Žinomas menininkas, keliautojas ir rašytojas Marius Abramavičius LR ambasadoje Gruzijoje pristatė savo naująją knygą „Klajūno užrašai. Gruzija“. Į knygos pristatymą buvo pakviesti lietuvių bendruomenės Gruzijoje nariai ir ilgesnį laiką Gruzijoje gyvenantys lietuviai, taip pat knygos herojais tapę gruzinai.

Lietuvos Respublikos ambasadorius Gruzijoje Jonas Paslauskas džiaugėsi, kad ir menininkai padeda atsakyti, kur slypi gražios lietuvių ir gruzinų draugystės pagrindas. „Žvelgiame į Gruziją diplomatų akimis, politikų akimis, kartais, drauge su lietuviais verslininkais, tenka į Gruziją pažvelgti ir per verslo prizmę. Ši knyga suteikia galimybę susipažinti su kitokia – menininko pažinta ir ištyrinėta – šalimi”, – teigė Lietuvos ambasadorius.

Knygos pristatymo ambasadoje metu autorius taip pat demonstravo savo sukurtą trumpąjį filmą apie Gruziją:  kaip meilę, laimę ir laisvę mato gruzinai. Renginys vyko per vieną labiausiai gruzinų minimą šventę Giorgoba (Šv. Jurgio diena), tad, anot rašytojo, visiems susirinkusiems svečiams – lietuviams, gyvenantiems ir dirbantiems Gruzijoje, bei autoriaus draugams gruzinams,  knygos herojams, susitikimas buvo jaukus ir šventinis.

„Daugelis gruzinų, negalėdami suprasti kalbos, renginio metu smalsavo, kas ten apie juos parašyta. Jie vartė, žiūrėjo nuotraukas ir  klausinėjo, ką  parašiau apie juos ir Gruziją? Supratau, kad atsirado poreikis versti šiuos „Klajūno užrašus“ į gruzinų ar bent jau anglų kalbas“, – sakė knygos autorius M. Abramavičius.
Apie autorių:
Marius Abramavičius – fotografas, Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys, tapytojas, keliautojas, lankęsis Japonijoje, Tibete, Irane, Indijoje, Nepale, Tailande, Kurilų salose, Turkmėnijoje, Uzbekijoje, Kazachijoje, Tadžikijoje, Turkijoje, Maroke, Kuboje ir Gruzijoje.

Reikalavimai nuimti dvikalbius užrašus nuo gatvių lentelių ir autobusuose yra teisėti, o laikytis Valstybinės kalbos įstatymo – privalu, pareiškė Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas (ŠMKK).

Taip ŠMKK atsakė į Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) narių Jaroslavo Narkevičiaus, Michalo Mackevičiaus ir Leonardo Talmonto pareiškimą.

“Komitetas mano, kad Lietuvoje turi būti vykdomi teismų ir kitų valstybės institucijų sprendimai”, – BNS sakė ŠMKK pirmininkas konservatorius Valentinas Stundys.

Anot jo, argumentai, kad Lietuvoje pažeidžiamos tautinių mažumų teisės ir tarptautinės konvencijos, nėra teisingi. Mat konvencija nenustato prievolės tautinių mažumų gyvenamoje vietoje vartoti abi kalbas, o numato nacionalinių teisės aktų viršenybę.

“Lenkų tautinei mažumai Lietuvoje užtikrinami ir švietimo, ir ugdymo, kultūriniai procesai. Lenkų tautinė mažuma turi savo spaudą, Lenkija gali investuoti į mokyklas”, – BNS sakė ŠMKK narys konservatorius Julius Dautartas.

LLRA atstovai į ŠMKK kreipėsi, ragindami aukščiausias Lietuvos valdžios institucijas leisti dvikalbius užrašus naudoti vietovėse, kur gyvena tautinė mažuma. Savo prašymą jie grindė Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija ir Europos Sąjungos (ES) teisės aktais.

Gegužę Lietuvių kalbos inspekcija skyrė baudas Šalčininkų autobusų parko direktoriui Edgarui Obločinskiui ir bendrovės “Irzimas” savininkui Zygmundui Marcynkevičiui už Valstybinės kalbos įstatymo pažeidimą, autobusų maršruto lentelėse naudojant užrašus lietuvių ir lenkų kalbomis. Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktorius Boleslovas Daškevičius nubaustas už dvikalbius gatvių pavadinimus.

Nors Valstybinės kalbos įstatymas numato, kad užrašai naudojami tik lietuvių kalba, trys minėti parlamentarai iš Lietuvos lenkams atstovaujančios partijos tikino, kad Valstybinės kalbos inspekcijos valdininkų veiksmai pažeidžia tarptautinius Lietuvos įsipareigojimus.

Anksčiau teismai buvo įpareigoję Vilniaus ir Šalčininkų rajono savivaldybes nukabinti dvikalbius gatvių pavadinimus.

Lietuvoje gyvena per 200 tūkst. lenkais save laikančių žmonių, daugiausia – rytinėje Lietuvos dalyje.