BFL

Sveikatos apsaugos ministerija informuoja, kad enterohemoraginės E. coli sukeltų susirgimų, susijusių su Vokietijos protrūkiu, Lietuvoje iki šiol neužregistruota. Tačiau visuomenė raginama ypač atidžiai laikytis maisto ruošimo ir rankų higienos taisyklių,  o pasireiškus kraujingos diarėjos (viduriavimo) simptomams, neatidėliotinai kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą.

"Veido" archyvas

Panikos kėlimas, ypač dabartiniame informaciniame amžiuje, visada turi pragaištingų padarinių. Nesvarbu, ar kalbėtume apie kiaulių gripą, karvių kempinligę, ar apie pastarųjų savaičių aktualiją – bakterijomis užkrėstus agurkus bei kitas daržoves. Nelemtieji agurkai taip trinktelėjo Ispanijai, kad visas jos žemės ūkis dar ilgai gulės paslikas. Šie agurkai jai dar daug mėnesių reikš milijardinius nuostolius ir dar labiau padidėjusį nedarbą. Todėl nieko keisto, kad Ispanijos vyriausybė žada pareikalauti iš Europos Sąjungos kompensuoti nuostolius, susijusius su įtarimais, kad infekcija užkrėsti agurkai, dėl kurių apsinuodijo tūkstančiai žmonių ir keliolika iš jų mirė, atvežti būtent iš Ispanijos.

Žinoma, labai nemalonu būti skandalo epicentre ir srėbti panikos pasekmes. Panika yra žiauriai pakenkusi daugybei įvairių kompanijų, o dabar jau matome, kaip nuo to kenčia netgi valstybės.

Kita vertus, kartais tos kompanijos ar valstybės vartotojų nubaudžiamos visai pagrįstai. Juk šių laikų maisto pramonė ir žemės ūkis tokie iškrypę, juose tiek daug manipuliacijų ir gamintojų piktnaudžiavimo, kad būtų keista, jei jie metų metais galėtų siautėti nebaudžiami. Jei mūsų proseneliai pamatytų ar paragautų, kuo mes maitinamės dabar, neabejotinai rinktųsi bado dietą.

Žinoma, per dešimtmečius žmogaus organizmas prie daug ko priprato, bet dauguma tikrai nesidžiaugia tomis permainomis. Milijonai žmonių ir dabar norėtų valgyti agurkus, žuvį, mėsą, pieną, sūrį, vaisius, o ne agurkų, žuvies, mėsos, pieno, sūrio skonio ar tik formos produktus. Nes su pažanga maisto produktų sektoriuje akivaizdžiai perlenkta lazda. Ūkininkams svarbu iki maksimumo didinti derlius ir primilžius, o gamintojams – apgauti pirkėjų skonio receptorius. Todėl kaimo žmogus, nusipirkęs pakelį pieno, niekaip nepatvirtins, kad geria pieną, ar nusipirkęs ispanišką agurką tikrai nesutiks, kad jo skonis kaip agurko. Ką ten žmogus – net šuo niekaip nenori sutikti, kad antros rūšies dešrelėse esama mėsos ir kad jos apskritai dešrelės.

Taigi mes valgome kažkokį mažų mažiausiai keistą maistą, kad ir ką mums įrodinėtų visokios maisto ir veterinarijos tarnybos. Nors ir jos patvirtina tik tai, kad parduotuvėse esamas maistas nekenkia sveikatai. Bet juk žmonės iš maisto nori šiek tiek daugiau nei patvirtinimų, kad jis nekenkia. Jiems į pasąmonę yra įsirėžę, kad valgydami daržoves ar vaisius jie gauna vitaminų ir sveikos ląstelienos, bet ar galima tą patį pasakyti apie 18 kartų chemikalais nupurkštus obuolius ar apie nežinia kur, kaip ir ant ko išaugintus agurkus, pomidorus bei paprikas, kurios nebepūva?

Todėl atsiranda nepasitikėjimas didele dalimi maisto gamintojų, kyla skandalai, vilnija panikos bangos. Kai ūkininkams ir maisto perdirbėjams ima rūpėti tik pinigai, nieko kito ir negalima tikėtis. O vartotojams belieka grįžti prie natūrinio ūkio ir patiems augintis kiek galima daugiau vaisių bei daržovių ar pirkti maisto produktus tik iš pačių patikrintų ūkių.

AFP

Žarnyno infekcijos protrūkio Vokietijoje priežastis galėjo būti daigintos šalies šiaurėje išaugintų sojų pupelės. Tai sekmadienį pranešė Žemės ūkio ministerijos atstovas Gertas Hanė (Gert Hane).

“Oficialių tyrimų rezultatai dar galutinai nepatvirtino, kad Žemutinėje Saksonijoje išaugintos sojos tapo žarnyno susirgimų priežastimi, – sakė jis. – Bet preliminarūs duomenys tai rodo”. Todėl G. Hanė nerekomendavo žmonėms vartoti daigintų sojų pupelių daigų, kurie dažnai naudojami gaminant salotas.

Naujausiais duomenimis, žarnyno infekcijos epidemijos aukomis Europoje tapo mažiausiai 22 žmonės, praneša naujienų agentūra “The Associated Press”.

BFL

Tyrėjai, ieškantys Europą apėmusio sunkių bakterijų žarnyno infekcijų protrūkio šaltinio, aiškinasi, iš kur gaudavo produktus vienas restoranas Vokietijos šiaurėje, kuriame apsilankę susirgo 17 žmonių, sekmadienį pranešė vietos žiniasklaida.

Baltijos pajūrio mieste Liubeke veikiančio restorano “Kartoffelkeller” savininkas Joachimas Bergeris sakė visuomeninei televizijai ZDF, kad sveikatos apsaugos inspektoriai paėmė mėginių jo maitinimo įstaigoje po to, kai susirgo trys atskiros grupės restorane valgiusių žmonių.

Per pastarąjį mėnesį pavojingos atmainos bakterijomis Escherichia coli užsikrėtė ir susirgo daugiau nei 2 tūkst. žmonių, daugiausiai šiaurės Vokietijoje.

Mažiausiai 19 pacientų mirė, išsivysčius hemoraginiam enteritui, pasireiškiančiam pilvo skausmais, kraujingu viduriavimu, karščiavimu ir vėmimu.

Pasak J.Bergerio, sveikatos apsaugos pareigūnai nurodė, jog tarp 17 susirgusių žmonių buvo vienos šeimos nariai, grupė turistų iš Danijos ir grupė mokesčių pareigūnių. Visi šie asmenys valgė J.Bergerio restorane gegužės 13 dieną ir užsikrėtė hemoraginį enteritą sukeliančiomis E.coli (EHEC).

Tikėtina, kad restorano svečiai, kurie pasijuto blogai, valgė kepsnį ir salotas.

Dienraščio “Bild” sekmadieninis priedas rašo, kad viena 48 metų mokesčių inspektorė vėliau mirė. Kitos aštuonios tebeserga, o dviejų moterų būklė kritinė.

“Ar neturiu ko slėpti – esu tikras, kad restorane viskas tvarkinga”, – laikraščiui sakė 67 metų J.Bergeris.

Inspektoriai atidžiai ištyrė restorano virtuvę ir paėmė visų jo darbuotojų išmatų mėginius, nurodė savininkas. Jis pridūrė, kad nesusirgo nei vienas iš darbuotojų, kurie valgė tą patį maistą kaip restorano svečiai.

Regioninės vartotojų teisių ministerijos atstovas Kristianas Zeifertas sakė naujienų agentūrai AFP, jog prielaidos apie “Kartoffelkeller” ryšį su pastaruoju protrūkiu nepagrįstos.

J.Bergeris nurodė, jog maisto produktus restoranui tiekia didmeninės prekybos tinklas “Moelln”, kuris savo ruožtu juos perka iš centrinio maisto produktų turgaus šiauriniame Hamburgo uostamiestyje. Šiame mieste taip pat buvo užfiksuota daug užsikrėtimo EHEC atvejų.

Vokietijos sveikatos apsaugos ministras Danielis Baras, sekmadienį planuoja aplankyti Hamburge esančią Ependorfo universiteto kliniką, kurioje gydoma daug EHEC užsikrėtusių pacientų, Jis perspėjo, kad infekcijų židinys tikriausiai tebėra aktyvus.

“Maisto higienos pareigūnai dirba apskritą parą, mėgindami nustatyti infekcijų šaltinį, – D.Bahras šeštadienį sakė dienraščiui “Ruhr Nachrichten”. – Tačiau iš ankstesnių protrūkių žinome, jog ne visada pavyksta nustatyti šaltinį.”

“Negalima atmesti, kad infekcijų šaltinis tebėra aktyvus”, – pridūrė jis, pabrėždamas, jog vartotojai privalo išlikti budrūs, o pareigūnai vis dar pataria nevalgyti šviežių pomidorų, salotų ir agurkų.

Duodamas interviu “Bild am Sonntag” D.Bahras pažymėjo, jog kai kuriose šiaurės Vokietijos ligoninėse, ypač Hamburge ir Brėmene, padėtis tebėra “sudėtinga” dėl didelio naujų pacientų srauto. Ministras sakė, kad pagalbos kreiptasi į kitas ligonines.

Hamburgo vyriausioji sveikatos apsaugos pareigūnė senatorė Kornelija Priufer-Štorks sakė transliuotojui NDR, kad užsikrėtimų EHEC atvejų veikiausiai jau mažėja.

Pasak jos, Hamburge nuo penktadienio iki šeštadienio užregistruota 19 patvirtintų arba įtariamų EHEC infekcijos atvejų, taip pat vienas naujas sunkus hemoraginio enterito (HUS), kuris gali pažeisti inkstus, atvejis.

Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, HUS susirgo mažiausiai 552 žmonės.

Anksčiau skelbti Hamburge užsikrėtusių žmonių skaičiai buvo daug didesni.

Apie užsikrėtimų pavojingos atmainos E.coli atvejus taip pat pranešė 12 kitų šalių, tarp jų Austrija, Didžioji Britanija, Čekija, Danija, Prancūzija, Nyderlandai, Norvegija, Ispanija, Švedija, Šveicarija ir JAV. Nurodoma, kad visi šie pacientai neseniai lankėsi Vokietijoje.

Dauguma susirgusių buvo moterys, todėl tikėtina, kad užkrato šaltinis “tikriausiai yra kažkas, ką moterys mėgsta labiau negu vyrai”, – nurodė Pasaulinės sveikatos organizacijos maisto saugumo skyriaus epidemiologė Andrėja Elis.

BFL

Europos Komisija ketvirtadienį paragino Rusiją nedelsiant atšaukti draudimą įvežti daržoves iš Europos Sąjungos (ES) šalių, įvestą dėl žarnyno infekcijos paplitimo, praneša AFP.

Europos valdininkai šį Rusijos vartotojų teisių priežiūros tarnybos “Rospotrebnadzor” sprendimą vadina “neproporcinga priemone”. Europos Komisija pabrėžė, kad susirgimų atvejų užregistruota tik viename Europos regione – Šiaurės Vokietijoje.

Kreipimesi į Rusijos valdžią ES taip pat pabrėžė suteikianti išsamią informaciją apie ligos plitimą visoms savo partnerėms, įskaitant ir Rusiją, ir ketina tą daryti ir ateityje.

Kaip jau skelbta, gegužės 30 d. “Rospotrebnadzor” paskelbė draudimą įvežti šviežias daržoves iš Vokietijos ir Ispanijos, o nuo birželio 2 dienos šis laikinasis draudimas taikomas ir šviežioms daržovėms iš visų ES šalių.

Draudimas importuoti daržoves iš ES susijęs su žarnyno infekcijos protrūkiu ES. Naujausiais duomenimis, dėl enterohemoraginės žarnyno lazdelės (EHEC) sukeltų ligų jau mirė 18 žmonių, 17 iš jų – Vokietijoje.

ES į Rusiją iš importuoja daržovių už 600 mln. eurų.

AFP

Europos Sąjungos (ES) ligų prevencijos agentūra ketvirtadienį paskelbė nustačiusi, kurios atmainos bakterijos Escherichia coli sukėlė pastarąjį žarnyno infekcijų protrūkį Senajame žemyne, daugiausiai Vokietijoje, nusinešusį jau 17 žmonių gyvybių.

“Laboratorinių (tyrimų) rezultatai rodo, kad sukėlėjas yra STEC (šigatoksiną gaminančių E.coli) 0104:H4 serogrupės (Stx2 teigiamas, eae neigiamas, hly neigiamas, ESBL, aat, aggR, aap)” linija, sakoma Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) pranešime.

Ši išvada patvirtino ankstesnius įtarimus, kad žarnyno infekcijų protrūkį Europoje sukėlė labai reto serotipo E.coli.

Tačiau agentūra pridūrė, kad šių patogenų šaltinio tebeieškoma.

Scanpix

Didžiojoje Britanijoje septyniems žmonėms buvo diagnozuota pavojingos atmainos bakterijų Escherichia coli infekcija, kuri Europoje nusinešė jau 17 žmonių gyvybių, o visi šie atvejai yra susiję su Vokietija, ketvirtadienį pranešė medicinos pareigūnai.

Du iš užsikrėtusiųjų yra Britanijos piliečiai, neseniai grįžę iš Vokietijos, o kiti keturi – Vokietijos piliečiai, sakoma Sveikatos apsaugos agentūros pranešime.

Iš septynių pacientų tik trims išsivystė hemoraginis enteritas (HUS), galintis smarkiai pažeisti kepenis ir inkstus, o kitiems pasireiškė kraujingas viduriavimas.

“Įtariama, kad jie visi susiję su protrūkiu” Vokietijoje, kur hemoraginį enteritą sukeliančiomis E. coli (EHEC) užsikrėtė šimtai žmonių, nurodė Sveikatos apsaugos agentūra.

“Neturima pranešimų apie jokias antrines infekcijas Anglijoje”, – pridūrė pareigūnai.

AFP

Rusijos sprendimas dėl žarnyno infekcijos grėsmės užverti savo rinką šviežiems vaisiams ir daržovėms iš visos Europos Sąjungos (ES) yra smūgis į paširdžius ir Lietuvos verslui, teigia Lietuvos vaisių ir daržovių prekybos įmonių asociacija “Vaisiai ir daržovės” prezidentė Laimutė Grybauskaitė. Prekybininkai neabejoja, kad toks sprendimas turės neigiamos įtakos verslui, tačiau negali įvertinti to pinigine išraiška, nes iki šiol tokie draudimai niekados nebuvo taikomi.

“Aišku, kad labai bloga įtaka bus, praktiškai – smūgis į paširdžius verslui. (…) Rusija yra didžiulė rinka, ir aš abejočiau, kad draudimas išsilaikys ilgai. Objektyvių priežasčių praktiškai ir dabar nebuvo, dėl ko reikėtų uždrausti eksportuoti, o jeigu yra politinis prieskonis, tai gali ir užsitęsti. Praktiškai tai yra didžiulis smūgis vaisių ir daržovių rinkai, nes Rusija labai daug importuoja”, – Eltai sakė L. Grybauskaitė.

Pasak asociacijos vadovės, tai palies ir Lietuvos augintojus, kurie draudimo sąlygomis arba turės viską realizuoti šalyje, arba vežti produkciją į kitą pusę.

“Dabar jau yra ir agurkų, ir braškių, nors jos galbūt daugiau vietoje bus suvalgomos, tai praktiškai ir Lietuvos augintojams nėra gerai, todėl kad arba vietoje viskas turi būti suvartojama, arba visiškai į kitą pusę vežama”, – sakė L. Grybauskaitė.

Valstybinės augalininkystės tarnybos direktoriaus pavaduotoja Loreta Taluntytė Eltai paaiškino, kad į Rusiją yra uždraustas visų šviežių vaisių ir daržovių eksportas iš visų ES narių. Draudimas galioja nuo birželio 2 dienos iki atskiro sprendimo.

Sunku pasakyti, kada bus atšauktas, tai būti padaryta bet kada. (…) Tokio masto draudimo augalinės kilmės produktams dar nėra buvę, bet (E.Coli. – ELTA) tai yra žmogaus sveikatai ir gyvybei problemų keliantis patogenas, tai yra labai rimta”, – sakė L. Taluntytė.

Direktoriaus pavaduotoja paaiškino, kad draudimas taikomas dėl visų vaisių ir daržovių, o ne tik, pavyzdžiui, dėl agurkų, pomidorų ir salotų, nes infekcija gali išplisti ir rūšiuojant, laikant sandėliuose, kitais būdais.

“Švieži vaisiai ir daržovės greitai genda ir jų nuolatos reikia, taigi Rusijos Federacijos specialistai tikrai netaikys draudimo ilgiau negu tai yra tikslinga”, – sakė L. Taluntytė.

Daugiau nei 1,5 tūkst. žmonių užsikrėtė entehemoraginiu E. Coli bakterijų sukelta infekcine liga. Septyniolika žmonių mirė – 16 iš jų Vokietijoje ir vienas Švedijoje, rašoma britų nacionalinio transliuotojo BBC internetiniame tinklapyje.

Ankstesni spėjimai, kad protrūkį sukėlė užkrėsti ispaniški agurkai, atmesti, Vokietijos sveikatos apsaugos pareigūnai pripažino nežiną, iš kur atsirado pavojingos atmainos E.Coli.

ES laiko Rusijos draudimą neproporcingu ir pateiks protestą, pareiškė Europos Komisijos atstovas Frederikas Vincentas (Frederic Vincent).

ES į Rusiją eksportuoja šviežių vaisių ir daržovių už 3-4 mlrd. eurų (10,35-13,8 mlrd. litų. – ELTA) per metus. Didžiausi eksportuotojai yra Ispanija, Prancūzija, Vokietija ir Lenkija.

Rusija jau anksčiau šią savaitę buvo uždraudusi daržovių importą iš Vokietijos ir Ispanijos.

BFL

Po naujų tyrimų iš Vokietijos ir Ispanijos Europoje atšauktas perspėjimas dėl ispaniškų agurkų. Perspėjimas pašalintas iš pranešimų apie pavojingus maisto produktus ir pašarus, tiekiamus į rinką, sistemos (RASSF), Briuselyje paskelbė Europos Komisija.

Naujausi tyrimai parodė, kad ispaniškos daržovės nėra EHEC žarnyno infekcijos Vokietijoje ir kitose šalyse narėse priežastis, teigiama pranešime.

Jei kuri nors šalis Europoje aptinka užkrėstų maisto produktų, gali apie tai kitas ES šalis informuoti RASSF sistema.

Vokietija prieš kelias dienas oficialiai perspėjo ES šalis, kad šalyje plintančią pavojingą infekciją sukėlė agurkai iš Ispanijos. Tačiau nauji tyrimai parodė, kad ne jie yra epidemijos priežastis.

Užkrato šaltinių ieškoma toliau. ES sveikatos reikalų komisaras Džonas Dalis (John Dalli) paragino Vokietiją padidinti pastangas, kad infekcijos priežastis būtų greitai nustatytas.

AFP

Vokietija antradienį išsakė abejonių, ar iš Ispanijos importuoti agurkai tikrai sukėlė bent 16 žmonių gyvybių nusinešusį bakterinių žarnyno infekcijų protrūkį, kai Madridas sukritikavo Berlyno veiksmus sprendžiant šią krizę.

Šiaurinio Vokietijos uostamiesčio Hamburgo pareigūnai nurodė, jog iš Ispanijos įvežti agurkai, kurie iš pradžių buvo pripažinti įtariamu šimtus žmonių užkrėtusių bakterijų šaltiniu, tikriausiai yra niekuo dėti.

Ištyrus du agurkus buvo nustatyta, kad ant jų esama hemoraginį enteritą sukeliančių bakterijų Escherichia coli (EHEC), tačiau jos nebuvo tos pačios atmainos, kaip sukėlusios pastarąjį infekcijų protrūkį, nusinešusį 15 žmonių gyvybių Vokietijoje, o dar vienos moters – Švedijoje.

“Kaip ir anksčiau, (užkrato) šaltinis lieka nenustatytas”, – vyriausioji Hamburgo sveikatos apsaugos pareigūnė Cornelia Pruefer-Storcks (Kornelija Priufer-Storks) sakė spaudos konferencijoje.

“EHEC patogeno buvimą patvirtinome ant keturių agurkų, tačiau nustatėme, jog bent ant dviejų iš jų EHEC patogenas buvo ne to paties kamieno, kuris sukėlė dabartinę sudėtingą padėtį”, – aiškino ji.

Du kiti agurkai dar tiriami, pridūrė pareigūnė.

“Kad ir kokie būtų kitų dviejų tyrimų rezultatai, buvo teisinga viešinti mūsų tyrimo rezultatus, nes šis užkratas visiškai gali sukelti EHEC (infekciją), – pabrėžė C. Pruefer-Storcks. – Kai susirgo tiek daug žmonių, būtų buvę neatsakinga nutylėti gerai pagrįstus įtarimus. Žmonių gyvybes svarbiau apsaugoti negu ekonominius interesus”.

Dėl šio protrūkio beveik visoje Europoje liautasi prekiauti Ispanijoje užaugintomis daržovėmis ir vaisiais, pranešė viena eksportuotojų federacija.

Dėl staigaus daržovių eksporto nuosmukio Ispanija ir Nyderlandai jau pareikalavo kompensacijų iš Europos Sąjungos (ES).

Padėtis žemės ūkyje tebėra “nepaprastai sudėtinga”, sakė Ispanijos žemės ūkio ministrė Rosa Aguilar (Roza Agilar), pridūrusi, kad jos šalies augintojai dėl prekybos daržovėmis nuosmukio per savaitę prarado daugiau nei 200 mln. eurų (691 mln. litų).

“Esame nusivylę Vokietijos veiksmais šioje situacijoje”, – sakė ji, kaltindama pareigūnus, kurie “išskyrė ispaniškus agurkus ir Ispaniją kaip šios infekcijos kilmės šalį, neturėdami patikimų duomenų”.

Vokietija nėra įsitikinusi, ar E. coli infekcijų protrūkį sukėlė būtent šviežios daržovės, taip pat paskelbė pasiūlysianti lengvatines paskolas nukentėjusiems vietos ūkininkams.

EHEC infekcija ūmiausiais atvejais gali išsivystyti į sunkų hemoraginį enteritą (HUS), pasireiškiantį kraujingu viduriavimu ir inkstų veiklos sutrikimais.

Vokietijoje veikiantis Roberto Kocho institutas, kuris yra nacionalinis užkrečiamų ligų tyrimo centras, antradienį paskelbė užregistravęs 373 patvirtintus hemoraginio enterito atvejus, iš kurių šeši buvo mirtini.

Tačiau regioninės institucijos, kurios greičiau pateikia naujausią informaciją, nurodė, jog Vokietijoje nuo šios ligos mirė mažiausiai 15 žmonių, daugiausiai šiaurinėje šalies dalyje. Daugiau nei 1 200 pacientų nustatyta pavojingos atmainos E. coli infekcija.

Tuo tarpu Švedijos mieste Burose esanti Elvsborgo apskrities ligoninė pranešė, kad jog mirė viena vyresnė nei 50 metų pacientė, kuri buvo gydoma nuo EHEC infekcijos, grįžusi po kelionės Vokietijoje.

Naujausia šio protrūkio auka Vokietijoje tapo 87 metų moteris, kuri mirė Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės mieste Paderborne.

Įtariamų arba patvirtintų EHEC infekcijos atvejų taip pat užfiksuota Danijoje, Didžiojoje Britanijoje, Nyderlanduose, Austrijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje ir Šveicarijoje. Panašu, jog visi šie žmonės užsikrėtė Vokietijoje.

AFP

Madridas paneigė informaciją, kad iš Ispanijos atvežti agurkai yra pavojingos žarnyno infekcijos šaltinis. Dėl infekcijos Europos šalyse apsinuodijo šimtai žmonių, 16 mirė, 14 iš jų Vokietijoje.

Ispanijos žemės ūkio ministrė Rosa Aguilar (Roza Agilar) paragino Vokietiją paskelbti informaciją, kuri privertė Vokietijos valdžią pranešti, kad užkrėsti agurkai atvežti iš Ispanijos.

Tuo tarpu Vokietija pagaliau suabejojo tuo, kad dėl infekcijos protrūkio kalti ispaniški agurkai, kaip anksčiau buvo paskelbta, ir pareiškė, kad užkrato šaltinis kol kas nenustatytas.

Vaisių ir daržovių eksportuotojai iš Ispanijos pareiškė, kad krizė jiems per savaitę pridaro nuostolių už maždaug 200 mln. dolerių ir reikalauja išmokėti kompensacijas.

47rs110526a953_px250

Ispanijos šiaurėje vienas iš Vokietijos neseniai grįžęs 40 metų vyras gydomas intensyviosios terapijos skyriuje dėl įtariamos pavojingos atmainos žarninių lazdelių (Escherichia coli) infekcijos, antradienį pranešė medikai.

Šis pacientas buvo hospitalizuotas gegužės 20 dieną, o vėliau, pablogėjus jo būklei, perkeltas į intensyviosios terapijos skyrių, nurodoma San Sebastiano mieste esančios Donostijos ligoninės pranešime.

Ispanijos žiniasklaida praneša, kad šis vyras neseniai grįžo iš kelionės po Vokietiją ir Čekiją, o blogai pasijutęs buvo paguldytas į skrandžio ir žarnyno ligų skyrių.

Jeigu bus patvirtinta, kad šis pacientas užsikrėtęs šigatoksiną išskiriančiomis E.coli (STEC), šis atvejis bus pirmasis Ispanijoje per jau dvi savaites Europos šalis krečiantį žarnyno infekcijų protrūkį, Vokietijoje nusinešusį 14 žmonių gyvybių.

Vokietija paskelbė aptikusi šių pavojingų bakterijų agurkuose, įvežtuose iš pietinės Ispanijos.

Tačiau Madridas nesutinka prisiimti kaltės dėl šio protrūkio.

Vyriausybė argumentuoja, kad Ispanijoje neužfiksuota jokių užsikrėtimo atvejų ir kad nėra jokių įrodymų, jog agurkai buvo užkrėsti Ispanijoje, o ne kur nors kitur.

STEC infekcija gali sukelti hemoraginį enteritą (HUS), pasireiškiantį kraujingu viduriavimu ir sunkiais kepenų pažeidimais, galinčiais sukelti mirtį.