BFL

Artimiausiu metu dar devynios Europos šalys gali gauti leidimus įvežti daržoves į Rusiją. Tai ketvirtadienį pranešė RF vyriausiasis sanitarijos gydytojas Genadijus Oniščenka.

“Mes davėme leidimą Lenkijai, – pažymėjo jis. – Eilėje laukia devynios šalys, tarp jų – Prancūzija, Vokietija, kurioms mes kol kas leidimų nedavėme. Dabar ši situacija svarstoma”.

Nuo birželio pabaigos Europos šalys ėmė gauti leidimus importuoti daržoves į Rusiją. Iki šiol leidimai išduoti septynioms šalims: Nyderlandams, Lenkijai, Danijai, Belgijai, Ispanijai, Graikijai, Čekijai. Bet, G. Oniščenkos nuomone, žarnyno infekcijos plitimo pavojus dar nepašalintas.

Scanpix

Daržovės iš Europos Sąjungos (ES) turės būti griežtai patikrintos ir tik tada importuojamos į Rusiją, trečiadienį sakė Rusijos vartotojų teisių priežiūros tarnybos “Rospotrebnadzor” vadovas Genadijus Oniščenka ir pridūrė, kad draudimas įvežti daržoves iš ES šalių vis dar galioja, informuoja “RIA Novosti”.

Anksčiau trečiadienį Europos Komisija teigė, kad su Rusija pasirašė nutarimą, pagal kurį nedelsiant atšaukiamas draudimas įvežti daržoves iš ES valstybių.

“Taikysime specialus tikrinimus, tačiau draudimas dar nepanaikintas”, – sakė G. Oniščenka.

Anot G. Oniščenkos, Rusija tikisi, kad ES pateiks sąrašą laboratorijų, kurios tikrins daržoves prieš jas įvežant į Rusiją. Jo teigimu, Europos Komisija sutiko su Rusijos sąlygomis, kurios anksčiau šį mėnesį buvo suformuluotos Rusijos ir ES posėdžio metu. Europos Komisija teigia, kad ši nauja tikrinimo sistema bus panaikinta, jeigu per 10 dienų nebus pranešta apie naujas mirtis nuo E.coli infekcijos Europoje.

BFL

Europos Sąjungos (ES) šalys iki ketvirtadienio turi pranešti apie patirtus nuostolius dėl panikos, kurią sukėlė E.coli bakterija.

“Lietuvos rytas” rašo, kad Lietuvos daržovių augintojai prašo milijono litų. Šalies atstovai trečiadienį Briuselyje ketina grumtis už tai, kad kompensacijos būtų skirtos ir Lietuvai. Tačiau patys augintojai abejoja, ar pavyks nugriebti bent dalį žadėtos sumos, į kurią pretenduoja ispanai.

“Valstybės pateiks skaičiavimus, kiek patyrė nuostolių dėl klaidingų išvadų apie bakterijas agurkuose. Mūsų nuomone, Lietuvos šiltnamių savininkai patyrė beveik milijono litų nuostolį. Prašysime kompensuoti tokią sumą”, – teigė antradienį į Briuselį išskridusi Lietuvos daržovių augintojų asociacijos prezidentė Zofija Cironkienė.

Pasak daržovių didmeninės prekybos bendrovės “Domeina”, kuri yra vienos didžiausių Lietuvoje šiltnamių įmonės “Kietaviškių gausa” akcininkė, vadovo Donato Montvilo, dėl kilusios panikos jis patyrė 2,8 mln. litų nuostolių.

“Vartotojai nustojo pirkti agurkus, tad dalį teko sunaikinti arba parduoti prekybos centrams po 50 centų už kilogramą”, – sakė D. Montvila.

+370 5 2058511

BFL

Vokietijoje prieš kelias savaites kilusi panika dėl E.coli bakterijų paveikė ir Lietuvos didmiesčių gyventojų įpročius: daugiau negu pusė gyventojų daržovių dabar valgo mažiau. Tačiau nestinga ir išlaikiusiųjų šaltą protą: daugiau nei trečdalis miestiečių savo mitybos įpročių dėl užsienyje pratrūkusios pavojingos infekcijos nepakeitė.

Akivaizdu, kad vis labiau chemizuotas žemės ūkis ir maisto pramonė labai rūpi lietuviams. Jie sunerimę, kad sveikatai nepalankių priedų yra mėsos gaminiuose ir prieskoniuose bei padažuose. “Dalis apklaustųjų ironiškai teigia, kad mėsos gaminiuose dažnai mėsos ir nerasi, tik cheminius priedus ir pakaitalus”, – pasakoja apklausą “Veido” užsakymu atlikusios nuomonės tyrimų bendrovės vadovas Saulius Olencevičius.

REUTERS

Rusija sutiko atšaukti draudimą įvežti Europos Sąjungoje (ES) užaugintas daržoves, kuris buvo paskelbtas dėl žmonių gyvybių nusinešusio bakterinių žarnyno infekcijų protrūkio, Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso (Žozė Manuelis Barozu) paskelbė po derybų su Rusijos lyderiais.

“Džiaugiamės susitarę, kad draudimas Europos daržovėms bus atšauktas”, – J. M. Barroso sakė bendroje spaudos konferencijoje su prezidentu Dmitrijumi Medvedevu.

Europos Komisijos vadovas tiksliai nenurodė, kada draudimas bus atšauktas, tačiau sakė, kad ES per artimiausias dvi dienas išsiųs Rusijai sertifikatus, reikalingus atlikti šiai procedūrai.

BFL

VEIDAS: Kas vyksta žemės ūkyje, kad per maistą plinta E.coli bakterija?

J.M.: Tai tragedija, užduodanti daugiau klausimų, nei turime atsakymų. Visą praėjusią savaitę ES vyko labai karštos diskusijos ir ginčai. Sunku net pradėti ieškoti atsakymų, kai net nėra žinomas infekcijos židinys, – telieka spėlioti ir kurti įvairias versijas. Viena jų – kad tai diversija ir buvo paleistas specialiai laboratorijoje sukurtas užkratas, bakterija.

Bet baisiausia tai, kad keičiasi bakterijų patogeniškumas, jis vis didėja, jų nebeveikia antibiotikai. Gerai bent tiek, jog bakterija nepasiekė Lietuvos, juk dabar žmonės tiek keliauja, kad tai buvo visai įmanoma.

VEIDAS: Kokia yra įprastinė produktų saugos tikrinimo tvarka? Juk Lietuvoje nėra tikrinami visi iš eilės į rinką patenkantys produktai?

J.M.: Tikriname tik labai mažai iš ES į Lietuvą įvežamų produktų – juk prekių judėjimas yra laisvas, kitose ES šalyse išrašyti sertifikatai galioja ir pas mus.

Turime bendrą visai ES skubių reagavimų sistemą, kasdien gauname pranešimų apie užkrėstus pašarus, maistą, gyvūnų ligas, ir jei tik kyla kokių įtarimų – imamės savarankiškų priemonių ir patys. Šimtu procentų tiriami tik iš trečiųjų šalių pas mus patenkantys produktai.

VEIDAS: Dabar kilo panika dėl importinių daržovių. Bet ar užaugintos Lietuvoje yra saugesnės, mažiau chemizuotos?

J.M.: Esu įsitikinęs, kad Lietuvoje užaugintos daržovės daug geresnės kokybės. Transportavimas ir laikymas sunaikina labai daug natūralių medžiagų, be to, kad išsilaikytų prekinė daržovių išvaizda, jas reikia kažkuo papildomai purkšti.
Tačiau pats auginimo procesas labai panašus. Pavyzdžiui, daugelyje mūsų pramoninių šiltnamių naudojamos olandiškos technologijos.

VEIDAS: Jūsų tarnyba atsako už tai, kad maistas būtų saugus. O kas atsako už tai, kad jis būtų dar ir sveikas – kad pomidoras būtų vitamininga daržovė, o ne cheminių liekanų saugykla?

J.M.: Pastaruoju metu produktų maistingumui mes irgi skiriame labai daug dėmesio. Tačiau čia pagrindinės priemonės yra ne kontrolė ir draudimai, o vartotojų švietimas. Reikia suformuoti Lietuvos žmonėms poreikį gauti sveiką maistą, bet visų pirma reikia išaiškinti, koks maistas yra išlaikęs vitaminus, mineralus.

BFL

Berlynas penktadienį planuoja atšaukti perspėjimą vartotojams nevalgyti šviežių salotų, pomidorų ir agurkų dėl pavojaus užsikrėsti potencialiai gyvybei pavojingomis bakterijomis, nurodė vienas pareigūnas.

Anonimu pageidavęs likti pareigūnas sakė naujienų agentūrai AFP, jog tiriant bakterinių žarnyno infekcijų protrūkį, per kurį susirgo apie 3 tūkst. žmonių, o 30 iš jų mirė, “pagrindiniu įtariamuoju” tebelaikomi sėklų daigai.

“Tūkstančių pomidorų, agurkų ir salotų tyrimų rezultatai buvo neigiami. Tačiau vis daugiau ženklų, siejančių užsikrėtusius žmones ir vieną ūkį” Žemutinėje Saksonijoje, kuri specializuojasi įvairių daigintų sėklų prekyboje, aiškino vyriausybės pareigūnas.

“Šie ryšiai vis aiškesni. Tai karšti pėdsakai, – pridūrė jis. – Perspėjimas bus atšauktas šiandien… Tačiau jis liks galioti šviežioms daigintoms sėkloms.”

Dėl pastarojo perspėjimo apmirus prekybai daržovėmis ir vaisiais, Europos ūkininkai patyrė didžiulių nuostolių, vertinamų milijonais eurų.

Žemutinės Saksonijos žemės ūkio ministras Gertas Lindemannas (Gertas Lindemanas) anksčiau šią savaitę sakė, kad ekspertai nerado pavojingos atmainos bakterijų Escherichia coli ant ekologinių daigintų sėklų, kai praeitą savaitgalį kilo įtarimų dėl jas pardavinėjančio ūkio.

Tačiau ministras neatmetė prielaidos, kad šis ūkis galėjo tapti infekcijų protrūkio šaltiniu.

Scanpix

Pagal naujus pateiktus Vokietijos mokslininkų duomenis aiškėja, kad mirtinos žarnyno infekcijos šaltinis, kaip ir įtarta, yra šalyje auginti pupelių daigai, praneša BBC.

“Tai pupelių daigai. Pupelių daigus valgę žmonės viduriavo su krauju devynis kartus dažniau nei tie, kurie jų nevalgė”, – penktadienį sakė Vokietijos ligų kontrolės centro vadovas Reinhardas Burgeris (Reinhard Burger).

Jis įspėjo, kad epidemija, dėl kurios mirė 29 žmonės, o dar daugiau nei tūkstantis susirgo, dar nesibaigė.

Penktadienį Vokietija atšaukė perspėjimą nevalgyti agurkų, pomidorų ir salotų, tačiau paliko galioti perspėjimą dėl pupelių daigų.

Scanpix

Vokietijos pareigūnai, mėginantys nustatyti jau bent 30 žmonių gyvybių nusinešusio bakterijų Escherichia coli sukeliamų žarnyno infekcijų protrūkio šaltinį, pranešė atkreipę dėmesį į vieną maisto tiekėjų įmonę, kurios paslaugomis naudojosi kai kurių pacientų šeimos.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareiškė, kad institucijos deda “didžiausias” pastangas, siekdamos pažaboti šį susirgimų protrūkį. Pastarasis vyriausybės vadovės pasisakymas buvo akivaizdus mėginimas atremti šalyje ir užsienyje stiprėjančius kritikų balsus dėl Berlyno veiksmų sprendžiant šią krizę.

Užsikrėtę pavojingos atmainos E.coli, bent 12 šalių susirgo daugiau nei 2 900 žmonių. Nustatyta, kad visi pacientai užsikrėtė Vokietijos šiaurinio Hamburgo miesto regione.

Šalies centrinėje dalyje esančio Kaselio miesto institucijos nurodė pradėjusios aiškintis, ar infekcijos šaltiniu galėjo tapti įmonė, gegužės 28 dieną tiekusi maistą vienam gimtadienio vakarėliui, vykusiam prie Getingeno miesto, po kurio susirgo bent aštuoni žmonės.

Mažiausiai dviem iš šių pacientų buvo nustatyta E.coli infekcija, o vienam išsivystė pavojingesnė komplikacija – hemolizinis ureminis sindromas (HUS), nurodė pareigūnai.

“Šiuo metu atliekami tyrimai… Aišku, (maisto tiekėjų) firma buvo sukrėsta, tačiau jie labai konstruktyviai su mumis bendradarbiauja”, – sakė Kaselio regiono sveikatos apsaugos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Markusas Schimmelpfennigas (Markusas Šimelpfenigas).

Tuo tarpu Frankfurto pareigūnai ketvirtadienį pranešė, kad vienas vyras, gegužės pabaigoje lankęsis Hamburge, mirė miesto ligoninėje, o protrūkio aukų padaugėjo iki 30.

“Ši šaltinio paieškų operacija tebėra labai sudėtinga, tačiau jaučiu, kad egzistuoja visiškas sutarimas dėti jai didžiausias pastangas”, – kanclere A. Merkel sakė spaudos konferencijoje.

Didžiausią įtarimą pareigūnams tebekelia Vokietijoje pardavinėjamos daigintos sėklos, nors agurkai, kurie anksčiau buvo laikomi pagrindiniu užkrato šaltiniu, buvo vėl trumpam sulaukę dėmesio, kai infekcijų protrūkį sukėlusių bakterijų buvo rasta ant daržovių likučių Saksonijos-Anhalto žemėje.

REUTERS

Vokietija pareiškė pasirengusi imtis visų būtinų priemonių, kad atkurtų Ispanijos daržininkystės, nukentėjusios dėl Europoje kilusio žarnyno infekcijos protrūkio, reputaciją.

Naujienų agentūros EFE duomenimis, toks susitarimas buvo pasiektas per susitikimą Berlyne ketvirtadienį. Jame dalyvavo Ispanijos valstybės sekretorius Europos Sąjungos reikalams Diegas Lopesas Garidas (Diego Lopezas Garrido) ir Vokietijos užsienio reikalų ministerijos valstybės sekretorius Verneris Hojeris (Werner Hoyer).

Pastebėjęs, kad Vokietijai iš viso tenka apie ketvirtadalį visų eksportuojamų ispaniškų daržovių, D. L. Garidas pabrėžė, kad Berlynas privalo teikti daržovių augintojams iš Ispanijos paramą, praneša AFP. Savo ruožtu, diplomato teigimu, Madridas padės Vokietijai ieškoti mirtinai pavojingos žarnyno lazdelės užkrato šaltinio.

Skandalas tarp dviejų šalių įsiplieskė netrukus po to, kai Vokietijoje prasidėjo žarnyno infekcijos epidemija. Gegužės 26 d., kai nuo infekcijos mirė dvi vokietės, Hamburgo higienos institutas užkrato šaltiniu paskelbė agurkus iš Ispanijos. Netrukus šie duomenys nepasitvirtino, tačiau daržovių paklausa iš Ispanijos smarkiai sumažėjo visoje Europoje.

Komentuodama Hamburgo instituto pareiškimą, Ispanijos žemės ūkio ministrė Roza Agilar (Rosa Aguilar) prigrasino organizacijai teisminiu ieškiniu. Tuo pačiu Ispanijos valdžia kreipėsi paramos į ES, kuri pažadėjo išmokėti ūkininkams 150 mln. eurų, vėliau padidindama kompensacijos sumą iki 210 mln. eurų.

Komentuodamas Briuselio pasiūlymą, D. L. Garidas pastebėjo, kad pasiūlytų lėšų nepakaks. Anksčiau Ispanijos žemės ūkio atstovai pareiškė, kad nuostoliai, kurių patyrė pramonė dėl sumažėjusios agurkų paklausos, siekia apie 225 mln. eurų per savaitę.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) birželio 8 d. duomenimis, užsikrėtusiųjų žarnyno lazdele (Escherichia coli) Vokietijoje ir dar 12-oje Europos šalių siekė 2 tūkst. 745 žmonės. Naujausiais duomenimis, iš viso nuo šios infekcijos Vokietijoje jau mirė 26 žmonės. Dar vienas asmuo, lankęsis Vokietijoje, mirė Švedijoje.

BFL

VEIDAS: Vadinamoji užkrėstų agurkų istorija per savaitę sulaukdavo vis naujų versijų. Tačiau vienas dalykas nesikeičia: akivaizdu, kad šiuolaikinėje maisto pramonėje nebeišvengiame nuolat pasikartojančių nuodingo užkrato proveržių. Kas vyksta žemės ūkyje ir maisto apdirbimo pramonėje, kad čia nuolat drioksteli cheminės bombos?

K.S.: Auginančios ir gaminančios įmonės vaikosi greito pelno – štai kur pagrindinė visų problemų priežastis. Skubama kuo greičiau užauginti, kuo greičiau pagaminti ir kuo daugiau uždirbti – dėl to naudojamos mažai ištirtos, nepatikrintos ir leidimų net neturinčios technologijos bei cheminės priemonės.

Egzistuoja tradicinės gyvulių, augalų ligos, kurios, nors ir labai nemalonios, bet mes bent jau žinome, kodėl jos kyla, kaip jas įveikti. Pavyzdžiui, kad ir praėjusią savaitę po Lietuvos fermas išplitęs kiaulių maras. Jis baisus, nuostoliai milžiniški, bet tai klasikinė liga, ji nekelia paniškos baimės – iš kur tai?

Visai kas kita, kai išgirstame apie iki šiol negirdėtas epidemijas – vėžį sukeliančiu dioksinu užkrėstus kiaušinius ar, kaip dabar, mirties bacilą sėjančią Escherichia coli (E.coli) bakteriją. Glumino pirminė versija, kad jos randama daržovėse – visai šiam užkratui nebūdingoje terpėje. Tačiau ne ką ramiau ir dabar, kai vis dar neaiškus jos šaltinis.

Baisu, kai tokioje jautrioje maisto pramonėje eksperimentuojama nepatikrintomis, neištirtomis priemonėmis.

VEIDAS: Tačiau ar pramoniniai Lietuvos ūkiai, maisto perdirbimo gamyklos kuo nors iš esmės kitokie? Juk tai verslas: svarbu užtikrinti produktyvumo tolygumą, kuo ilgesnį galiojimą – kaip čia apsieisi be chemijos?

K.S.: Be abejo, pramonėje jos yra, tai neišvengiama. Tačiau mūsų žemė pagal visus tyrimus dar kur kas mažiau chemizuota, o ir priemonių naudojame dar mažiau nei vakariečiai – vien jau dėl to, kad mūsų ūkiai smulkūs ir daug šiuolaikinės chemijos neįperka.

Bet ir pas mus būtina griežtinti normas, ypač perdirbimo pramonėje. Gamintojai apgaudinėja klijuodami etiketes “be konservantų” – kai jų aptinkame, sako, čia ne mes, čia prieskonių ar kitų priedų tiekėjai. Vis dėlto nuo birželio 15 d. griežtiname produktų žymėjimo taisykles.

VEIDAS: Tai ar šiandien vienintelis būdas toliau nesinuodyti – pačiam užsiveisti ūkelį ir pasigaminti visą maistą?

K.S.: Gal tiesiog reikėtų labiau kliautis sveiku protu. Juk akivaizdu, kad agurkai ar pomidorai viduržiemį Lietuvoje neauga, vadinasi, jie atvežti iš toli, vadinasi, nupurkšti ilgai kelionei, ilgam sandėliavimui. Žinoma, jokių cheminės taršos normų jie neviršija, bet juk bet kokios cheminės liekanos pamažu kaupiasi mūsų organizme, o ilgalaikės pasekmės dar neištirtos.
Asmeniškai aš išeitimi laikau ekologinę žemdirbystę ir Lietuvos ūkininkams čia įžvelgiu dideles galimybes, juolab kad tokio ūkininkavimo finansavimas naujojoje 2014–2020 m. ES finansinėje perspektyvoje gerokai didės. Bet persilaužimas įvyks tik tada, kai ekologinė produkcija taps prieinama daugeliui – jos savikaina kur kas didesnė, nei naudojant intensyviosios žemdirbystės būdą, todėl ir reikia ją labiau remti. Mūsų tikslas – ekologinių ūkių skaičių nuo dabartinių 3 proc. padidinti iki 15 proc.

AFP

Painiava dėl Vokietiją apėmusio pavojingos atmainos bakterijų Escherichia coli infekcijų šaltinio trečiadienį dar labiau padidėjo, kai sveikatos apsaugos pareigūnai šių patogenų rado ant vieno išmesti agurko rytiniame Magdeburgo mieste.

Vokietijos tyrėjai trečiadienį pirmąkart nuo šio protrūkio pradžios rado gyvybei pavojingą hemoraginį enteritą sukeliančių E.coli (EHEC) ant gabalėlio agurko, paimto iš šiomis bakterijomis užsikrėtusios šeimos šiukšlių dėžės.

Rytinės Saksonijos-Anhalto žemės Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas sakė, kad šie patogenai priklauso tai pačiai linijai, kaip ir bakterijos, nuo gegužės pradžios sukėlusios 26 žmonių mirtį ir užkrėtusios daugiau nei 2 600 žmonių, daugiausiai Vokietijos šiaurėje.

“Neaišku, ar agurkas užkrėtė žmones, ar žmonės agurką”, – trečiadienį sakė atstovas Holgeris Paechas (Holgeris Pėchas).

Šios šeimos tėvas smarkiai viduriavo, motina kelioms dienoms buvo paguldytos į ligoninę, o jų 22 metų dukra tapo vienu iš maždaug 700 žmonių Europoje, kuriems išsivystė sunkios E.coli infekcijos komplikacijos, galinčios pažeisti inkstus. Mergina buvo gydoma ligoninėje beveik dvi savaites.

“Ši šeima sirgo, – sakė H. Paechas. – Taigi, jie galėjo užkrėsti agurką, o ne atvirkščiai”.

Kol kas neturima konkrečių įrodymų, kad žmonės EHEC užsikrėtė nuo daržovių, tačiau Federalinis grėsmių vertinimo institutas tvirtina, kad pastarasis “radinys neleidžia daryti jokių išvadų”, nes agurkas gulėjo šiukšlėse gegužės 19-30 dienomis.

Laboratorijoje ištyrus mėginius, kurie buvo paimti šios šeimos namuose ir parduotuvėse, kuriose jos nariai dažniausiai pirkdavo daržoves, infekcijas sukeliančių E.coli nebuvo rasta.

Prieš dvi savaites tyrėjai buvo paskelbę, kad žmonės užsikrėtė valgydami Ispanijoje užaugintus agurkus, tačiau vėliau šią prielaidą atmetė. Vėliau įtarimų kilo dėl šiaurinėje Vokietijoje pardavinėjamų daigintų sėklų, tačiau jose taip pat nebuvo rasta šį protrūkį sukėlusios bakterijų atmainos.

Sunerimę vartotojai Europoje vengia pirkti vaisius ir daržoves, o Vokietijos pareigūnai vis dar nepataria valgyti šviežių agurkų, pomidorų, salotų ir daigų. Europos Sąjungos (ES) ūkininkai tvirtina per savaitę patiriantys iki 417 mln. eurų nuostolių, nes žemės ūkio produkcija pūva laikuose ir sandėliuose.

Madride ūkininkai išdalijo 40 tonų vaisių ir daržovių, siekdami atkreipti dėmesį į šią krizę. Žmonės laukė iki 100 metrų eilėse, tikėdamiesi dykai gauti įvairių produktų, tokių kaip vyšniniai pomidorai, salotos, paprikos, agurkai ir arbūzai.