BFL

Trys klausimai užsienio reikalų viceministrui Raimundui Karobliui.

– Dalyvavote ES Užsienio reikalų tarybos posėdyje prekybos klausimais, kuriame aptartas transatlantinių ryšių stiprinimas su JAV ir Kanada. Kas tapo pagrindine kliūtimi pa­siekti ES ir JAV transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės susitarimą?

– Derybose siekiama susitarti ne vien dėl įprasto rinkos atvėrimo, bet ir dėl papildomų taisyklių nustatymo, tam tikrų standartų ir reglamentų suderinamumo. Nesunkiai pavyksta susitarti dėl pramoninių prekių, tačiau mažoka pažangos derybose dėl prekybos finansinėmis, draudimo, jūreivystės paslaugomis. Dar didesnė problema – JAV nepasirengimas atverti viešųjų pirkimų rinkos: pagal dabartinius siūlymus ji būtų prieinama tik federaliniu, bet ne valstijų lygiu. ES siekia teisės dalyvauti konkursuose bent jau tų valstijose vykdomų programų, kurios finansuojamos iš federalinio biudžeto.

Norint susitarti iki prezidento Baracko Obamos kadencijos pabaigos, teks gerokai pasispausti.

Ekspertai daro išvadas, kad pagal pasiektas sąlygas iš susitarimo JAV, tikėtina, gautų daugiau naudos nei ES. Vadinasi, įsipareigojimų balanso neturime. O laikas bėga – norint susitarti iki prezidento Baracko Obamos kadencijos pabaigos, teks gerokai pasispausti.

– Kurios derybų sąlygos aktualiausios Lietuvai?

– Ir Lietuva, ir kitos ES šalys siekia panaikinti ribojimus energijos išteklių eksportui iš JAV. Taip pat kalbama apie lengvatas smulkioms ir vidutinėms įmonėms, kurios, beje, iš Lietuvos į JAV eksportuoja daugiausiai. Aktualios ir muitinių procedūrų taisyklės, kurios leistų sutaupyti mūsų eksportuotojams. Nors vidutinis JAV taikomas muito tarifas tesiekia 4 proc., atskirose prekių grupėse jis yra gerokai didesnis: tekstilei, aprangos gaminiams taikomi muitai viršija 20 proc., sūriams ir kitiems pieno gaminiams, taip pat mėsos produktams – 15 proc.

JAV užima trečią vietą lietuviškos kilmės prekių eksporto sąraše, o šio eksporto apimtys trigubai viršija eksporto į Rusiją apimtis.

Muitų tarifų sumažinimas padėtų dar labiau auginti lietuviškų prekių eksportą į JAV, kuris jau ir dabar didėja. JAV užima trečią vietą lietuviškos kilmės prekių eksporto sąraše, o šio eksporto apimtys trigubai viršija eksporto į Rusiją apimtis.

Taip pat apskaičiuota, kad reguliacinių klausimų suderinimas ir dalies besiskiriančių standartų suvienodinimas dvišalėje prekyboje leistų pasiekti ekonominį efektą, tolygų muitų tarifų sumažinimui 20 proc. Šis efektas būtų jaučiamas įvairiose prekių grupėse, pradedant automobiliais ir elektronikos prekėmis, baigiant kosmetika.

– Šią savaitę vyko Lietuvos diplomatų, dirbančių ekonomikos srityje, ir komercijos atašė metinė konferencija. Ar šalies diplomatinis korpusas gali padėti daryti įtaką ES ir JAV susitarimams?

– Šių metų konferencija pasižymi bandymu stiprinti sąsajas tarp šalies diplomatų, dirbančių užsienyje, ir Lietuvos institucijų, dirbančių investicijų pritraukimo srityje. Siekiame, kad ekonominiai šalies interesai būtų dar geriau suvokiami mūsų atstovybėse. Tačiau derybos dėl transatlantinės prekybos ir investicijų sutarties yra EK prerogatyva, o mes dalyvaujame tik konsultaciniame procese. Todėl įtakos šioms deryboms gali turėti nebent Vilniaus ir atstovybės Briuselyje, o ne dvišalių ambasadų darbuotojai.