Pasaulio konteinerių transportavimo milžinai, prieš trejus metus įsigiję lietuviškas bendroves, dėl savo verslo planų spaudžia Klaipėdos uosto vadovybę statyti tarp teritorijų tiltą.

“Lietuvos žinios” rašo, kad Tarptautinė uosto terminalų kompanija “Terminai Investment Limited”, valdanti “Klaipėdos Smeltę”, nori, kad Lietuvos įmonės teritorijoje būtų pastatytas tiltas.

apie tiltą “Klaipėdos Smeltės” teritorijoje kalbama nuo 2001 metų, kai buvo numatyta, kad iš 82 krantinės bus išvažiavimas į uostamiesčio Baltijos prospektą. Bet nauji įmonės savininkai, įvertinę situaciją, nesutinka atimti vieno hektaro teritorijos pačioje brangiausioje žemėje, tiesiai priešais krantinę.

“Mūsų akcininkai sako, kad tiltas turėtų atsirasti teritorijos viduryje”, – tikino “Klaipėdos Smeltės” vadovas Rimantas Juška.

Anot jo, dabar įmonei kyla susisiekimo problemų.

“Mus valdanti kompanija turi 27 terminalus pasaulyje. Jų teigimu, panašūs klausimai uostuose sprendžiami statant tiltus. Jei mašina užstringa ant tilto, galima ją nukelti. O jeigu tunelyje -neįsivaizduojamos problemos. Manoma, kad tiltas galėtų kainuoti 20-25 mln. litų”, – sakė “Klaipėdos Smeltės” vadovas. Jis įsitikinęs, kad tokį tiltą turėtų statyti Klaipėdos jūrų uosto direkcija.

Tačiau direkcijos vadovas Eugenijus Gentvilas nebuvo tuo tikras.

“Ar uosto direkcijos planuose numatyta skirti pinigų tiltui? Niekas nebuvo planuota. O kai pageidaujama turėti labai greitai, aš operatoriams sakau: nekliudykite mums dirbti. Pernai davėme sutikimą koreguoti “Klaipėdos Smeltės” krantinių techninį projektą. Tačiau objektas gegužės 1 dieną nebus pastatytas, kaip planuota. Jie paprašė dar kartą koreguoti projektą. Garbė jiems, kad patys sutinka apmokėti. Neaišku, ko kitais metais jie dar paprašys. Tiltas – racionalus sprendimas, bet nereikia perspausti – pas mus jokioje programoje toks dalykas nenumatytas”, – teigė uosto vadovas.

Jo žodžiais, kyla klausimas, ar tai nėra vidinė kompanijos infrastruktūra.

Klaipėdos uostą pasiekė pirmieji 344 Rusijos rinkai skirti konteineriai, kurie bus paskirstyti ir į kitus uostus išgabenti jūra.

“Pradėjome dirbti su nauja krovinių rūšimi – ją planuojame plėtoti. Paskirstyti konteinerius atplukdęs laivas nėra okeaninis, bet esmė ta, kad konteineriai pas mus atgabenami jūra ir iškeliauja taip pat jūra”, – “Verslo žinioms” sakė krovos įmonės “Klaipėdos Smeltės” generalinis direktorius Rimantas Juška.

Netrukus laukiama dar vieno laivo su paskirstyti atplukdytais konteineriais.

“Klaipėdos Smeltė” teigimu, priklausomai nuo to, kaip greitai bus galima į uostą priimt i didesnius konteinervežius, dalis konteinerių į Klaipėdą gali būti nukreipta iš Brėmerhafeno ir Antverpeno.

“Klaipėdos Smeltė”, kurios savininkai Klaipėdoje ketina įkurti konteinerių skirstymo centrą, į teritorijos sutvarkymą ir pritaikymą konteinerių krovai bei skirstymui yra numačiusi iš viso investuoti apie 250 mln. litų. Planuojama, kad vienu metu bendrovėje bus galima sandėliuoti 24,7 tūkst. TEU, o terminalo metinis pajėgumas sieks 1 mln. TEU.

Teigiama, kad skirstymo centro atsiradimas Klaipėdoje priklausys nuo to, kada bus galima priimti okeaninius laivus.

“Klaipėdos Smeltė” pernai perkrovė 115 tūkst. TEU – 32,2 proc. daugiau nei 2009-aisiais, kai jų perkrauta 87 tūkst. Planuojama, kad šiemet jų srautas gali kilti dvigubai.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija per vasarį iš atplaukusių laivų pajamų surinko 2 mln. litų daugiau nei tą patį mėnesį pernai, iš viso -11,8 mln. litų.

Nuo metų pradžios rinkliavų gauta net 3,6 mln. litų daugiau nei planuota, pirmadienį rašo dienraštis “Verslo žinios”.

Iš viso šiais metais numatyta uždirbti 123 mln. litų iš laivų rinkliavų ir 20,7 mln. litų iš žemės nuomos.

Tačiau jau pirmieji mėnesiai rodo, kad pajamų planą pavyks viršyti, net jei ne visi sezonai bus tokie sėkmingi kaip pasibaigusi žiema, o žemės nuomos mokesčių bus gauta mažiau dėl sutrumpėjusio uosto kompanijų sąrašo.

Nuo kovo 11 dienos su “Klaipėdos hidrotechnika” bus nutraukta žemės nuomos sutartis, nes baigiasi dviejų mėnesių terminas, kai buvo įteiktas paskutinis perspėjimas susimokėti skolas.

“Klaipėdos hidrotechnikos” skola uostui už žemės nuomą sudaro apie 800 tūkst. litų.

Uosto direkcijos vadovas Eugenijus Gentvilas sako, kad greitai išnuomoti kelių hektarų kitam nuomininkui nepavyks.

Po sėkmingos metų pradžios Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija prognozuoja, kad šiemet pavyks krauti dešimtadaliu daugiau krovinių nei pernai. Anksčiau uosto direkcija prognozavo, kad šiemet krova augs 5 procentais.

Ketvirtadienį “Verslo žinios” rašo, kad šių metų pradžioje dviženklius krovos augimo rodiklius uostui pasiekti padėjo iš konkurentų perimti kroviniai, ekonomikos augimas ir palankiai jam susiklosčiusios aplinkybės: vežimų keliais leidimų trūkumas ir užšalę šiauriniai Baltijos uostai.

“Sugebėjome nukonkuruoti kitus uostus ir pritraukti dalį krovinių iš mūsų konkurentų”, – sakė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir administracijos direktorius Artūras Drungilas.

Krovos bendrovės nurodo, kad augimą pristabdyti gali neaiškumai dėl geležinkelių tarifų ir Rusijos krovinių tranzito per Baltarusiją.

Metų pradžioje Klaipėdai pavyko aplenkti jungtinį Talino uostą ir užimti lyderio pozicijas tarp Baltijos uostų. Šiam šuoliui įtakos turėjo atsigaunanti ekonomika, taip pat Rusijos ir Lenkijos vežėjų problemos dėl gabenimo leidimų. Pritrūkus leidimų vežti krovinius sausuma įmonės krovinius gabeno per Klaipėdos uostą.

Konsultacinės bendrovės iš Vokietijos “Inros Lackner” AG uosto plėtros galimybių studija rodo, kad patobulinus krovos bendrovių technologijas Klaipęs uostas galėtų krauti 52,9 mln. tonų per metus.

“Jei toliau eisime į infrastruktūros tobulinimą, giliavandenio uosto ateitis dar toliau nusikelia. Pirmiau padarykime viską, kas galima šios uosto akvatorijoje ir teritorijoje. Kai čia išsemsime, tada kalbėkime apie išorinio uosto statybą”, – sakė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas.

Omano saugumo pajėgos, palaikomos tankų, tačiau nenaudodamos jėgos, antradienį įtikino išsiskirstyti protestuotojus, kurie blokavo uostą Soharo miesto pramonės rajone ir pajūrio kelią, vedantį į sostinę Muskatą, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistai.

Ši operacija vyko taikiai, o Omano pajėgos atitraukė protestuotojus, budėjusius prie Žemės žiedo – svarbios sankryžos Sohare, kuriame sekmadienį per susirėmimus žuvo mažiausiai vienas protestuotojas.

Jungtinės Valstijos pirmadienį ragino savo sąjungininkę Omano vyriausybę išlaikyti santūrumą ir imtis reformų šalyje, užimančioje strategiškai svarbią padėtį prie Ormūzo sąsiaurio, per kurį eina judrus naftos tanklaivių laivybos kelias.

Saugumo pajėgos iš pradžių nustūmė protestuotojus nuo pagrindinio pajūrio greitkelio, jungiančio Muskatą su Soharu, esančiu už 200 kilometrų į šiaurės vakarus nuo sostinės.

Tačiau demonstrantai toliau neleido sunkvežimiams įvažiuoti į antrąjį pagal dydį šalies uostą ir netoliese esančias aliuminio bei naftos pramonės įmones, sakė vienas žurnalistas.

Prie Žemės sankryžos, kurioje protestuotojai budėjo pastarąsias tris naktis, buvo dislokuota šarvuotoji technika.

Pirmadienį šimtai demonstrantų šturmavo vieną policijos skyrių, o pareigūnai atsakė leisdami ašarines dujas, pasakojo AFP žurnalistas. Jis pridūrė, kad protestuotojai padegė gubernatoriaus namus ir prekybos centrą.

Į Omaną, kuriame neramumų anksčiau beveik nepasitaikydavo, taip pat atsirito protestų banga, šiuo metu krečianti kelias arabų valstybes ir išvertusi iš postų ilgamečius lyderius Tunise bei Egipte.

Protestuotojai Omane tvirtina nereikalaujantys, kad atsistatydintų sultonas Qaboosas bin Saidas (Kabusas bin Saidas), vadovaujantis šaliai nuo 1970 metų, tik prašantys mažinti nedarbą ir imtis reformų.

Tarptautinio Vilniaus oro uosto dviejų riedėjimo takų ir perono dangos rekonstrukcijai skirta 27,2 mln. litų paramos.

Transporto investicijų direkcija pranešė vasario 23 dieną pasirašiusi dvi sutartis, pagal kurias riedėjimo takų atnaujinimui skirta 2,9 mln. litų, o perono dangos rekonstrukcijai – 24,306 mln. litų Europos Sąjungos ir valstybės paramos.

Konkursą laimėjusi Vilniaus kelių ir inžinerinių tinklų tiesimo bendrovė “Fegda” pagal pernai lapkritį pasirašytą sutartį su oro uostu perono dangą atnaujins už 34,5 mln. litų.

“Fegdos” generalinis direktorius Žydrius Baublys BNS anksčiau teigė, kad darbus planuojama pradėti šių metų pavasarį, o baigti – lapkritį. Darbai bus finansuojami ES, valstybės ir oro uosto lėšomis.

Riedėjimo takus už 5,6 mln. litų atnaujins Suomijos kapitalo kelių tiesimo bendrovė “Lemminkainen Lietuva”, BNS pranešė TID Geležinkelių projektų skyriaus vedėjas Andrius Navickas.

Dviejų orlaivių riedėjimo takų rekonstrukciją, per kurią bus paklota apie 2,3 tūkst. kvadratinių metrų naujos dangos, ketinama baigti iki šių metų pabaigos.

Vilniaus oro uostas dabar turi 5 orlaivių riedėjimo takus, kurie veda į kilimo-tūpimo taką. Bus rekonstruojami vienas ilgasis ir trumpasis. Planuojama, kad ilgasis takas bus pratęstas iškeliant priešgaisrinę stotį.

ES parama skiriama iš 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos pagal Susisiekimo ministerijos administruojamą priemonę “Tarptautinių oro uostų keleivių terminalų išplėtimas, skrydžių saugos ir aviacijos saugumo priemonių diegimas”.

Klaipėdos uoste pradėtos naujojo krovinių ir keleivių terminalo statybos, nors šis projektas vis dar nesulaukia Europos Sąjungos (ES) paramos. 112,4 mln. litų vertės projektą įgyvendinanti Latvijos įmonė “Latvijas tilti” darbus numato baigti iki 2013-ųjų vasaros.

Naujojo terminalo statybą pradėti nelaukiant ES sprendimo dėl paramos nurodė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis. Tokiam ministro žingsniui pritarusi Viešųjų pirkimų tarnyba sutiko pakoreguoti trišalę sutartį su “Latvijas tilti”, pirmadienį rašo dienraštis “Lietuvos rytas”.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas neatmeta tikimybės, kad, uoste įgyvendinant kitus projektus, vien direkcijos turimų lėšų viskam gali neužtekti.

“Kol kas jų yra. Kaip bus, jei ES atmes paraiškas, nežinau – gal tektų apkarpyti kitų statybų sąmatas. Tačiau trypčioti vietoje būtų dar blogiau”, – sakė E.Gentvilas.

Jau pernai buvo užsimota į terminalą, kuris statomas koncernui “Achemos grupė” priklausančios įmonės Klaipėdos krovinių ir keleivių terminalo teritorijoje, investuoti apie 41 mln. litų, tačiau dėl įvairių nesklandumų panaudotas tik milijonas.

Pastačius terminalą, vienintelio šalies jūrų uosto prestižas Baltijos regione pakiltų: jis taptų patrauklesnis ne tik krovinių vežėjams, bet ir turistams. Keleivius ir automobilius su prekėmis į Klaipėdos uostą plukdančių rolkerių (“ro-ro” tipo laivų) srautas galėtų padidėti net 2-3 kartus.

5 Vas 2011 09:39 |Category:  Lietuvos verslas portalams

Šventosios uosto valymo konkursą, tikėtina, laimės Latvijos verslininkai – mažiausios kainos pasiūlymą pateikė Rygos hidrotechninių darbų įmonė BGS.

Antrojoje eilės vietoje yra Vidaus vandenų direkcija, trečiojoje – Vokietijos bendrovė “Jozef Mobius”, o ketvirtos konkurso dalyvės – “Hidrotechnikos” – pasiūlymas atmestas kaip neatitinkantis privalomų reikalavimų, rašo “Lietuvos žinios”.

“Atėjo verslininkai, kurie niekada anksčiau pas mus nedirbo, ir pateikė labai geras kainas. Sudaryta preliminari eilė pasiūlymų, šiuo metu vyksta jų vertinimas. Galiu pasakyti, kad geriausio pasiūlymo kaina nuo brangiausio skiriasi 3 kartus, siekia maždaug 1,3 mln. litų”, – sakė Klaipėdos uosto direkcijos direktorė Šventosios uosto reikalams Airida Čėsnienė.

Numatyta, kad valant Šventosios uostą bus išsiurbta 66 tūkst. kubinių metrų smėlio.

Klaipėdos uosto gilinimo konkurse mažiausia pasiūlyta kaina siekė 17 litų už kubinį metrą, o Šventosios uostą latviai sutiko išgilinti 5 litais pigiau. Minimaliomis sąnaudomis siekiama iki 3 metrų gylio išvalyti akvatoriją įplaukoje ir iki 2-2,5 metro – prie krantinių.

Pasak uosto vadovybės, nelaukdama ES lėšomis finansuojamo projekto pabaigos – maždaug 2016 metų pradžios, uosto direkcija leis dalį Šventosios uosto laikinai pradėti naudoti jau šią vasarą. Iki birželio pabaigos rangovai pritaikys tam vakarinę ir dalį rytinės krantinės, įrengs plaukiojančias prieplaukas žvejybiniams bei pramoginiams laivams švartuoti.

Laimėjusi kitą konkursą bendrovė “Hidrostatyba” už 2,948 mln. litų pritaikys Šventosios uostą mažiems laivams. “Hidrostatyba” yra sudariusi jungtinės veiklos sutartį su dar dviem partneriais – “Getelit” ir “Sweco hidroprojektu”.

A.Čėsnienė sakė, kad nugalėtojo pasiūlyta kaina buvo perpus mažesnė negu trečiojoje vietoje buvusios “Jozef Mobius”, o antra konkurse liko pernai į Klaipėdos uostą atėjusi bendrovė “Latvijas Tilti”.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Eugenijus Gentvilas teigia, jog uosto direkcijoje yra žmonių, su kuriais jis nenori dirbti.

Paklaustas, ar yra svarstomi klausimai dėl galimo darbuotojų atleidimo, kuris sietinas su neteisėta veikla, E.Gentvilas interviu dienraščiui “Klaipėda” teigė, jog dalis jų jau nebedirba.

“Uosto direkcijoje dar yra žmonių, su kuriais nenoriu dirbti, ir padarysiu taip, kad bus iškeltas klausimas – arba aš, arba jie. Kai kuriose pozicijose turime laikinai einančius pareigas žmones. Jie labai gerai žino, kas yra padaryta. Ir jie gerai žino, ką žinau aš. Negaliu nuslėpti kai kurių dalykų”, – kalbėjo E.Gentvilas.

Anot E.Gentvilo, įtarimų yra ir dėl jo pirmtako Sigito Dobilinsko.

“Džiaugiausi, kad neradau kokių nors blogų pirmtako veiksmų. Bet jie išlindo pernai gruodžio 15 dieną. Aš matau sąmoningus parašus. Yra 30 dokumentų, kuriuose teigiama, kad geležinkelis “Klaipėdos Smeltėje” yra nebereikalingas, ir jį reikia demontuoti. Vis tiek dedamas parašas, kad reikia statyti geležinkelį ir sumokėti pinigus. Sakyti, kad nežinojo, yra sudėtinga. Tai sakau su apmaudu”, – kalbėjo uosto vadovas.

Nesutarimų, pasak E.Gentvilo, kyla ir su bendrove “Klaipėdos hidrotechnika”.

“Jie paima ir parašo, kad Uosto direkcija jiems skolinga 6 mln. litų, o jie mums – pusę milijono. Pateikdami tokius duomenis, jie apgauna teismą. Vieną kartą jau išvengė bankroto byloje su “Hidroplius” pateikę melagingus duomenis. Kitą kartą ėjo į restruktūrizaciją su tokiais duomenimis, kuriuos mes paneigėme. Mums pavyko susipažinti su restruktūrizavimo bylos metmenimis. Teismas panaikino sprendimą leisti restruktūrizuotis. Jie vėl kreipėsi”, – kalbėjo E.Gentvilas.

Pasak jo, uostas “Klaipėdos hidrotechnikai” skolingas 3,5 mln. litų, o įmonė uostui – apie 12 mln. litų.

“Jei teisėsauga pasižiūrėtų normaliai, tai būtų pripažinta kaip sukčiavimas, dokumentų ir finansinės apskaitos klastojimas”, – sakė E.Gentvilas.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija nuo vasario 9 dienos iš užimamų pareigų atleido vyriausiąją finansininkę Beatą Kulevičiūtę, daugiau kaip 9 metus skaičiavusią milijonines uosto pajamas ir išlaidas.

Uosto direkcijos vadovas Eugenijus Gentvilas teigia atleidęs B.Kulevičiūtę todėl, kad vyriausioji finansininkė nevykdė jo nurodymų ir nepateikė paaiškinimų, kodėl vizavo kai kurias sutartis, pirmadienį rašo portalas ve.lt.

Anot E.Gentvilo, B.Kulevičiūtė vizavo sutarčių pakeitimus, pagal kuriuos bendrovėms “Klaipėdos hidrotechnika” ir “Lokys” per kelerius metus buvę išmokėti 9 mln. litų avanso, kai ankstesnėse sutartyse avanso mokėjimas nebuvo numatytas.

B.Kulevičiūtės taip pat buvo prašoma paaiškinti, kodėl ji derino ir vizavo sutartį tiesti geležinkelį bendrovės “Klaipėdos Smeltė” nuomojamoje teritorijoje. Dėl šios sutarties Klaipėdos apygardos prokuratūra yra pradėjusi ikiteisminį tyrimą.

Pasak uosto vadovo, vyriausioji finansininkė atsisakė pateikti paaiškinimus ir pasakė, kad kalbės tik su ikiteisminį tyrimą atliekančiu pareigūnu. Uosto direkcijos vadovas už atsisakymą vykdyti jo nurodymus parašė papeikimą, o nuo vasario 9 dienos B.Kulevičiūtė buvo atleista.

Klaipėdos jūrų uoste krenta ne tik krantinių statybų ar rekonstrukcijos kainos, į 2006 metų lygį grįžta ir gilinimo darbų įkainiai.

Konkursuose atsiradusios sąlygos konkurencijai ir ilgą laiką buvusio kone vienintelio uoste pageidaujamo rangovo “saulėlydis” – tokios įvardijamos pagrindinės kainų perversmo priežastys, rašo “Verslo žinios”.

“Dabar esame priartėję prie visų kaimyninių uostų pagal įkainius. Liepojoje vieną kubinį metrą kainuoja 17-19 litų, prieš gerus metus Antverpeno uoste valymo darbai kainavo apie 7-8 eurus už kubinį metrą. Man atrodo, kad artėjame prie gerų įkainių”, – vertino Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros ir plėtros direktorius Vidas Karolis.

Neseniai vykusiame konkurse kaina nukrito iki 17 litų. Artimiausiu metu Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija tikisi pasirašyti sutartį su uosto įplaukos kanalo tobulinimo ir Malkų įlankos gilinimo antrojo etapo konkurso laimėtoju, pasiūliusiu žemiausią kainą – Vokietijos kompanija, turinčia savo atstovybę Lietuvoje “Josef Mobius Bau-Aktien-gesellschaft”, uoste laimėjusia ne vieną konkursą. Ši iškasti apie 460 tūkst. kubinių metrų grunto ir atlikti kitus darbus atliks už maždaug 8 mln. litų. Skaičiuojamoji šių darbų kaina siekė 25 mln. litų.

Pasak uosto direkcijos, šie darbai yra tarsi įžanga didžiajam kanalo gilinimui iki 14,5 metro iki pat Malkų įlankos. Tuo pat metu kanalą numatoma paplatinti iki 150 metrų. Šio projekto metu teks iškasti apie 2,5 mln. kubinių metrų grunto, tad skaičiuojamoji kaina keliskart didesnė nei uosto tobulinimo projekto. Tačiau tikimasi, kad konkurencija ir čia kainas apkarpys.

“Įsivaizduoju, kad kai kurie dalyvauja konkurse nepretenduodami laimėti, o pasižiūrėdami, ar viskas gerai Klaipėdoje, ar verta kada nors rimtai sudalyvauti. Ateina, susipažįsta su procedūromis. Greičiausiai tai yra žvalgyba, kas mus labai džiugina – žvalgykitės”, – sakė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas.

Klaipėdos uostas vis nesulaukia žinių dėl Europos Sąjungos (ES) paramos keleivių ir krovinių terminalo projektui – jei krantinių ir prieplaukos statybą tektų finansuoti vien uosto lėšomis, neatmetama galimybė, kad investicijas teks karpyti kitiems uosto projektams.

Nežinia dėl ES paramos terminalo infrastruktūrai tęsiasi jau daugiau nei metus. Dabar įvertinimo arba galutinio atsakymo dėl paramos laukiama kovo pradžioje, trečiadienį rašo dienraštis “Verslo žinios”.

Iš pat pradžių ES atstovams kliuvo žemės nuomos uoste reikalai, mat gerokai anksčiau atsirado žemės nuomininkas nei pradėtas projektas. Uosto direkcija jau trečią kartą atsakė į ES pateiktus kone tokius pačius klausimus kaip ir anksčiau, pateikė paprašytus patikslinimus.

Pasak uosto direkcijos generalinio direktoriaus Eugenijaus Gentvilo, šiuo atveju blogiausias dalykas yra laiko gaišinimas. Anot jo, yra padaryta kai kurių išlygų, tenkinančių ES pastabas – sutrumpintas žemės nuomos terminas nuo 50 m. iki 25 metų.

“Reikia pripažinti, kad iš pat pradžių Lietuvoje buvo blogai pradėta įgyvendinti šį projektą. Pirmiau atsirado žemės sklypo nuomininkas, o tik paskui pradedama statyba. Bet negaliu nieko kaltinti, nes tas nuomininkas įsigijo anksčiau ten veikusios įmonės akcijas ir paveldėjo teisę į žemės nuomą”, – sakė E.Gentvilas.

Susisiekimo ministro nurodymu buvo nuspręsta keleivių ir krovinių terminalo infrastruktūros darbus pradėti dar pernai lapkritį uosto direkcijos lėšomis, kol neaišku dėl ES paramos. Konkursą laimėjęs rangovas “Latvijas tilti” yra įsipareigojęs krantines ir prieplauką per pustrečių metų pastatyti už 112,5 mln. litų.

Anot E.Gentvilo, jei uosto direkcija neturės finansinių išteklių, gali sustabdyti darbus, būtų koreguojami objekto pastatymo terminai. Neabejojama, kad jei terminalo infrastruktūra bus kuriama vien uosto direkcijos pinigais, tektų karpyti kai kuriuos kitus uosto projektus.

“Šiandien mūsų srautai dar subalansuoti, lyg ir neatsitiktų baisi tragedija. Tačiau jei atsirastų didesnių projektų, mums pinigų gali pradėti trūkti. Tada pirmiausia jų pristigtų keleivių ir krovinių terminalo akcininkių – “Achemos grupės” ir “Begos” – objektams. Dėl to neturėtų kentėti kitos uosto kompanijos”, – teigė E.Gentvilas.