Žymaus rusų dizainerio Artiomo Lebedevo studija pagamino USB atmintinę ir pavadino ją „Bulavkus“. Ji įmontuota tiesiog ant segtuko (žiogelio) galo, todėl ją galima prisegti prie drabužių ar krepšio.

Tai ne pirmas toks originalus A.Lebedevo dizaino studijos sukurtas IT gaminys: prieš keletą metų buvo pristatyta originali klaviatūra, kurios klavišai keičia vaizdą, mat turi iš organinių šviesos diodų pagamintus ekranėlius. Tiesa, „Bulavkus“ laikmenoje telpa tik keturi gigabaitai atminties.Priminsime, kad pirmosios USB laikmenos rinkoje pasirodė 2000-aisiais ir jose tilpo tik aštuoni megabaitai duomenų. Vis dėlto jos sukėlė tikrą perversmą – juk tuomet informacija buvo perkeliama beveik šešiskart mažiau talpiais ir trapiais lanksčiaisiais diskeliais. Ilgainiui, kai USB atmintinių talpa peržengė 2 GB ribą, jos prisidėjo ir prie CD bei DVD diskų išnykimo.Šiandien parduotuvėje geriausiu kainos ir talpos santykiu pasižymi apie 25 Lt kainuojantys ir daugiau nei tūkstantį kartų už pirmąją USB laikmeną talpesni „piršteliai“. Talpiausią tokią laikmeną pernai pristatė kompanija „Kingston“. Joje galima sudėti net 256 GB informacijos, tačiau jos kaina išties kosminė – siekia net 1650 Lt.Vis dėlto šiandien galima prognozuoti ir USB laikmenų greitą mirtį – jos priežastimi turėtų tapti populiarėjančios debesų technologijos. Prieš kelis mėnesius trys didžiosios IT kompanijos „Amazon“, „Google“ ir „Microsoft“ pristatė savo internetinius standžiuosius diskus. Juose laikomus duomenis vartotojai gali pasiekti iš bet kurio kompiuterio ar mobiliojo įrenginio.

Nuo kitų metų sausio galime sulaukti papildomo tuščios laikmenos mokesčio, dėl kurio nuo kelių iki keliasdešimties litų pabrangtų ne tik USB atmintinės ar standieji diskai, bet ir nemažai kompiuterinių prekių, pavyzdžiui, išmanieji telefonai, televizoriai, fotoaparatai bei kiti prietaisai.
Mat lapkričio viduryje Seimo komitetuose vėl pradėtos svarstyti Kultūros, Švietimo ir mokslo ministerijų, LATGAA-A ir AGATA autorių teisių gynimo organizacijų parengtos Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pataisos, numatančios papildomus mokesčius laikmenoms ir kitai IT įrangai, kuri turi įrašomosios atminties.
Pasak Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininko Valentino Stundžio, aptariamose pataisose numatyta nemažai išimčių, pavyzdžiui, mokestis nebūtų taikomas, kai įranga perkama profesinei veiklai ar švietimo tikslams.
Skelbiama, kad šiomis pataisomis norima kompensuoti lėšas, kurias praranda kūrėjai, kai vartotojai neatsiklausę jų pasigamina kūrinių kopijas. Šiandien tokį mokestį mokame, pirkdami garsajuostes, CD ir DVD laikmenas.
Siūlomas įstatymo pataisas sukritikavo asociacija „Infobalt“. Pasak jos atstovės Vilmos Misiukonienės, toks mokestis teoriškai legalizuotų piratavimą – juk jei autoriams sumokame už tuščią laikmeną, kodėl turėtume mokėti dar kartą?
Ir „Omnitel“ atstovas Darius Maikštėnas mano, kad toks mokestis gali nuskriausti autorius. Pavyzdžiui, siūlomi apmokestinti išmanieji telefonai yra viena iš platformų, kuri suteikia naujų galimybių prekiauti muzika bei kitu autoriniu turiniu.
Beje, Lietuvos laisvosios rinkos instituto parengtose pastabose pabrėžiama, kad ne visos LATGAA-A surinktos lėšos skiriamos autoriams, – nemaža dalis (2009 m. net ketvirtadalis) keliauja pačios organizacijos administravimo išlaidoms. Galima spėti, kad šis mokestis taptų dar viena priemone, papildančia valdininkų kišenes.