Puošniausiame ir svarbiausiame Vilniaus universiteto Didžiajame kieme tęsiami fasadų tapybos tyrimai, konservavimo bei restauravimo darbai, kuriuos atlieka Šarūno Juršėno įmonė “Senoji freska” . Bus nudažyti ir patys fasadai.

Šių metų tvarkybos darbams atlikti numatyta 238 tūkstančiai litų. Pusę šios sumos skyrė Kultūros paveldo departamentas, kitą pusę – Vilniaus universitetas.

Praėjusiais metais Didžiajame kieme buvo atidengta restauruota karaliaus Stanislovo Augusto Poniatovskio portretinė figūra, o virš jos – jėzuitų ordino emblema “IHS”. Taipogi buvo atlikti visų trijų fasadų polichrominiai tyrimai. Vakariniame korpuse tuomet pavyko rasti su astronomija susijusių tapybos elementų: “Pamatėm meridianus, astronominių ženklų. Geriau išlikę astronominės tematikos fragmentai bus eksponuojami, ” – sako restauratorius Šarūnas Juršėnas.

Šiaurinio fasado pietų korpuse, kur yra universiteto ir kolegijos fundatorių galerija, buvo atidengti du piliastrai. Viename iš jų nesunkiai nustatytas Jurgio Radvilos portretas, o kito užrašas iš karto neįskaitytas. “Dabar esame beveik tikri, kad tai – vyskupas Ignotas Masalskis. Ant fasado pavaizduotas jo portretas labai panašus į žinomą oficialųjų, ” – teigia Š.Juršėnas.

Restauratorius įsitikinęs, kad daugiau netikėtumų nei atskleidė polichrominiai tyrimai, jau nebebus. Tačiau šalia XVIII a. freskų, įamžinusių vyskupą Valerijoną Protasevičių, didįjį etmoną Joną Karolį Chodkevičių, karalių Augustą III Stiprųjį yra ir neatpažintų, prastai išlikusių, kaip spėjama, Vilniaus universiteto fundatorių portretų. Dėl neidentifikuotų freskų ketinama konsultuotis su istorikais. Galbūt daugiau aiškumo suteiks virš nežinomų portretų aptikti herbai.

Fundatorių figūros yra barokinio laikotarpio, tačiau dvisluoksnė tapyba išsaugojo ir Jėzuitų kolegijos laikų pėdsakų. “Kai kuriuose piliastruose išliko XVI a. pab. – XVII a. pr. lentos su užrašais. Deja, jos labai sunykusios,” – apgailestauja Š.Juršėnas.

Spalio mėnesį bus baigtas antrasis Vilniaus universiteto Didžiojo kiemo fasadų tvarkybos etapas, o tolimesnius darbus restauratoriai pratęs 2012 metais.

Humbolto vardo universitetas Berlyne drauge su „Google“ bei dar trimis Vokietijos universitetais įkūrė tyrimų institutą. „Google“ nusprendė skirti pirmiems trejiems instituto veiklos metams 6,41 mln. JAV dolerių. Vėliau Humbolto universitetui teks ieškoti kitų rėmėjų.

Seniausias Vokietijos universitetas planuoja, jog tyrimų institutas daugiausia dėmesio skirs interneto istorijai, jo daromai įtakai visuomenei, mokslui, politikai ir ekonomikai. Išskirtinį dėmesį institutas skirs inovacijoms, interneto politikai ir masinėms informavimo priemonėms, teisės filosofijai ir konstitucinei teisei.

Tyrimų institutas įsikurs Teisės fakulteto pastate, o oficialus jo atidarymas planuojamas spalio pabaigoje. Institutą kūrę partneriai taip pat planuoja Berlyne surengti tarptautinį simpoziumą, skirtą naujo instituto atidarymui.

Humbolto universiteto tinklalapyje pranešama, kad instituto kūrėjais ir partneriais tapo Berlyno dailės universitetas (vok. die Universitat der Kunste Berlin), Berlyno mokslinis socialinių tyrimų centras (vok. das Wissenschaftszentrum Berlin fur Sozialforschung) ir Hamburgo institutas (vok. Hamburger Hans–Bredow–Institut).

Berlyno Humbolto universitetas vienas seniausių universitetų Berlyne. Jis įkurtas 1809 metais. XIX amžiuje universitetas buvo vienas stambiausių mokslo centrų Europoje. 2008 metais šioje mokymo įstaigoje studijavo 34 tūkst. jaunų žmonių.

"Veido" archyvas

Klaipėdos universitetas į valstybės finansuojamas studijas įstojusiems antros pakopos studentams neužtikrina teisės studijuoti nemokamai visą studijų laikotarpį ir taip pat pažeidžia Mokslo ir studijų įstatymą, teigia Lietuvos studentų sąjunga (LSS).

“Universitetas kas semestrą šiems studentams organizuoja konkursą nemokamoms studijų vietoms užimti. Lietuvos studentų sąjunga tokius aukštosios mokyklos veiksmus vertina kaip studentų teisės į nemokamą mokslą pažeidimą ir prašo valstybės institucijų pagalbos”, – teigiama antradienį išplatintame studentų atstovų pranešime.

LSS teigia ketinanti kreiptis į Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą bei švietimo ir mokslo ministrą Gintarą Steponavičių, kad būtų pripažinta, jos studentų teisė į nemokamą mokslą buvo pažeista, ir jiems būtų atlyginta žala.

Studentų atstovai pabrėžia, kad šiuo metu magistrantams įstatymu užtikrinta teisė studijuoti nemokamai visą studijų laiką. Tam nustatytos dvi sąlygos – įstoti į valstybės finansuojamą vietą ir studijuoti taip, kad nebūtum šalinamas. Mokslo ir studijų įstatyme, kitaip nei iki tol galiojusiame Aukštojo mokslo įstatyme, teisė spręsti dėl valstybės finansavimo perskirstymo antros pakopos studijų eigoje aukštosioms mokykloms nesuteikta.

Pasak LSS, galimybė kas semestrą keisti vietomis mokančius ir nemokančius už mokslą antros pakopos studentus Klaipėdos universitete įtvirtinta 2009 metų rugsėjį, kai šiuo klausimu universiteto Senatas priėmė specialų nutarimą.

“Universiteto Senato sprendimas priimtas pažeidžiant įgaliojimų ribas, nes tuo pačiu klausimu įstatymu jau buvo išreikšta valstybės valia”, – pažymima pranešime.

Studentų atstovai primena, kai panašus atvejis anksčiau užfiksuotas Lietuvos edukologijos universitete (buvusiame Vilniaus pedagoginiame universitete). Tačiau bendraujant su šios aukštosios mokyklos administracija esą pasiektas susitarimas, jog studentams, kurie nukentėjo nuo universiteto vykdomos finansavimo perskirstymo tvarkos, bus kompensuoti patirti nuostoliai.

BFL

Vilniaus pedagoginis universitetas (VPU) vadinsis Lietuvos edukologijos universitetu (LEU).

Ketvirtadienį Seimas priėmė nutarimą dėl VPU pervadinimo. Už tai balsavo 54 Seimo nariai, prieš buvo šeši, 18 susilaikė.

Seime jau anksčiau būta bandymų Vilniaus pedagoginį universitetą pervadinti Lietuvos edukaciniu universitetu, tačiau tokiems užmojams prieš porą metų nebuvo pritarta.

Pakeisti pavadinimą Seimo prašė pats VPU.

Lietuvos edukologijos universitetas yra seniausia ir tradicinė pedagogus rengianti Lietuvos aukštoji mokykla, įsteigta 1935 metais Lietuvos prezidento Antano Smetonos paskelbto Pedagoginių institutų įstatymo pagrindu.

Šiandieninė universiteto misija yra visuomenės edukacija, pagrįsta šiuolaikine ugdymo filosofija ir naujausiomis mokslo žiniomis, pedagogų mokslininkų ir taikomosios mokslinės veiklos specialistų rengimas Lietuvos ir pasaulio rinkai.

Dalis parlamentarų prieštaravo universiteto pervadinimui, tvirtindami, kad vardo pakeitimo savaime nieko neduos, be to, naujojo pavadinimo esą gali nesuprasti kaime gyvenantys žmonės.

Liepos mėnesį paskelbtas naujausias 12 000 geriausių universitetų reitingas (“Webometrics Ranking of World Universities”).

Jame apibendrinamas informacijos apie universitetą prieinamumas interneto erdvėje. Tarp Lietuvos aukštųjų mokyklų geriausiai buvo įvertintas Kauno technologijos universitetas (KTU), reitingo lentelėje užimantis 803-čią vietą. Vilniaus universitetas užima 884-tą vietą, Vilniaus Gedimino technikos universitetas – 982-tą.

Šį pasaulio universitetų reitingą jau šeštus metus sudaro ir kartą per pusmetį (liepą ir sausį) skelbia Ispanijos visuomeninių mokslų organizacijos Nacionalinė mokslinių tyrimų tarybos (Consejo Superior de Investigaciones Cientificas – CSIC) įkurta Kibermetrikos laboratorija. Pagal specialią metodologiją kasmet reitinguojama daugiau kaip 20 tūkstančių pasaulio universitetų. “Universitetu” tyrėjai vadina visas aukštojo mokslo įstaigas.

Šių metų liepos mėnesio pasaulio universitetų reitingo lentelėje tradiciškai pirmauja JAV universitetai: pirmas yra Harvardo universitetas, antras – Masačusetso technologijos institutas, trečias – Stenfordo universitetas.

Europos universitetų šimtuke pirmaujančias pozicijas užima Kembridžo universitetas (Didžioji Britanija), Šveicarijos federalinis technologijos institutas ir Oksfordo universitetas (Didžioji Britanija).

Pasak projekto iniciatorių, šiuo reitingu siekiama skatinti tiek institucijas, tiek mokslininkus aktyviau viešinti savo akademinę veiklą internete. “Aukštojo mokslo institucijos, turinčios solidų akademinį potencialą, tačiau reitingo lentelėje užimančios palyginti žemą poziciją, turėtų peržiūrėti savo interneto politiką ir labiau skatinti elektroninę sklaidą, didinti elektroninių publikacijų kiekį ir kokybę”, – savo rekomendacijose teigia tyrėjai.