"Veido" archyvas

Kaimynai latviai ir estai daug kartų kreipėsi į Lietuvos analitikus prašydami išduoti sėkmės receptą, kaip mums pavyksta privilioti tokius garsius pasaulio vardus, kaip “Barclays” ar “Western Union”. Tačiau, pasak “DnB NORD” grupės vyriausiosios ekonomistės Jekaterinos Rojakos, kai kalbama apie pažangą pritraukiant užsienio investuotojų, yra ir vienas didelis “bet”. Koks?

J.R.: Tiesioginių užsienio investicijų rodiklius šiandien galima vertinti įvairiai, priklauso nuo to, su kuo lygini. Jei su situacija prieš kokius penkerius metus, tai pastangų ši Vyriausybė tikrai įdėjo daug ir pajudėjome į priekį labai smarkiai. Tačiau praktiškai visos ateinančios investicijos, pirma, dažniausiai pasiektos mainais už tam tikras lengvatas, antra, tai daugiausia paslaugų centrai.

VEIDAS: Kuo garsių vardų paslaugų centrai blogiau už investicijas į gamybą?

J.R.: Investicijos į paslaugų centrus vis tiek nesukuria labai daug pridėtinės vertės, kurią būtų galima parduoti, tai ne tas pat, kas gamyba. Be to, jei investuotojai persigalvotų, investijas į gamybines patalpas, įrenginius sunkiau būtų vėl perkelti kitur, priešingai nei paslaugų centrus, kurie tėra keliasdešimt ar keli šimtai kompiuterių, keli šimtai darbo vietų.

Žinoma, atėjusios investicijos į paslaugų centrus – labai teigiamas dalykas ir Lietuvos darbo rinkai, ir visai ekonomikai. Bet vis tiek tai dar nedidelės investicijos, o jų srautų, palyginti su BVP, didelio proveržio kaip ikikriziniais 2008-aisiais pakol kas nematyti. Tačiau valstybės įvaizdžio formavimo požiūriu pritraukę garsių vardų galime džiaugtis.

VEIDAS: Tai į kurias kitas sritis turime kuo vilioti užsienio investuotojus?

J.R.: Jei žvelgsime į vidutinės ir ilgesnės trukmės laikotarpius, tikrai nebūtina ir neverta orientuotis vien tik į garsius vardus ir paslaugų centrų sritį. Tiek užsienio, tiek vietos verslo investicijų labai reikia jau egzistuojančioms įmonėms, kad jos modernėtų, tikėtų ateitimi. Kol kas investicijų į jas esama labai mažai. Tai rodo, kad net gerėjant makroekonominiams rodikliams ir lūkesčiams verslas vis tiek dvejoja, ar kai yra tokia mokestinių pokyčių sumaištis, čia galima gauti teigiamų rezultatų, ar apskritai verta Lietuvoje dirbti, o gal geriau pasirinkti kitą šalį.

VEIDAS: Kokias užsienio investicijų kryptis prognozuojate per artimiausius trejus metus ir per ilgesnį laikotarpį?

J.R.: Kol kas viskas eina ta linkme, kad jau per artimiausius kelerius metus paslaugų srityje tikrai turėsime daugiau investicijų, – jų turėtų padidėti iki trijų kartų. Tačiau reikėtų pripažinti, kad didėjame nuo labai žemo taško, – šioje srityje nuo aplinkinių šalių atsiliekame ir pagal paslaugų eksportą, ir pagal tiesiogines užsienio investicijas.
O vidutinės ir ilgesnės trukmės laikotarpiu galimi labai įvairūs scenarijai, kurių neįmanoma prognozuoti nežinant, kokios politikos bus laikomasi. Įmanomas proveržis – pasiekti 6–8 proc BVP. Tačiau tam reikia kryptingos politikos, būtina sudaryti geras verslo sąlygas.

VEIDAS: Ar tai reiškia, kad nereikia orientuotis į išimtines sąlygas išimtiniams investuotojams?

J.R.: Investicijos priklauso nuo bendros verslo aplinkos, o verslo aplinkos atskiromis lengvatomis nesukursi.

VEIDAS: Ką kitaip nei mes daro estai, kad sulaukia kur kas daugiau investicijų?

J.R.: Estijoje 2010 m. pabaigoje tiesioginės užsienio investicijos vienam asmeniui buvo apie 9,2 tūkst. eurų, Lietuvoje – kone trigubai mažiau. Pagal tiesioginių užsienio investicijų srautus estai mus lenkia beveik keturiskart. O estai labai glaudžiai bendradarbiauja su Šiaurės šalimis, kurdami verslą orientuojasi į užsienio šalis, plėtoja paslaugų sritį.

Pastarąja kryptimi juda ir Lietuva. Tačiau norint pasiekti Estijos rodiklių mums reikės dvigubai daugiau pastangų, nes anksčiau tam neskiriant pakankamai dėmesio prarasta laiko.

VEIDAS: Kokie Lietuvos pranašumai viliojant užsienioinvestuotojus?

J.R.: Mūsų pranašumai – lankstumas, tai, kad puikiai sugebame išlaikyti kokybę ir pristatyti prekes per trumpą laiką. Lietuva iš kitų Baltijos šalių išsiskiria tuo, kad visos sritys orientuotos į eksportą. O šios sritys ir patraukliausios užsienio partneriams. Tai ir tekstilė, ir chemijos pramonė, ir vaistų, kompiuterių, optinių prietaisų bei kitų sričių gamyba. Pastaraisiais metais šuolį padarė popieriaus, metalo gamintojai.
Įmonės, eksportuojančios didžiąją dalį savo produkcijos, žino, kaip dirbti su eksporto rinkomis. Tad vienintelė problema – užmegzti ilgalaikę partnerystę. Tik, žinoma, Lietuvai reikia orientuotis ne į masinę gamybą, o į kokybę, konkuruoti ne su Azijos šalimis, bet su kitų ES šalių gamintojais.

BFL

Pasaulinė pinigų perlaidų lyderė “Western Union” Vilniuje prieš porą savaičių atidarė Europos regiono operacijų centrą. Simbolinę juostelę perkirpo premjeras Andrius Kubilius, JAV ambasadorė Anne Derse, “Western Union” Centrinės ir Rytų Europos regiono vadovas Konradas Olszanieckis, ūkio ministras Rimantas Žylius, naujojo centro vadovas Cortas Normanas

Misija pritraukti daugiau užsienio kapitalo įmanoma, jei turėsime kvalifikuotų darbuotojų ir palankesnę nei kitose šalyse verslo aplinką.

“Neturime išteklių ir didelės rinkos. Tad užsienio investuotojus galime patraukti tik intelektu ir išskirtiniais produktais”, – Lietuvos padėtį kovoje dėl užsienio investicijų apibrėžia Investuotojų forumo vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė.

Traukia ir intelektuali, ir nebrangi darbo jėga

Jei virtualėjančiame pasaulyje galima teikti dalį paslaugų iš bet kurio civilizuoto pasaulio krašto, kodėl to nedaryti iš Lietuvos? Viešosios įstaigos “Investuok Lietuvoje” atstovybės Briuselyje vadovas Tomas Vasilevskis pasakoja, kad Belgijos įmones ir Briuselyje įsikūrusias tarptautines korporacijas labiausiai būtent ir domina investicijos į paslaugų sektorių – bankininkystę, apskaitą, telekomunikacijas. Kur nueis kapitalas, priklauso nuo to, kas pasiūlys geriausią sąnaudų, žmogiškųjų išteklių kokybės ir palankaus ekonominio klimato sprendimą.

Tokios dabar vyraujančios tarptautinių kompanijų verslo mados daro realų mūsų Vyriausybės strateginį uždavinį iki 2015 m. tapti Šiaurės Europos regiono paslaugų centru. IT, buhalterinės apskaitos, informacinių technologijų, klientų aptarnavimo ar personalo paieškų funkcijas į Lietuvą jau perkelia įvairių šalių bendrovės (JAV – CSC, “Western Union”, Skandinavijos – SEB, “Mirror Support Services”, “Royal Unibrew” ir kt.), britų “Barclays” banko padalinys Lietuvoje aptarnauja visos grupės verslą pasauliniu mastu.

Koks šių centrų plėtros potencialas? “Šiandien juose dirba apie 5 tūkst. darbuotojų ir kalbama apie dar iki 2 tūkst. naujų. Panašaus dydžio kaip Vilnius Krokuvos mieste paslaugų centrai duoda darbo 80 tūkst. specialistų”, – lygina viešosios įstaigos “Investuok Lietuvoje” vyriausiasis analitikas Dalius Simėnas.

Intelektu ir palankia moksliniams tyrimams mokesčių sistema Lietuva traukia ir investuotojus į mokslo srities įmones. Medicininės įrangos įmonę “Viltechmeda” nusipirko JAV korporacija “Moog”, steigiamas IBM išradimų komercializavimo centras, užsienio investuotojų sulaukė biotechnologai: Izraelio milžinei TEVA dabar priklauso “Sicor Biotech”, JAV korporacijai “Thermo Fisher Scientific” – “Fermentas”. Lietuvių valdoma BOD grupė, kuri planuoja Vilniuje pradėti saulės elementų gamybą, numato bendradarbiauti su pirmaujančiais fotoelementų įrenginių koncernais.

Galime suteikti europietiškas privilegijas

Dar vienas Lietuvos privalumas yra tas, kad trečiųjų šalių investuotojai, investuodami į mažą ekonomiką, kartu atranda didžiulę ES rinką. “Azijos šalių – Pietų Korėjos, Kinijos, taip pat Ukrainos, Baltarusijos bendrovės mus regi kaip placdarmą įeiti į 500 mln. vartotojų ES rinką. Investavimas Lietuvoje joms reiškia, kad čia trečiųjų šalių pagamintoms prekėms ir paslaugoms, parduodamoms ES, nebus taikoma jokia papildoma tarifinė ir netarifinė našta. Be to, pasinaudojant patogia transporto infrastruktūra ir Lietuvos vežėjais tos prekės bus pristatomos atokiausių ES regionų vartotojams konkurencingomis kainomis”, – aiškina D.Simėnas.

Pavyzdžiui, jei Klaipėdos uostui pavyktų pasiekti regioninio prekių perskirstytojo statusą, investavus į giliavandenį uostą per Klaipėdą galima užsitikrinti 2 proc. Kinijos prekių srauto, jei tokio projekto imtųsi Kinijos investuotojas. Tada Šiaurės ir Baltijos šalių logistikos centro vizija, kurią siekiama materializuoti 2011–2021 m., taptų išties reali.

Rezervai – ir tradicinė pramonė, ir mūsų išskirtinumas

Vaikantis naujų tendencijų nereikia užmiršti ir tradicinės pramonės. Juolab, kaip primena analitikas D.Simėnas, statistiškai reinvesticijos sudaro apie 70 proc. visų įgyvendinamų užsienio investicijų projektų pasaulyje.

Ūkio ministerijos Investicijų ir eksporto departamento direktorė Živilė Kriščiūnienė čia įžvelgia geras Lietuvai tendencijas: “Pasaulis jau persisotino pigiomis, bet menkesnės kokybės kiniškomis prekėmis ir vėl atsigręžė į Rytų bei Centrinę Europą.” O investicijos Lietuvoje šaknis įleidusiai baldų, tekstilės, maisto pramonei padėtų kurti naujoviškesnius produktus, didinti darbo našumą.

Lietuvos verslo atstovas Briuselyje T.Vasilevskis pastebi, kad didėja susidomėjimas atsinaujinančių energijos šaltinių plėtra. O Investuotojų forumo vadovė R.Skyrienė mano, kad rezervų vilioti užsienio kapitalą dar turime daugelyje sričių. “Pavyzdžiui, kūrybinės industrijos. Kodėl mums nepasidaryti naujuoju Milanu? Mūsų dizaineriai vertinami, neblogai išplėtota tekstilės, siuvimo pramonė. Galėtume būti ne tik drabužių, bet ir baldų, kitų sričių dizaino centras.

Dar daug ką galima padaryti turizmo srityje. Lietuvoje dar yra tinkamos žemės ekologinei žemdirbystei. Juk vieną dieną pagaliau leisime įsigyti žemės ir užsieniečiams. Jau kalbama apie mokymo įstaigų filialus Lietuvoje”, – naujas galimybes vardija R.Skyrienė.

Rengti specialistus, lengvinti verslo sąlygas

Dabartinė Lietuvos Vyriausybė, savo prioritetu paskelbusi užsienio investicijų medžioklę, pernai maždaug trečdaliu pralenkė kaimynus latvius ir net estus. Koncentruojamasi į paslaugų sektorių, kuriam dar iki 2012 m. turėtų tekti trečdalis tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje.

“Investuok Lietuvoje” vadovės R.Skyrienės įsitikinimu, pasirinkta teisinga kryptis – vilioti prestižinius vardus, nes tada šalį pastebi ir į ją ateina ir smulkesni investuotojai. Tačiau “DnB NORD” grupės vyr. ekonomistės Jekaterinos Rojakos manymu, žvelgiant į vidutinį ir ilgesnį laikotarpį reikėtų orientuotis ne vien į garsius vardus ir juos pirkti už išskirtines verslo sąlygas, o gerinti aplinką visam verslui.

Naujai rengiamoje investicijų pritraukimo strategijoje, kaip informavo Ž.Kriščiūnienė, būtent ir koncentruojamasi į verslo sąlygų gerinimą, skaidrų bendrovių valdymą, verslo infrastruktūros plėtrą ir švietimą. Nors tarp dosniausių investuotojų išlieka rusai ir lenkai, išskirtinis dėmesys bus skiriamas skandinavų kalbų mokymuisi.

Analitikas D.Simėnas vardija, ko reikia, kad laimėtume kovą dėl investicijų: “Turime užtikrinti mokančiųjų skandinavų kalbas pasiūlą. Mūsų atlyginimai turi išlikti konkurencingi. Vien kalbos apie progresinius mokesčius jau pakenkė investuotojų pasitikėjimui šalimi ir siekiams čia kurti tas naujas darbo vietas. Vieną kartą ir visiems laikams reikėtų išnaikinti teritorijų planavimo džiungles, atsikratyti mažos šalies su didele biurokratija įvaizdžio, užtikrinti normalų oro susisiekimą su Europos verslo centrais, maksimaliai supaprastinti darbuotojų įdarbinimo ir atleidimo reikalavimus bei verslo steigimo ir likvidavimo procedūras.”

"Veido" archyvas

1. Tradicinė pramonė (baldai, tekstilė, maistas ir kt.). Pasinaudodamos užsienio investicijomis, Lietuvos įmonės gamins inovatyvesnius produktus.
2. Šiaurės Europos regiono paslaugų centras. Daug tarptautinių kompanijų buhalterinės apskaitos, IT, personalo paieškos, klientų aptarnavimo ir pan. funkcijas perkels į Lietuvą.
3. Investiciniai gamybos ir prekių pasiskirstymo projektai. Ne ES šalių (Pietų Korėjos, Kinijos, Ukrainos, Baltarusijos) įmonėms Lietuva taps placdarmu į ES rinką.
4. Transportas. Ne ES šalių įmonėms Lietuvos transporto infrastruktūra ir vežėjai patrauklūs galimybe pristatyti prekes į ES konkurencingomis kainomis.
5. Lietuva taps Šiaurės ir Baltijos šalių logistikos centru.
6. Energetika. Lietuva užsienio kapitalui taps patrauklia vieta atominei ir atsinaujinančių energijos šaltinių energetikai plėtoti.
7. Žemės ūkis, ekologinė žemdirbystė. Čia investicijos ateis, kai tik Lietuva užsieniečiams leis pirkti žemės ūkio paskirties žemės.
8. Informacinės technologijos. Gera IT infrastruktūra, kvalifikuoti specialistai ir užsienio investicijos padės mums tapti inovatyvių IT paslaugų ir produktų kūrimo centru.
9. Mokslo tiriamieji centrai ir gamyba. Lietuvoje bus palanku plėtoti medicininės įrangos, biotechnologijų, lazerių, saulės elementų ir kitą mokslo srities gamybą.
10. Turizmas. Šylantis klimatas ir jo padariniai – potvyniai, gaisrai, karščiai iš tradicinių europiečių poilsio vietų atgins juos ir užsienio investicijas į Lietuvą.

Pernai grynasis TUI įplauktų srautas siekė 1,3 mlrd. litų ir sudarė 1,4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), tuo tarpu 2009 metais buvo užfiksuotas 112,6 mln. litų grynasis TUI nutekėjimas. Ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį grynasis TUI įplauktų srautas siekė 196,3 mln. litų (0,8 proc. to laikotarpio BVP), pranešė Lietuvos bankas.

TUI įplaukos Lietuvoje ketvirtąjį 2010-ųjų ketvirtį siekė 594,2 mln. litų (2,4 proc. to meto BVP), o 2010 metais – 1,6 mlrd. litų (1,7 proc. BVP). Pernai, palyginti su 2009 metais, TUI įplaukos Lietuvoje padidėjo 1,2 mlrd. litų, o šį padidėjimą lėmė neigiamo reinvesticijų srauto sumažėjimas.

Lietuvos TUI srautas užsienyje 2010 metų ketvirtąjį ketvirtį buvo 397,9 mln. litų, o per metus – 334,4 mln. litų. Pernai, palyginti su 2009 metais, Lietuvos investicijų užsienyje srautas sumažėjo 38,1 procento.

Rimčiausiai iš visų užsienio šalių verslininkų Lietuvoje darbuojasi vokiečiai. Pasirodo, įmonių, kurių daugiau nei 50 proc. akcijų valdo Vokietijos įmonės, mūsų šalyje jau yra 341.

Nors jei įmonių savininkus vertintume ne pagal šalis, o pagal regionus, tuomet čia neabejotinai pirmauja Skandinavija. Paaiškėjo, kad skandinavai Lietuvoje valdo per 500 įmonių. Iš jų daugiausiai įmonių Lietuvoje valdo danai – 192, toliau eina Švedija su 186 švediško kapitalo įmonėmis.

Tiesa, ilgainiui tendencijos kinta: Lietuvoje daugėja lenkiško kapitalo įmonių,  taip pat didėja ir investicijos iš šios šalies. Tarkime, 2010 m. antrąjį ketvirtį mūsų šalyje daugiausiai investavo kaip tik Lenkijos investuotojai (447,6 mln. Lt).

Daugiausia šiemet investuota į naftos produktų bei chemijos produktų gamybos, taip pat didmeninės ir mažmeninės prekybos sritis.

Pagaliau! Mums pavyko ne tik pavyti, bet ir pralenkti Estiją. Tiesa, kertiniai ekonomikos akmenys Šiaurės kaimyno darže vis dar kur kas tvirtesni, tačiau bent vienoje srityje – pritraukdami tiesioginių užsienio investicijų – lietuviai per sunkmetį elgėsi ryžtingiau ir aktyviau. Tai pripažįsta britas Jamesas Oatesas, investicinės bendrovės “Cicero Capital” vykdomasis direktorius. Investicijomis Rytų ir Vidurio Europoje užsiimančios bendrovės biuras įsikūręs Taline, ir J.Oatesas yra žinomas kaip estų gerbėjas, visada – ir dažniausiai pelnytai – išryškinantis Estijos ekonominius privalumus, palyginti su Lietuva ir Latvija. Tačiau šį kartą kalbėdamasis su “Veidu” jis sveikina Lietuvą, sugebėjusią sunkmečiu pritraukti pasaulyje žinomų bendrovių – britų banko “Barclays” ir JAV technologijų bendrovės IBM investicijų. Tik ragina nenubaidyti už uodegos sučiuptos sėkmės paukštės ir tapti investicijas ne tik pritraukiančia, bet ir jas išsaugančia šalimi. Taigi pokalbis su J.Oatesu.

VEIDAS: Kaip iš investuotojų pozicijų šiuo metu atrodo Lietuvos makroekonomikos padėtis, palyginti su kitomis dėl tų pačių investuotojų dėmesio konkuruojančiomis Rytų ir Vidurio Europos valstybėmis?

J.O.: Vertinant rezultatus (juk krizės pradžioje jūs atrodėte panašiai blogai, kaip ir Latvija) galima sakyti, kad Lietuva susitvarkė gana neblogai. Tai galite matyti ir iš tarptautinių reitingų agentūrų vertinimo – jau kurį laiką Lietuvos vertinimai yra stabilizavęsi. Žinoma, tai, kad jie stabilūs, dar nereškia, jog pokyčiai jūsų šalyje yra pakankamai greiti, – laukia dar labai ilgas kelias iki tikrojo ekonomikos pakilimo.

Į akis krinta vienas dalykas, kurį Lietuva per krizę darė labai sėkmingai: ji buvo labai aktyvi, daug aktyvesnė nei kaimynai, stengdamasi pritraukti tiesioginių užsienio investicijų. Ir Lietuvai pasisekė – keli skambūs pasaulinės rinkos vardai jau yra daug žadanti pradžia.

VEIDAS: Kurios regiono valstybės yra pagrindinės Lietuvos konkurentės dėl užsienio investicijų?

J.O.: Iki šiol buvo įprasta Lietuvą lyginti tik su Estija ir Latvija. Bet nemanau, kad tai teisingas matymo kampas. Taip, Lietuva yra Baltijos šalių rinkos dalis – pas jus gyvena pusė šios rinkos vartotojų. Tačiau investuotojų akyse jums daug prasmingiau pristatyti save kaip vieną Vidurio Europos valstybių, dydžiu ir gyventojų skaičiumi panašią į Slovakiją, Slovėniją ar Kroatiją. Jūs esate didesni nei kitos dvi Baltijos kaimynės, o tai reiškia ir daugiau kvalifikuotos darbo jėgos – tai labai svarbus argumentas agituojant investuotojus.

VEIDAS: Ar mes turime kokių nors išskirtinių privalumų, palyginti su regiono valstybėmis? Įdomu ir tai, kokie yra Lietuvos trūkumai.

J.O.: Turite privalumų ir svarbu nevengti jų išryškinti. Labai stipri yra jūsų vidurinio išsilavinimo sistema, klojanti raštingos visuomenės pamatus.

Tačiau aukštojo išsilavinimo sistema Lietuvoje dar turi būti stipriai reformuota. Universitetai turi parengti tiek ir tokių specialybių profesionalų, kiek jų reikia dabartinei Lietuvos darbo rinkai, akademikai kartu su valstybe ir ekonomistais turi prognozuoti ekonomikos ciklus, pramonės poreikį. Pakankamas išsilavinusių, rinkoje paklausias specialybes turinčių žmonių kiekis, be jokios abejonės, yra vienas svarbiausių argumentų, derantis su užsienio investuotojais.

VEIDAS: O kurios Lietuvos ekonomikos sritys šiuo metu labiausiai domina užsienio investuotojus?

J.O.: Manau, kad įvairių paslaugų centrų steigimas yra daugiausiai žadanti jūsų perspektyva. Nesu tokios pat optimistinės nuomonės apie galimybes Lietuvoje stipriai plėtoti gamybą, statyti fabrikus. Jūsų konkurencinis pranašumas – gebėjimas pasiūlyti daug kvalifikuotos, išsilavinusios darbo jėgos, galinčios dirbti pasaulinių kompanijų finansų, informacinių technologijų, logistikos padaliniuose. Jums verta fokusuotis į tokias nišines, didelės pridėtinės vertės paslaugas, stengtis tapti specifinių, siauros specializacijos paslaugų centru.

VEIDAS: Bet ar šaliai nepavojinga koncentruotis vienoje srityje? Gal apdairiau būtų stengtis pritraukti įvairių ūkio šakų investuotojų?

J.O.: Su savo trijų milijonų gyventojų populiacija jūs negalite būti labai įvairialypiai. Atleiskite, bet nematau Lietuvos, kaip automobilių gamyklų centro, tarkim. Jūsų ateitis – daugiau, bet smulkesnių projektų, o ne kelios stambios pramonės investicijos.

VEIDAS: “Barclays” technologijų padalinys, IBM mokslinių tyrimų centras – dvi garsių kompanijų investicijos Lietuvoje per trumpą laiką. Vyriausybė taip pat derasi su keliomis pasaulinėmis kompanijomis, tik dar neatskleidžia konfidencialių detalių. Ar Jums, žiūrint iš šalies, jau susidaro vaizdas apie užsienio investicijų proveržį Lietuvoje, kaip tai pristato pati mūsų Vyriausybė?

J.O.: Pastarieji pavyzdžiai rodo didėjančią Lietuvos kompetenciją pritraukti investicijų, gebėjimą sėkmingai dėl jų derėtis.

Tačiau labai svarbu prisiminti, kad sėkmė yra ne pritraukti investicijas, bet išlaikyti jas savo šalyje. Tam darbo rinka turi būti išsilavinusi, lanksti. Pradžia gera, jūs turėjote gerų argumentų, įtikinusių investuotojus, bet dabar labai svarbūs ir tolesni procesai, jų komfortas dirbti pas jus. Reikia pripažinti, kad susidomėjimas Lietuva, pritraukusia kelis skambius vardus, dabar yra išaugęs. Bet tai – tik jūsų optimizmo pagrindas, bet dar ne garantuotos sėkmės istorija. Turite ir toliau daug ir nuosekliai dirbti, kad užsirekomenduotumėte kaip užsienio investicijoms palanki šalis.

VEIDAS: Lietuvoje daug diskutuota apie tai, ar teisi buvo Lietuvos Vyriausybė, krizės ištuštintame biudžete suradusi pinigų banko “Barclays” technologijų padalinio steigimui Vilniuje dotuoti. Ar tai įprasta tarptautinė praktika – paremti užsienio investuotojo atėjimą?

J.O.: Taip, esant pradinei stadijai, siekiant pritraukti investuotoją, taip daroma daugelyje šalių. Bet tai tik pačios pradžios elementas. Toliau jau yra pačios Lietuvos reikalas užsitikrinti, kad naujasis rinkos dalyvis būtų aktyvus mokesčių mokėtojas, o ne mokesčių lengvatų gavėjas, kad jo nauda šalies ekonomikai, socialinei sferai būtų akivaizdi.

Pradiniai jūsų žingsniai buvo geri ir sveikintini, bet ilgalaikėje perspektyvoje “Barclays” turi likti Lietuvoje ne dėl to, kad jam čia kuriamos palankios išimtys, bet todėl, kad bankas nori dirbti būtent Lietuvoje. Taktinis žingsnis pritraukti investuotoją suteikiant jam lengvatų buvo labai teisingas, bet vėliau jau tenka stengtis užtikrinti bendrą verslui palankią aplinką.

VEIDAS: Jūsų vertinimu, kokie elementai yra svarbiausi, siekiant pritraukti užsienio investicijų? Mokestinė, verslo etikos aplinka? Ar vis dėlto derybų su kiekvienu konkrečiu investuotoju kokybė, jam palankių sąlygų užtikrinimas? Kalbama, kad “Barclays” sprendimą daugiausia lėmė kai kurių už šį sandorį atsakingų Lietuvos atstovų entuziazmas, parodytas asmeninis dėmesys, aktyvus siekis ieškoti kompromisų.

J.O.: Kai kalbama apie mokesčius, paprastumas yra esminis žodis apibūdinant užsienio investicijoms palankią sistemą. Skaidrumas, stabilumas – kiti du svarbūs elementai.

Pastebėjau, kad krizės metu Lietuva kai kuriuos dalykus darė geriau negu Estija. Jūsų Vyriausybės atstovai buvo aktyvūs, važinėjo po visą pasaulį ir reklamavo galimybes investuoti Lietuvoje, kalbėjo apie jūsų mokesčių sistemos paprastumą ir skaidrumą.

Žinoma, kai kurie fundamentalūs ekonomikos aspektai Estijoje vis dar geresni – ko vertas vien jų sugebėjimas įsivesti eurą nuo 2011 metų. Bet juk nedaugelis pasaulinių kompanijų, investuotojų, nuosekliai domisi Baltijos šalimis ir iš toli geba įžvelgti jūsų skirtumus. O Lietuva pastaruoju metu važiuoja ir kalba apie save, kaip investicijoms patrauklią šalį, – tapote matomi labiau, nei to nedaranti Estija.

VEIDAS: Visiškai netikėtas ir naujas pastebėjimas! Iki šiol estai sėkmingiausiai kūrė savo tarptautinį įvaizdį ir pritraukdavo investicijų.

J.O.: Tai akivaizdus jūsų dabartinės Vyriausybės nuopelnas. Kai kurie žmonės iš Vyriausybės, kelių ministerijų yra labai gerai susipažinę su tarptautine investicijų sistema, žino, kur ir ką reikia kalbėti, – ir jų iniciatyvumas duoda rezultatų.

VEIDAS: Kaip Jūs vertinate bendrą pasaulio ekonomikos padėtį? Ką patartumėte dabar daryti Lietuvos Vyriausybei, jei ji nori pakliūti į akiratį naujų investavimo regionų šiuo metu ieškantiems žmonėms?

J.O.: Pasaulio ekonomikos padėtis vis dar labai sudėtinga. Sunku prognozuoti finansinių išteklių lygį ir stabilumą. Bet manau, kad Lietuva jau padarė kelis labai reikšmingus praktinius ir matomus žingsnius – keli žinomi vardai jūsų šalyje yra puiki reklama. Žinoma, palyginti su itin sėkmingomis investicijų šalimis, pavyzdžiui, Malta, dar turite labai daug nuveikti. Tačiau esate gerose vėžėse – tereikia ir toliau lygiai taip pat entuziastingai kovoti dėl kiekvieno investuotojo atėjimo.

Jei ne Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama, šiandien Lietuvoje investicinių projektų nebūtų pajėgios vykdyti nei įmonės, nei savivaldybės.

Išgąsdintos vartotojų perkamąją galią nusinešusios krizės ir bergždžiai stengdamosi sulaikyti į bedugnę besiritančius finansinius rodiklius, Lietuvos įmonės pastaraisiais metais pirmiausia rėžė investicijoms numatytas lėšas.

“Statistiniai duomenys rodo, kad iš visų BVP komponentų bendrojo kapitalo formavimas (t.y. komponentas, parodantis įmonių investicijas į plėtrą, pajėgumus, pastatus ir t.t.) į ekonomikos sulėtėjimą reagavo jautriausiai – būtent šis komponentas pasižymėjo didžiausiais smukimo tempais, kurie krizės piko metu siekė daugiau nei 40 proc.”, – pabrėžia Lietuvos pramonininkų konfederacijos ekonomikos ir finansų departamento analitikas Aleksandras Izgorodinas.

Pastaruoju metu įmonių investicinių planų mažinimo tempai šiek tiek sulėtėjo. Pavyzdžiui, ketvirtąjį 2009 m. ketvirtį bendrojo kapitalo formavimas smuko 35 proc., o pirmąjį šių metų ketvirtį – jau 5 proc. mažiau. “Tai lemia atsigaunanti paklausa Lietuvos eksporto rinkose ir dėl to gausėjantis įmonių, didinančių investicijas į pajėgumus, skaičius. Didžioji tokių įmonių dalis priklauso įvairiems pramonės sektoriams”, – komentuoja A.Izgorodinas.

Vis dėlto pastebimiau atsigauti investicijoms vis dar neleidžia labai silpnas vidaus vartojimas, tebesitęsiantis kreditinių išteklių trūkumas ir kylančių energijos išteklių bei žaliavų kainų spaudimas pramonės konkurencingumui.

Plečiasi iš ES lėšų

Šiuo metu pagrindinis investicijų šaltinis tiek verslui, tiek savivaldybėms ar viešosioms įstaigoms yra ES struktūrinių fondų lėšos. Iš viso investicinius projektus, iš dalies finansuojamus ES lėšoms, įgyvendina per 40 bendrovių – inovatyvias gamybines technologijas diegia ar netrukus planuoja diegti bendrovės “Wavin Baltic”, “FabricAir”, “AleksAnn”, “Achema”, “Intersurgical” bei kitos.

Tarp tų retų įmonių, kurios net sunkmečiu neatsisakė investicinių projektų, nemaža dalis orientuotos į eksportą ir priklauso užsienio investuotojams, tad jų plėtrą finansuoja motininės bendrovės.

Kad spėtų baigti darbus iki šių metų pabaigos, statybininkai šiuo metu skuba mūryti pamatus Ukmergėje, kur iškils antroji švedų kapitalo ventiliacinių sistemų gamybos bendrovės “Systemair” gamykla. Projekto vertė – 14,5 mln. Lt, maždaug trečdalį planuojama finansuoti ES lėšomis.

“Ši gamykla bus skirta Baltijos šalių, Lenkijos, Skandinavijos ir Rusijos rinkoms aptarnauti. Dabar įmonės apyvarta siekia 30 mln. Lt, o per trejus metus mūsų pajėgumai padidės apie 50 proc. ir apyvarta turėtų pakilti iki 50 mln. Lt”, – skaičiuoja bendrovės Lietuvoje “Systemair” direktorius Mindaugas Martišius.

Šiuo metu pats statybų įkarštis ir Visorių informacinių technologijų parke, kuriame naują gamyklą statosi medicininės įrangos kūrėja bei gamintoja “Viltechmeda”, priklausanti tarptautinei kompanijai “Moog Medical Devices Group”. Gamykla bus baigta statyti iki šių metų pabaigos, o per ateinančius kelerius metus bus sukurta 50 naujų darbo vietų. Projekto vertė – 9 mln. Lt, iš kurių trečdalį taip pat ketina finansuoti ES.

Pagrindinis bendrovės kuriamas ir gaminamas produktas – medicininiai švirkštinės infuzijos siurbliai, skirti tiksliam vaistų dozavimui. “Dabartinės patalpos mums per mažos. Be to, naujoje gamykloje atsiras naujas veiklos segmentas – medicininių siurblių aptarnavimo centras, kuriame remontuosime ir kalibruosime mūsų motininės bendrovės prietaisus”, – informavo “Viltechmedos” finansų direktorius Mindaugas Liutkauskas.

“Investuok Lietuvoje” gen. direktoriaus pavaduotoja Laura Guobužaitė pridūrė, kad plečiasi ir Marijampolėje įsteigta ispanų kapitalo gamykla “CIE Automotive”. Automobilių detales gaminanti ispanų kompanija investicijoms numato skirti 80–90 mln. Lt.

Tuo tarpu lietuviško kapitalo plastikinės taros ruošinių gamintojas “Putokšnis”, gavęs patvirtinimą dėl ES paramos, netrukus ketina skelbti konkursą rangovui parinkti ir jau kitais metais pradės statyti termofikacinę elektrinę. Projekto vertė – 16,5 mln. Lt. Įmonės generalinis direktorius Alvydas Stulpinas pabrėžia, kad nuosava elektrinė leis bendrovei gerokai sumažinti energijos sąnaudas.

Per pusmetį – 17 naujų užsienio investicinių projektų

Sunkmečiu Lietuvoje kuriasi ir nauji investuotojai, skubantys pasinaudoti atpigusiomis statybos sąnaudomis. Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) suomių šilumos izoliacinių plokščių gamintojas “Finnfoam” naują gamyklą statyti pradėjo per patį krizės piką – praėjusių metų lapkritį. Statybos darbai jau artėja prie pabaigos.

“Sunkmetis – pats geriausias laikas plėstis. Mums krizė išėjo į naudą, nes sutaupysime 15–20 proc. lėšų, susijusių su statybos ir įrengimo darbais”, – tvirtina “Finnfoam” pardavimo vadovas Egidijus Sutkus. Ši gamykla – pirmoji Suomijoje esančios bendrovės gamykla užsienio šalyje. Pirmas gamyklos statybos etapas ir įrengimas atsieis apie 69 mln. Lt, o 2013–2014 m. vėl planuojama plėtra.

Šiais metais naujakurių sulauks ir Klaipėdos LEZ – logistikos terminalą čia pradės statyti pasaulinio koncerno “Heidelbergcement” įmonė Lietuvoje, o 2011 m. prasidės “Fortum Heat” termofikacinės elektrinės statyba.

Per šių metų pirmąjį pusmetį užsienio investuotojai Lietuvoje pradėjo 17 naujų projektų – tai pasaulinės tiesioginių užsienio investicijų projektų stebėsenos duomenų bazės “FDiMarkets.com” duomenys. Atrodo, kad šiemet investuotojų sulauksime daugiau nei 2009-aisiais, kai per metus buvo inicijuoti 28 užsienio investicijų projektai.

Aišku, iki gerųjų laikų rodiklių dar labai toli: 2006-aisiais užsienio investuotojai Lietuvoje pradėjo 47, 2005-aisiais – 53 projektus.

“Pernai daugiau matėme jungimosi tendencijų, kai perperkamos lietuviškos kompanijos, šiemet ateina daugiau realių investicinių projektų, kai investuotojas ne įsigyja vietinę bendrovę, o įkuria pats”, – pokyčius stebi “Investuok Lietuvoje” gen. direktoriaus pavaduotoja.

Ji tvirtina, kad iki krizės į Lietuvą ateidavo daugiau gamybos srities užsienio investuotojų, o dabar daugiau sulaukiama iš paslaugų sferos, tokių kaip “Barclays”, “Western Union”. Tikimasi, kad šiemet Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parke Vilniuje veiklą pradės indų kompanija “Ideal Invent Technologies”, kuri kurs IT produktus, skirtus finansų sektoriui. “Labai svarbu, kad kompanijos strategijoje numatyta, jog ji samdys nemažai studentų, neturinčių darbo patirties”, – pabrėžia L.Guobužaitė.

Specialistai jaučia, kad susidomėjimą Lietuva po truputį atgauna ir gamybiniai investuotojai, kurie pastaruosius porą metų buvo praktiškai visiškai nusisukę nuo mūsų regiono. Pasak L.Guobužaitės, į Lietuvą iš Airijos keliasi kilimėlius gaminanti įmonė “Schmidt Industries”. Šiauliuose patalpas jau nusižiūrėjusi įmonė planuoja sukurti apie 60 darbo vietų ir investuoti apie 6 mln. Lt.

“Įdomu, kad su šia bendrove į Lietuvą grįžta keli tos įmonės darbuotojai, dirbę Airijoje. Taip sprendžiamos ir Lietuvos emigracijos problemos”, –  pridūrė “Investuok Lietuvoje” atstovė.

Milijoninės investicijos ir į kelius, ir į ligonines

ES lėšos – kone vienintelė galimybė sunkmečiu ne tik didinti įmonių konkurencingumą, bet ir įgyvendinti gyventojams svarbius projektus.

Finansų ministerijos duomenimis, 2010 m. valstybės kapitalo investicijoms numatyta skirti 4,9 mlrd. Lt – iš jų 3,8 mlrd. Lt yra ES lėšos. Daugiausiai lėšų numatoma transporto ir ryšių srities investicijų projektams įgyvendinti (1,5 mlrd. Lt).

Transporto investicijų direkcijos laikinasis direktorius Gintautas Predkelis konstatuoja: be ES paramos šiuo metu vykdomi kelių sektoriaus projektai būtų neįmanomi. Iki šių metų pabaigos turėtų būti rekonstruotas sostinės Lazdynų tiltas (projekto vertė 85,2 mln. Lt), baigtas Vilniaus miesto vakarinio aplinkkelio statybos pirmasis etapas (162 mln. Lt). 2011 m. pirmoje pusėje bus baigtas Jakų sankryžos Klaipėdoje rekonstrukcijos pirmas etapas (117 mln. Lt).

Šiuo metu vyksta ir geležinkelio linijos Kaunas–Kybartai signalizacijos bei elektros tiekimo įrenginių modernizavimas (137,9 mln. Lt), matyti žvyrkelių asfaltavimo programos pabaiga (dabar vykstančio antro etapo vertė 182 mln. Lt, ketinama išasfaltuoti 164 km žvyrkelių).

Ne vieną gyventojams svarbų projektą iš ES paramos finansuoja Kauno miestas. “Matydami, kad miestiečių indėlis į miesto biudžetą per trejus metus sumažėjo daugiau nei 200 mln. Lt, turėjome pagalvoti, kokiu kitu būdu galime finansuoti miesto tvarkymą. Krizė mus paskatino pateikti kuo daugiau paraiškų, tad per trejus metus į Kauną atkeliaus per 500 mln. Lt ES paramos”, – džiaugiasi Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Vygandas Gudėnas

Didžiausias šiuo metu vykdomas investicinis projektas Kaune – Žalgirio arenos statyba (169 mln. Lt). Kauniečiams svarbi ir Girstučio kultūros ir sporto rūmų rekonstrukcija, kurios metu ketinama įrengti 50 ir 25 metrų ilgio baseinus sportininkams treniruotis, o miestiečiams ilsėtis – pirčių bei pramogų kompleksą. Projekto vertė siekia apie 19,5 mln. Lt. Neseniai baigtas Kauno pilies tvarkymo ir pritaikymo visuomenės poreikiams pirmas etapas (2 mln. Lt).

Milijonus ES paramos lėšų gavo ir ligoninės – Kauno medicinos universiteto ir Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos vykdo ir toliau vykdys pastatų renovavimo bei statybos darbus.