Ekonominė diplomatija – tai viena iš Lietuvos diplomatinės tarnybos funkcijų, kuri mūsų šalyje vis plačiau ir garsiau buvo prisiminta 2014 m. Rusijai įvedus prekybos embargą Europos ir jos sąjungininkų gaminiams.

Simonas ŠATŪNAS, URM Išorinių ekonominių santykių departamento direktorius

„Kartu su jūsų prekybos rūmais norėtume surengti Lietuvos informacinių technologijų sekretoriaus B2B renginį“; „Žinome, kad jūsų kompanija analizuoja gamybinės plėtros galimybes Rytų Europoje. Gal jus sudomintų specialusis Lietuvos paskatų paketas, kurio jums negalėjo pasiūlyti konsultantai iš privataus sektoriaus?“; „Būtume dėkingi, jei galėtumėte pasidalyti detalesne informacija apie šių IT paslaugų pirkimą. Mes turime puikių įmonių Baltijos regione, kurios jus nustebins kainos ir kokybės santykiu“; „Gal jau žinote, kada į Lietuvą atvyks jūsų institucijos veterinarijos ir sanitarijos inspektoriai patikrinti mūsų X ir Y įmonių?“; „Ši žiema buvo tikrai labai šalta, tačiau štai nuotrauka, kurioje aiškiai matyti, kad Klaipėdos uostas ir vėl nebuvo sukaustytas ledo, o krovos terminalai išplėtė krovos pajėgumus.“

Tai tik iliustracija, apie ką užsienyje kalba Lietuvos ambasadoriai, diplomatai ir komercijos atašė su kitų šalių įmonių C lygio vadovais, ministerijų, žiniasklaidos bei verslo struktūrų atstovais. Tai ir yra Lietuvos ekonominės diplomatijos praktika arba metodai, kuriuos derėtų sugrupuoti į keturias plačias sritis:

Ekonominė žvalgyba ir analizė;

Ekonominių „draugų“ ir kontaktų rato būrimas;

Ekonominių pristatomųjų renginių organizavimas;

Patarimai Lietuvos įmonėms, „durų atvėrimas“ ir pagalba kebliose situacijose.

Lietuvos ekonominės diplomatijos veiklą būtina skirti į 3 funkcines kryptis: 1) tiesioginių užsienio investicijų paieška, 2) prekių ir paslaugų eksporto skatinimas, 3) ekonomiškai patrauklios šalies įvaizdžio stiprinimas. Ir reikia pripažinti, kad šių funkcijų sėkmę lemia profesionalios partnerystės.

Partnerystė Nr. 1 – investicijų pritraukimas. Skan-dinavijos, Vokietijos, JAV, Jungtinės Karalystės rinkose Lietuvos ambasados kreipiamos „medžioti“ galimas įmonių relokacijas į Rytų ir Vidurio Europą, t.y. siekiame kaip galima daugiau dėmesio skirti tiesioginių „green field“ investicijų, orientuotų į eksportą ir naujų darbo vietų Lietuvoje kūrimą, paiešką. Neabejotinai tam reikalingas stiprus ir kokybiškas Lietuvos „privalumų“ parengimas ir pristatymas. Tik sustiprinę partnerystę su „Investuok Lietuvoje“ komanda, pasirengę patrauklius „investicinius paketus“ atversime kompanijų sprendimų priėmėjų kabinetų duris.

Galima vadovautis strategija „spray and pray“ (kuri kai kada irgi duoda naudos), tačiau daug efektyviau remtis sukaupta analitika ir siekti tų užsienio kompanijų, kurios jau „mąsto“ apie relokaciją, dėmesio. Pastaraisiais metais sustiprinta partnerystė su „Investuok Lietuvoje“ padėjo pasiekti, kad per Lietuvos ambasadas ateinančių galimų perspektyvių investicinių projektų skaičius padidėjo tris kartus.

Kitas galimas žingsnis – dar gilesnė Lietuvos diplomatijos integracija ir įsitraukimas į profesionalią tiesioginių užsienio investicijų paiešką, kompetencijų kėlimas, institucinė integracija.

Partnerystė Nr. 2 – eksporto skatinimas. Lietuvos įmonės yra gerai įsitvirtinusios ES, Nepriklausomų Valstybių Sandraugos, kitų Baltijos šalių rinkose. Tai kasdieninės, o dažnai ir „namų“ rinkos Lietuvos prekių ir paslaugų eksportuotojams. Tačiau naujų eksporto žaidėjų naujos ambicijos ir interesai (o verslas tikrai nestovi vietoje) nuolat skatina Lietuvos diplomatiją atnaujinti savo partnerystes su eksportuoti pradedančiomis įmonėmis ar į eksportą orientuotomis Lietuvos verslo asociacijomis. LINPRA (inžinerinė pramonė), LATIA (tekstilė), LitMEA (maisto pramonė), „Infobalt“ (IT technologinės paslaugos), „Linava“ (transporto paslaugos), „Liteka“ (lazeriai) – tai specializuotos asocijuotos verslo struktūros, su kuriomis Lietuvos ambasados surengė eksporto skatinimo ir Lietuvos gamintojų prisistatymus JAV, Kinijoje, Skandinavijos šalyse, Pietų Afrikos Respublikoje, Japonijoje, Kazachstane ir kitose rinkose, kuriose Lietuvos verslas mato perspektyvų.

Partnerystė Nr. 3 – įvažiuojamojo turizmo su Turizmo departamentu ir Lietuvos verslu skatinimas, teisėtų Lietuvos įmonių interesų gynimas, šalies mokslinio potencialo, universitetų ir atviros prieigos centrų reklamavimas. Tai naujos, nuolat besiplečiančios ambasadų užsienio veiklos sferos. Tačiau šių veiklų ir temų jungiamoji grandinis – Lietuvos ekonominis patrauklumas, naujovės ir jų pristatymas.

Ką daryti, kad Lietuvos ambasadų ir diplomatų pridėtinė vertė Lietuvos ekonomikai būtų reikšmingesnė? Atsakymas vienas – į rezultatus orientuotos partnerystės su „Investuok Lietuvoje“, Versli Lietuva“, eksportuojančiomis Lietuvos įmonėmis ir jų asociacijomis bei tolesnis asmeninis Lietuvos ambasadorių įsitraukimas į ekonominę ambasados veiklą (tai kasdieninė Skandinavijos ir kitų šalių ambasadorių veikla, o Prancūzijos URM įsteigtas net „įmonių direktoratas) ir konkrečių, bendrų užduočių iš Vilniaus formulavimas mūsų ambasadoms.

Lietuvos diplomatinė tarnyba ir ambasados toliau sieks stiprinti šias partnerystes, didinti jų kokybę ir žengti koordinuoto veikimo užsienyje keliu. Gal ką ir nustebins, bet Užsienio reikalų ministerija turbūt pirmoji iš ministerijų diegia paprastą ir skaidrią ekonominės veiklos užduočių valdymo sistemą, kuri padės tiek Lietuvos verslui, tiek diplomatams, tiek kitoms institucijoms efektyviau išnaudoti mūsų resursus Lietuvos diplomatinėse atstovybėse, aiškiau formuluoti užduotis bei dalytis pasiektais rezultatais.

Visą savaitraščio „Veidas“ numerį skaitykite ČIA

Asmeninio archyvo nuotr.

Lietuvos žmonių demokratiniu būdu išrinkta Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas, 1990 m. kovo 11 d. priėmęs aktą Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo, visam pasauliui paskelbė apie savo apsisprendimą būti laisviems ir nepriklausomiems. Tačiau teko nueiti ilgą ir sunkų kelią, kol atkurtą nepriklausomą Lietuvos valstybę pripažino kitos valstybės ir patvirtino, kad Lietuva vėl yra visateisis tarptautinių santykių subjektas.

Rolandas Kačinskas, Užsienio reikalų ministerijos politikos direktorius

Šiomis dienomis sukanka 25-osios diplomatinių santykių atkūrimo ir tarptautinio pripažinimo, o gal geriau reikėtų sakyti – tarptautinio pripažinimo blokados įveikimo metinės. Pažymint šią sukaktį, LR užsienio reikalų ministerija rugsėjo 15 d. LDK valdovų rūmuose rengia tarptautinę konferenciją „Europa 2040-aisiais: vieninga, laisva ir taiki“.

Renginio dalyviai – Lietuvos ir kitų šalių buvę bei esami prezidentai ir užsienio reikalų ministrai, iškilūs diplomatai, ekspertai ir Nobelio premijos laureatai – pakviesti aptarti ateinančių 25-erių metų Eu­ropos, o kartu ir Lietuvos tarptautinių perspektyvų.

Konferencijos tema skatina žvelgti į ateitį. Ar galime tikėtis, kad po ketvirčio amžiaus gyvensime geresnėje aplinkoje? Ar dar kada nors ES dokumente vėl bus galima pamatyti sakinį: „Europa niekada nebuvo tokia klestinti, saugi ir laisva, kokia ji yra šiandien“, kaip kad buvo parašyta 2003 m. priimtoje Europos saugumo strategijoje? Ar tokios formuluotės tebuvo tuo metu vyravusių ES šalių narių nuotaikų ir vilčių atspindys? Nes ir anuomet, ir dabar realybe to nebūtų galima pavadinti.

Prognozės – nedėkingas užsiėmimas. Kitaip nei prieš ketvirtį amžiaus pranašavo istorinio modernizacijos proceso šalininkai, istorija nesibaigė – vieninga, laisva ir taiki Europa vis dar lieka idealus siekinys. Vieni po kitų kyla nauji, vienas už kitą sudėtingesni iššūkiai. Visi jie savaip svarbūs ir būtini spręsti, tačiau, priklausomai nuo politinės konjunktūros, turintys savybę užgožti kitus. Tarp pastarųjų dažnai atsiduria Europos vertybių sklaidos ir jų įtvirtinimo Rytų ir Vidurio Europoje, jas galinčių ginti institucijų išsaugojimo ir tvirtumo klausimai.

Tikėtis konferencijoje išgirsti vienareikšmiškai optimistinių vertinimų dėl Europos ateities būtų naivu. Šiuo metu Europoje ir visame pasaulyje yra per daug nežinomųjų bei netikrumo ir per mažai politinės valios.

Šiuo metu Europoje ir visame pasaulyje yra per daug nežinomųjų bei netikrumo ir per mažai politinės valios.

Daug noro prekiauti, mažai – apginti laisvę. Šalys skirtingai vertina esamą situaciją, grėsmes ir pasekmes. Per dažnai dokumentuose procesai aprašomi taip, kaip juos norima ar patogu matyti, bet ne taip, kokie jie yra tikrovėje. Tai ypač gerai pastebima, kai kalbama apie Rusijos keliamus iššūkius Europai ir ką tai gali reikšti atskiroms šalims.

Skaudžios mūsų šalies istorinės pamokos, jau ne vienus metus stebimos Rusijos ambicijos kaimyninių valstybių teritorinio vientisumo ir suvereniteto sąskaita, tarptautinės teisės erozija ir sunkumai, su kuriais susiduria Ukraina ir Gruzija, siekdamos europinės ir euroatlantinės perspektyvos, – visa tai verčia Lietuvą į savo ir Europos ateitį žiūrėti su daug didesniu nerimu, nei tai daro daugelis kitų šalių.

Savo pokalbiuose su užsienio valstybių diplomatais dažnai pajuokauju, kad Lietuva jau švenčia dvi Nepriklausomybės dienas – vasario 16 d. ir kovo 11 d., todėl trečios mums nebereikia. Nes Lietuvai nacionalinio saugumo klausimas lygus nacionaliniam išlikimo klausimui.

Blogiausias sprendimas sudėtingų ir susipynusių iššūkių gausoje būtų sustoti ir nieko nedaryti. Diplomatinių santykių atkūrimo ir tarptautinio pripažinimo 25-mečio sukaktis primena mums ir kitiems, kad kai yra valia, tikėjimas ir strateginė kantrybė, net neįmanoma tampa įmanomu.

Tai primena ir tolesnis Lietuvos bei kitų dviejų Bal­tijos valstybių kelias – sėkminga valstybių ir vi­suo­menių transformacija, įsitvirtinimas pasaulio bend­rijoje, integracija į ES ir narystė NATO. Ne veltui Baltijos valstybės šiandien vadinamos sėkmės is­to­rijomis, kurios įneša pozityvų indėlį į Europos rai­dą.

Jei ne laiku priimti sprendimai, politinė lyderystė ir dirbtinai suformuotas geopolitines ribas peržengian­­ti vizija, šiandien mes visi – tiek Baltijos valstybės, tiek kitos ES ir NATO šalys – būtume daug su­dė­tingesnėje, mažiau nuspėjamoje ir potencialiai pa­vojingesnėje saugumo aplinkoje. Todėl žiūrint į 2040-uosius lai mūsų kelias būna priminimas, kad bū­­tina saugoti tai, ką esame iškovoję ir pasiekę, ir pa­vyz­dys, kai svarstome ES Rytų partnerystės šalių, ypač Ukrainos, Gruzijos ir Moldovos, europinę ateitį.

Santykius su šiomis šalimis reikia megzti pagal jų nuopelnus ir siekius, o ne laikant jas Rusijos interesų įkaitais. Kartu tai raginimas europinį kursą pasirinkusioms šalims drąsiai siekti savo svajonių. Prisiminkime: jei Baltijos šalys būtų klausiusios patarimų pradžioje neskubėti su nepriklausomybės  atkūrimu, o vėliau – su okupacinės kariuomenės išvedimu ir integracija į Vakarų struktūras, nes tai galėtų apsunkinti Gorbačiovo „perestroiką“ ar Jelcino liberalias reformas, Lietuva ir šiandien būtų pilkojoje zonoje.

2040-aisiais vieninga, laisva ir taiki Europa greičiausiai dar netaps realybe.

2040-aisiais vieninga, laisva ir taiki Europa greičiausiai dar netaps realybe.

Šio termino ir nereikėtų suprasti pažodžiui. Tai labiau kaip siekiamybė ar vizija, nukreipianti mūsų mintis, darbus ir energiją tinkama linkme. Europai artimiausi metai bus didelių išbandymų metai. Per sovietinę okupaciją tęstinumą išlaikiusios ir pastarąjį ketvirtį amžiaus naujų kovų užgrūdintos Lietuvos diplomatinės tarnybos laukia nauji iššūkiai. Kitos savaitės konferencija Europos laisvės ir vienybės problemų gal ir neišspręs, tačiau įneš savo indėlį formuojant tarptautinės diplomatijos darbotvarkę ir darant įtaką politiniams procesams.

Visą savaitraščio „Veidas“ numerį skaitykite ČIA

ekonaujienos.lt nuotr.

Šalys nesiderės dėl kokybės standartų bloginimo. „Tai parašyta juodu ant balto“, – taip sako Užsienio reikalų ministerijos Išorinių ekonominių santykių departamento direktorius Simonas Šatūnas. Tai netiesioginis atsakymas į klausimą, kuris buvo išrašytas plakate: „Ar norėtum chloruotos vištienos savo lėkštėje?“

Arūnas BRAZAUSKAS

Nuodinga mėsa, genetiškai modifikuoti produk­­­tai ir netgi demokratinės santvarkos pa­ma­tų klibinimas – tokiais baubais gąsdina pro­­­­­tes­­tuo­jantieji dėl Transatlantinės prekybos ir in­ves­ticijų partnerystės sutarties (angl. Transatlantic Tra­de and In­vestment Partnership – TTIP), kuri JAV ir ES pa­verstų laisvosios prekybos zona. Gali būti, kad sutartis bus pasirašyta dar iki JAV prezidento Ba­­­racko Oba­mos kadencijos pabaigos 2016 m.

„Vardan korporacijų pelnų aukoti valstybių suvere­nitetą – transgalaktinė nesąmonė!“ – tai dar vienas klau­simas raštu, nuskambėjęs Vilniuje 2015 m. ba­landžio 18-ąją per Pasaulinę veiksmo prieš laisvosios prekybos sutartis dieną. Paskaitos apie TTIP dalyviai nusifotografavo su plakatėliais, tačiau ar tai buvo piketas – veikiau lingvistinė, o ne juridinė problema.

Kas dar, be susirūpinusių aktyvistų, domisi TTIP, ku­­­ri, anot tų pačių aktyvistų, gali negrįžtamai pakeisti eu­­ropiečių gyvenimo sąlygas? Įvardijus svarbiausią TTIP priešininką, į savo vietas atsistoja ir kiti skeptikai.

Kam ir kodėl nepatinka?

Šįmet rugsėjo 28 d. kalbėdamas Jungtinių Tautų Ge­­neralinėje Asamblėjoje Rusijos prezidentas Vla­dimiras Putinas užsipuolė neįvardytų šalių didėjantį ekonominį egoizmą už tai, kad šios valstybės neva nu­­ėjo „uždarų ekskliuzyvinių ekonominių susivienijimų“ kūrimo keliu. V.Putino nuomone, tai gali visiškai išbalansuoti prekybos sistemą, suskaldyti ekonomi­­nę erdvę. Nors V.Putinas nepaminėjo nė vieno kon­­­kretaus atvejo, buvo aišku, kad jis kalba apie TTIP ir panašią sutartį, kuria kuriama Didžiojo vande­­­nyno laisvosios prekybos zona.

Tam tikros formos ūsiukai dar nereiškia, kad žmogus yra nacis, taip ir rūpestis dėl TTIP ar kitų prekybos reikalų nereiškia, kad užduodantieji keblius klau­­­simus atstovauja Rusijos interesams. Kai kas nors sako, kad labai svarbu užtikrinti, jog į ES, taip pat ir į Lietuvą, neatkeliautų genetiškai modifikuotų pro­duktų, kurie JAV maisto pramonėje naudojami la­bai plačiai, – taip jis išreiškia iki šiol galiojančią ES nuostatą.

Europos gamintojams svarbią derybų poziciją kaž­­kada priminė europarlamentaras vokietis Bern­das Lange (Socialistų frakcija): „Turime derėtis dėl ES geografinių nuorodų apsaugos. Ateityje norėčiau bū­­ti tikras, kad parmezanas yra iš Parmos, o Švarcval­­do kumpis pagamintas Švarcvalde, bet ne, pavyzdžiui, Ontarijo provincijoje.“ Smulkmena, kurioje sun­ku įžvelgti turinį, nesusijusį vien su verslu.

Derybas dėl TTIP, didžiausio pasaulyje laisvosios pre­kybos susitarimo, ES ir JAV pradėjo 2013 m. birže­­lį. Vienas iš argumentų prieš sutartį, kurios priešinin­­kų peticijos ES dabar paremtos daugiau nei 3 mln. parašų, – apie susitarimo turinį visuomenė menkai informuojama. Sutarties projektas buvo nutekintas į viešumą 2014 m., o šįmet Europos Komisija (EK) pradėjo viešą dalies punktų aptarimą. Me­džia­ga apie TTIP prieinama ES tinklalapiuose.

„Noriu pasakyti klausimus keliančioms interesų gru­pėms: paskaitykite derybų mandatą“, – „Veidui“ sakė S.Šatūnas. Jis atkreipė dėmesį į tai, dėl ko laužo ietis sutarties priešininkai: tai nuostata, kad inve­stuo­­tojai, kurių teisės pažeistos, galėtų kreiptis į tarptau­tinį arbitražą, o ne vien į nacionalinius teismus.

Antai žiniasklaida cituoja jau minėtą paskaitą apie TTIP  skaičiusį Darnaus vystymosi centro direkto­rių Liutaurą Stoškų: „Jau dabar matome, kad ne­retai politikai lengva ranka laimina sprendimus, ku­rie ne tik kad atskirus žmones, bet ir visą valstybę gali padaryti stambių korporacijų įkaite. Ar mūsų politikai pasiryžę su­tikti, kad Europos šalių politiką nu­lem­­tų trijų šalies piliečių nerinktų ir jų interesams ne­atstovaujančių teisininkų, sudarančių arbitražą, spren­dimai? O juk kaip tik tai ir siūlo viena iš TTIP da­lių: investuotojo ir valstybės ginčų sprendimo me­chanizmas.“

Tačiau, pasak S.Šatūno, tokia nuostata jau 14 m. galioja Lietuvos ir JAV dvišalėje sutartyje – investuotojai gali kreiptis į tarptautinį arbitražą. Tačiau per šį laikotarpį nebuvo kilusių disputų ar problemų.Taigi Lietuvoje toks sprendimas jau seniai palaimintas santykiuose su didžiausia pasaulio ekonomine galybe. „Šiuo metu ES vyksta diskusijos. Siekiama sukurti ir susitarti dėl patobulintos ir reformuotos Investicinių teismų sistemos, kurioje būtų ne tik pirmos instancijos tribunolas, bei ir apeliacinis tribunolas, Tai būtų institucija, kurioje nuolat dirbtų viešai paskirti aukščiausios kvalifikacijos nepriklausomi teisėjai iš ES ir JAV. Tarkime, pagal dabar galiojančią dvišalę Lie­tuvos ir JAV sutartį būtent Lietuva atsakytų, jeigu ji įgyvendina kokią nors ES direktyvą ir dėl to nukenčia investuotojų interesai. O įsigaliojus TTIP su nauja Investicinio teismo sistema, tokio pobūdžio klausimų sprendimas persikeltų į ES lygmenį. Taigi, net ir šiuo aspektu Lietuvai TTIP būtų naudingas. Transat­lan­tinė sutartis sudarytų daugiau galimybių apsisaugoti, jeigu būtų kuriami teisės aktai, kurie keičia sąlygas investuotojams. ES diskusijos dėl to vyksta ir EP, ir valstybėse narėse. Buvo plačiai konsultuotasi ir su visuomene, Atsižvelgiant į tai, EK pateikė siūlymus, kaip ši Investicinių teismų sistema galėtų atrodyti“, – sakė URM departamento vadovas.

Parlamentarų skaitiniai

Vien teksto apimties atžvilgiu TTPI bus ilga – nekalbat apie publikai suprantamus derybinių pozicijų išaiškinimus. Santykis su ilgais ir todėl neįdėmiai skaitomais pamatiniais dokumentais Lietuvoje turi nacionalinių ypatumų. Pavyzdžiui, Sutartis dėl Kons­­titucijos Europai mūsų šalies Seime buvo ratifikuota žaibiškai 2004 m. lapkritį.

Lietuva tapo pirmąja ES valstybe, priėmusia Kons­tituciją, kuri galiausiai taip ir liko istorinis dokumentas, nes Konstituciją atmetė referendumai Pran­cūzijoje ir Nyderlanduose. Buvusio Prancūzijos prezidento Valery Giscard‘o d’Estaing‘o, vieno iš Kons­ti­­tucijos tėvų, sveikinimai Seimui iš tiesų reiškė pa­gar­bą žmonėms, kurie dokumentą ignoravo, nes var­­giai buvo su juo susipažinę.

Žinant Lietuvos politikų įprotį atidėlioti storų seg­­­tuvų su dokumentais skaitymą, o atėjus svarstymams juos paviršutiniškai peržvelgti ir pažerti neišma­nymą atskleidžiančių klausimų, galima tikėtis, kad TTPI pasiekus Seimą argumentus „už“ ir „prieš“ kai kas ims iš parankių vietų internete.

Bent jau lietuvių kalba tokių lyg tyčia sukurtų tink­­­lalapių esama. Jų žymenys: aplinkosauga, žalumas. Politiniu požiūriu tai kairė. Lygiai tos pačios te­mos iškyla tinklalapiuose, iš kurių sklinda radikalios dešinės šauksmas.

„Kai nenorima klausytis, kai kalbama tik emocingai, esą visi valgysime genetiškai modifikuotą maistą ar­ba didelės kompanijos paduos į teismus, – tai yra po­­­litikavimas be argumentų. O tokių organizacijų pas mus yra viena kita. Žinoma, diskutuoti reikia. Mes va­ži­nėjame po Lietuvą, susitinkame su ūkininkais, kitomis interesų grupėmis“, – „Veidui“ sakė S.Ša­tūnas.

Priešininkai, kurie atsidūrė šalikelėje

Lyg tyčia tokių kalbų pavyzdinę formą galima at­ras­ti rusiškai. Rusijos prezidento kalba JT tėra vienas iš tos formos ištrauktų liejinių.

Apibendrinus kelių Rusijos ekonomistų rašinius ga­lima apibūdinti pačią pažiūrų sistemą, pagal kurią TTIP yra didis blogis visų pirma europiečiams. Tei­gia­ma, kad už uždarų durų kurpiama sutartis paveiks Eu­ro­pą labiau nei šimtai tūkstančių pabėgėlių, plūste­lė­ju­sių per jos sienas. TTIP galutinai palaidos ES vi­du­ri­nę klasę. Kuriama podemokratinė Europa. Ža­damas 100 mlrd. eurų bendras ES ir JAV vidaus produkto prie­­augis, kuris atsiras dėl transatlantinės preky­­bos su­tarties, neperžengia statistinės paklaidos ribų.

Taip sukurpti tekstai orientuoti į labiau išsilavinusius piliečius. Prieš TTIP nukreipta propaganda piešia europiečius kaip kvailus, nesuvokiančius savo interesų, lengvai vedžiojamus už nosies.

Tuo siekiama didinti nepasitikėjimą ES institucijomis. Kita vertus, propaganda atskleidžia ir jos kūrėjų pasaulėžiūrą. Kapitalistinė verslo aplinka suvokiama kaip lengvai manipuliuojama, neskaidri, sudaryta iš subjektų, kurie iš esmės nesavarankiški. Tačiau to­kia yra pati Rusija, o ne ES ar JAV, kur verslo subjektai veikia konkurencijos – kitaip tariant, laisvės – są­lygomis.

Kodėl Rusijos propaganda visomis priemonėmis veikia prieš TTIP?

Tik todėl, kad Maskva bijo dėl savo vietos globalio­je ekonomikoje. Šįmet buvo pasirašyta sutartis, ap­imanti 12 valstybių, – Didžiojo vandenyno partnerys­tė (angl. Trans-Pacific Partnership – TTP). Rusijai gre­sia at­sidurti tarp dviejų milžiniškų laisvosios preky­bos zo­nų, kurios užgoš ją savo mastais. Trans­at­lan­tinė sutartis, taip pat vidinių JAV apribojimų panaikini­mas pa­leng­vins Amerikos energijos išteklių kelią į Europą. O tai jau konkurencija Rusijos naftai ir du­joms.

Bandymas visus racionalius svarstymus dėl TTIP lai­­kyti Rusijos inspiruotais dvelktų paranoja. Tačiau ru­­siškų trukdžių nederėtų ignoruoti – kad ir kokie men­ki jie būtų.

Į Ukrainos ketinimą pasirašyti laisvosios prekybos su­tartį su ES Rusija atsakė didžiuliu diplomatiniu, propagandiniu spaudimu ir galiausiai agresija prieš silp­nesnę kaimynę.

Per 200 renginių, daugiau nei 20 aukščiausio lygio susitikimų, apie 20 tūkst. užsienio politikų, diplomatų, tarnautojų – štai kaip atrodys pirmininkavimas ES Tarybai iš Vilniaus.

Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai prasidės atidarymo ceremonija Vilniaus universiteto Didžiajame kieme jau šį penktadienį, liepos 5 d. Ceremonijoje dalyvaus Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, Europos Komisijos pirmininkas José Manuelis Barroso, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas Van Rompuy, taip pat Europos Komisijos, Seimo nariai, užsienio šalių ambasadoriai, Europos parlamentarai ir kiti garbingi svečiai.
Svarbiausias renginio akcentas – kompozitoriaus Kipro Mašanausko sukurta muzikinė ir vaizdo kompozicija „Sąšauka“. Būgnų ritmai kvies susiburti, bendrauti visas ES valstybes: „Sąšaukos“ fragmentus atliekantys muzikantai atstovauja visoms ES narėms, o vaizdo klipuose matomi 28 sostinių motyvai lengvai atpažįstami kiekvienam Europos piliečiui.
Šis renginys pradės ne tik pirmininkavimą, bet ir tikrą renginių maratoną, kuris tęsis iki pat Naujųjų metų.

ICT konferencijoje – tūkstančiai svečių

Didžiausiu mūsų šalyje vyksiančiu renginiu per artimiausią pusmetį drąsiai galima vadinti konferenciją „Informacinės ir ryšio technologijos“ (ICT 2013). Lapkričio pradžioje šis pirmą kartą Vidurio Europoje organizuojamas renginys sutrauks minias dalyvių ir svečių, kurie anksčiau rinkdavosi kitose didžiosiose Europos sostinėse.
Moksliniams tyrimams ir inovacijoms skirtame kelias dienas truksiančiame renginyje, organizuojamame drauge su Europos Komisija, sulauksime per 4 tūkst. dalyvių iš viso pasaulio. Tai mokslininkai, verslininkai, strategai, kurie aptars Europos IRT politikos klausimus. Be to, renginio metu vyksiančioje tarptautinėje parodoje bus pristatomi pažangių tyrimų, technologijų, paslaugų ir verslo srities produktai, o erdvėje „Lithuanian village“ geriausius savo IRT projektus pristatys Lietuva.

Virtinė aukščiausio lygio susitikimų

Tarp svarbiausių Lietuvoje vyksiančių renginių verta paminėti ir nepaprastos svarbos aukščiausio lygio vadovų susitikimus. Štai lapkričio 28–29 d. Vilniuje vyks trečiasis ES Rytų partnerystės viršūnių susitikimas, kuriame susitiks ES šalių ir šešių Rytų šalių valstybių ir vyriausybių vadovai bei Europos Vadovų Tarybos pirmininkas H.Van Rompuy. Šio renginio apšilimu taps lapkričio 11–12 d. Vilniuje rengiamas svarbus ES strategijos Baltijos jūros regione metinis forumas. Jo metu per 500 dalyvių aptars klausimus, susijusius su aplinkos apsauga, ekonomikos augimu, darbo vietų kūrimu.
Beje, dauguma renginių vyks Vilniuje, jiems pasirinktos trys pagrindinės vietos – Nacionalinė dailės galerija, Lietuvos parodų ir kongresų centras “Litexpo” ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai. Tiesa, kai kurie renginiai, susitikimai, ES institucijų darbo grupių sesijos ir įvairios konferencijos vyks ir kituose miestuose – Kaune, Druskininkuose, Trakuose, Klaipėdoje.
Tikimasi, kad aukšto lygio susitikimų organizavimo patirtis prisidės prie konferencijų turizmo plėtros. Be to, šalies ekonomika turėtų pajusti ir išaugusios apgyvendinimo, maitinimo, transporto, konferencijų paslaugų paklausos naudą.

Kaip renginiai atsilieps Vilniaus ir kitų miestų saugumui

Sostinės VPK Viešosios tvarkos valdybos viršininko Vytauto Grašio komentaras

Policija dės visas pastangas, kad gausus pirmininkavimo renginių repertuaras nuo pat liepos iki gruodžio darytų kuo mažiau įtakos eismui ir viešajai tvarkai. Žinoma, dėl to pasistengti turės ir gyventojai bei vairuotojai – prašysime jų supratingumo ir pakantumo užleidžiant kelią delegacijų kortežams, be to, raginsime atidžiai stebėti kelio ženklus, kurie, atsižvelgiant į renginius, gali keistis. Tarkime, kur anksčiau buvo leidžiama statyti automobilius, vieno ar kito renginio metu gali atsirasti apribojimų ir pan.
Verta turėti omenyje ir tai, kad svarbiausi įvairių delegacijų maršrutai drieksis iš ir į oro uostą, taip pat – į viešbučius, centrą, renginių vietas, tad šiose atkarpose bus prašoma ypatingo vairuotojų budrumo. Viso pirmininkavimo laikotarpiu viešąją tvarką užtikrins papildomos policijos pajėgos. Pavyzdžiui, patruliai važinės viešuoju transportu, papildomos policijos pajėgos patruliuos centre. Numatomas atskiras darbas su asocialiais, neblaiviais, taip pat išmaldos prašančiais asmenimis, vyks griežtesnė kova su prostitucija.
Ypatingas dėmesys bus skiriamas objektams, kuriuose vyks su pirmininkavimu susiję renginiai. Be to, nuolatinėje parengtyje bus pareigūnai, kurių darbas – provokacijų, protestų, išpuolių prevencija.

Kaliningrado srities mieste Guseve (Gumbinė) rugsėjo 25 dieną tradiciškai pagerbtas lietuvių grožinės literatūros pradininko Kristijono Donelaičio atminimas.

Ceremonija kasmet vyksta prie paminklo K. Donelaičiui, kuris Guseve buvo atidengtas prieš aštuonerius metus.

Lietuvos generalinis konsulas Kaliningrade Vaclavas Stankevičius pažymėjo, jog Gusevo savivaldybės nuosekliai tęsiama istorinės atminties puoselėjimo tradicija padeda geriau pažinti abiejų valstybių kultūrą, skatina tarpusavio supratimą ir pagarbą.

Šiais metais, rengiantis artėjančioms poeto 300-osioms gimimo metinėms, sutvarkyta netoli Gusevo esančioje K. Donelaičio gimtinėje Lazdynėliuose 1992-aisiais pastatyto paminklinio akmens aplinka. Išasfaltuotas keliukas, vedantis prie atminimo ženklo, padidinta ir trinkelėmis išgrįsta aikštelė. Lėšų aplinkos tvarkymo darbams skyrė Lietuvos užsienio reikalų ministerija ir Kaliningrado srityje dirbantys Lietuvos verslininkai.

Guseve taip pat atidaryta vaikų piešinių, sukurtų vasarą vykusio plenero metu, paroda. Darbai parengti K. Donelaičio poemos ,,Metai“ skyriaus ,,Vasaros darbai“ motyvais.

Gusevo savivaldybė kartu su Šakių rajono savivaldybe planuoja ir ateityje organizuoti vaikų piešinių plenerus K. Donelaičio kūrybos ir gyvenimo motyvais. 2013-ųjų rudenį Gusevo istorijos muziejuje numatoma atidaryti didelę pleneruose sukurtų darbų parodą.

BFL

Užsienio reikalų ministerija (URM) vidutiniškai penkis kartus brangiau moka už mobiliojo ryšio paslaugas nei kitos valstybės institucijos, šias paslaugas įsigijusios centralizuotai per Centrinę perkančiąją organizaciją, konstatavo Valstybės kontrolė (VK).

Valstybės auditorių teigimu, ministerija mobiliojo ryšio paslaugoms įsigyti skirtas valstybės biudžeto lėšas naudojo neekonomiškai.

URM auditas parodė, kad ministerija už ryšio paslaugas moka pagal 2000 ir 2002 metais sudarytų sutarčių įkainius, o jie yra vidutiniškai penkis kartus didesni nei organizacijų, šias paslaugas įsigijusių centralizuotai per Centrinę perkančiąją organizaciją.

VK duomenimis, URM naudojasi bendrovių “Omnitel” ir “Bite GSM” teikiamomis mobiliojo ryšio paslaugomis, vidutiniškai mokėdama nuo 11 iki 19 centų už pokalbio minutę savame tinkle ir nuo 11 iki 29 centų už pokalbio minutę skambinant į kitus tinklus.

“Viešųjų pirkimų tarnybos atliktos analizės rezultatai rodo, kad organizacijos, kurios mobiliojo ryšio paslaugas pirko pasinaudodamos Centrinės perkančiosios organizacijos paslaugomis, už pokalbio minutę moka vidutiniškai po 3 centus savame tinkle ir po 4 centus skambinant į kitus tinklus”, – rašoma VK ataskaitoje.

Ministerija mobiliojo ryšio ir susijusių paslaugų pirkimo atvirą konkursą paskelbė 2010 metų liepą. Anot VK, konkursas buvo skelbiamas kelis kartus, nes buvo tikslinamos konkurso sąlygos.

“URM vadovybė nusprendė nevykdyti pirkimo per Centrinę perkančiąją organizaciją (CPO), nes, jos nuomone, ministerijai reikalingos ryšio paslaugos, atitinkančios aukštus techninius ir saugumo reikalavimus, kurie nenumatyti CPO skelbiamoje pirkimo medžiagoje”, – teigiama audito medžiagoje.

Konkurso metu gautas vieno tiekėjo pasiūlymas, kuris viešojo pirkimo komisijos sprendimu buvo atmestas, be to, gauta kitos mobiliojo ryšio bendrovės pretenzija dėl konkurso sąlygų. Kilus teisminiam ginčui Vilniaus apygardos teismas iki sprendimo byloje įsiteisėjimo uždraudė URM vykdyti tolesnes judriojo ryšio paslaugų pirkimo procedūras.

VK teigia URM aptikusi ir kitų neracionalaus valstybės turto naudojimo atvejų.

Pastabų ministerijai auditoriai turėjo dėl netaupiai panaudotų 74 tūkst. litų įsigyjant mažai reikšmingas ekspertines paslaugas. Ministerija, apklaususi tik vieną galimą paslaugos teikėją, iš jo įsigijo apskaitos organizacinės struktūros ir darbo organizavimo tobulinimo paslaugas, tuo pažeisdama teisės aktų reikalavimus.

VK taip pat nustatė, kad ministerija savo 59 diplomatinių atstovybių išlaidų apskaitą tvarkė iš jų laiku negavusi pirminių apskaitos dokumentų. Auditorių vertinimu, tokia tvarka ministerijai neleidžia tinkamai kontroliuoti, kad lėšos atstovybėse būtų naudojamos teisėtai ir pagal paskirtį.

Vertindami URM administracinio pastato Vilniuje rekonstrukcijos darbų projektą, valstybės auditoriai aptiko, kad sudarant projektavimo paslaugų ir rangos darbų sutartis bei papildomus susitarimus ne visais atvejais vadovautasi Viešųjų pirkimų įstatymu, pirkimo sąlygos parengtos pažeidžiant nustatytą metodiką, nepagrįstai mokėta už faktiškai neatliktus darbus.

Be to, nustatyta atvejų, kai rekonstrukcijos darbams skirtos biudžeto lėšos naudotos netaupiai ir neekonomiškai.

Tačiau URM pastato rekonstrukcijos projekto detalius duomenis yra priskyrusi riboto naudojimo duomenims, todėl VK negali skelbti jokių sumų.

BFL

Kazimira Prunskienė sako nesistebinti Užsienio reikalų ministerijos (URM) pozicija, kad ekspremjerė neturinti teisės apie Kaliningrado AE kalbėti Lietuvos vardu.

“Manęs tokia URM nuostata nestebina, nes konservatorių valdžia įpratusi susitapatinti su Lietuva, todėl bet kurio piliečio, specialisto ar Nepriklausomybės atkūrimo akto signataro savarankiška nuomonė jiems yra nepriimtina. Tik užmirštama, kad valdžios institucijoms, turinčioms teisę ir kalbėti, ir veikti Lietuvos vardu, derėtų bent jau sakyti žmonėms tiesą. Nuolat peršama mintis, kad Lietuvos Vyriausybės pozicija sprendžiant gyvybiškai svarbius energetikos ir kitus klausimus šaliai yra pati naudingiausia, o iš tikrųjų tai tėra stebėtinas neveiklumas ir beviltiškas trepsenimas vietoje”, – sako K. Prunskienė.

Jai visiškai nesuprantama, kodėl ignoruojama galimybė ir siūlymai oficialiu lygiu nuodugniau susipažinti su jau pradėtos statyti atominės elektrinės saugumu, investiciniais modeliais ir jos integracijos į būsimas tarptautines elektros rinkas strategija. Tokia dabartinės valdžios “stručio” politika, K. Prunskienės nuomone, yra ne kas kita kaip nekompetencijos ir neatsakingos arogancijos apraiška.

“URM vadovai vienpusiškai tvirtina ir įvairioms tarptautinėms organizacijoms bei ES viešai perduoda savo susirūpinimą apie atominės energetikos projekto Kaliningrado srityje “neatitikimą tarptautinių konvencijų reikalavimams”, tačiau konkrečių argumentų, kuriuos patvirtintų specializuotos tarptautinės institucijos, pirmiausia – TATENA, nepateikia ir nepagrindžia. Labai stebina tai, kad URM neva pasigenda “geranoriško bendradarbiavimo”, kurį, kaip ir dalykiškumą, vertėtų taip pat ir pačiai skatinti, nes geranoriškumas paprastai nebūna vienašalis”, – sako Lietuvos liaudies partijos lyderė.

Ji teigia nesanti naujokė atominės energetikos problematikoje, ypač ekonominėje. “Kaip Nepriklausomybės atkūrimo akto signatarė ir pilietė nesu ir niekada nebuvau abejinga Lietuvos ir jos žmonių ateičiai, todėl dar kartą patvirtinu tai, kuo esu įsitikinusi. Lietuvai naudinga ne deklaratyviai, o realiai domėtis kaimyninėje Rusijos Federacijos srityje statoma Baltijos atomine elektrine ir tikra situacija tiek saugumo, tiek ir investicine, statybine, energetinių pajėgumų prieaugio regione bei elektros rinkos pokyčių prasme. Juolab kad kiti kaimynai – lenkai, vokiečiai tą jau intensyviai daro. Kad tik su valstybinės valdžios “konservatoriška” arogancija ir sunkiai suvokiama, ekonominės logikos nepripažįstančia politika dar kartą nepasiliktume prie sudužusios geldos ir su brangiausia regione energija verslui ir žmonėms! O teisės kalbėti apie tai kas naudinga Lietuvai, man niekas apriboti negali”, – pareiškė ekspremjerė K. Prunskienė.

Lietuva įteikė Rusijai notą dėl neatsakytų klausimų apie atominės jėgainės statybą Rusijos Kaliningrado srityje, penktadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija.

Nota įteikta trečiadienį, ja atsakyta į Rusijos pateiktą Kaliningrado srityje planuojamos statyti Baltijos atominės elektrinės poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaitą.

Anot ministerijos, tuo pačiu išsakytas susirūpinimas dėl tarptautinių standartų nesilaikymo, skaidrumo ir bendradarbiavimo vystant tokio masto projektą stokos.

“Lietuva neigiamai vertina planuojamos Baltijos atominės elektrinės PAV ataskaitą, nes joje nėra atsakyta į Lietuvos iškeltus klausimus, pateikta informacija yra tik konstatuojamojo pobūdžio daugeliu atvejų nepateikiant pagrįstų mokslinių skaičiavimų ir argumentų”, – teigia URM.

Lietuva ataskaitoje pasigedo būtinos išsamios informacijos. Be to, anot Lietuvos pareigūnų, PAV per daug neadekvačiai vertinami tokie svarbūs tarptautinio poveikio aspektai, kaip avarinė parengtis ir civilinė sauga, Lietuvos artumas ir jos gyventojų tankumas objekto stebėjimo zonoje, galima Nemuno ir Baltijos jūros radiacinė tarša, taip pat nenumatytos dvišalės avarinės apsaugos priemonės.

Lietuvai nepateikti aikštelės Baltijos atominei elektrinei parinkimo kriterijai, o joje planuojamos praktikoje neišbandytos atominės elektrinės technologijos, nurodo ministerija.

“Kadangi Lietuva yra viena iš didžiausią galimą žalingą poveikį aplinkai patirsiančių šalių, neturėdama išsamios informacijos apie projekto atitikimą aukščiausiems tarptautiniams branduolinės saugos standartams, negali sutikti su poveikio aplinkai vertinimo dokumentu”, – sakoma URM pranešime.

Notoje prašoma išsamiai atsakyti į Lietuvos pateiktus klausimus, pateikti Lietuvos visuomenei pagrindinius poveikio aplinkai vertinimo dokumentus lietuvių kalba ir skirti pakankamai laiko su jais susipažinti, pagal Jungtinių Tautų konvenciją dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste (Espo konvencija) organizuoti viešuosius svarstymus Lietuvos teritorijoje ir surengti dvišales konsultacijas.

Rusija yra pasirašiusi Espo konvenciją, tačiau jos neratifikavo.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Guido Westerwelle (Gvidas Vestervelė) turėtų pasitraukti iš Laisvųjų demokratų partijos (FDP) lyderio posto – tai jis padarys siekdamas padidinti paramą šiai partijai ir centro dešiniųjų vyriausybei, pranešama sekmadienį.

Pirmuosiuose laikraščių puslapiuose rašoma, jog 49 metų ministras pripažino, kad po virtinės pralaimėjimų Vokietijos žemių rinkimuose, kurie susilpnino kanclerės Angelos Merkel koaliciją Berlyne, atėjo laikas naujai pradžiai.

G.Westerwelle sekmadienį grįžo iš kelionės Kinijoje ir Japonijoje. Jis kol kas turėtų likti užsienio reikalų ministro bei vicekanclerio postuose, tačiau žiniasklaidos pranešimuose sakoma, kad pirmadienį įvyksiančiame partijos susitikime jis tikriausiai užleis vietą naujiems lyderiams.

“Westerwelle FDP: tai baigta”, – rašė centro kairės laikraštis “Tagesspiegel”. “Westerwelle įpėdinis FDP lyderio (poste) bus paskelbtas rytoj”, – teigė populiarusis “Bild am Sonntag”.

Tarp galimų politinių G.Westerwelle įpėdinių yra 38 metų sveikatos apsaugos ministras Philippas Roesleris (Filipas Rėsleris) ir 32 metų FDP generalinis sekretorius Christianas Lindneris (Kristianas Lindneris).

Tačiau FDP šaltiniai pažymėjo, kad G.Westerwelle pareiškimą apie atsistatydinimą tikriausiai paskelbs tik tada, kai paaiškės, kas jį pakeis. Pasak šaltinių, pirmadienio susirinkimo vadovybės klausimu laikas yra numatytas dvigubai ilgesnis nei paprastai.

Aštrialiežuvis G.Westerwelle, kuris, kaip rodo apklausos, yra nepopuliariausias diplomatijos vadovas per visą Vokietijos pokario istoriją, dabar laikomas girnapuse po FDP, kuriai vadovauja jau dešimtmetį, kaklu.

Nors jam vadovaujant partija 2009-aisiais, po 11 metų, grįžo į vyriausybę, kritikai sako, kad jo kandumas daug labiau tinka komentarams iš opozicijos.

G.Westerwelle Vokietijoje taip pat buvo kritikuojamas dėl to, kad Berlynas nepalaikė sąjungininkių JAV, Prancūzijos bei Didžiosios Britanijos ir susilaikė per Jungtinių Tautų (JT) balsavimą dėl neskraidymo zonos įvedimo virš Libijos.

Partijos populiarumas nevaldomai smukti pradėjo netrukus po to, kai ji prieš pusantrų metų prisidėjo prie A.Merkel koalicijos, – dėl didelių kivirčų pačioje vyriausybėje sveikatos apsaugos, energetikos ir mokesčių politikos klausimais, kurie buvo pagrindinis FDP programos punktas.

Praėjusį mėnesį FDP dviejų žemių rinkimuose nepavyko peržengti 5 proc. slenksčio, o trečioje žemėje – Badene-Viurtemberge, kur A.Merkel konservatoriai neteko valdžios pirmą kartą per beveik šešis dešimtmečius, – tą slenkstį peržengė vos vos.

Per FDP pirmadienio susitikimą posto gali netekti ir 65 metų ekonomikos ministras Raineris Bruederle (Raineris Briuderlė).

Pranešama, kad F.Roesleris nori tapti ekonomikos ministru ir kad naujuoju sveikatos apsaugos ministru galėtų būti paskirtas dabartinis sveikatos apsaugos ministro pavaduotojas Danielis Bahras (Danielis Baras).

Prie Europos Sąjungos (ES) sankcijų Baltarusijai prisidėjusiai Norvegijai padėtis Baltarusijoje atrodo daug blogesnė nei Rusijoje.

“Tarp Baltarusijos ir Rusijos yra esminių skirtumų”, – BNS sakė užsienio reikalų ministras Janas Gahras Store, paklaustas apie kaltinimus “dvigubų standartų” taikymu.

Kita vertus, pirmadienį Karaliaučiuje, o antradienį Vilniuje viešėjęs norvegų ministras interviu pripažino neįsivaizduojantis bendros NATO ir Rusijos priešraketinės gynybos sistemos ir sakė raginantis atsikratyti taktinių branduolinių ginklų.

J.G.Storas pasidžiaugė, kad Baltijos ir Šiaurės šalių bendradarbiavimas tampa vis intensyvesnis, tačiau teigė nematantis pagrindo kalbėti apie naują “šiauriečių” aljansą Europoje.

BNS: Lietuvos vadovai dabar šalį nori pristatyti kaip platesnio Šiaurės – Baltijos regiono dalį, o ne tiek kaip Vidurio Rytų Europos valstybę. Kokią jūs matote perspektyvą dėl dar vieningesnio Šiaurės ir Baltijos šalių regiono su penkiomis Šiaurės bei trimis Baltijos šalimis?

J.G.Store: Buvau čia dešimtojo dešimtmečio pradžioje, netrukus po to, kai Lietuva atgavo laisvę, pirmajame “5+3″ premjerų susitikime – tuo metu dirbau su Norvegijos premjeru. Taigi “5+3″ idėja plėtojama jau 20 metų.

Manau, kad ateityje vis dažniau po europinio bendradarbiavimo skėčiu vyks subregioninis bendradarbiavimas. “5+3″ formatas yra produktyvus, jis atspindi bendrą tapatybę, vertybes, požiūrį į visuomenės vystymąsi.

Su įdomumu pastebiu, kad Baltijos šalių lyderiai vis daugiau kalba apie jų Šiaurės tapatybę, galbūt labiau nei Vidurio Europos.

BNS: Britų premjerui Davidui Cameronui (Deividui Kameronui) šiemet pakvietus Šiaurės ir Baltijos šalių premjerus į Londoną, kai kurie analitikai ėme kalbėti apie “Šiaurės Europos aljansą”. Ar jūs manote, kad yra pagrindo kalbėti apie naują aljansą Europoje?

Store: Ne. Susitikimas Londone buvo sveikintina Britanijos iniciatyva daugiau dėmesio skirti mažesnėms valstybėms šiaurėje ir rytuose. Mačiau premjero Camerono, ministrų nuoširdų norą daugiau sužinoti apie šių Šiaurės šalių patirtį – Londone svarstyta daugybė klausimų, pradedant aplinkosauga ir baigiant šeimos politika.

Nevertinu to kaip atsirandančio aljanso – vertinu kaip sveikintiną britų orientacijos į šiaurę ženklą.

BNS: Norvegija šį mėnesį prisidėjo prie ES sprendimo įvesti sankcijas Baltarusijai. Dalis Lietuvos politikų sako, kad Europa, JAV taiko dvigubus standartus – skuba bausti Baltarusiją, bet užmerkia akis į problemas Rusijoje, kurios elgesys toli gražu nėra demokratiškas. Ar sutinkate su tuo?

Store: Visų pirma, aš esu prieš dvigubus standartus. Manau, kad turėtume būti atsakingi dėl to, kaip laikomasi universalių vertybių, įsipareigojimų žmogaus teisių ir demokratijos srityse.

Rusijoje yra ydų. Į jas reikia atkreipti dėmesį, už jas reikalauti atsakomybės. Vakar (pirmadienį – BNS) susitikau su kolega iš Rusijos ir iškėliau klausimus dėl pilietinės visuomenės, nevyriausybinių organizacijų problemų, spaudos laisvės.

Bet manau, kad tarp Baltarusijos ir Rusijos yra esminių skirtumų. Baltarusijoje daugelį metų yra tas pats vadovas, akivaizdžiai manipuliuojama rinkimais, varžoma opozicija.

Rusija tebėra pereinamajame procese. Jos demokratija nėra tobula, dar nėra taip, kad kandidatų, partijų iškėlimas būtų laisvas ir skaidrus. Bet manau, kad Rusijoje matome tendenciją taikytis prie Europos Tarybos standartų, ketinama stoti į Pasaulio prekybos organizaciją, kur ji būtų atskaitinga. Tai nereiškia, kad jie viską įvykdė, bet iš jų galima reikalauti atsakomybės. Jie žengia žingsnius Europos Taryboje dėl Europos Žmogaus Teisių Teismo – tai pozityvus žingsnis (BNS pastaba: Rusija sausį pagaliau ratifikavo Teismo veiklą reformuojantį protokolą).

A.Lukašenka eina priešinga kryptimi. Taigi yra skirtumas.

BNS: Su kolega Sergejumi Lavrovu susitikote Karaliaučiuje. Lietuvos pareigūnai nerimauja dėl Karaliaučiaus militarizavimo, taip pat mini, kad ten gali būti dislokuoti taktinių branduolinių ginklų. Ar tai kelai nerimą ir Norvegijai?

Store: Susitikome Karaliaučiuje, nes Rusija čia mane pakvietė įprastinėms konsultacijoms. Be to, Norvegija pirmininkauja Baltijos jūros valstybių tarybai.

Norvegija tvirtai remia ambicingą nusiginklavimo Europoje darbotvarkę. Manome, kad turime atkurti įprastinės ginkluotės mažinimo mechanizmą – tai aptariau su kolega (Rusijos užsienio reikalų ministru S.Lavrovu – BNS).

Norvegija ir Lenkija pateikė labai konkretų pasiūlymą įtraukti taktinius branduolinius ginklus į kitą derybų raundą dėl strateginės ginkluotės. Pirmiausia, skaidrumui reikia geresnės viešos informacijos apie taktinių branduolinių ginklų buvimo vietą Europoje. Antra, jie turi būti įtraukti į kitą raundą dėl START – strateginių ginklų ribojimo sutarties.

Šių dienų Europoje, kai kalbame apie saugumo nedalomumą ne tik kaip apie esminį NATO principą, bet ir platesniame Europos kontekste, sudėtinga suprasti, kokiam tikslui tarnauja taktiniai branduoliniai ginklai. Jie skleidžia nesaugumą, todėl turėtų būti įtraukti į nusiginklavimo procesą.

BNS: Kokia Norvegijos pozicija derybose dėl naujos Įprastinės ginkluotės Europos sutarties (ĮGES)? Ar remiate vadinamąją flanginę sistemą, ar į ją turėtų būti įtrauktos Baltijos šalys? (BNS pastaba: vadinamuosiuose flanguose, paribio teritorijose nustatomi specialūs ginkluotės ribojimai).

Store: Manau, kad ĮGES buvo didelis dešimtojo dešimtmečio pasiekimas – atsirado daugiau prognozuojamumo, pasitikėjimo. Todėl apgailestaujame, kad Rusija prieš ketverius metus nusprendė pasitraukti.

Kita vertus, dabar matome teigiamų ženklų kuriant naujus principus susitarimui dėl įprastinės ginkluotės Europoje.

Patys priklausydami “flangams”, manome, kad reikalingas prognozuojamumas ir paskata, kad flanguose būtų dislokuota mažiau karinės įrangos. Ar “flangų” mechanizmas naujame režime bus identiškas buvusiam – tai nėra principinis dalykas. Svarbiausia – turinys, kad būtų dislokuota kuo mažiau konvencinių ginklų, būtų reikiamas skaidrumo laipsnis, veiktų informacijos, išankstinio perspėjimo, skaidrumo dėl manevrų ir pratybų režimas. Taip būtų sumažinta galimybė klaidingai įvertinti motyvus.

ĮGES buvo pirmasis žingsnis spręsti situaciją iškart po Šaltojo karo, o naujasis raundas turėtų pažengti dar toliau. Tikime, kad derybos gali judėti pirmyn.

BNS: Rusija pasiūlė bendros NATO ir Rusijos priešraketinės gynybos sistemą, taip pat vadinamąją sektorinę priešraketinę gynybą. Ar šios idėjos dar gyvos, ar, jūsų vertinimu, NATO jau kategoriškai jas atmetė?

Store: Visų pirma, sveikinu tai, kad įvyko Lisabonoje – NATO viršūnių susitikimą ir NATO susitikimą su Rusija, kur lyderiai sutarė dėl naujo požiūrio į šį klausimą, apibrėždami, kad tai nėra sistema, nukreipta vienų prieš kitą. Tai koncepcija ginti didesnę teritoriją nuo grėsmių, kurios kyla iš už šios teritorijos.

Aš netikiu bendra sistema. Nemanau, kad ji įmanoma. NATO – tai Aljansas su savo atsakomybe. Rusija yra NATO partnerė su savo atsakomybe ir savo sistema. Aš labiau palaikyčiau, kad būtų dvi sistemos, kurios glaudžiai bendradarbiautų.

NATO svarbus saugumo nedalomumas. Visi esame atsakingi už vienas kito saugumą. Nepalaikyčiau jokios priemonės, kuri susilpnintų tą principą. Bet tuo pat metu tvirtai tikiu, kad NATO ir Rusija gali turėti paralelines sistemas ir užtikrinti, jog sistema nebus nukreipta viena prieš kitą.

Nuo kitų metų pradžios visą parą veiksiantis konsulinės informacijos telefonas skirtas tam, kad nelaimėje atsidūrę žmonės galėtų kreiptis dėl neatidėliotinos pagalbos, teigia Užsienio reikalų ministerijos (URM) pareigūnai.

Diplomatai pabrėžia, kad dėl neskubių klausimų, į kuriuos galima atsakyti įprastomis darbo valandomis, atsakingi pareigūnai naktį nebus žadinami.

“Jei reikia, mūsų pareigūnas pažadins mūsų konsulinius pareigūnus tam tikroje šalyje, tačiau norėtume, kad dėl dalykų, kurie nebūtini, mūsų pareigūnai galėtų miegoti todėl, kad naktimis būna įvairiausių skambučių. Tiems, kuriems pagalbos tikrai reiks, norėtume ją suteikti kuo greičiau realiu laiku”, – trečiadienį spaudos konferencijoje kalbėjo ministerijos kancleris Kęstutis Jankauskas.

Ministerijos Konsulinio departamento direktorius Vytautas Pinkus sako, jog šis telefonas būtų pravertęs, pavyzdžiui, užsiliepsnojus kompanijos “DFDS Lisco” keltui.

“Šio telefono pagrindinis tikslas – reaguoti pirmą valandą į įvykusią nelaimę, kai žmogus tikrai globalios nelaimės metu atsidūrė tam tikroje vietoje. Pavyzdys su “Lisco” keltu, kai tikrai puikiai dirbo Vokietijos tarnybos, tačiau realiai darbą mes pradėjome 8 val. ryto. Jei būtų šitas vieno langelio principas veikęs tuo metu, kai ką galėjome padaryti anksčiau”, – teigė jis.

Anot V.Pinkaus, Lietuva neturi galimybės organizuoti visos paros budėjimus po pasaulį išsidėsčiusiose atstovybėse, tad tokią paslaugą nutarta centralizuoti Vilniuje.

Tačiau, pasak K.Jankausko, poreikis teikti informaciją visą parą yra, kadangi plečiasi Lietuvos interesų ir Lietuvos piliečių kelionių geografija.

“Tikrai būna, kad įvykiai atsitinka tuo metu, kai Lietuvoje mūsų žinybos nedirba”, – sakė jis.

“Norėjome, kad visada būtų telefonas, gyvas žmogus, kuris galėtų pakelti telefono ragelį, ir mūsų pilietis galėtų kreiptis, visų pirma informuoti apie įvykusią nelaimę, užregistruoti savo prašymą, o vėliau mūsų pareigūnas padės jam, pasakydamas, ką tokiu atveju reikėtų daryti, pagalvodamas, kiek skubi prašoma informacija ar pagalba”, – kalbėjo kancleris.

URM Piliečių aptarnavimo skyriaus vedėja Gitana Kilinskaitė sako, kad dažniausiai žmonės kreipiasi dėl nelaimingų atsitikimų, avarijų, asmenų sulaikymo, prarastų dokumentų ar pinigų.

“Yra atvejų, kai galime patarti, padėti, bet yra atvejų, kai galime tik suteikti informaciją”, – teigė ji.

URM konsulinę informaciją telefonu Vilniuje +37052362444 begin_of_the_skype_highlighting              +37052362444      end_of_the_skype_highlighting visą parą pradės teikti nuo sausio 3-osios. Žmones pakaitomis aptarnaus 4 budėtojai. Taip pat galima kreiptis elektroniniu paštu pilieciai@urm.lt.

Šiuo metu konsulinę informaciją Lietuvos piliečiams ir kitiems asmenims URM teikia darbo dienomis nuo 8 iki 21 val., savaitgaliais ir švenčių dienomis nuo 8 iki 17 val., diplomatinės atstovybės – darbo laiku. Taip pat yra skelbiami diplomatinių atstovybių telefonai, kuriais galima skambinti ne darbo metu.

Kasmet su konsulinio pobūdžio klausimais į ministeriją kreipiasi daugiau kaip 12 tūkst. asmenų. K.Jankauskas sako, kad pradėjus informaciją teikti visą parą, besikreipiančiųjų skaičius greičiausiai išaugs.

Atleistas Irano URM vadovas Manouchehras Mottaki (Manučehras Motakis) nebuvo pakankamai stiprus, kad apgintų Iraną tarptautinėje scenoje, ypač reikaluose, susijusiuose su tarptautiniu spaudimu, kuriuo siekiama sustabdyti Irano branduolinius projektus, tokią nepriklausomų analitikų nuomonę pirmadienį pateikė BBC.

Jų teigimu, Irane buvo ir vidinis spaudimas, kad M.Mottaki turėtų atsistatydinti tuo atveju, jeigu Iranui bus paskelbtos naujos Jungtinių Tautų sankcijos. Šių metų birželį sankcijos buvo paskelbtos ketvirtą kartą.

Remdamasi iš Teherano gautais duomenimis BBC nurodo, kad ministro atleidimas buvo netikėtas, nes nebuvo jokių požymių, rodančių, kad M.Mottaki gali prarasti postą.

Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas (Mahmudas Ahmadinedžadas) anksčiau pirmadienį iš pareigų atleido užsienio reikalų ministrą Manouchehrą Mottaki (Manučehrą Motakį).

“Dėkoju už tarnybą ir atliktą darbą jūsų vadovavimo ministerijai laikotarpiu”, – rašoma M.Mottaki nusiųstame M.Ahmadinejado laiške.

“Tikiuosi, kad jūsų pastangos bus Dievo įvertintos ir likusią savo gyvenimo dalį toliau tarnausite mūsų Islamo Respublikos žmonėms”, – pridūrė jis.

Irano prezidentas eiti šalies užsienio reikalų ministro pareigas paskyrė Irano atominės energetikos agentūros vadovą Ali Akbarą Salehi (Ali Akbarą Salehi), nurodo šalies žiniasklaida.

Šiuo metu M.Mottaki su oficialiu vizitu lankosi Senegale.

Karjeros diplomatas M.Mottaki ministerijai vadovavo nuo 2005 metų rugpjūčio mėnesio. Puikiai angliškai kalbantis, tai pat urdu ir turkų kalbas mokantis M.Mottaki yra baigęs socialinius mokslus Bangalūro universitete, Indijoje, ir tarptautinius santykius Teherano universitete 1991 metais.

M.Mottaki ilgai buvo laikomas ištikimu radikalių pažiūrų M.Ahmadinejado šalininku, tačiau manoma, kad pastaruoju metu jis nesutarė su prezidentu dėl užsienio politikos klausimais.

57-erių metų karjeros diplomatas M.Mottaki yra dirbęs Irano ambasadoriumi Turkijoje ir Japonijoje.

M.Mottaki buvo užkietėjęs Irano prieštaringai vertinamos branduolinės programos gynėjas, nepaisant Vakarų valstybių kaltinimų, esą šia programa Teheranas gali dangstyti savo branduolinį ginklavimąsi.

Jis ištikimai užtardavo M.Ahmadinejadą ir diplomatiniuose sluoksniuose, net po skandalingų prezidento pasisakymų, tokių kaip pareiškimas, kad Izraelis “turi būti ištrintas iš žemėlapio”.

Tačiau manoma, kad pastaraisiais mėnesiais, Jungtinėms Tautoms ketvirtą kartą sugriežtinus sankcijas Teheranui dėl jo vykdomos branduolinės programos, M.Mottaki nepritarė prezidento vedamai politikai.

Irano lyderiai pastarosiomis savaitėmis kartojo tebesilaiką savo tvirto požiūrio, kad Teherano teisė į branduolinę sritį yra nediskutuotina.

Tačiau praėjusią savaitę lankydamasis Atėnuose M.Mottaki sakė, jog esama “tam tikrų bendrų pozicijų, dėl kurių galėtume bendradarbiauti”, bet smulkiau savo minties nepaaiškino.

Jis taip pat pavadino “žingsniu į priekį” JAV valstybės sekretorės Hillary Clinton pastabas, jog Iranas turi teisę į taikią branduolinės energetikos programą.

“Tačiau šios žodžius dar reikėtų paversti veiksmais”, – pridūrė jis.

Dar M.Motaki sakė žurnalistams, kad “Iranas yra nuoširdus ir rimtas bendradarbiavime ir derybose” su pasaulio galiūnėmis ir paragino jas “pasirinkti konstruktyvų” požiūrį į Teheraną.

Jam vadovaujant Užsienio reikalų ministerijai, Iranas siekė sudaryti naujus aljansus su tokiomis valstybėmis kaip Brazilija ir Turkija. Bendradarbiavimui su jomis Teheranas parengė kitokį planą urano sodrinimo srityje, negu siūlo pasaulio galiūnės. M.Mottaki šiose derybose tikėjosi remtis savo patirtimi, įgytą ambasadoriaus Turkijoje poste.