"Moters savaitgalis" archyvas

Kodėl verta šaldyti vasaros gėrybes?

Tai paprastas ir greitas procesas, palyginti su kitais konservavimo būdais. Iš užšaldytų produktų lengva greitai pasigaminti valgį – užtenka uogas, vaisius ar daržoves perlieti šaltu vandeniu ir neatšildytas virti, kepti ar troškinti. Be to, žemoje temperatūroje greitai sušalusiuose produktuose išlieka ne tik maisto medžiagos, bet ir vitaminai.

Uogos, išimtos iš šaldiklio, neretai būna sulipusios, sutrupėjusios. Priežastis – jos buvo netinkamai užšaldytos. Labai svarbu, per kiek laiko uogos sušąla. Uogoms (ne tik!) šąlant, vandens molekulės virsta smulkučiais ledo kristalėliais. Didesni kristalėliai ardo uogų vidų, todėl jos tampa trapios. Kad ledo kristalėliai būtų kuo mažesni, uogos sušalti turi kaip galima greičiau, tuomet jos išlieka gražios, netrupa. Vertėtų atkreipti dėmesį, kad daugelyje šiuolaikiškų šaldiklių yra itin greito sušaldymo funkcija, dažniausiai žymima S (“Super”).

Kaip paruošti uogas šaldymui

Patariama šaldyti sveikas, didesnes, sausas uogas. Atrinktas uogas prieš šaldant galima apibarstyti cukrumi.

Uogas reikėtų šaldyti pabertas vienu sluoksniu ir tik po to supakuoti. Visiškai netinkamas būdas – priberti pilną maišelį uogų ir įkišti į šaldiklį. Vėliau nusivilsite jas išėmusi ir įsitikinusi, kad jos tinkamos tik uogienei, ledams ar kisieliui paruošti. Uogas galima paskleisti tiesiog ant lentynėlės, įprastai būnančios šaldikliuose, arba ant plokščių lėkščių, geriausiai – metalinių.

Jeigu manote, kad šaldomos uogos gali prisitraukti kitų produktų, esančių kameroje, kvapų, šaldykite jas vienkartiniuose maisto produktų maišeliuose.

Naudokite šaldymui skirtą pakuotę. Beje, norėdamos užšaldyti tiek uogų, tiek kitų produktų, naudokite specialius maisto produktams šaldyti skirtus maišelius. Kiti maisto produktų maišeliai gali būti neatsparūs šalčiui, o juose užšaldytos uogos – pakeisti spalvą, prisigerti kvapų.

“Moters savaitgalis”

Kartu su vasara gardžių ir sveikų uogų sezonas nesibaigia. Rudenį sunokstančios uogelės ne tokios saldžios, daugelio jų vienų daug nesuvalgysi, bet visos sukaupusios didelį kiekį organizmui naudingų medžiagų.

Spanguolės – natūralus konservantas ir vaistas

Spanguolių rieškučiomis į burną neįsibersi kaip žemuogių ar aviečių, nes šios rudeninės uogos rūgščios, todėl sutraukia burną. Tačiau uogienėms ir net mėsos patiekalams jos suteikia puikų skonį. Be to, padeda išvengti daugelio ligų, kai kurias tampa lengviau įveikti.

• Saugo nuo infekcijų. Spanguolės padeda išvengti šlapimo takų infekcijų, nes jose yra medžiagos, kuri neleidžia bakterijoms prisitvirtinti prie šlapimo takų gleivinės. Taip pat ji trukdo daugintis bakterijoms burnos ertmėje.

• Padeda išvengti streso. Mokslininkai nustatė, kad spanguolėse yra labai daug antioksidantų, kurie užkerta kelią širdies ligoms ir kai kurių rūšių vėžiui. Be to, apsaugo nuo streso sukeliamų padarinių. Mat stresas sutrikdo natūralią antioksidantų gamybą organizme.

• Mažina cholesterolio kiekį. Spanguolėse gausu flavonoidų ir polifenolių, kurie mažina blogojo cholesterolio kiekį kraujyje. Tad padeda išvengti aterosklerozės ir infarkto.

• Padeda organizmui atsigauti po antibiotikų dozės. Jeigu gėrėte antibiotikų, kurie silpnina imunitetą, paskui kelias savaites valgykite spanguolių uogienę, gerkite šių uogų sultis, nes jos puikiai padeda atkurti žarnyno mikroflorą, stiprina organizmą.

• Sukaupia daug mineralinių medžiagų ir vitaminų. Spanguolės turi labai daug įvairių mineralinių medžiagų: magnio, fosforo, kalcio, jodo, geležies, vario, mangano. Organizmui mineralinės druskos reikalingos ne mažiau nei kitos maistinės medžiagos, nes jos reguliuoja medžiagų apykaitą ir virškinimą. Taip pat šiose uogelėse yra vitaminų B1, B2, E, P, šiek tiek karoteno.

• Ne visiems naudingos. Spanguolėse yra organinės rūgšties, dėl kurios uogos ilgai negenda, apsaugo uogienes, daržoves nuo rūgimo, tačiau ši medžiaga gali paaštrinti skausmus sergantiesiems skrandžio, dvylikapirštės žarnos opalige, kepenų ligomis. Tad tokiems žmonėms nereikėtų valgyti daug spanguolių ir gerti jų sulčių.

Natūralus maisto konservantas

Spanguolės vadinamos natūraliu konservantu, nes puikiai apsaugo įvairius produktus nuo gedimo. Raugiant kopūstus įbėrus saujelę šių uogų, jie nepradės pūti. Jei į uogienės stiklainį įmesite kelias spanguoles, žiemai išvirtos uogos ilgiau stovės, o į obuolių sultis įpylus šiek tiek spanguolių sulčių jos nepradės rūgti. Kaip konservuojamoji medžiaga veikia spanguolių rūgštis – benzenkarboksirūgštis.

Ruoškite atsargas vasarai

Spanguolės ilgai išsilaiko nesugedusios, tačiau jeigu norite šiomis uogomis gardinti mėsą ar uogienes vasarą, jų užsišaldykite arba išsidžiovinkite. Taip pat galima suberti į stiklainį, užpilti šaltu vandeniu ir padėti vėsioje vietoje. Taip laikomos spanguolės būna tokios pat, kaip ką tik nuskintos.

Naudinga bruknių lapų arbata

Nuo daugelio ligų labai gerai padeda bruknių lapų arbata. Ji nėra gardi, bet paskaninti galima bruknių lapelius sumaišius su aviečių šakelėmis, džiovintomis erškėtuogėmis. Bruknių arbata padeda viduriuojant, varo šlapimą, skatina tulžies išsiskyrimą, žadina apetitą. Po stiklinę tris kartus per dieną jos rekomenduojama gerti sergant inkstų ir tulžies pūslės akmenlige, reumatinėmis ligomis ar podagra, įvairiais artritais. Bruknių lapus geriausia rinkti spalio ir lapkričio mėnesiais, kai nuskinamos uogos.  Vasarą skinti lapai džiovinami patamsėja.

Šaltalankio uogose – stiprybės užtaisas

Šaltalankio uogos skaniausios po pirmųjų šalnų. Tada jos būna saldžiarūgštės, lengviau atsiskiria nuo šakelių. Jų minkštime daug aliejaus, todėl jos nebijo šalčio, užšaldytos gerai išsilaiko iki pavasario, nepraranda nei skonio, nei vertingųjų medžiagų.

• Kodėl verta valgyti šaltalankio uogas? Jose ypač daug vitamino C, taip pat vitaminų P, B1, B2, K, E, folio rūgšties, karoteno, angliavandenių, organinių rūg

• Saugo nuo peršalimo ir uždegimo. Šaltalankio uogose esantys biologiškai aktyvūs junginiai veikia riebalų apykaitą, šalina iš organizmo cholesterolio perteklių, stabdo aterosklerozę. Taip pat skatina virškinamojo trakto veiklą, saugo organizmą nuo peršalimo ir uždegimų.

• Gerina nuotaiką ir lytinį aktyvumą. Šaltalankiuose nemažai serotonino, kuris teigiamai veikia žmogaus emocinę būseną, reguliuoja lytinį aktyvumą, padeda organizmui priešintis infekcijoms, spartina kraujo krešėjimą, normalizuoja kraujospūdį.

• Kuo ypatingas šaltalankių aliejus? Jis gydo žaizdas ir malšina skausmą. Šaltalankių aliejų po vieną arbatinį šaukštelį gerti du kartus per dieną labai naudinga nusilpusiems ligoniams. Manoma, kad vartojant šaltalankių aliejų dingsta stenokardijos priepuoliai, normalizuojasi arterinis spaudimas. Šaltalankio aliejumi gydomi ir odos nudegimai, įvairios žaizdos, nušalimai, pragulos.

• Stebuklingos sultys. Šių uogų sultys labai gerai padeda įveikti avitaminozę. Taip pat padeda atsigauti po įtempto fizinio ir protinio darbo, patirto streso. Be to, reguliuoja medžiagų apykaitą. Daug šaltalankio uogų sulčių rekomenduojama gerti, kai smarkiai kraujuoja dantenos. Prieš geriant jas reikėtų atskiesti vandeniu ir paskaninti medumi.

Aliejaus ir sulčių nesunku pasigaminti patiems

Šaltalankio uogas sumalkite ir išspauskite sultis. Į litrą sulčių reikėtų įdėti 800 g cukraus. Išpilstytas į indelius, jas laikykite vėsioje vietoje. Išspaudos, kurių lieka išspaudus uogas, naudojamos aliejui gaminti. Jas plonai paskleiskite ir gerai išdžiovinkite. Tada sumalkite ir užpilkite rafinuotu aliejumi. Stiklinei maltų išspaudų reikia dviejų stiklinių aliejaus. Taip paruoštą aliejų laikykite tris savaites tamsioje kambario temperatūros patalpoje. Paskui aliejų nukoškite ir supilstykite į iškaitintus indelius. Juos reikėtų laikyti tamsioje vietoje.

Vitaminingos ir gardžios erškėtuogės

Erškėtuogių arbata ypač sveika ir skani. Taip pat iš jų galima spausti sultis, gaminti nuovirus, sirupus. O prisirinkti erškėtuogių reikėtų suskubti iki stipresnių šalnų, mat pakąstos šaltuko jos ne tokios vertingos. Naudingiausios tos, kurios yra visiškai prinokusios, bet kietokos, raudonai oranžinės spalvos.

• Išsiskiria vitamino C kiekiu. Erškėtuogėse yra karoteno, vitamino E, B1, B2, K, daug lengvai pasisavinamo kalcio, fosforo, magnio, geležies, kalio, sieros, natrio. Tačiau bene labiausiai erškėtuogės vertinamos kaip puikus vitamino C šaltinis. Dvi trys erškėtuogės turi visą žmogui reikalingą vitamino C dienos normą.

• Padeda atgauti jėgas. Kadangi erškėtuogėse daug įvairių medžiagų, jos puikiai pagelbsti, kai pakerta nuovargis, suteikia jėgų, padeda užmigti. Taip pat reguliuoja medžiagų apykaitą, padeda gydant kepenų ligas, aterosklerozę, inkstų uždegimą ir akmenligę, mažina cholesterolio kiekį kraujyje. Nuo seno žinoma tulžį varanti erškėčių savybė.

• Saugo nuo peršalimo ligų. Erškėtuogėse esančios medžiagos turi uždegimus stabdančių savybių, todėl tai puiki priemonė saugantis peršalimo ligų. O susirgus jos padeda greičiau pasveikti. Be to, šios uogos didina organizmo atsparumą infekcinėms ligoms.

• Stiprina organizmą. Erškėčių vaisiai stiprina kraujagysles, padeda išvengti dantenų kraujavimo. Manoma, kad dažnai kramtant žalias erškėtuoges galima sulėtinti parodontozės vystymąsi. Be to, jos gerina virškinimą, pagreitina žaizdų gijimą, padeda greičiau suaugti lūžusiems kaulams.

Šviežios, burnoje tirpstančios uogos – sveikiausias desertas. Tai bene vienintelis gardumynas, kurio galima ir reikia kirsti į valias. Tad vasarai baigiantis suskubkite atsivalgyti natūralių ir gardžių vitaminų. Dabar pats šilauogių, gervuogių ir aronijų sezonas!

Uogomis gardinkite įvairius patiekalus

Sintetinius vitaminus ir papildus vis dar galite laikyti tolimiausiame vaistų lentynelės kamputyje. Jie tikrai taip neaprūpina organizmo būtinomis medžiagos, kaip šviežios uogos. O jeigu šiuo skanėstu mėgausite kasdien, jokių piliulių neprireiks visą žiemą.

• Vienų uogų daug nesuvalgysite. Gardžiausios – ką tik nuo krūmo nuskintos ir rieškučiomis į burną beriamos uogos. Tačiau taip labai daug jų nesuvalgysite. Juk ne visos uogos mūsų skonio receptorius gali pamaloninti žemuogių ar aviečių saldumu. Tad derinkite uogas su kitais patiekalais.

• Spauskite sultis, gardinkite jogurtą. Iš daugelio uogų galima spausti sultis, kurios atgaivina ir praturtina organizmą vitaminais, mineralais, kitomis medžiagomis ne prasčiau nei šviežios uogos. Pagardinkite natūralų jogurtą šviežiomis uogomis. Taip apsisaugosite nuo kenksmingųjų E, konservantų, saldiklių ir dažiklių, kurių prikimšti dauguma įvairiais priedais praturtintų jogurtų.

• Kitoks košės ir varškės skonis. Visos grūdų košės labai naudingos mūsų organizmui. Tačiau kai kurių skonis ne visiems patinka. Pagardinkite košę uogomis ir ji tikrai taps gardžiu pusryčių, vakarienės ar net pietų patiekalu. Varškė, paskaninta trintomis šviežiomis uogomis, taip pat tampa gardesnė.

• Prisiruoškite atsargų žiemai. Juk taip malonu šaltą žiemos vakarą išsitraukti indelį šaldytų uogų, vis dar kvepiančių vasara. Nepamirškite, kad šaldytose uogose išlieka beveik visi vitaminai, o virtose uogienėse daugelis jų žūsta.

Eime gervuogiauti

Juodos arba tamsiai mėlynos spalvos burnoje tirpstančios gervuogės panašios į avietes, tik šiek tiek rūgštesnės. Jų galima prisirinkti miške ar pamiškėje. Dažnai auga prie upių ir upelių. Yra išvesta daug dekoratyvinių veislių, tad ūkininkai jas mielai augina. Šių uogų verta skanauti kuo dažniau, nes jos gardžios ir labai sveikos.

• Kuo naudingos gervuogės? Jose gausu angliavandenių, organinių rūgščių, aromatinių ir rauginių medžiagų, labai daug kalio, vario, mangano, fenolio ir folio rūgšties. Gervuogėse yra nemažai fruktozės, gliukozės, sacharozės. Šios uogos sukaupia didelį kiekį A, B grupės vitaminų, vitamino C ir ypač daug jose esančio vitamino E, padedančio kovoti su įvairiomis infekcijomis. Net ir termiškai apdorojus gervuoges jose lieka didelis vitamino E kiekis.

• Lapų arbata – nuo daugelio ligų. Iš džiovintų gervuogių, kaip ir aviečių, lapų galima užsiplikyti skanios arbatos, kuri padeda įveikti daugelį negalavimų, reguliuoja žarnyno veiklą, ramina nervų sistemą, tinka burnai ir gerklei skalauti, taip pat kosuliui malšinti. Ji skatina ir prakaitavimą, todėl tai puikus vaistas ėmus karščiuoti. Dažnai geriant gervuogių arbatą paspartėja medžiagų apykaita, pagerėja apetitas. Šių uogų lapuose gausu mikroelementų, yra vandenyje ir riebaluose tirpstančių vitaminų, todėl jų antpilas labai tinka organizmui stiprinti. Gydantis gervuogių lapų arbatą rekomenduojama gerti po pusę stiklinės tris kartus per dieną prieš valgį.

• Gervuogių sultys – skanios ir sveikos. Jos puikiai tinka atsigaivinti ir ypač gerai malšina troškulį karščiuojant, padeda nuo vidurių užkietėjimo, tinka burnos ertmei gydyti. Gervuogių sultyse yra kalio druskų, vario, mangano, todėl jos stiprina organizmą.

Šilauogės – jaunystės ir sveikatos uogos

Panašios į mėlynes, tik kelis kartus dydžiu jas lenkiančios šilauogės vadinamos unikaliomis uogomis. Mat jose yra visų organizmui reikalingų medžiagų.

• Vitaminų kiekiu prilygsta daržovėms. Karoteno šilauogėse yra tiek pat, kiek sojų pupelėse ir žaliuose žirneliuose, B grupės vitaminų – panašiai kaip burokėliuose, kriaušėse, juoduosiuose serbentuose. Taip pat šiose stambiose mėlynose uogose daug vitamino PP, folio rūgšties, kalio, kalcio, fosforo, geležies, angliavandenių, organinių rūgščių, pektinų, antioksidantų, skaidulinių medžiagų.

• Neleidžia organizmui senti. Bene labiausiai šilauogės vertinamos dėl didelio jose esančių antioksidantų antocianinų kiekio. Mokslininkai teigia, kad iš 40 tirtų uogų, daržovių ir vaisių šilauogėse antioksidantų rasta daugiausiai.

• Antocianinai pristabdo žalingą laisvųjų radikalų poveikį, o kartu ir senėjimo procesus, užtikrina natūralią gynybą nuo neigiamo aplinkos poveikio organizmui ir ligų. Štai todėl šilauogės ir vadinamos jaunystės uogomis.

• Stabdo vėžio vystymąsi. Mokslininkai nustatė, kad antocianinai, flavonoliai ir taninai, kurių daug šilauogėse, slopina vėžio vystymąsi. Mat neleidžia susidaryti naujoms kraujagyslėms, kurios turi didelės įtakos navikams atsirasti, augti ir išplisti. Manoma, kad šilauogėse esantys laisvųjų radikalų oksidantai užkerta kelią plaučių vėžiui, o elago ir folio rūgštis – įvairioms vėžio formoms plisti.

• Padeda akims, gerina medžiagų apykaitą. Šilauogės mažina cholesterolio kiekį kraujyje, gerina medžiagų apykaitą, nes jose daug skaidulinių medžiagų. Saugo nuo žalingo saulės poveikio, stiprina regėjimą, padeda atsigauti pavargusioms akims.

• Gerai veikia visą organizmą. Kadangi šiose gardžiose uogose labai daug kalio (jis sudaro net pusę visų mikroelementų, esančių šilauogėse, kiekio), tad jos padeda netekus apetito,  sutrikus virškinimui, širdies veiklai. Gelbsti šilauogės ir sergant mažakraujyste. Be to, saugo žarnyną ir šlapimo pūslę bei takus nuo infekcijų, uždegimų.

• Gerina atmintį. JAV mokslininkai nustatė, kad šilauogėse esančios veikliosios medžiagos gali pagerinti atmintį. Atliekant tyrimą pastebėta, kad kasdien geriant po pusę litro šilauogių sulčių tampa lengviau įsiminti žodžius, sąvokas. Tad šilauoges valgyti ar gerti jų sultis rekomenduojama kaip profilaktinę priemonę nuo Alzheimerio ligos ar nusilpus atminčiai. Mat šilauogėse yra daug flavonoidų, kurie pagerina neuronų jungtis, ląstelių sąveiką ir stimuliuoja neuronų atsikūrimą.

• Sultys padeda peršalus. Šilauogių būtinai užsišaldykite žiemai, mat jų sultys su cinamonu arba gvazdikėliais labai padeda sergant bronchitu, peršalus. Sultimis galima skalauti gerklę ir burnos gleivinę.

Aronijų turtai

Nedidelės tamsiai mėlynos aronijų uogelės nėra skanios – jos rūgščios, traukia liežuvį. Tačiau šių uogų sultys – labai sveikos. Kaip ir uogienės ar džemai, išvirti su saldžiomis uogomis ar vaisiais. Jos tinka ir įvairiems saldiesiems patiekalams ruošti, sirupams, kisieliams, kompotams virti. Suteikia ne tik gerą skonį, bet ir ryškiai raudoną spalvą. Tai pat praturtina patiekalą svarbiausiais vitaminais ir mineralais.

• Ko daugiausiai sukaupia? Aronijose daug organinių rūgščių, vitaminų C, E, B grupės vitaminų, folio rūgšties, geležies, fosforo, boro, mangano, vario, kobalto. O daugiausiai šiose uogose yra vitamino P ir jodo.

• Vitaminas P labai reikalingas. Jis apsaugo kapiliarų sieneles nuo pralaidumo. Jeigu jo trūksta, atsiranda pabrinkimų, kraujavimų, dėl menkiausio sumušimo ant kūno lieka mėlynių, susilpnėja venos. Taip pat šis vitaminas gerina skrandžio, žarnyno darbą, stiprina antitoksinę kepenų veiklą, stabdo aterosklerozės vystymąsi, mažina cholesterolio kiekį kraujyje. Padeda geriau įsisavinti vitaminą C.

• Mažina kraujospūdį, galvos skausmą. Šviežios aronijų sultys mažina arterinį kraujospūdį, dėl to vartojamos hipertonijai gydyti. Jeigu jas gersite valgydami, pagerės apetitas, skrandžio sulčių sekrecija, padidės jo rūgštingumas, bus lengviau virškinti maistą. Sultimis galima gydyti net nudegimus.

• Nuo mažakraujystės ir aterosklerozės. Uogas rekomenduojama valgyti sergantiesiems kapiliarų toksikoze, cukriniu diabetu, ateroskleroze ir inkstų ligomis, mažakraujyste. Poveikio sulauksite, jei šviežių sulčių arba uogų vartosite visą mėnesį po 50–100 g tris kartus per dieną pusvalandį prieš valgį.

• Ne visiems tinka. Aronijose yra antociano – mėlynų dažų, kurie skatina raudonųjų kraujo kūnelių gamybą, tačiau lėtina leukocitų susidarymą ir didina kraujo krešėjimą. Todėl daug šių uogų nerekomenduoja valgyti žmonėms, kuriems gresia insultas, infarktas. Taip pat po nedaug jų galima skanauti sergantiesiems skrandžio arba dvylikapirštės žarnos opalige, gastritu, kai padidėjęs skrandžio sulčių rūgštingumas.

• Džiovintos uogos nepraranda vitaminų. Jei norite visą žiemą mėgautis aronijomis, galima ne tik prisiruošti sulčių, bet ir prisidžiovinti šių uogelių. Trys jų šaukštai – tai visa vitamino P paros norma.

"Moters savaitgalio" archyvas

Viename inde kruopščiai sumaišykite kambario temperatūros margariną, grietinę, kiaušinį. Kitame inde sumaišykite miltus, cukrų, kepimo miltelius. Abiejų indų komponentus kruopščiai permaišykite. Tešlą padalykite pusiau. Į vieną dalį įmaišykite aviečių, į kitą – mėlynių. Gerai išmaišykite. Riebalais pateptas formeles užpildykite tešla (2/3 formelės). Pašaukite į 180 laipsnių karštumo orkaitę ir kepkite 15–20 min. Atvėsinkite, pabarstykite cukraus pudra.

"Veido" archyvas

Įkaitinkite orkaitę iki 180 ºC. Sudėkite braškes į kepimo formą, apšlakstykite šaukštu vandens, pabarstykite vaniliniu cukrumi, tada uždenkite folija, pašaukite į orkaitę ir kepkite apie 15 min. Kai uogos šiek tiek sukris ir atsiras skysčio, ištraukite iš orkaitės ir atvėsinkite. Paruoškite tešlą: miltus persijokite per sietelį su druska ir kepimo milteliais, suberkite pusę cukraus ir sudėkite visą sviestą. Dubenėlyje sumaišykite kiaušinį su grietinėle, supilkite į tešlą, viską gerai išmaišykite. Gautą tešlą iškočiokite iki 2 cm storio ir išspauskite apvalias formeles. Pyragaičius dėkite į kepimo skardą, patepkite išplaktu kiaušinio baltymu, pabarstykite likusiu cukrumi. Kepkite to paties karštumo orkaitėje apie 10–15 min. Ant iškepusio pyragaičio dėkite keletą braškių, ant jo uždėkite antrą, pabarstykite cukraus pudra ir patiekite su plakta grietinėle.