Lietuvos ir Ukrainos institucijos siekia didinti traukinio “Vikingas” apkrovą tranzitiniais kroviniais, tačiau Odesos uostą paralyžiavusi masinė konteinerių patikra vargu ar padės stiprinti Klaipėdos transporto koridoriaus įvaizdį.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir administracijos direktorius Artūras Drungilas sako, kad “Vikingas” šiandien naudingas tik Baltarusijai, pirmadienį rašo dienraštis “Lietuvos žinios”.

“Manau, Ukraina nesinaudoja Klaipėdos uostu dėl to, kad turi savų uostų. Be to, šalies prekyboje dažniau naudojamas autotransportas negu geležinkeliai”, – dėstė A.Drungilas.

Pernai “Vikingu” gabenta dešimtadaliu daugiau konteinerių nei užpernai – 41,804 tūkst. TEU: Odesos kryptimi – 21,846 tūkst. TEU, į Klaipėdos pusę -19,958 tūkst. TEU. Iš Baltarusijos į Ukrainą vežta 4,060 tūkst. TEU.

Lietuvos, Baltarusijos ir Ukrainos geležinkelių bendrovių bei Klaipėdos ir Odesos uostų sumanytas traukinio “Vikingas” projektas gyvuoja nuo 2003-iųjų. Europos Komisija 2009 metais Vilniuje vykusiame pirmajame Europos ir Azijos transporto ministrų forume paskelbė “Vikingą” geriausiu organizaciniu požiūriu pastarojo dešimtmečio krovinių gabenimo projektu.

Pernai iš Ukrainos į Klaipėdą nebuvo atvežta nė vieno konteinerio, o iš Klaipėdos į Ukrainą išgabenta 1 tūkst. TEU

2010 metais trys Ukrainos uostai -Odesos, Iljičiovsko ir Mariupolio -perkrovė 659,6 tūkst. TEU, arba 27,6 proc. daugiau negu 2009-aisiais. Tuo metu Klaipėdos uoste perkrauta mažiau nei pusė šio kiekio – 294 tūkst. TEU.

Trąšas krauti besispecializuojantis Birių krovinių terminalas (BKT) didėjant per įmonę gabenamų baltarusiškų kalio trąšų srautui šiemet į pajėgumų plėtrą planuoja investuoti 37 mln. litų.

Pernai BKT krovinių apyvarta padidėjo maždaug 70 proc. iki 2,7 mln. tonų, šiemet terminalas prognozuoja dar apie proc. didesnį trąšų srautą, kurį turėtų lemti ilgalaikė sutartis su Baltarusijos įmone “Belaruskalij” ir nauji klientai, trečiadienį rašo dienraštis “Verslo žinios”.

“Dėl to, ką padarėme pernai, ir šiemet, įvykdę visas planuojamas investicijas, lapkritį jau turėsime dvigubą pajėgumą. Dabar 2,8 mln. tyra maksimali mūsų riba, o su dar vienu sandėliu turime iki 3 mln. tonų rezervą, bet pastebimas krovos padidėjimas be naujų investicijų jau būtų negalimas”, – teigė BKT generalinis direktorius Vidmantas Dambrauskas.

Praėjusių metų pabaigoje įmonė pradėjo naudoti naują, 18 tūkst. tonų talpos sandėlį ir savo sandėlių ūkį išplėtė iki maždaug 60 tūkst. tonų. Šiemet BKT ketina pasistatyti dar vieną 27 tūkst. tonų talpos sandėlį, investuoti į krovos įrangą, terminalo nuomojamoje teritorijoje uosto direkcija yra numačiusi geležinkelio plėtrą.

Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis teigia, kad valstybės investicijos į Klaipėdos jūrų uosto infrastruktūrą nėra dovana privačioms uoste dirbančioms krovos bendrovėms ir jų verslui plėtoti.

Pasak E.Masiulio, valstybės lėšos, skiriamos uosto plėtrai, yra adekvačios toms pajamoms, kurias valstybė gauna iš krovos kompanijų, ketvirtadienį rašo dienraštis “Vakarų ekspresas”.

“Šį klausimą vertinu kompleksiškai. Nebūtų Klaipėdos uosto, labai daug įmonių irgi neliktų, jos nemokėtų mokesčių į valstybės biudžetą. Tos investicijos pasiteisina ir grįžta per įvairiausius mokesčius į valstybės biudžetą”, – tvirtino E.Masiulis.

Anot jo, nereikia manyti, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavos yra visas uosto indėlis į valstybės ekonomiką. Su Klaipėdos uostu yra susijęs labai didelis darbo vietų skaičius, darbuotojai moka gyventojų pajamų mokesčius į biudžetą, “Sodros” mokesčius, įmonės taip pat moka mokesčius

“Kitas dalykas, turi būti nustatyti valstybės investicijų atsiperkamumo kriterijai. Negali būti taip, kad valstybė investuoja, o krovos kompanijai staiga nebereikia, pavyzdžiui, geležinkelio bėgių, nes pasikeitė jos savininkas ir plan

Į Klaipėdos uostą 2010-ųjų pabaigoje atgabenta NATO krovinių siunta konteineriuose iš uosto turėtų pajudėti iki sausio vidurio, teigia bendrovės Klaipėdos konteinerių terminalas, perkraunančios NATO krovinius, vadovas.

“Tikimės, kad iki sausio vidurio jie bus saugiai išgabenti ir sėkmingai pasieks Afganistaną”, – BNS sakė Vaidotas Šileika. Jis pridūrė, kad jau yra gautas leidimas gabenti krovinius per Baltarusiją.

Jo teigimu, šiuo metu sandėliuose saugomi 75 konteineriai. Klaipėdos uostą gruodį pasiekė dvi bandomosios NATO krovinių siuntos konteineriuose. Pirmoji, anot V.Šileikos, atkeliavo iš Vokietijos, o antroji – iš Didžiosios Britanijos.

Kiek NATO krovinių šiemet iš viso gali būti gabenama per Klaipėdą, V.Šileika kol kas nesiryžo prognozuoti.

“Sunku atsakyti. Neturiu kol kas informacijos dėl kitų krovinių”, – teigė jis.

Anot jo, pirmiausiai bus siekiama išsiaiškinti, ar bandomųjų partijų siunta sėkmingai pasiekė Afganistaną. Pasak V.Šileikos, tik vėliau gali būti priimti konkretūs sprendimai.

Anksčiau svarstyta, kad šiemet NATO krovinių srautas per Klaipėdos uostą gali siekti iki 8 tūkst. TEU.

Pasak Klaipėdos jūrų uosto direktoriaus Eugenijaus Gentvilo, Lietuva prieš kelerius metus pražiopsojo galimybę gauti NATO tranzitą ir jis – 11 tūkst. konteinerių per metus – atiteko Latvijai.

Bendrovei “Lietuvos geležinkeliai” planuojant labiau išnaudoti Šeštokų stotį ir Lenkijos kryptimi gabenti kur kas daugiau krovinių, vežėjų automobiliais asociacija “Linava” konkurencijos nesibaimina, tuo tarpu Klaipėdos krovos bendrovės geležinkelininkų planus stebi įdėmiai, rašo “Verslo žinios”.

“Lietuvos geležinkeliai” paskelbė, kad numatoma plėtra jau 2012 metais leis tikėtis bendro krovinių srauto per Šeštokus padidėjimo iki 3,5 mln. tonų.

Geležinkelininkus domina birūs kroviniai ir sunkūs konteineriai, o pagrindinis tikslas yra išjudinti srautus. Anot jo, atsiranda poreikis birius krovinius vežti iš Rytų į Vakarus, ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Rusijos. Čia turėtų pasitarnauti europinė geležinkelio vėžė, kuri 2014 metais nuo Lenkijos sienos turėtų pasiekti Kauną.

“Šiuo koridoriumi yra pakankamas krovinių srautas ir jis turi tendenciją didėti”, – kalbėjo įmonės Krovinių vežimo direkcijos direktoriaus pavaduotojas plėtrai Saulius Stasiūnas

Vežėjų asociacijos “Linava” vadovo Algimanto Kondrusevičiaus geležinkelininkų investicijos ir užmojai negąsdina.

“Jie mums nėra konkurentai, nes mūsų krovinių nomenklatūra visiškai kita, dėl jos su mumis geležinkelininkai negali konkuruoti, kaip mes negalime konkuruoti dėl birių, generalinių krovinių, metalo transportavimo ir pan.” – kalbėjo A.Kondrusevičius. Jis nurodo, kad vargu ar geležinkelis perims ženklesnį kiekį konteinerių, nes neturi jų grąžinimo ar mainų sistemos.

Nemažada dalis per Klaipėdos uostą atgabenamų krovinių konteineriais skirta Lietuvos rinkai, dalis išvežama į Baltarusiją ir Rusiją, kitas šalis. Lenkijos kryptimi iš uosto keliauja nedideli, pavieniai kiekiai konteinerių.

“Yra projektų, tam tikra produkcijos dalis kitąmet gali būti pradėta iš Lenkijos transportuoti per Klaipėdą. Yra skaičiuojamas gabenimo būdas – sausuma geležinkeliu arba jūriniu transportu”, – sako Klaipėdos konteinerių terminalo generalinis direktorius Vaidotas Šileika.

Geležinkelių plėtros planai gali sudaryti konkurenciją uostui dėl naujų krovinių. Planuojamas konteinerių sandėliavimo kiekis – 50 tūkst. vienetų, anot V.Šileikos, yra ganėtinai nemažas – tai sudaro apie 15-18 proc. viso Klaipėdos uoste perkraunamų konteinerių kiekio.

“Tai yra nemaži kaip geležinkelių sausumos terminalo pajėgumai, nes Lietuva nėra didelė ir didelio potencialo nėra. Visada į tokius dalykus žiūrime kaip į galimą konkurenciją uostui. Manome, kad tai gali nuimti dalį krovinių nuo Klaipėdos uosto”, – galimą konkurenciją įžvelgia V.Šileika.

“Lietuvos geležinkeliams” Šeštokuose vystant biriųjų krovinių terminalą, per kurį numatoma į Lenkiją vežti ir skaldą iš Lietuvos karjerų, buvęs Lietuvos karjerų asociacijos prezidentas ir įmonės “Žvyro karjerai” generalinis direktorius Skirmantas Skrinskas sako, kad toks poreikis būtų.

“Tai paskatintų Lietuvos eksportą, o jis dabar – Lietuvos ūkio lokomotyvas. Lietuviai į Lenkiją galėtų vežti žvirgždo, dolomito skaldą”, – svarsto S.Skrinskas.

“Dolomito” generalinis direktorius Antanas Bartulis dėsto, kad įmonei Lenkijos rinka įdomi ir jau žengiami žingsniai norint ten tiekti savo produkciją – praėjusių metų pabaigoje Lenkijoje įmonė sertifikavo savo produktus.

“Turėjome ir keletą kontaktų su potencialiais partneriais, pavasarį ketina paimti mūsų produkcijos pavyzdžius, išbandyti skaldą. Be to, Lenkijoje dirba nemažai kelių tiesimo įmonių iš Lietuvos, įsteigusių ten savo ar bendras su lenkais bendroves, todėl ekonominis fonas palankus. “Lietuvos geležinkelių” iniciatyva sveikintina, jie konsultavosi su mumis, ir mes nurodėme, kad toks perkrovimo taškas būtų įdomus ir realus”, – sakė A.Bartulis.

Geležinkelininkai nurodo, kad tikintis pritraukti naujų klientų, Vakarų Europos valstybėms Šeštokų pasienio stotyje ženkliai sumažinti krovos ir su ja susijusių darbų mokesčiai – iki 68 proc. konteinerių, medienos, krovinių ant padėklų krovos mokesčiai, 33 proc. – mokestis už krovinių sandėliavimui suteikiamą plotą atvirose aikštelėse. Suvienodintas ir iki 82 proc. sumažintas mokestis už muitinės procedūras.

Klaipėdos jūriniam slėniui numatoma skirti per 240 mln. litų investicijų, trečiadienį rašo “Lietuvos žinios”.

Lietuvoje kuriamų integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) stebėseną atliks “Technopolis Consulting Group” ir “Ernst & Young” konsorciumas.

“Vienas svarbiausių slėnių stebėsenos grupei keliamų uždavinių – reikliai prižiūrėti slėnių kūrimo procesą ir teikti patarimus bei rekomendacijas. Tarptautinis konsorciumas pradeda dirbti būtent dabar, kai prasideda didieji slėnių steigimo darbai. Patyrę tarptautiniai ekspertai, perteikdami savo “know-how”, išmokys Lietuvos ekspertus, o šie ilgainiui perims slėnių ir jungtinių tyrimo programų priežiūrą”, – teigė švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė.

Jūrinio slėnio tikslas – patobulinti studijų programas, sukurti Klaipėdoje stiprų konsultacijų centrą, traukiantį užsienio investicijas į dvi pagrindines mokslo kryptis – jūros aplinkos tyrimus ir jūrines technologijas.

Bus pastatytas tyrimų laboratorijų pastatas, nupirkta įranga, įsigytas mokslinių tyrimų laivas, įrengtos studijų laboratorijos, atnaujintos gamtos tyrimų lauko bazės Ventėje ir Juodkrantėje, modernizuotas Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos treniruoklis. O Žuvininkystės tyrimų laboratorijos bazėje, Kopgalyje, ketinama atidaryti eksperimentinę žuvininkystės ir jūrinės akvakultūros laboratoriją, tenkinančią regiono mokslo poreikius.

Jūriniame slėnyje mokslininkams numatoma įsteigti 60 darbo vietų.

Lietuvoje kuriami 5 aukštųjų technologijų mazgai – integruoti mokslo, studijų ir verslo slėniai: Jūrinis – Klaipėdoje, “Nemunas” ir “Santaka” – Kaune, “Saulėtekis” ir “Santara” – Vilniuje. Švietimo ir mokslo ministerija paskelbė, kad nuo sausio pradžios darbą pradeda slėnių stebėsenos grupė, sudaryta iš tarptautinių inovacijų ir technologijų plėtros ekspertų.

Klaipėdos jūrų uostas šiais metais perkrovęs daugiau kaip 30 mln. tonų įvairių krovinių, kitąmet galėtų priimti apie 37,2 mln. tonų krovinių, teigia uosto generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas.

“Kitais metais tikimės panašios, gal net šiek tiek didesnės apyvartos. Kai kurios kompanijos jau pasirašė sutartis dėl naujų krovinių. Manau, kad Klaipėdos uostas galėtų priimti apie 37,2 mln. tonų krovinių, bet tai nėra galutinė riba”, – “Lietuvos rytui” sakė E.Gentvilas.

Anot jo, iki 2030 metų, išnaudojus esamus pajėgumus, krovinių apyvarta galėtų padidėti net iki 45 mln. tonų.

“Šiemet sulaukėme daugiau laivų ir krovinių, nes sumažinome uosto rinkliavas.

Buvo sėkmingai įvykdyta dugno valymo ir gilinimo programa. Uosto įmonės irgi nesnaudė -įsigijo našesnių mechanizmų, tobulino technologijas”, – sakė E.Gentvilas.

Anot jo, geležinkeliai vis dėlto tebėra silpnoji grandis: atplaukus didesniems laivams, uosto prieigose susitvenkia vagonai, cisternos, tačiau rekonstruojamos per gatves nusidriekusios geležinkelio atšakos, “Draugystės” stoties kelynas, bus atnaujinta ir Pauostęs geležinkelio stotis.

E.Gentvilo teigimu, naujoms statyboms šiemet skirta 180 mln. litų, tačiau realiai investuota apie 100 mln. litų, nes investicijas stabdė teismai, kuriems skųsti konkursų rezultatai.

Anot jo, šiuo metu jau statomas naujas 114 mln. litų vertės keleivinių laivų ir krovinių terminalas, o kitąmet bus pradėtas 52 mln. litų vertės įmonės “Bėga” krantinių, kurios pailgės dvigubai rekonstravimo projektas. Bus investuojama į Klaipėdos konteinerių terminalo, įmonės “Klaipėdos Smeltė” krantinių statybas.

E.Gentvilo teigimu, jei baltarusiai sumanytų per Klaipėdą eksportuoti Venesuelos naftą, pagrindinei šios įmonės “Klaipėdos nafta” tiekėjai “Orlen Lietuva” galbūt tektų ieškoti naujų perkrovos vietų, tačiau Venesuelos nafta Klaipėdos uostui nėra itin pelningas krovinys.

Vakarų laivų gamyklos generalinis direktorius Arnoldas Šileika teigia, kad Lietuvai pavyko išsilaikyti Europos laivų statytojų žemėlapyje ir likti didžiausią laivų statybos pajėgumą turinčia Baltijos šalimi, rašo “Verslo žinios”.

Anot A.Šileikos, Vakarų laivų gamyklos 2011 metų užsakymų portfelis dar yra formuojamas.

“Pusmečiui tikrai užsitikrinome visą apkrovą, esame pasirašę kai kurias sutartis, kurios galėtų įsigalioti po atitinkamų procedūrų. Manau, kad po artimiausių poros mėnesių galėsime sakyti, kad turime užsakymų visiems 2011-2012 metams”, – interviu “Verslo žinioms” sakė A.Šileika.

Anot jo, sunkmečiu Europoje šiame sektoriuje vyrauja protekcionizmas.

“Kitose šalyse yra palankių laivų finansavimo schemų, suteikiančių nemažai pranašumų ir finansinį palaikymą. Deja, Lietuvoje to nėra. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl prieš keletą metų įkūrėme įmonę Norvegijoje su savo partneriais, kad galėtume pasinaudoti Norvegijoje esančiomis finansinėmis priemonėmis”, – kalbėjo įmonės vadovas.

“Yra dar kitų planų, kad neatsitiktume nuo pirmaujančių laivų statyklų Europoje, kad išlaikytume tempą, bet kol kas jų dar nenorime atskleisti. Yra idėjų, kaip tą konkurencingumą didinti ir užtikrinti įmonės apkrovą keleriems metams į priekį”, – kalbėjo A.Šileika.

Anot jo, įmonė susiduria ir su problema kaip rasti darbuotojų – kiek anksčiau pradėjus didžiausią pasaulyje dujomis varomą keltą, vien šiam projektui prireiks iki 200 papildomų darbuotojų, o kitąmet visoms Vakarų laivų gamyklos įmonėms reikės dar apie 500 žmonių.

Vieninteliame Lietuvos jūrų uoste 2010-aisiais perkrauta daugiausiai krovinių per visą jo istoriją.

Premjeras Andrius Kubilius neseniai pasiūlė paprastą būdą, kaip Klaipėdą vėl padaryti pirmaujančiu Baltijos šalių uostu (2008 m. Lietuvos jūrų uostas jau buvo iškovojęs lyderio poziciją). Pasirodo, nereikia tam milijoninių investicijų – užtektų prie uosto krovos bendrovių rezultatų pridėti į Būtingės plūdurą išpumpuojamą tanklaiviais atgabentos žalios naftos kiekį. To su kaupu užtektų, kad Klaipėdos rezultatai viršytų šiuo metu pirmaujančio jungtinio Talino uosto krovos rodiklius.
Uosto vadovai šypsodamiesi “apsvarstė” premjero pasiūlymą, tačiau užsiėmė rimtesniais darbais. Ir nors šįmet estų aplenkti nepavyko, 31 mln. tonų krovinių visus nuteikė optimistiškai. Pagaliau įstojome į išsvajotąjį “30 mln. tonų klubą”, kuris prieš pat nosį užtrenkė duris 2008-aisiais.

Fenikso sindromas

Po jų Klaipėdos uosto laukė sunkūs 2009-ieji, nors neseniai paskelbti “Eurostato” duomenys rodo, kad kitiems uostams jie lėmė dar daugiau praradimų. Klaipėdos uostas tuomet neteko 6,7 proc. krovinių (arba 5,6, skaičiuojant kartu su Būtingės krova), o Kaliningradas – beveik penktadalio. Didžiausi šiame Baltijos regione Sankt Peterburgo ir Primorsko uostai, kartu paėmus, – 15,9 proc. krovinių. Nesidžiaugė 2009-aisiais ir kiti Europos milžinai: Hamburgas neteko 20 proc., Antverpenas – 17 proc., Roterdamas – 10 proc. krovos.
Ir tik išsišokėlis Talino uostas per krizę sugebėjo pritraukti 8,7 proc. daugiau krovinių. Šįmet dar 16,5 proc. padidinęs krovos apimtis, Estijos uostų flagmanas užtikrintai pranoko kitus Baltijos šalių konkurentus. Net 80 proc. Talino uosto krovinių yra tranzitiniai. Klaipėdos uosto krovos struktūroje tokių krovinių tėra 40 proc.
2010-ųjų pradžioje dar sunkiai būtume radę orakulų, drįstančių prognozuoti Klaipėdai naujus rekordus. Paties uosto analitikai apie įmanomus rekordinius rezultatus viešai prabilo tik pavasarį, padrąsinti viršun besistiebiančių grafikų kreivių. Vis dėlto teorija, kad iš krizės gniaužtų pirmosios išsivaduos tranzitinio transporto sistemos, aptarnaujančios guviau nei mūsiškė atsigaunančias kaimynų rinkas, pasitvirtino.
Už rekordinę metinę krovą Klaipėdoje turėtume būti dėkingi kaimynų, pirmiausia savų uostų neturinčios Baltarusijos, prekybiniams ryšiams. Šios šalies tranzitas Klaipėdoje padidėjo beveik trečdaliu. Be tradicinių kalio trąšų, šįmet per Klaipėdą aktyviau keliavo kaimynų gaminama ratinė technika. Be to, Lietuvos uostą maitino Baltarusijai skirti kitų siuntėjų kroviniai, pavyzdžiui, garsioji nafta iš Venesuelos arba stambiagabaričiai įrengimai, gabenami į Kinijos statybos rangovų Baltarusijoje vykdomas gamyklų ir elektrinių statybas.
Kadangi dėl tokių tranzito krovinių visuomet tarpusavyje aršiai pešasi keletas Baltijos uostų, galima teigti, kad šįmet sustiprėjęs Lietuvos ir Baltarusijos politinis dialogas Klaipėdoje turėjo teigiamų atgarsių.

Gamta buvo palanki

Teigiamos įtakos krovos rezultatams turėjo ir šiaurinėje uosto dalyje, kur kraunami tanklaiviai bei trąšovežiai, užtikrinta maksimali 13 metrų laivų grimzlė. Tam iš laivybos kanalo teko išsiurbti per pusantrų metų susikaupusias sąsiaurio srovių sąnašas ir ištraukti ankstesnių uosto gilintojų paliktus akmenis.
Laivų eismo tarnybos viršininkas Adomas Alekna neslepia, kad ir gamta šįmet uostui buvo palanki: mažiau būta dienų, kai dėl nepalankių oro sąlygų locmanai negalėdavo įvesti laivų arba prie krantinių jau prišvartuotuose laivuose tekdavo stabdyti krovos darbus.
Tačiau pasiektas rezultatas nereiškia, kad Klaipėdos uostas išnaudojo visus rezervus: manoma, kad nestabdant investicijų nei pačiame uoste, nei jį su sausumos užnugariu siejančiuose geležinkeliuose po dešimtmečio klaipėdiečiai galėtų priimti ir 45 mln. tonų krovinių.
“2010-ieji buvo sėkmingi dėl to, kad dirbome susitelkę, iš anksto suplanavę, kaip ką daryti. Žinoma, tai nėra vien uosto direkcijos nuopelnas, bet ir krovos, ekspedijavimo, agentavimo kompanijų, “Lietuvos geležinkelių” bei kitų partnerių bendro darbo rezultatas. Galiu patikinti, kad panašiai dirbdami prieš kitus Naujuosius taip pat galėsime vieni kitus sveikinti su puikiais rezultatais ir didėjančiu indėliu į atsigaunančią Lietuvos ekonomiką”, – teigia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas.

Klaipėdos jūrų uostas pasirašė 16,3 mln. litų vertės sutartį dėl dalies krantinės prie Klaipėdos konteinerių terminalo statybos ir kranto tvirtinimo Malkų įlankoje su Latvijos statybos įmone BMGS, pagal jungtinės veiklos sutartį veikiančia kartu su Gargždų statybos įmone “Hidrostatyba”.

Sutartis pasirašyta po to, kai teismas pripažino, kad verslininko Pranciškaus Jurgučio valdoma restruktūrizuojama bendrovė “Lokys” iš konkurso pašalinta teisėtai.

16,314 mln. litų vertės sutartis pasirašyta trečiadienį, o darbus planuojama baigti per metus, pranešė uostas.

“Jeigu ne ieškovo pretenzijos, šią uostui svarbią sutartį galėjome pasirašyti dar šių metų rugpjūčio mėnesį”, – pranešime spaudai teigė uosto generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas.

Birželio 21 dieną įvykusiame konkurse buvo pateikti septyni pasiūlymai. Mažiausią kainą – 16,26 mln. litų – pateikusio “Lokio” pasiūlymas buvo atmestas, nes neatitiko konkurso reikalavimų.

Bendrovė šį uosto sprendimą apskundė Klaipėdos apygardos teismui, kuris vėliau pripažino, kad “Lokys” iš konkurso pašalintas teisėtai. Teismas pripažino, jog uostas pagrįstai aiškinosi restruktūrizuojamo “Lokio” mokumą ir pajėgumą atlikti darbus, nes jis turėjo nemokios įmonės požymių.

Pastatyta krantinė bus 290 metrų ilgio, gylis šalia jos sieks 10 metrų Ši krantinė bus skirta pietinėje uosto dalyje sparčiai augančiam konteinerių srautui apdoroti, o sutvirtintas kanalo krantas užtikrins Smeltės pusiasalio krantų pastovumą, išgilinus Malkų įlanką.

+370 5 2058524 begin_of_the_skype_highlighting              +370 5 2058524

Kitąmet Klaipėdoje turėtų būti pradėta statyti nauja prieplauka mažiesiems pramoginiams laivams.

Jau yra parengtas mažųjų ir pramoginių laivų prieplaukos, kurią numatoma statyti pietinėje uosto dalyje, techninis projektas bei atlikta jo ekspertizė. Planuojama, kad kitų metų pradžioje bus paskelbtas konkursas statybų rangovui parinkti, rašo “Verslo žinios”.

“Matome, kad prieplauka kainuos brangiau, nei manyta anksčiau. Vis tiek nusprendėme projektą vykdyti, o kainos, tikimės, kris konkurso metu”, – teigė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas.

Atlikus techninį projektą, išaiškėjo, jog beveik 400 vietų prieplaukos statyba gali kainuoti 40 mln. litų ar daugiau.

“Atsiranda dar vienas darbas, kurio nebuvome numatę – reikės išgilinti kanalą, kuris bus reikalingas prieplaukai. Tad projektas gali kainuoti ir 50 mln. litų”, – teigė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros ir plėtros direktorius Vidas Karolis.

Po rekonstrukcijos kitą vasarą jachtas jau priims ir jachtklubas Smiltynėje. Uostamiestyje atsiras galimybė iš viso švartuoti beveik 800 laivelių.

Finansinių sunkumų slegiamos statybų įmonės “Klaipėdos hidrotechnika” valdybos pirmininkas Pranciškus Jurgutis pripažintas kaltu bandęs papirkti Klaipėdos jūrų uosto vadovą Eugenijų Gentvilą, rašo “Lietuvos rytas”.

Pirmadienį Klaipėdos apylinkės teismas konstatavo, kad 56 metų P.Jurgutis, tikėdamasis sulaukti savo verslui palankių sprendimų, E.Gentvilui pasiūlė 200 tūkst. litų kyšį.

Už tai teisiamajam skirta dveji metai nelaisvės. Bet atsižvelgus į tai, kad verslininkas anksčiau nebuvo teistas, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams.

Pernai rugpjūtį E.Gentvilo kabinete apsilankęs P.Jurgutis paliko lapelį, kuriame pats įrašė 100 tūkst. 200 tūkst. litų sumas.

E.Gentvilas suprato, jog verslininkas jam siūlo kažkokį atlygį už tai, kad “Klaipėdos hidrotechnikai” būtų sudarytos palankios sąlygos darbuotis uoste.

“Raštelyje buvo nurodyta ir viena krovos įmonė, kurios teritorijoje turėjo dirbti P.Jurgučio įmonė. Pamaniau, kad verslininkas šiaip mane tikrina, siekia papirkti arba tiesiog šantažuoja, todėl kreipiausi į Specialiųjų tyrimų tarnybą”, – teisme aiškino E.Gentvilas.

“Tai nebuvo kyšio siūlymas. Tada mes su E.Gentvilu kalbėjome apie bendrus reikalus, apie galimą ilgalaikę finansinę paramą liberalios krypties politinėms partijoms. Liberalų sąjūdžiui anksčiau buvome pervedę 20 tūkstančių litų”, kaltinimų kratėsi P.Jurgutis.

Tačiau teismas šiais teisiamojo žodžiais nepatikėjo.

“Neigdamas kaltinimus, kurdamas gynybos versijas teisiamasis tik apsunkino savo padėtį”, – pažymėjo bylą nagrinėjusi Klaipėdos apylinkės teismo teisėja Edita Lapinskienė.