Jei išgirdę žodį “utėlės” nutaisote nuostabos kupiną veidą, vadinasi, dar nesate leidę vaiko į jokį kolektyvą. Nes šiais laikais parsinešti iš ten utėlių tampa ganėtinai įprasta. Aišku, ne mažiau pasibjaurėtina, tačiau vis mažiau gėdinga.

Nors gyvename civilizuotame amžiuje, bet utėlės vis dar gyvena kartu su mumis. Ir tai tikrai ne tik asocialių šeimų rūpestis. Šie kraujasiurbiai parazitai įsiveisia tvarkinguose namuose dėl to, kad mažylis parsineša “augintinių” iš darželio ar kitų vaikų susibūrimo vietų.

Vaikai dažniausiai užsikrečia galvos utėlėmis, kurios maitinasi žmogaus krauju. Be “šeimininko” utėlė gali išgyventi ne ilgiau kaip 48 val. Tačiau jei jos niekas neiškrapšto iš šukuosenos, utėlė čia gyvena apie 27–38 dienas, per kurias padeda iki140 kiaušinių – glindų, jas priklijuodama prie plauko arti odos.  Taigi nesunku apskaičiuoti, kaip greit viena atklydėlė gali virsti visa kariauna parazitų.

Kasymasis prišaukia kitas bėdas

Galvinėmis utėlėmis mažieji gali užsikrėsti per artimą kontaktą su kitais utėlėtais žmonėmis (darželyje, perpildytame transporte, keičiantis drabužiais, patalyne, šukomis, šepečiais, ausinėmis). Jos nešokinėja, bet greitai ropoja, tad nesusilietus galvomis ar pečiais tikimybė užsikrėsti itin maža, tačiau išlieka – kartais utėlės perropoja nuo vienos darželinuko pagalvės ant kitos, nuo drabužinėje greta suglaustų drabužių ar per sofos atkaltes. Geriausiai utėlės plinta iš galvos į galvą, esant artimam sąlyčiui, dėvint užkrėstus galvos dangalus (kepures, skareles, plaukų juosteles, kaspinus ir kt.). Didesnis pavojus užsikrėsti yra mergaitėms.

Glindų dažniausiai galima rasti smilkinio, pakaušio, kaktos srityse. Utėlių įkandimai ir jų seilėse esančios medžiagos gali sukelti odos paraudimą, atsiranda papulių ar pūslelių. Įkandus utėlei labai niežti, ypač naktį… Mažylis nuolat kasosi, kol nusikaso odą, o tai – puikūs vartai antrinei infekcijai, atsiranda odos uždegimas, egzema, folikulitas, furunkulas ir t.t. Jeigu utėlėtumas gausus, gali net pakilti temperatūra, padidėti kaklo limfmazgiai. Sunkiais ir užleistais atvejais visa galva gali būti padengta pūlingu šašu, plaukai susivelia į kaltūną.

Pirmiausia – gerai iššukuoti!

Galvos utėles, jei jų nedaug, galima iššukuoti tankiomis šukomis – specialios šukos, parduodamos vaistinėse, kainuoja keliolika litų. Toks naikinimas dabar rekomenduojamas daugelyje šalių dėl pastaruoju metu pastebėto utėlių atsparumo vaistams ir jų sukeliamos alergijos vaikams. Ne visi vaistai yra saugūs, tad bandyti išnaikinti utėles šukomis ypač prasminga nėštukėms, vaikams iki 5 metų, o jei serga alergija ar odos ligomis – ir vyresniems.

Ši procedūra nėra sudėtinga, tiesiog padalykite plaukus į kelias dalis, o kiekvieną dalį – į smulkias sruogas. Mažylio plaukus sudrėkinkite 4–5 proc. acto tirpalu ir šukuokite kiekvieną sruogą atskirai. Pradėkite kuo arčiau galvos odos, t.y. nuo pat plaukų šaknų, ir šukuokite iki galiukų (taip neleisite utėlėms sugrįžti).

Šukuoti rekomenduojama ilgai, apie pusvalandį, arba tol, kol į šukų “tinklus” nebeįklius joks gyvis. Ir tai dar nereikš, kad plaukai jau visiškai švarūs. Tokią procedūrą reiks kartoti kelias dienas. Kai kurios mamos iš patirties tvirtina, kad efektyviau už bet kokias šukas – glindų išrankiojimas rankomis, nes jos išties labai tvirtai prisiklijavusiosę prie plauko ir šukoms kartais nepasiduoda. Kad būtų lengviau, siūlome pabandyti į šukų tarpdančius įpinti siūlą.

Įdėmiai rinkitės vaistus

Vaistinėse galima įsigyti įvairių preparatų utėlėms ir glindoms naikinti – vieni su insekticidais, kiti be jų. Dažniausiai jie būna šampūnų ar losjonų pavidalo. Geriausiai mažyliui parinkti tokį preparatą, kuriame nėra sveikatai pavojingų cheminių medžiagų, – jis nedirgina odos ir nekenkia plaukams. Mažyliui tiktų “Nyda”, kurie, be visų minėtų savybių, dar pasižymi tuo, kad fiziškai užkemša parazitų kvėpavimo takus ir jie žūsta. Preparato sudėtyje esantis simondsijų vaškas saugo odą ir plaukus bei palengvina šukavimą. Sudrėkinkite tirpalu plaukus, palaikykite 45 minutes, paskui kruopščiai iššukuokite specialiomis šukomis. Kad būtų didesnis poveikis, iškart plaukų neplaukite – galite leisti vaikui permiegoti ir išplauti ryte.

Kad jos negrįžtų…

Ne mažesnės kaip 60 °C temperatūros vandenyje išskalbkite drabužius, patalynę ir kitus daiktus, galėjusius liestis su utėlėmis. Jei reikia, minkštus ir kitokius žaislus sudėkite į plastikinį maišelį ir dvi dienas palaikykite šaldiklyje  – taip sunaikinsite juose esančias utėles. Kruopščiai išsiurbkite automobilius ir gyvenamąsias patalpas, o siurblio maišelį sunaikinkite.

Kovoti visiems kartu

Ikimokyklinėse įstaigose vaikai turi būti profilaktiškai tikrinami dėl utėlėtumo – paprastai tai daro seselė ar kitas sveikatos specialistas. Tam vis dar reikia tėvų sutikimo. Tačiau jokiuose dokumentuose nėra numatyta, kad mažylis, kurio galvoje aptikta utėlių ar glindų, gydymo metu negali eiti į darželį.

Tėveliai turėtų prisiminti, kad užsikrėsti utėlėmis galima nepriklausomai nuo šeimos gerovės! Utėlės negimsta galvoje, jos iš kažkur ateina – taigi gali ateiti ir į jūsų namus! Todėl leiskite kolektyve patikrinti galvytes, darykite tai ir patys – ypač pastebėję, kad mažylis kasosi galvą. Aptikus utėlių, jas reikia naikinti, ir būtina informuoti vaiko lankomą kolektyvą – tik taip išvengsime tolesnio jų plitimo. Apie šią problemą reikia kalbėti drąsiai, taip, kaip kalbėtumėte apie slogą ar kitą negalavimą. Antraip, jei utėlių vienu metu neišsinaikins visi kolektyvo vaikai (ir kiti šeimos nariai), užsuksime užburtą ratą ir vos išgydę saviškį vėl rizikuosime parsinešti “svečių”.