BFL

3 klausimai apie Lietuvos ekonomikos prognozes „Swedbank“ vyresniajai ekonomistei Laurai Galdikienei

– Ar realu mokesčių korekcijomis kontroliuoti emigracijos srautą, jei „Swedbank“ ekonomikos apžvalgoje prognozuojama, kad gyventojų užimtumo rodiklis nebeturi potencijos didėti?

– Prognozuojame, kad užimtumo didėjimo potencialas yra išnaudotas, tačiau ne dėl darbuotojų paklausos trūkumo, o dėl nepalankių demografinių tendencijų. Šalyje kvalifikuotų darbuotojų trūkumas tampa vis aktualesne problema, tad emigracijos srautų mažinimas reikalauja neatidėliotinų sprendimų.

Viena svarbiausių gyventojų emigracijos priežasčių – pernelyg mažas darbo užmokestis. Darbo apmokestinimo mažinimas galėtų sudaryti prielaidas spartesniam darbo užmokesčio augimui, taip pat naujų darbo vietų kūrimui, tad ir emigracijos srauto mažėjimui. Šiuo metu Lietuvos dirbantiesiems tenka pernelyg didelė mokestinė našta. Pavyzdžiui, remiantis Europos Komisijos duomenimis, pernai Lietuvoje asmens be vaikų, uždirbančio 67 proc. vidutinio darbo užmokesčio, darbo sąnaudų mokestinė našta (angl. „tax wedge“) sudarė 39,2 proc. ir buvo didesnė už Europos Sąjungos vidurkį, siekiantį 37 proc.

Vis dėlto vien dėl mokesčių korekcijų šalies atlyginimų vidurkis vargu ar pasivys ES atlyginimų vidurkį. Spartesnei atlyginimų konvergencijai, o kartu ir emigracijos srautų pažabojimui būtinas spartesnis produktyvumo didėjimas. To būtų galima pasiekti sudarant palankesnes sąlygas vietos ir užsienio įmonių investicijoms, gerinant švietimo kokybę bei skatinant aukštųjų technologijų sektoriaus plėtrą.

– Kur link judės didėjančios šalies gyventojų santaupos? Kokia tikimybė, kad, valstybei nesiūlant patrauklių investavimo alternatyvių, vis didesnė jų dalis bus realizuojama užsienio rinkose?

– Kapitalas šiais laikais yra mobilus ir paprastai „keliauja“ ten, kur didžiausia grąža, tad naivu tikėtis, kad jį būtų galima sulaikyti šalyje. Vis dėlto lietuvių taupymo įpročiai yra gana konservatyvūs ir paprastai apsiriboja šalies teritorija – daugiausia taupoma bankų indėlių pavidalu, grynaisiais namuose arba investuojant į nekilnojamąjį turtą, o pažangūs finansiniai instrumentai šalyje nesulaukia didelio populiarumo. Nesikeičiant gyventojų įpročiams, tikėtis didelių pokyčių šioje srityje nereikėtų. Be to, būtina paminėti, kad patrauklių investavimo alternatyvų stoka dėl vyraujančios žemų palūkanų aplinkos jaučiama visame pasaulyje – tai nėra vien tik Lietuvos problema.

– Prognozuojama infliacija skatins dar labiau juntamą socialinę atskirtį. Kaip, jūsų nuomone, operatyviai ir nepopulistiškai „nuskausminti“ neigiamus infliacijos padarinius?

– Nors kitąmet infliacija ir padidės, prognozuojame, kad vidutinio darbo užmokesčio augimas viršys infliaciją, todėl ir toliau matysime gyventojų perkamosios galios didėjimą. Manome, kad geriausias būdas pagelbėti socialiai jautriausioms visuomenės grupėms – didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį ir teikti tiesioginę paramą mažiausias pajamas gaunantiems piliečiams. Tokios priemonės, kaip PVM lengvatos, paprastai pernelyg daug kainuoja valstybės biudžetui, iškraipo rinką, ir ypač sunku užtikrinti, kad jų nauda atitektų vartotojui

Visą savaitraščio „Veidas“ numerį skaitykite ČIA

Nuo liepos mėnesio startuoja dar vienas projektas, skirtas negalią turinčių žmonių užimtumui skatinti. Preliminari jo vertė – iki 27,4 mln. litų, iš kurių 19,7 mln. litų yra Europos socialinio fondo lėšos.

Pagal šį projektą, neįgalieji galės dalyvauti profesinės reabilitacijos programose, įgyti naujų ir tobulinti turimus darbinius įgūdžius. Tai padidins šių žmonių galimybes konkuruoti darbo rinkoje, padės lengviau susirasti darbą, atitinkantį jų sveikatos būklę.

Socialinės apsaugos ir darbo ministro Donato Jankausko įsakymu šis projektas „Parama neįgaliesiems“ yra įtrauktas į valstybės remiamų projektų sąrašą. Tikimasi, kad šiame projekte dalyvaus daugiau kaip 1100 negalią turinčių žmonių.

Šiame projekte dalyvaujantiems neįgaliesiems bus teikiamos profesinės reabilitacijos paslaugos. Bus įvertinti neįgaliųjų profesiniai gebėjimai, suteiktos profesinio orientavimo ir konsultavimo paslaugos, atkuriami arba išugdomi profesiniai gebėjimai ir teikiama pagalba įsidarbinant. Taip pat projekto dalyviams bus teikiamos maitinimo ir apgyvendinimo paslaugos, kompensuojamos kelionės išlaidos iki paslaugas teikiančios įstaigos.

Projekto metu keturiasdešimt vienos teritorinės darbo biržos darbuotojai kartu su negalią turinčiais žmonėmis sudarys individualų profesinės reabilitacijos planą, nukreips juos į profesinės reabilitacijos paslaugas teikiančias įstaigas.