Vilniaus policija pranešė, kad dėl parlamentarų “tvarkiečio” Petro Gražulio bei konservatoriaus Kazimiero Uokos veiksmų per seksualinių mažumų eitynes praėjusį šeštadienį pradėtos administracinių teisės pažeidimų bylos.

Jie kaltinami nevykdę pareigūnų nurodymų ar juos įžeidę, kirtę policijos specialiąją juostą ar kitą užtvarą su užrašu “Stop policija”.

Pirmasis pažeidimas užtraukia baudą nuo 300 iki 500 litų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų. Policijos specialiosios juostos ar kitos užtvaros su užrašu “Stop policija”, ribojančios įvykio vietos perimetrą, perėjimas, pervažiavimas, nuplėšimas ar nugriovimas – 100-300 litų baudą.

Tuo pačiu metu pradėta administracinių teisės pažeidimų bylos teisena dėl P.Gražulio apipylimo vandeniu fakto.

“Nedidelis chuliganizmas, tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį, – užtraukia baudą nuo 100 iki 300 litų arba administracinį areštą iki 30 parų”, – teigiama policijos pranešime.

Vykstant tyrimui, analizuojama turima vaizdo medžiaga ir renkami kiti būtini įrodymai. Vilniaus miesto pirmajame policijos komisariate baigus tyrimą, administracinių teisės pažeidimų bylos bus perduotos teismui.

Per šeštadienį Vilniuje vykusias pirmąsias gėjų eitynes šie du Seimo nariai susigrūmė su teritoriją saugojusiais pareigūnais.

Per gėjų eitynes dėl įvairių pažeidimų iš viso buvo sulaikyta 18 asmenų. Trys iš jų buvo uždaryti parai į areštinę, prieš šešis pradėtas baudžiamasis persekiojimas.

Renginio metu tvarką iš viso prižiūrėjo iki 500 policijos pareigūnų. Eitynėse “Už lygybę” dalyvavo apie 350 žmonių, kuriuos pasitiko apie 1000 priešiškai nusiteikusių protestuotojų.

Mažumų eitynės buvo leistos paskutinę minutę – Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui penktadienį panaikinus žemesnės instancijos teismo sprendimą, kuriuo sostinės savivaldybės išduotas leidimas renginiui buvo sustabdytas. Į teismą prašydamas sustabdyti eitynes kreipėsi laikinasis generalinis prokuroras Raimondas Petrauskas, argumentuodamas galimais neramumais.

Seimo pirmininkė Irena Degutienė sako nematanti pagrindo pradėti apkaltos procesą seksualinių mažumų eitynių dalyvius užsipuolusiems Seimo nariams Petrui Gražuliui bei Kazimierui Uokai.

Pasak Seimo pirmininkės, parlamentarų elgesys šiuo atveju daugiau vertintinas kaip teisės pažeidimas, o atsakomybė jiems turinti būti taikoma kaip ir kiekvienam viešajai tvarkai ar įstatymui nusižengusiam piliečiui.

“Šiuo atveju, man atrodo, daugiau buvo pažeidimai teisiniai, elgesys su tam tikrais administracinės, gal netgi baudžiamosios teisės pažeidimais, bet tai, ką pati mačiau televizijos ekrane, manau, teisėsaugos institucijos labiau domėsis”, – paklausta, ar mato pagrindą Seimo narių apkaltai, pirmadienį žurnalistams sakė I.Degutienė.

Tačiau ji pabrėžė, kad toks elgesys nedera su Seimo nario statusu: “Dar iki tų eitynių kviečiau, įtardama, kad kai kurie Seimo nariai gali dalyvauti (proteste – BNS), elgtis santūriau, ir iš tikrųjų nelabai dera su pačiu Seimo nario statusu toks elgesys”.

“Jei tai buvo kokie nors teisės pažeidimai, nenorėčiau užbėgti teisinėms institucijoms už akių. Bet koks žmogus, kuris yra padaręs teisinių pažeidimų, ar tai yra Seimo narys, ar ne, teisinė atsakomybė visiems turi būti vienoda”, – sakė Seimo pirmininkė.

Tuo metu Seime esama viešų vertinimų, kad parlamentarai, jei bus apkaltinti kurstę riaušes, turėtų sulaukti apkaltos.

Teikimas pradėti apkaltos procesą Seimo nariui galimas esant vienam šių pagrindų: šiurkščiai pažeidus Konstituciją, sulaužius priesaiką, įtarus padarius nusikaltimą.

“Kol kas neaišku, kokia atsakomybė lauktų Seimo narių, pagal Administracinių teisės pažeidimų ar Baudžiamąjį kodeksus, ir šiuo klausimu yra skirtingų teisininkų nuomonių, todėl imtis tolesnių žingsnių bus galima, kai paaiškės teisėsaugos vertinimas”, – BNS sakė apie apkaltą prabilęs Seimo Žmogaus teisių komiteto vadovas Arminas Lydeka.

Tuo atveju, jei parlamentarų atsakomybė būtų įvertinta pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, pasak A.Lydekos, svarstytina, ar apkaltos procesą būtų galima inicijuoti kitais pagrindais.

“Tokiu atveju pradėčiau konsultacijas su teisininkais, ar jie matytų pagrindą pradėti Seimo nariams apkaltą, ir nuo rezultatų priklausytų kiti veiksmai, kol kas tam dar per anksti”, – sakė parlamentaras.

ŽTK pirmininkas pirmadienį išplatino pareiškimą, kuriame sako, kad jam gėda, jog minėti du parlamentarai dirba Seime.

“Man gėda, kad P.Gražulis ir K.Uoka dirba Seime. Gėda, kad jie ne tik nesuvokia konstitucinių žmogaus teisių, bet ir spjauna į įstatymus, provokuoja neapykantą, kursto riaušes”, – rašoma A.Lydekos pareiškime.

Taip pat jis dėkoja policijai, kuri “apgynė žmogaus teises ir į vietą pastatė net tik įsiaudrinusių tamsuolių minią, bet ir du Seimo narius”.

Per šeštadienį vykusias pirmąsias seksualinių mažumų eitynes parlamentarai “tvarkietis” P.Gražulis bei konservatorius K.Uoka susigrūmė su eitynes saugojusiais pareigūnais.

Policija juos ketina siekti patraukti administracinėn atsakomybėn dėl riaušių kurstymo, tačiau pirmadienį dar pareigūnai nebuvo neapsisprendę, kokį pažeidimą – administracinį ar baudžiamąjį – parlamentarai padarė.

Mažumų eitynės buvo leistos paskutinę minutę – Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui penktadienį panaikinus žemesnės instancijos teismo sprendimą, kuriuo sostinės savivaldybės išduotas leidimas renginiui buvo sustabdytas. Į teismą prašydamas sustabdyti eitynes kreipėsi laikinasis generalinis prokuroras Raimondas Petrauskas, argumentuodamas galimais neramumais.

Seimo Žmogaus teisių komiteto (ŽTK) pirmininkas liberalcentristas Arminas Lydeka sako, kad taikias mažumų eitynes užsipuolę Seimo nariai “tvarkietis” Petras Gražulis ir konservatorius Kazimieras Uoka gali sulaukti apkaltos proceso.

A.Lydeka tvirtina iš pradžių laukiantis teisėsaugos sprendimų, nes, jei būtų Generalinės prokuratūros prašymas Seimo narius leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn, Seimas spręstų ir tai, ar parlamentarų atžvilgiu pradėti apkaltos procesą.

Teikimas pradėti apkaltos procesą Seimo nariui galimas esant vienam šių pagrindų: jam šiurkščiai pažeidus Konstituciją, sulaužius priesaiką, įtarus padarius nusikaltimą.

“Kol kas neaišku, kokia atsakomybė lauktų Seimo narių, pagal Administracinių teisės pažeidimų ar Baudžiamąjį kodeksą, ir šiuo klausimu yra skirtingų teisininkų nuomonių, todėl imtis tolesnių žingsnių bus galima, kai paaiškės teisėsaugos vertinimas”, – BNS sakė ŽTK vadovas.

Tuo atveju, jei parlamentarų atsakomybė būtų įvertinta pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, pasak A.Lydekos, svarstytina, ar apkaltos procesą būtų galima inicijuoti kitais pagrindais.

“Tokiu atveju pradėčiau konsultacijas su teisininkais, ar jie matytų pagrindą pradėti Seimo nariams apkaltą, ir nuo rezultatų priklausytų kiti veiksmai, kol kas tam dar per anksti”, – sakė parlamentaras.

ŽTK pirmininkas pirmadienį išplatino pareiškimą, kuriame sako, kad jam gėda, jog minėti du parlamentarai dirba Seime.

“Man gėda, kad P.Gražulis ir K.Uoka dirba Seime. Gėda, kad jie ne tik nesuvokia konstitucinių žmogaus teisių, bet ir spjauna į įstatymus, provokuoja neapykantą, kursto riaušes”, – rašoma A.Lydekos pareiškime.

Taip pat jis dėkoja policijai, kuri “apgynė žmogaus teises ir į vietą pastatė net tik įsiaudrinusių tamsuolių minią, bet ir du Seimo narius”.

“Sunku suvokti, kam dėl taikaus renginio reikėjo kelti tiek daug triukšmo, plūstis ir grūmoti kumščiais. Dabar tenka tik apgailestauti, kad pasauliui pasirodėme kaip barbarai”, – tvirtina ŽTK vadovas.

Jis taip pat sako, kad apgailėtinai atrodo ne tik “provincialios lietuvių diskusijos lytinės orientacijos tema”, bet ir laikinojo Generalinės prokuratūros vadovo “išsigandusios mergaitės” pozicija.

Per šeštadienį vykusias pirmąsias seksualinių mažumų eitynes parlamentarai “tvarkietis” P.Gražulis bei konservatorius K.Uoka susigrūmė su eitynes saugojusiais pareigūnais.

Policija juos ketina siekti patraukti administracinėn atsakomybėn dėl riaušių kurstymo.

“Prašysime bausti šiuos asmenis pagal administracinę atsakomybę už riaušių kurstymą. Jei ne šie du piliečiai, renginys būtų praėjęs be didelių incidentų”, – šeštadienį žurnalistams sakė Vilniaus policijos viršininkas Kęstutis Lančinskas.

Mažumų eitynės buvo leistos paskutinę minutę – Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui penktadienį panaikinus žemesnės instancijos teismo sprendimą, kuriuo sostinės savivaldybės išduotas leidimas renginiui buvo sustabdytas. Į teismą prašydamas sustabdyti eitynes kreipėsi laikinasis generalinis prokuroras Raimondas Petrauskas, argumentuodamas galimais neramumais.