Tuo, kad Lietuvoje naudojamasi viešai dar neatskleista informacija, tiki ir rinkos dalyviai, ir pati Vertybinių popierių komisija (VPK), kuri net įžvelgia šių atvejų daugėjimą, bet į kryžiaus žygius prieš “gudručius” neskuba.

Dienraščio “Verslo žinių” atliktas tyrimas parodė, kad įmonių, biržoje sukėlusių pastarojo pusmečio naujienas, kurios plačiajai investuotojų auditorijai buvo netikėtos, akcijų kaina savaitę iki pasirodant žiniai brango palyginti nemenkai – nuo 4 proc. iki 10 proc., o tai reiškia, kad informaciją apie būsimą naujieną turėjęs ir ja pasinaudojęs investuotojas vos per savaitę galėjo uždirbti apie 400-1 tūkst. litų.

Investicijų bendrovė “Invalda” žinią apie jos ir kitų infrastruktūros grupės “Tiltra Group” akcininkų sandorį su Lenkijos geležinkelių statybos įmone “Trakcja Polska” oficialiai paskelbė 2010 metų lapkričio 18 -ąją, o per savaitę (lapkričio 10-17 dienomis) iki šios žinios pasirodymo “Invaldos” akcijų kaina pakilo 8,4 proc., o vien lapkričio 17-ąją – 4,3 proc.

Šaldytuvų gamintoja “Snaigė” šių metų kovo 14-ąją pasibaigus prekybai pranešė, kad fondai jos akcijas supirks po 0,33 euro, t. y. gerokai brangiau, nei tuo metu jos kainavo rinkoje. Įmonės akcijos kovo 7-14 dienomis pabrango 10,17 proc., o vien kovo 14-ąją – 8,3 proc.

“Snoro” bankas apie planus įstatinį kapitalą didinti 1,7 karto ir tapti trečiu pagal turtą banku šalyje paskelbė 2010 metų lapkričio 30-ąją jau pasibaigus prekybai biržoje. Per savaitę (lapkričio 23-30 dienomis) banko akcijų kaina pakilo 3,96 proc., o per lapkričio 30-ąją -0,85 proc.

Iš šių istorijų kaip galimas pasinaudojimo viešai neatskleista informacija VPK užkliuvo tik “Invaldos” sandoris, tačiau komisija pranešė pritrūkusi įrodymų, kad nustatytų piktnaudžiavimą.

Smulkiuosiuos rinkos žaidėjus ginančios Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Tomas Pilipavičius sako, kad kiekviename bent kiek didesniame įmonių įsigijimo ar pardavimo sandoryje su jautria informacija dirba gana didelė žmonių grupė – nuo aukščiausios grandies vadovų iki sekretorių, kopijuojančių dokumentus.

Anot jo, tokiuose sandoriuose tiek pirkėjas, tiek pardavėjas dažniausiai samdo ir teisininkus, bankininkus, todėl konfidenciali informacija pasklinda ir už įmonės ribų.

Finansų patarėjo įmonės “AJD capital” direktorius Aurimas Launikonis mano, kad pasinaudoti tokia informacija dažniau nusprendžia žmonės iš pačių įmonių – viduriniosios grandies vadybininkai, nes finansų tarpininkai geriau žino atsakomybę ir yra pasirašę krūvą konfidencialumo įsipareigojimų.

VPK pirmininko pavaduotojas Vaidas Cibas sako, kad per pastaruosius dvejus metus sprendimų dėl viešai neatskleistos informacijos pasinaudojimo komisija nėra priėmusi, nors bendra situacija nedžiugina.