VZ nuotr.

Pinigai. Paprastam žmogui matematika, tikimybėmis ir skaičiavimais pagrįstas algoritminis investavimas, palyginti su klasikiniais investavimo būdais – į akcijas, obligacijas, auksą ar nekilnojamąjį turtą, atrodo kaip kosmosas.

„Jei taksistas sako, kad reikia pirkti auksą, vadinasi, jį reikia parduoti. Kol kas apie algoritminį investavimą taksistai nešneka, vadinasi, čia verta investuoti“, – juokauja vienintelio Lietuvoje ir Baltijos šalyse algoritminės prekybos metodu veikiančio investicinio fondo „Algoritmic Trading Portfolio“ valdytojas dr. Aistis Raudys, paklaustas, kodėl žmonės turėtų rinktis mūsų šalyje kol kas mažai žinomą investavimo būdą.

Algoritminis investavimas skirtas informuotiems investuotojams ir priskiriamas prie didesnės rizikos investavimo instrumentų. Bet ir potencialiems investuotojams Lietuvoje šis alternatyvus fondas – vis dar egzotika. Pasak A.Raudžio, visuomenėje apskritai vyrauja neigiamas ir iškreiptas požiūris į investicinius fondus, nulemtas, matyt, finansinio neišprusimo ir iš dalies ekonominės krizės, kurios metu investicijos į akcijas daugeliui pridarė didelių nuostolių.

„Žmonėms investiciniai fondai asocijuojasi tik su akcijomis. Bet fondai gali būti labai įvairūs: Lietuvoje jau turime žaliosios energetikos fondą, kuris investuoja į vėjo jėgaines, žemės fondą, superkantį ir ūkininkams nuomojantį žemės ūkio paskirties žemę. Tačiau reikia pripažinti, kad algoritminis investavimas yra ne toks paprastas ir kiekvienam suprantamas metodas. Netgi registruojant fondą Lietuvos banke teko įdėti nemažai pastangų, kad supažindintume banko specialistus su šia naujove“, – sako A.Raudys.

Idėją steigti alternatyvų investicinį fondą jis parsivežė iš Londono, kuriame praleido dešimt metų. Vilniaus universitete baigęs informatikos mokslus ir apgynęs daktaro disertaciją apie dirbtinį intelektą A.Raudys iš pradžių dirbo „London South Bank university“ universitete, duomenų analitikos įmonėje, o vėliau pradėjo sėkmingą finansinę karjerą Londono Sityje veikiančiuose didžiausiuose pasaulio bankuose „Deutsche Bank“, „Societe Generale“, „BNP Paribas“, kur pirmą kartą ir susipažino su algoritminės prekybos metodais.

„Kai kartu su žmona Žydrina vykome į Didžiąją Britaniją, planas buvo paprastas – užsidirbti pinigų, kad galėtume be paskolų Lietuvoje pasistatyti namą. Planą įvykdyti pavyko praktiškai per trejus metus, įsidarbinus Londono Sityje“, – sėkmingą karjerą viename iš pasaulio finansų centrų prisimena 39-erių vyras.

Londone gimė du poros vaikai, o šiuo metu tris vaikus auginanti Raudžių šeima jau laukia ir ketvirtosios atžalos.

2009 m. į Lietuva sugrįžęs A.Raudys unikalią savo patirtį kiekybinių finansų ir algoritminės prekybos srityse pritaikė su bendrove „Orion Asset Management“ kurdamas alternatyvų investicinį fondą, į kurį investavo ir savo šeimos bei draugų pinigus. Lietuvos banko leidimu fondas veikia nuo 2012 m. spalio, o prekiauti pradėjo nuo 2013 m. sausio.

Paprastai kalbant, tokiame fonde investicinius sprendimus priima matematika. Algoritminis investavimas panašus į klasikinį, tik pastaruoju atveju investavimo galimybės ieško, analizuoja, ją seka ir sprendimą investuoti priima analitikas, o algoritminėje prekyboje analitikas šią analizę perteikia kompiuterine kalba, kad investavimo (pirkimo-pardavimo) veiksmas būtų atliktas automatiškai. Algoritmai be žmogaus pagalbos analizuoja rinkos situaciją ir atitinkamai suformuoja pavedimus dėl konkrečių finansinių priemonių įsigijimo ar pardavimo. Vienu metu algoritmai gali stebėti iki 20 tūkst. skirtingų finansinių priemonių ir radus galimybę – investuoti. Kadangi prekiauja daug skirtingų algoritmų (šiuo metu fondo portfelyje yra apie 6 tūkst.), kažkuriam suklydus ir patyrus nuostolį, daugybė kitų tuo metu uždirba pelną.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-17-2015-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Šiais laikais, kai daugelio atlyginimai įšaldyti arba toliau mažėja, o kainos nepaliaujamai kyla, daugelis susimąsto apie papildomą pajamų šaltinį. „Veidas“ domėjosi, kokie būdai prisidurti prie algos šiandien Lietuvoje populiariausi.

Jei prieš penkerius metus statybininkui Egidijui Žičkui kas nors būtų pasakęs, kad jis augins sliekus ir taip užsidirbs sau duoną, vyriškis nebūtų patikėjęs. Bet tokia diena ėmė ir atėjo: prieš dvejus su puse metų, statybų verslą sukausčius krizei, šiaulietis statybininkas iš tiesų pradėjo auginti sliekus. Šimtus tūkstančių sliekų, kuriuos vyras veisia specialiai šiai veiklai įsigytoje fermoje ir iš jų perdirbtų organinių medžiagų gamina biohumusą – ekologiškai švarias trąšas. Buvęs statybininkas įgudo šį darbą atlikti nuo pradžios iki pabaigos: pradedant sliekų auginimu ir baigiant paruošto biohumuso sufasavimu į pakuotes. „Aš irgi žiūrėjau į tai skeptiškai, o dabar džiaugiuosi – sekasi geriau, nei tikėjausi“, – šiandien prisipažįsta E.Žičkus.
Šiam šiauliečiui sliekai tapo pagrindiniu pragyvenimo šaltiniu, bet biohumuso gamyba pastaraisiais metais Lietuvoje labai populiari ir tarp papildomo uždarbio ieškančių gyventojų. Sliekų augintojų sparčiai daugėja visoje šalyje: soduose, kaimo sodybose ar giminaičių ūkiuose sliekus augina net solidūs bankininkai, verslo konsultantai ar draudimo agentai – įvairiausių profesijų atstovai.

Automechanikas veisia triušius

„Vieni turi kokią močiutę kaime, kiti – tėvus, kurie ir prižiūri kokioje nors senoje daržinėje auginamus sliekus. Treti daro viską patys: važiuoja savaitgaliais su šeimomis ir draugais, išsikepa šašlykų, pailsi ir kartu sliekais pasirūpina“, – naują tendenciją pastebi E.Žičkus. Vienas banko tarnautojas, pašnekovo žiniomis, sliekus įsigudrino auginti net automobilio garaže.
Taigi kas tai yra ir ar iš to tikrai galima uždirbti? Vienas paprastesnių biohumuso gamybos būdų atrodo maždaug taip: reikia turėti žemės sode ar kaime, kur galima būtų sustatyti specialias 1 x 1 metro dydžio medines dėžes, vadinamas vermiložėmis (jas galima statyti vieną ant kitos, tad daug vietos turėti nereikia), įdėti komposto, įleisti ten sliekų ir reguliariai juos prižiūrėti. Atėjus laikui (kai dėžės prisipildo), biohumusas atskiriamas ir paliekamas brandinti.
Visi šie etapai iki pirmojo uždarbio trunka apie pusantrų metų, vėliau viskas vyksta šiek tiek sparčiau. Specialistai sako, kad didelių laiko sąnaudų ir įgūdžių tai nereikalauja: atvykti pašerti sliekų gali pakakti ir vos vieno karto per savaitę. Na, o sliekai minta įvairiomis organinės kilmės atliekomis (tinka ir mėšlas, kompostuota žolė). Pašaro sliekams reikia gana daug, bet yra įvairių būdų jam prasimanyti: esą kai kurie mėšlo neturintys kur dėti ūkininkai tik apsidžiaugia, jei kas nors pasisiūlo jį pasiimti.
Dar vienas svarbus dalykas: speciali sliekų auginimo sistema, sudaryta iš 20 dėžių ir maždaug 100 kg sliekų, kainuoja keliolika tūkstančių litų. Taigi pačiai pradžiai reikalingos gana nemažos investicijos. Vis dėlto pakalbinę ne vieną sliekų auginimu besiverčiantį gyventoją išgirdome, kad tai atsiperka, nes sliekai nėra lepūs, dauginasi sparčiai, o parduoti biohumusą šiuo metu paprasta. Štai vilnietis verslo konsultantas Darius Malinauskas, sliekus auginantis Šalčininkų r., jau užmezgė ryšius trąšoms eksportuoti: Europoje šiuo metu jaučiamas didelis biohumuso poreikis. Svetur iškeliauja apie 80 proc. Lietuvos sliekų augintojų biohumuso.
Šiuo metu „ant bangos“ ne tik sliekai: vis daugiau lietuvių, norėdami prisidurti prie algos, pradeda auginti triušius. Tai irgi vienas tų verslų, kuriame prižiūrint suaugusiesiems gali dalyvauti net vaikai, nes specifinių žinių turėti nereikia. Kai kurios įmonės, gaminančios specialias triušiams auginti ir veisti skirtas triušides – vadinamąsias mini fermas (vienos jų kaina yra arti 4 tūkst. Lt), šiuo metu vos spėja vykdyti užsakymus. Jau ketvirtus metus triušides gaminančios bendrovės „Drožlė“ savininkas Audrius Kavolis tokia jų paklausa nesistebi: jo teigimu, triušininkystė yra pelningas verslas.
Skaičiuojama, kad vienam dviejų kilogramų triušiui užauginti, įskaitant pašarus ir priežiūrą, reikia apie 20 Lt, na, o pelnas už kiekvieną triušį siekia maždaug nuo 16 iki 20 Lt – taigi pelnas yra beveik toks pat, kaip ir sąnaudos. O daug laiko tam skirti nereikia: atvykti papildyti vandens ir pašarų galima ir vos vieną kartą per savaitę. „Nemažai žmonių triušius augina ne dėl pinigų, o kad patys turėtų natūralios mėsos“, – pastebi A.Kavolis.
Sode šalia Kauno triušius auginantis Romas Jablonskas, pagal profesiją automechanikas, sako kas mėnesį prisiduriantis prie algos maždaug pusę tūkstančio litų. „Vien savo draugams ir giminaičiams daug parduodame“, – pasakoja R.Jablonskas.

Ieškoti uždarbio skatina smukę atlyginimai

Čia paminėjome tik porą idėjų, nors būdų prisidurti prie atlyginimo yra gerokai daugiau ir pačių įvairiausių. Pavyzdžiui, nemažai lietuvių, dienomis atidirbę samdomą darbą kontorose, vakare rūpinasi savo elektroninių parduotuvių reikalais – tokių verslų ypač daug kūrėsi 2010–2011 m. Kiti, gimus išskirtinei idėjai, rašo tinklaraščius (pajamų siekdami gauti iš reklamos) arba paskelbia kokią nors kitą iniciatyvą internete.
Pavyzdžiui, bičiuliai Jonas Kazėnas, UAB Modernizacijos centro direktorius, ir Mindaugas Karbauskas, vienos prekybos įmonės samdomas vadovas, prieš keletą mėnesių įkūrė svetainę www.likutis.lt, per kurią įmonės gali atsikratyti sandėliuose užsilaikiusių kokybiškų prekių, o pirkėjai – jų pigiai įsigyti. Kol kas svetainė pelno neduoda, bet jos įkūrėjai tiki, kad tai – tik laiko klausimas.
Iš tiesų uždirbti internete sunku: Lietuvos elektroninės prekybos asociacijos vadovo Dainiaus Liulio žiniomis, šiuo metu šalyje veikia apie 300 elektroninių parduotuvių, o pelną iš jų generuoja tik apie 20 proc. „Retas supranta, kad internetinės prekybos verslo modelis nė kiek nesiskiria nuo įprasto mažmeninės prekybos modelio: reikalingos tiek žinios, tiek investicijos į novatoriškus sprendimus, rinkodarą, prekybos modelio platformas. Tad šiame versle išlieka tik stiprūs žaidėjai“, – įspėja D.Liulys.
Na, o į daugelį kitų būdų užsidirbti internetu (tokių pasiūlymų, viliojančių įspūdingais uždarbiais, pilnos skelbimų svetainės) apskritai reikia žiūrėti atsargiai. Pavyzdžiui, populiaru siūlyti darbą, kurio esmė – apgaudinėti reklamos užsakovus atidarinėjant reklamas portaluose arba įvedinėti skelbimus interneto aukcionuose (čia reikalaujama įnešti ir savų pinigų). „Man kai kurie tokie darbai atrodo verti didesnio mokesčių inspekcijos dėmesio“, – neigiamai vertina Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto lektorius Džiugas Paršonis.
Karjeros portalo „CV Market“ vadovas Lietuvoje Povilas Kytra pataria ieškoti tokio papildomo darbo, kuris būtų susijęs su žmogaus profesine veikla. Taip ir paprasčiau, ir rizika mažesnė, ir uždirbti galima daugiau. P.Kytra pastebi, kad papildomo darbo paieškos svetainėje www.hr.lt galima aptikti net ir ne visai įprastų uždarbio idėjų, pavyzdžiui, vienas vyriškis, Švedijoje gyvenantis lietuvis, siūlo konsultacijas šioje šalyje verslo ryšių ieškančioms Lietuvos įmonėms. Jis apibendrina, kad lietuvių, ieškančių papildomo darbo, daugėja – gyventojus į tokias paieškas pastūmėjo smarkiai smukę atlyginimai.

Papildomo uždarbio idėjos
(kaip užsidirbti skiriant tam nedaug laiko po darbo valandų ir savaitgaliais)

Jūs galite:
Susirasti užsakymų, susijusių su savo profesija ar pagrindine darbine veikla. Tai vienas paprasčiausių būdų padidinti savo pajamas, paprastai nereikalaujantis pradinių investicijų: teisininkai gali rengti teisinius dokumentus ir konsultuoti, buhalteriai – padėti tvarkyti buhalterinę apskaitą, dizaineriai – kurti reklamas ar logotipus ir pan.

Lietuvoje papildomo darbo užsakymų specialistai gali rasti, pavyzdžiui, per svetainę www.hr.lt. Kai kurių profesijų atstovai (tarkime, programuotojai) papildomo darbo gali ieškoti ir užsienyje. Tokiu atveju praverstų apsilankyti itin populiarioje JAV interneto svetainėje www.elance.com.

Kiti galimi papildomo uždarbio būdai:

Auginti triušius (įsigijus specialias triušides gyvūnų priežiūrai tereikia skirti keletą valandų per savaitę; triušienos paklausa rinkoje šiuo metu viršija pasiūlą).
Atidaryti elektroninę parduotuvę internete.
Rašyti tinklaraštį (jį išpopuliarinus galima pritraukti reklamos užsakovų).
Supirkti ir perparduoti senovinius bei antikvarinius daiktus.
Auginti prieskonines žoleles ar gėles bei tiekti parduotuvėms, gėlių salonams.
Prekiauti pasaulinėje prekybos ir interneto aukcionų svetainėje „Ebay“ (tai itin platūs pirkėjų paieškos aruodai, bet sėkmės sulauksite tik tuo atveju, jei pasiūlysite išskirtinį produktą: kai kurie lietuviai čia sėkmingai prekiauja savo rankdarbiais).
Užsiimti kita prekybine veikla – prekiauti kosmetika, drabužiais, buities prekėmis ir kt. (internete apstu tokių darbo pasiūlymų, bet tarp jų pasitaiko nemažai įtartinos reputacijos įmonių; pati tiesioginės prekybos veikla Lietuvoje taip pat turi nekokį įvaizdį).
Auginti sliekus biohumuso gamybai (nereikia daug priežiūros; trąšos šiuo metu paklausi prekė tiek Lietuvoje, tiek užsienyje).
Fotografuoti ir filmuoti šventes, renginius (turint reikiamą įrangą ir įgūdžių).
Organizuoti renginius ir vakarėlius, rašyti jų scenarijus.
Teikti siuvimo, drabužių taisymo paslaugas.
Dirbti vairuotoju (pavyzdžiui, įmonės neretai ieško D kategoriją turinčių limuzinų vairuotojų, galinčių atlikti nedidelius užsakymus vakarais arba savaitgaliais).
Dalyvauti slapto pirkėjo tyrimuose (už atliktą užduotį gaunant 15–40 Lt dydžio atlygį).
Kompiuteriu rinkti tekstus (skelbimų portaluose dažnai ieškoma žmonių tokio pobūdžio užduotims).
Tvarkyti kompiuteriu nuotraukas, kurti jų skaitmeninius albumus su garso takeliais.
Dirbti aukle, prižiūrėti vaikus savo namuose.
Platinti lankstinukus, kitą reklaminę medžiagą, vesti produktų degustacijas (labiausiai tinka jaunimui).

Pastaba: darbų eiliškumas sąraše reikšmės neturi. Daugelis paminėtų veiklų užtikrina nedideles ir nereguliarias pajamas.

Brangiausio Lietuvos advokato pajamos siekia 8–9 mln. Lt per metus, neatskaičius mokesčių. Tuo tarpu iš visų maždaug 1800 Lietuvoje dirbančių advokatų – apie 70 proc. per mėnesį gauna iki 5 tūkst. Lt pajamų. Apie tai patvirtina mokesčių deklaracijų duomenys.

Lietuvos advokatūros tarybos pirmininko pavaduotojos Liudvikos Meškauskaitės teigimu, iš šių lėšų advokatai dar susimoka apie pusantro tūkstančio litų mokesčių, o iš likusių maždaug 3,5 tūkst. Lt turi išlaikyti kontoras, išmokėti sau ir savo darbuotojams atlyginimus.
Lietuvos advokatūros tarybai išslaptintus duomenis apie laisvosioms profesijoms priskiriamų advokatų deklaruotas pajamas pateikė Valstybinė mokesčių inspekcija. Pasak L.Meškauskaitės, šie duomenys rodo, kad advokatų uždarbiai Lietuvoje yra kur kas mažesni, nei daugeliui atrodo.
Garsi advokatė L.Meškauskaitė sutiko, kad elitinių šalies advokatų pajamos siekia šešiaženkles sumas. Tačiau tokių yra vienetai. Advokato, per metus uždirbančio apie devynis milijonus litų, kaip ir kitų, didžiausius atlyginimus gaunančių teisininkų, pavardės yra konfidenciali informacija.
„Tačiau tokias pajamas gaunantis advokatas mūsų šalyje yra tik vienas. Be to, Lietuvoje yra žemdirbių, kurie per metus uždirba apie šešiasdešimt milijonų litų. Taigi statistika kalba pati už save“, – teigė L.Meškauskaitė.
Lietuvos advokatūros tarybos pirmininko pavaduotojos nuomone, advokato profesija Lietuvoje yra nupiginta. „Taip neturėtų būti, nes be advokatų retas išsiverčia, jie padeda spręsti daugybę problemų. Tai neeilinė profesija, bet Lietuvoje ji nuvertinta“, – teigė L.Meškauskaitė.

Statistikos departamentas praneša, kad realusis darbo užmokestis 2009 m., palyginti su 2008 m., šalies ūkyje (įskaitant individualiąsias įmones) sumažėjo 7,2 procento, valstybės sektoriuje – 5,1, privačiajame sektoriuje – 9,4 procento.

Pablogėjusi šalies ekonominė situacija ir sumažėjęs darbų mastas sąlygojo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio mažėjimą 2009 m.

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje 2009 m. sudarė 2056 litus ir, palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo 4,4 procento, valstybės sektoriuje – 2285,6 lito ir, palyginti su 2008 m., sumažėjo 2,1 procento, privačiajame sektoriuje – 1915,5 lito ir per metus sumažėjo 6,9 procento.

Valstybės sektoriuje darbo užmokesčio mažėjimą 2009 m. lėmė sumažintas bazinis dydis, taikomas valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginėms algoms nustatyti, sumažinti pareiginių algų koeficientai, priedai už kvalifikacinę klasę, bazinė mėnesinė alga, priedai ir priemokos biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojams, nereguliarių išmokų mažėjimas.

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje 2009 metais, palyginti su ankstesniais, labiausiai mažėjo statybos (23,4%), kasybos ir karjerų eksploatavimo (11,9%), viešojo valdymo ir gynybos; privalomojo socialinio draudimo (9,5%), iš jo centrinių administracinių institucijų įstatymų leidžiamojoje ir vykdomojoje veikloje (10,6% arba 460 Lt) bei nekilnojamojo turto operacijų įmonėse (8,6%).

Labiausiai darbo užmokestis mažėjo Telšių (6,8%), Alytaus (6,3%), Marijampolės bei Šiaulių (5%) apskrityse ir Jonavos rajono (14,6%) bei Plungės rajono (10,7%) savivaldybėse.

Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis šalies ūkyje 2009 m. sudarė 1602 litus, valstybės sektoriuje – 1769,6 lito ir privačiajame sektoriuje – 1499,4 lito.

Vidutinis darbuotojų skaičius šalies ūkyje 2009 m. sudarė 1154,5 tūkstančio, privačiajame sektoriuje – 737, valstybės sektoriuje – 417,5 tūkstančio ir, palyginti su 2008 m., sumažėjo: šalies ūkyje – 11,3 procento, privačiajame – 15,6, o valstybės sektoriuje – 2,6 procento.