rengianti aukštos kvalifikacijos žemės, miškų ir vandens ūkio specialistus.

Priėmimo komisija: Studentų g. Akademija, Kauno r., tel. (8 37) 752 200, interneto svetainė www.lzuu.lt

Fakultetai ir studijų programos

• Agronomijos (4 studijų programos)

• Ekonomikos ir vadybos (4 studijų programos)

• Miškų ir ekologijos (2 studijų programos)

• Vandens ūkio ir žemėtvarkos (5 studijų programos)

• Žemės ūkio inžinerijos (3 studijų programos)

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija

Lietuvos karo akademija įsteigta 1994 m. Šiuo metu ši akademija, be profesinio karinio rengimo, taip pat rengia politikos mokslų, viešojo administravimo bakalaurus ir politikos mokslų bei vadybos ir verslo administravimo magistrus.

Akademiją sėkmingai baigusiems kariūnams suteikiamas pirmasis karininko (leitenanto) laipsnis, būrio vado kvalifikacija, viešojo administravimo ar politikos mokslų bakalauro laipsnis.

Kasmet karo akademijoje studijuoja apie 200 kariūnų, apie 100 klausytojų lanko neakivaizdines studijas.
Atrankos centras: Šilo g. 5A, Vilnius, tel. (8 5) 212 7092, interneto svetainė www.lka.lt

Studijų programos

• Personalo vadyba

• Tarptautiniai santykiai

• Transportas ir logistika

• Orlaivių pilotavimas

• Skrydžių valdymas

• Aviacinė mechanika

Vilniaus dailės akademija

Vilniaus dailės akademijoje (VDA) veikia 5 fakultetai, tarp jų du dailės fakultetai kituose Lietuvos miestuose – Kaune ir Telšiuose.

Šiuo metu šioje aukštojoje mokykloje studijuoja 1928 studentai. Dalį specialybių, tokių kaip tapyba, monumentalioji dailė, skulptūra, tekstilė, architektūra, menotyra, grafika, paminklosauga, jaunuoliai studijuoja senuosiuose rūmuose, o praėjusių metų pabaigoje fotografijos ir medijos menų, animacijos, industrinio ir grafinio dizaino, kostiumo dizaino, UNESCO kultūros vadybos studentai įsikūrė naujame Dizaino inovacijų centre “Titanike”.

Priėmimo komisija: Maironio g. 6, Vilnius, tel. (8 5) 210 5432, interneto svetainė www.vda.lt

Fakultetai ir studijų programos

• Vaizduojamosios ir taikomosios dailės fakultetas (13 studijų programų)

• Architektūros ir dizaino fakultetas (7 studijų programos)

• Humanitarinių mokslų fakultetas (1 studijų programa)

• Kauno dailės fakultetas (8 studijų programos)

• Telšių dailės fakultetas (5 studijų programos)

LCC tarptautinis universitetas

LCC tarptautinis universitetas įkurtas 1991 m. Klaipėdoje. Jis yra Krikščioniškųjų kolegijų ir universitetų asociacijos narys. LCC tarptautinis universitetas yra Lietuvoje ir užsienyje pripažinta nevalstybinė aukštoji mokykla, vykdanti pirmosios ir antrosios pakopos studijas, paremtas artes liberales modeliu. Šios mokyklos steigėjai – privatūs JAV, Kanados ir Lietuvos fondai.

Šiuo metu LCC tarptautiniame universitete mokosi apie 650 studentų iš daugiau nei 20 pasaulio šalių. 60 proc. sudaro Lietuvos gyventojai, 40 proc. – atvykusieji iš užsienio valstybių. Dėstytojų sudėtis taip pat įvairi. Beveik trečdalis jų yra lietuviai, kiti – iš Vakarų Europos, Kanados ir JAV.

Priėmimo komisija: Kretingos g. 36, Klaipėda, tel. (8 46) 310 745, interneto svetainė www.lcc.lt

Pagrindinių studijų programos

• Verslo administravimas

• Anglų kalba ir literatūra

• Psichologija

• Evangeliškoji teologija

• Taip pat septynios gretutinės studijų programos: verslo administravimas, anglų kalba ir literatūra, evangeliškoji teologija, lituanistinės studijos, psichologija, sociologija, konfliktologija

Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykla

Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykla (VU TVM) yra aukštąjį universitetinį išsilavinimą teikianti nevalstybinė aukštoji mokykla, kurios steigėjas – Vilniaus universitetas. Nuo 2008 m. VU TVM vykdo bakalauro ir magistrantūros studijų programas lietuvių ir anglų kalbomis. Čia dėstyti kviečiami geriausi Lietuvos ir užsienio universitetų dėstytojai, verslo analitikai. Daugeliui studentų sudaromos sąlygos bent semestrą studijuoti užsienyje pagal “Erasmus” ar dvišales mainų programas. Šiuo metu VU TVM mokosi per 2 tūkst. studentų.

Kontaktinė informacija norintiems studijuoti: Saulėtekio al. 22, Vilnius, tel. (8 5) 236 6888, interneto svetainė www.tvm.vu.lt

Pagrindinių studijų programos

• Tarptautinis verslas

• Tarptautinis verslas (anglų kalba)

• Tarptautinis turizmo verslas

• Verslo finansų valdymas

ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas

1999 m. veiklą pradėjęs ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas yra verslo universitetas, turintis visų pakopų – bakalauro, magistro, daktaro akredituotas studijas, teikiantis vadovų studijų ir mokymų programas bei savo veiklą grindžiantis moksliniais tyrimais. Universitetas turi praktikų komandą, platų tarptautinių ryšių tinklą. Studijos ir mokymai vyksta Vilniuje bei Kaune. Dėstyti į šią aukštąją mokyklą kviečiami teoretikai ir praktikai iš viso pasaulio.

Iš viso šiame universitete studijuoja per 1,7 tūkst. studentų. Įstoję į ISM ir studijų krepšelį gavę studentai turi galimybę mokytis nemokamai.

Priėmimo komisija: Arklių g. 18–104, tel. (8 5) 212 3953, interneto svetainė www.ism.lt

Pagrindinių studijų programos

• Finansai ir apskaita

• Tarptautinis verslas ir komunikacija (anglų kalba)

• Ekonomika ir politika (anglų kalba)

• Ekonomika

• Verslo vadyba

Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarija

Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos, kaip kunigo asmenybę ugdančios institucijos, uždavinys – dvasinis, žmogiškasis, intelektinis ir pastoracinis kunigų rengimas. Kunigų seminarija nuo kitų aukštųjų mokyklų skiriasi tuo, kad studento dvasinis tobulėjimas pagrįstas malda, eucharistija, Švč. Sakramento adoracija, Dievo žodžio apmąstymais, valandų liturgija, dažna išpažintimi, rekolekcijomis, artimo meile, celibato praktikavimu.

Studijų sistema paskirstyta taip: propedeutinis kursas Žemaičių Kalvarijoje, du filosofijos ir keturi teologijos kursai Telšiuose.

Seminarijos vicerektorius studijų reikalams: tel. (8 444) 60 626, interneto svetainė www.tks.lt

Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarija

Vilniaus kunigų seminarija yra antroji Lietuvos aukštoji mokykla, įkurta 1582 m., t.y. praėjus trejiems metams po Vilniaus universiteto įkūrimo. 1998 m. ji pavadinta Šv. Juozapo vardu, įgijo nevalstybinės aukštosios mokyklos statusą. Dabar čia rengiami kunigai trims Lietuvos vyskupijoms: Panevėžio, Kaišiadorių ir Vilniaus. Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijoje studijos trunka šešerius metus, neįskaitant propedeutinio kurso.

Informacija stojantiesiems: Kalvarijų g. 325, Vilnius, tel. (8 5) 279 6277, interneto svetainė www.seminarija.lt

Siūlymai už pinigus parašyti akademinius rašto darbus – kursinius, bakalauro ir magistro, – Lietuvoje tapo masiniu reiškiniu. Tarp tokius darbus pardavinėjančiųjų – jau nemaža konkurencija. Tačiau studentų, pašalintų dėl akademinio nesąžiningumo (nusirašinėjimo, plagijavimo ir pan.), universitetuose skaičius beveik nesikeičia. Antai Vilniaus universitete pernai už “nesąžiningumą studijų vertinimo metu” pašalinta vos 15 studentų, užpernai – 9. Tuo metu Kauno technologijos universiteto (KTU) akademinių reikalų prorektorius Pranas Žiliukas sako, kad pas juos per metus tokių atvejų pasitaiko vos du trys.

Pasak P.Žiliuko, iš universiteto šalinama nustačius plagiatą baigiamuosiuose – bakalauro ar magistro darbuose, tačiau tokie atvejai itin reti. Panašios tendencijos, anot akademinių reikalų prodekano Alfonso Daniūno, vyrauja ir Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU): “Pas mus iš universiteto išmetami irgi tik vienetai. VGTU sunku plagijuoti – juk esame inžinerinis universitetas. Kiekviena užduotis studentui dažniausiai būna individuali”. O P.Žiliukas spėja, kad po naujos studentų krepšelių sistemos akademinis jaunimas elgiasi atsargiau, bijo jį prarasti, tad sukčiauja itin retai. “Juk apleidus universitetą gali tekti grąžinti pinigus valstybei”, – primena P.Žiliukas. Jo teigimu, gana dažnai “prasikaltusiam” studentui taikomos švelnesnės bausmės – studijas leidžiama tęsti po metų, skiriamas papeikimas ir pan. “Šalinimas iš universiteto, – nurodo jis, – kraštutinis atvejis.”

Šiemet stosiantieji į universitetus turės išlaikyti tris valstybinius egzaminus, į kolegijas – du egzaminus.

Tai nurodoma švietimo ir mokslo ministro patvirtintame apraše, pranešė Švietimo ir mokslo ministerija.

Pagrindinė naujiena, lyginant su praėjusiais metais, yra tai, kad griežtinami minimalūs reikalavimai stojantiems į valstybės finansuojamas studijų vietas, patikslinti bendrojo priėmimo etapai, taip pat numatyta galimybė įskaityti tarptautinių užsienio kalbų egzaminų įvertinimus.

Mokomieji dalykai, kurių egzaminų pažymiai sudaro konkursinį balą, patvirtinti atsižvelgus į aukštųjų mokyklų 2011 metų priėmimo sąlygas. Kai kurie konkursiniai mokomieji dalykai, lyginant su 2010 metais, yra pasikeitę, nes keitėsi 2011 metų priėmimo sąlygos.

Taip pat buvo pakoreguotas studijų sričių ir krypčių klasifikatorius – kai kurios studijų kryptys buvo priskirtos kitoms sritims.

2010 ir 2011 metais vidurinį išsilavinimą įgiję asmenys galės stoti į universitetų ir kolegijų bakalauro ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamas vietas, jeigu jų mokymosi rezultatai bus ne žemesni už nustatytus minimalius rodiklius, stojantiesiems į valstybės finansuojamas studijų vietas.

Pretenduojantieji į visų universitetinių studijų sričių programas, išskyrus menų sritį, turės būti išlaikę tris valstybinius brandos egzaminus arba du valstybinius brandos egzaminus ir baigiamąjį kvalifikacijos egzaminą.

Norintiems stoti į menų studijų srities universitetines programas reikės išlaikyti du valstybinius brandos egzaminus.

Stojant į visų studijų sričių koleginių studijų programas teks išlaikyti du valstybinius brandos egzaminus arba vieną valstybinį brandos egzaminą ir baigiamąjį kvalifikacijos egzaminą.

Mokyklinis egzaminas gali pakeisti valstybinį brandos egzaminą, jeigu stojant reikalingas dalykas, kurio valstybinis egzaminas nevykdomas, pavyzdžiui, geografija arba muzikologija.

Bendrasis priėmimas vyks trimis etapais: dviem pagrindinio priėmimo ir vienu papildomo.

Stojančiojo prioritetiniams pasirinkimams, anot ŠMM, bus suteikta didesnė svarba. Kaip ir pernai, stojantiesiems pirmajame priėmimo etape bus pasiūlytos valstybės finansuojamos studijų vietos.

Jeigu abiturientas nepriims pasiūlymo studijuoti 1-3 pageidavimu pasirinktoje valstybės finansuojamoje studijų vietoje, į tokią vietą jis galės pretenduoti tik papildomo priėmimo metu, pareiškęs tokį norą. Visi kiti stojantieji, priešingai nei pernai, nebus automatiškai perkelti į antrąjį etapą – savo norą jie turės patvirtinti nustatyta tvarka.

Šios pataisos buvo padarytos atsižvelgus į praėjusių metų priėmimo praktiką ir pareikštas pastabas.

Kiti atrankos principai išlieka tie patys. Kaip ir pernai, papildomame priėmimo etape galės dalyvauti tik tie stojantieji, kurie buvo pateikę prašymą dalyvauti pagrindiniame priėmime.

Stojantieji vienu metu galės pretenduoti į universitetinių ir koleginių studijų programas, nurodydami, kokias studijas renkasi: valstybės finansuojamas ar nefinansuojamas, nuolatines ar ištęstines.

Stojančiųjų į aukštąsias mokyklas eilė bus apskaičiuojama pagal pasirinktos studijų krypties atitinkančių keturių dalykų įvertinimus – trijų dalykų brandos egzaminų pažymius ir ketvirtojo dalyko metinį pažymį.

Išimtis taikoma stojantiesiems į menų studijų srities ir meno pedagogikos programas. Stojantiesiems į menus bus skaičiuojami stojamojo egzamino, vieno arba dviejų dalykų brandos egzaminų įvertinimai ir vieno dalyko metinis pažymys, o stojantiems į meno pedagogiką – stojamojo egzamino, vieno brandos egzamino ir vieno dalyko metinis pažymys.

Nesikeičia konkursinio balo skaičiavimo tvarka. Kaip ir anksčiau, skirtingų dalykų pažymiai turės skirtingus svertinius svorius.

Stojantiesiems į švietimo ir ugdymo studijų krypčių grupės programas, kurias baigus suteikiama pedagogo kvalifikacija, būtinas motyvacijos įvertinimas. Už teigiamą įvertinimą bus pridedami 1 arba 2 balai. Gavusieji 0 įvertinimą taip pat galės pretenduoti į valstybės finansuojamas vietas.

Įvairių olimpiadų laureatams, profesinių mokyklų auklėtiniams, baigusiems mokslą labai gerais pažymiais, bus pridedami papildomi balai.

Lietuva yra pajėgi išlaikyti du ar tris regionų universitetus, trečiadienį lankydamasi Šiauliuose sakė prezidentė Dalia Grybauskaitė.

“Kultūrinių regionų, mokslinių regionų išlikimas yra labai svarbus, juoba kad kalbame apie du-tris universitetus. Tikrai esame pajėgūs, kad jie išliktų”, – žurnalistams sakė prezidentė.

Praėjusią savaitę susitikusi su švietimo ir mokslo ministru Gintaru Steponavičiumi D.Grybauskaitė pabrėžė, kad tik rinkos dėsniais grįstas krepšelių pasidalijimas iš dalies kelia pavojų, kad regioniniai universitetai arba specializuotos švietimo įstaigos ateityje gali išnykti.

Šiemet pasibaigus priėmimui į aukštąsias mokyklas, paaiškėjo, kad Klaipėdos ir Šiaulių universitetams sunkiai sekėsi rinkti pirmakursius. Šiose aukštosiose mokyklose buvo daugiausia studijų programų, nesurinkusių studentų.

“Norėčiau, kad Lietuva nebūtų tik vienas miestas, nors pati esu vilnietė ir jame gimiau. Bet tikrai didžiavomės, kad Lietuva turi daug gražių miestų ir daug žmonių, kurie gimę iš tų vietų, ir norėčiau, kad Lietuvoje išliktų daug gražių regioninių centrų, kurie būtų ne tik malonūs žmonėms gyventi, bet jie rastų ten darbą, žinias ir kultūrą”, – trečiadienį kalbėjo D.Grybauskaitė.

Paklausta apie kaimo mokyklų uždarymą, prezidentė sakė, kad tendencija atsisakyti mažų mokyklų vyrauja visame pasaulyje.

“Žinome savo demografinės situacijos perspektyvas”, – tvirtino ji.

Kita vertus, valstybės vadovė pabrėžė, kad valstybė stengsis, jog pradinės mokyklos liktų kuo arčiau vaikų.

“Stengsimės išlaikyti, kad pradinė mokykla būtų arti vaiko ir arti žmogaus, o tolesni žingsniai… Būsime greičiausiai priversti kaip visi koncentruoti didesniuose centruose”, – sakė D.Grybauskaitė.

Ji apgailestavo, kad nepavyksta naujų mokslo metų pradėti visose mokyklose laiku baigus remontą.

“Tai labai blogas fenomenas, mes jį matome kasmet, kritikuojame kasmet. Aš tik džiaugiuosi, kad net krizės metu mes sugebame mėginti remontuoti mokyklas. O kad vilkinami procesai, didele dalimi priklauso ne tik nuo centralizuotų viešųjų pirkimų, bet ir nuo vietos valdžios”, – kalbėjo prezidentė.

Trečiadienį D.Grybauskaitė su naujų mokslo metų pradžią sveikino Šiaulių miesto moksleivius, o Rėkyvos pagrindinės mokyklos pirmokams įteikė specialius pasus.

Savaitraštis „Veidas“ pristato naujausią išsamų 2010 m. Lietuvos universitetų reitingą. Šiemetinis savaitraščio „Veidas“ parengtas universitetų reitingas yra jau 13-asis.

Savaitraštis „Veidas“, sekdamas kokybiškos Vakarų spaudos pavyzdžiu, 1-ąjį universitetų reitingą pristatė skaitytojams 1998 metais. Reitinguojant universitetus daugiausia buvo remtasi pasaulyje labiausiai žinoma Šanchajaus rangavimo metodika, taip pat kolegų Vakaruose – savaitraščių „Der Spiegel“, „Wprost“, „Time“ metodikomis. Išsamius pastarųjų trijų metų reitingus galite rasti “veidas.lt” portale.

Per 12 metų savaitraštis „Veidas“, bendradarbiaudamas su universitetais, tobulino vertinimo metodiką. Šiemetinėje vertinimo metodikoje taip pat yra daugybė pokyčių, kuriuos nulėmė tiek aukštojo mokslo reforma, tiek pati Lietuvos aukštojo mokslo specifika.

Rengiant 2010 metų universitetų reitingą savaitraščiui „Veidas“ jau trečią kartą talkino Lietuvos studentų atstovybių sąjunga, apklaususi beveik 10 tūkstančių studentų, o reprezentatyvią apklausą atliko bendrovė „Prime Consulting“, apklaususi pusantro tūkstančio darbdavių.

“veidas.lt” pateikia valstybinių ir privačių universitetų reitingo santraukas. Išsamia lenteles, paaiškinimus, vertinimo kriterijus bei jų įtaką universitetų vietoms reitinge rasite naujausiame savaitraštyje “Veidas” (21/2010 nr.) 24-31 psl.

Valstybinių universitetų reitingas 2010 m.

Vieta	Universitetas
1	Vilniaus universitetas
2	Kauno technologijos universitetas
3	Mykolo Romerio universitetas
4	Vilniaus Gedimino technikos universitetas
5	Vytauto Didžiojo universitetas
6	Lietuvos muzikos ir teatro akademija
7	Vilniaus dailės akademija
8	Šiaulių universitetas
9	Klaipėdos universitetas
10	Vilniaus pedagoginis universitetas
11	Kauno medicinos universitetas
12	Lietuvos žemės ūkio universitetas
13	Lietuvos veterinarijos akademija
14	Lietuvos kūno kultūros akademija

Privačių universitetų reitingas 2010 m.

Vieta	Universitetas
1	ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas
2	VšĮ VU Tarptautinio verslo mokykla
3	VšĮ LCC Tarptautinis universitetas
4	VšĮ Verslo ir vadybos akademija
5	Vilniaus verslo teisės akademija
6	Europos humanitarinis universitetas

Mieli kolegos žurnalistai ir universitetų atstovai,

gegužės 24 d., pirmadienį, 10 val. naujienų agentūros BNS spaudos centre (adresas: Jogailos g. 9/1, Vilniuje) savaitraštis „Veidas“ pristatys naujausią išsamų 2010 m. Lietuvos universitetų reitingą. Šiemetinis savaitraščio „Veidas“ parengtas universitetų reitingas yra jau 12-asis.

Savaitraštis „Veidas“, sekdamas kokybiškos Vakarų spaudos pavyzdžiu, 1-ąjį universitetų reitingą pristatė skaitytojams 1998 metais. Reitinguojant universitetus daugiausia buvo remtasi pasaulyje labiausiai žinoma Šanchajaus rangavimo metodika, taip pat kolegų Vakaruose – savaitraščių „Der Spiegel“, „Wprost“, „Time“ metodikomis. Pastarųjų trijų metų reitingus galite rasti “veidas.lt” portale.

Per 12 metų savaitraštis „Veidas“, bendradarbiaudamas su universitetais, tobulino vertinimo metodiką. Šiemetinėje vertinimo metodikoje taip pat yra daugybė pokyčių, kuriuos nulėmė tiek aukštojo mokslo reforma, tiek pati Lietuvos aukštojo mokslo specifika.

Rengiant 2010 metų universitetų reitingą savaitraščiui „Veidas“ jau trečią kartą talkino Lietuvos studentų atstovybių sąjunga, apklaususi beveik 10 tūkstančių studentų, o reprezentatyvią apklausą atliko bendrovė „Prime Consulting“, apklaususi pusantro tūkstančio darbdavių.

Savaitraščio „Veidas“ parengto 2010 m. universitetų reitingo pristatyme dalyvaus savaitraščio „Veidas“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas, žurnalistė Rima Janužytė, Lietuvos studentų atstovybių sąjungos prezidentas Arūnas Mark, bendrovės „Prime Consulting“ direktorius Saulius Olencevičius bei Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas prof. Romualdas Ginevičius.

Maloniai kviečiame dalyvauti!

„Veido” redakcija

Telefonas pasiteirauti: 2649423

Jau po dvejų metų Lietuvos aukštosios mokyklos stipriai pajus studentų stoką. Mat dėl mažesnio gimstamumo artimiausiais metais į universitetus ir kolegijas ateis keliolika tūkstančių jaunuolių mažiau.

Jau šį rugsėjį, palyginti su praėjusių metų rugsėjo 1-ąja, į Lietuvos aukštąsias mokyklas ateis net trimis tūkstančiais mažiau abiturientų nei pernai. Mat nuo pirmųjų nepriklausomybės metų vaikų gimstamumas Lietuvoje kasmet mažėjo po keletą tūkstančių. Šiemet į universitetus stos 1991-aisiais gimę jaunuoliai.
O kitą rugsėjį, palyginti su šiųmečiu, stojančiųjų į aukštąsias mokyklas sumažės dar daugiau kaip 6 tūkst. Lygiagrečiai mažės ir studentų gretos.

Bet šie ir kiti metai dar nebus didžioji drama. Kur kas skausmingiau universitetai ir kolegijos ketinančiųjų studijuoti ir studentų stygių pajus 2012 m., kai stojančiųjų sumažės kone 14 tūkst. Jei dar prisiminsime, kad kasmet pora tūkstančių jaunuolių išvyksta studijuoti į kitų šalių aukštąsias mokyklas, pamatysime, kad mūsų aukštojo mokslo laukia katastrofa. Daugelis švietimo institucijų taps nereikalingos ir turės jungtis ar apskritai užsidaryti.

Žinoma, tokia padėtis iš dalies būtų į sveikatą žemyn nusiritusiam Lietuvos aukštajam mokslui. Bet esmė ta, kad silpniausi universitetai ir kolegijos, siekdami išlikti rinkoje, tiesiog priims visus norinčius studijuoti. O tai prives prie dar didesnio kokybinio nuosmukio ir gabiausių jaunuolių protų nutekėjimo į svetimų šalių universitetus bei koledžus. Ir jau visiškai nežinia, ar bus norinčiųjų studijuoti profesinio lavinimo mokyklose.

Kaip aukštosios ir profesinės mokyklos rengiasi artėjančiai krizei ir ką darys Švietimo ir mokslo ministerija, kad bankrotų vengiantys universitetai ir kolegijos dar žemiau nenuleistų studijų kokybės kartelės?

Universitetų darbdaviai – nemokytini, bet pinigingi jaunuoliai

Lietuvos rektorių konferencijos pirmininkas Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektorius prof. Romualdas Ginevičius patvirtina, kad visi mūsų nuogąstavimai dėl grėsmingo Lietuvos universitetų paslaugų kokybės nuosmukio visiškai teisingi.

“Bet šiandien vyksta universitetų kova dėl būvio – kiekvienas galvoja tik apie save, kaip jam išlikti, ir niekas negalvoja apie bendrą strategiją, ką daryti, kad aukštojo mokslo kartelė ne tik nekristų, o ir kiltų. Aš keliu šį klausimą, bet manęs niekas negirdi”, – pabrėžia prof. R.Ginevičius.

Tos pačios nuomonės laikosi ir Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos prezidentas Vilniaus kolegijos direktorius doc. Gintautas Bražiūnas. “Elitiniais save vadinantys universitetai ir kolegijos, tarp jų ir mūsų kolegija, nemokytinų jaunuolių nepriims, bet nemažai aukštųjų mokyklų juos vis dėlto priims. Kitos priims apskritai visus sutiktus gatvėje, kurie dar neturi aukštojo mokslo diplomo”, – karčiai juokauja doc. G.Bražiūnas.

Ir jo kalbos nėra iš piršto laužtos. Pašnekovas primena, kad silpniausi universitetai ir kolegijos jau parodė, jog jie visiškai negalvoja apie aukštojo mokslo studijų kokybę ir diplomo prestižą.

“Štai pernai stipriausios kolegijos – mūsų, Kauno kolegija ir dar keletas surinko kur kas daugiau valstybės finansuojamų studijų krepšelių nei kai kurie stiprūs universitetai. Bet mes universitetams visiškai pralošėme konkurencinę kovą dėl mokamų studentų. Jie susirinko visus tuos, kurie pasiryžę mokėti už mokslą – nesvarbu, jie pajėgūs studijuoti universitete ar ne”, – pasakoja doc. G.Bražiūnas.

Dabar, pasak pašnekovo, daugelis universitetų dėl to kenčia, bet nemokytinų studentų vis tiek neišmeta, nes jie yra tikrieji universitetų administracijos ir dėstytojų darbdaviai.

Dar liūdnesnė ateitis, pasak G.Bražiūno, laukia profesinių ir žemės ūkio mokyklų. Jau dabar norinčiųjų jose studijuoti mažai, o artimiausiais metais dauguma šių mokyklų veikiausiai bankrutuos.

Remiantis Statistikos departamento duomenimis, prieš dešimt metų Lietuvoje buvo 104 profesinės mokyklos, kuriose mokėsi 56,4 tūkst. jaunuolių, pernai buvo telikę 80 profesinių mokyklų, o studentų jose sumažėję iki 43,8 tūkst.

Tuo tarpu studentų universitetuose daugėjo tokia geometrine progresija, kokią net sunku įsivaizduoti. Štai 1998–1999 mokslo metais universitetuose studijavo 74,5 tūkst. jaunuolių, o pernai jau 149 tūkst. Per šį laiką padaugėjo ir pačių universitetų – nuo 15 iki 22.

Aukštųjų mokyklų statusą 2000-aisiais įgijo ir kolegijos. Tada jų tebuvo septynios, o pernai – jau 27. Studentų jose nuo 3,5 tūkst. padaugėjo iki 61,4 tūkst.

Beje, daugelis kitų ES šalių, susiduriančių su studentų stoka dėl pastaraisiais dešimtmečiais mažėjusio gimstamumo, universitetus dotuoja: apmoka didžiąją dalį užsienio studentų studijų kainos. Būtent dėl to, kad daugumos ES šalių studentai moka tik simbolinę studijų kainą, vadinamąjį stojamąjį mokestį, studijuoti tenykščiuose universitetuose gerokai pigiau nei Lietuvoje.

“Tarkime, Danija dar prieš dešimtmetį kategoriškai priešinosi studijoms anglų kalba, bet pamačiusi, kad puikiai įrengtos laboratorijos tuščios, nebeliko vietinių studentų, profesūra nebeturi darbo ir reikia dalį jos atleisti, reikalavimus supaprastino ir leido pradėti dėstyti ne tik danų, bet ir anglų kalba”, – pastebi doc. G.Bražiūnas.

Lietuvos studentų atstovybių sąjungos prezidentas Arūnas Markas primena, kad retėjančiomis studentų gretomis dar prieš kelerius metus susirūpino ne tik Skandinavijos šalys, bet ir kaimyninė Estija. Tik Lietuva delsia. Esą viską išspręs rinka.

“Bet viską palikus spręsti tik rinkai, neturint analizės, kokių specialistų ateityje šalies ūkiui reikės, ir neremiant nepopuliarių, bet reikalingų specialistų rengimo, išliks ne stipriausios aukštosios mokyklos ir specialybės, o populiariausios”, – pastebi A.Markas.

Švietimo ir mokslo bei Ūkio ministerija sausį jau prakalbo apie planus pradėti rengti valstybės poreikių analizavimo ir planavimo metodiką. “Bet apčiuopiamų rezultatų dar nėra, – pastebi Sstudentų atstovybių sąjungos prezidentas. – Dėl to Lietuvoje ši problema gali būti sprendžiama pavėluotai, o mūsų aukštasis mokslas taps dar mažiau konkurencingas Europoje”.