"Veido" archyvas

Lietuvos rinkai vis labiau prisitaikant prie pasaulinių verslo standartų, kurios nors tarptautinės verslo kalbos mokėjimas jau yra tapęs būtinybe. Pastebimas žmonių, mokančių verslo anglų kalbą, ekonominis pranašumas. Anot personalo atranka užsiimančių įmonių atstovų, mažiausiai 30 procentų visų dalykų šalies universitetuose bei aukštosiose mokyklose turėtų būti privalomai dėstomi anglų kalba. Tai pagerintų darbo rinkos dalyvių anglų kalbos žinių bagažą, kartu palengvintų darbo paieškas.

Vadovų paieškos ir personalo atrankos kompanijos „Search Group Vilnius“ vadovas Šarūnas Dyburis verslo anglų kalbos mokėjimą traktuoja, kaip savaimę suprantamą dalyką. „Puikią verslo anglų kalbą galima pavadinti bazinėmis žiniomis, kurios yra privalomos geram specialistui, o juo labiau vadovui. Iš savo įmonės praktikos galiu pasakyti, jog nemokant verslo anglų kalbos, apie aukšto lygmens vadovo pareigas galima tik svajoti. O aukščiausio lygmens vadovui net ir to neužtenka – būtina mokėti dar mažiausiai vieną užsienio kalbą iš pagrindinių kalbų sąrašo: rusų, vokiečių, prancūzų, ispanų“, – tvirtino Š. Dyburis. Pasak jo, vis daugiau įmonių plėtoja tarptautinius santykius, tad norint užmegzti ilgalaikius ryšius ir juos palaikyti, gebėti kalbėti angliškai tikrąja ta žodžio prasme yra būtina. Anglų kalba pasaulyje jau seniai yra tapusi pirmąją verslo kalba, o ją puikiai išmokti padeda studijos šia kalba.

Anglų kalbos svarbą bet kuriame verslo sektoriuje pabrėžia ir didžiausios kompaktinių diskų gamintojos Baltijos šalyse „Bod Group“ rinkodaros ir pardavimų direktorius Ričardas Sartatavičius. „Ne tik mūsų, bet ir didžioji dalis Lietuvos kompanijų, ieškodamos naujų darbuotojų, kaip pirmą ir svarbiausią reikalavimą, įvardija verslo anglų kalbos mokėjimą. Būtina, kad asmuo pakankamai laisvai galėtų kalbėti net su žmonėmis, kuriems anglų kalba yra gimtoji, suprastų daugumą šios kalbos niuansų“, – tvirtino R. Sartatavičius. „Bod Group“ atstovas iš savo įmonės praktikos taip pat pažymėjo, jog šiandien pradedamas jausti ir kitų užsienio verslo kalbų poreikis. „Drįsčiau teigti, jog norint sėkmingai darbuotis tarptautinėje kompanijoje, būtina mokėti ne vieną, bet kelias užsienio kalbas. Pavyzdžiui, mes dirbame su ne viena vakarų Europos valstybe, turime ryšių su labai didžiule Prancūzijos rinka, o ji ypatinga tuo, kad dažnu atveju prireikia ne tik anglų, bet ir prancūzų verslo kalbos žinių“, – sakė Ričardas Sartatavičius. Anot jo, puikiai mokant anglų ir įsisavinus rusų, ispanų bei prancūzų verslo kalbas, įmanoma plėtoti tarptautinius ryšius kone su viso pasaulio valstybėmis.

Akivaizdu, jog šiandieninėje darbo rinkoje privalumu ar net lemiančiu veiksniu gali tapti geros užsienio verslo kalbų žinios. Nepaprastai svarbu, kad į šiuos darbo rinkos pokyčius atitinkamai reaguotų ir šalies mokslo institucijos, rengiančios būsimus specialistus, kitaip tariant, kad jos į savo studijų programas įtrauktų modulius anglų kalba.

Pašnekovų teigimu, šiandien norint studijuoti užsienio verslo kalbą, nebereikia vykti į užsienį. Tai  galima padaryti ir Lietuvoje. Kaip vieną labiausiai į darbo rinkos poreikius atsižvelgiančių Lietuvos aukštųjų mokyklų, kurios siūlo ne vieną studijų programą anglų kalba, pašnekovai įvardija Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokyklą (VU TVM). „Savo studentams siūlome Tarptautinio verslo bakalauro ir Tarptautinio marketingo ir prekybos magistrantūros studijas anglų kalba, taip pat suteikiame galimybę išmokti antrą užsienio kalbą: ispanų, prancūzų, vokiečių, italų, rusų ar skandinavų. Šias studijų programas noriai renkasi ir užsieniečiai, paskaitų skaityti kviečiame dėstytojus iš įvairių  pasaulio šalių. Siekiame, kad studijas baigę jaunuoliai ne tik gebėtų efektyviai dirbti pasirinktame verslo sektoriuje bei savarankiškai vertinti rinkoje susidariusias situacijas, bet ir turėtų profesionalių tarptautinio bendravimo įgūdžių“, – apie galimybes universitete gilinti verslo anglų kalbos žinias bei mokytis kitų verslo kalbų kalbėjo VU TVM direktoriaus pavaduotoja studijoms Diana Ilevičienė. Pasak jos, nuo naujųjų mokslo metų vienas iš būsimų VU TVM studentų Tarptautinio marketingo ir prekybos magistrantūros programą anglų kalba galės studijuoti nemokamai. „14 000 litų – visos studijų programos kainos – stipendiją galės gauti tas, kas parašys įtikinamą motyvacinį laišką anglų kalba, kodėl nori studijuoti būtent šios krypties magistrantūroje“ , – teigė D. Ilevičienė.

Scanpix

Viduriniame ugdyme užsienio kalbos bus mokomasi pagal Europos Sąjungoje priimtus lygius A1, A2, B1, B2. Ir privalomajai, ir pasirenkamajai kalbai skiriamas vienodas pamokų skaičius per dvejus metus, taip pat bus stiprinamas antros užsienio kalbos mokymasis. Tokios naujovės numatytos patvirtintuose 2011-2013 metų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendruosiuose planuose.

Įvedama naujovė – laikinos mokymosi grupės, kuriose, kad ir vienas ar du mokiniai, priklausomai nuo mokyklos turimų lėšų, galės diferencijuotai mokytis pasirinktų dalykų. Papildomos pedagoginės pagalbos gali prireikti tiems, kurie dėl ligos ar kitų priežasčių atsiliko nuo bendro kurso. Jeigu pagrindinės mokyklos mokinys patiria mokymosi sunkumų, pavyzdžiui, tėvams grįžus iš ilgalaikio buvimo užsienyje, arba mokosi itin sėkmingai, jam gali būti sudaromi individualūs įvairių formų mokymosi planai.

Vidurinio ugdymo programų bendrosiose nuostatose mokyklos skatinamos sudaryti sąlygas mokiniams užsiimti savanoriška veikla, formuoti savo pasiekimų aplankus ir pan.

Nuo ateinančiųjų mokslo metų visi vienuoliktų klasių mokiniai pradės mokytis pagal bendrą lietuvių kalbos ir literatūros programą. Mokiniams, besimokantiems tautinių mažumų mokyklų 11-ose klasėse, lietuvių kalbos pamokų skaičius didėja po 1,5 pamokos per savaitę, 5-8-ose klasėse – dviem pamokomis, 9-10-ose klasėse – puse pamokos, pradinėse – viena pamoka per savaitę daugiau negu iki šiol.

Bendruosiuose planuose akcentuojama būtinybė skatinti tėvų partnerystę, organizuojant įvairesnes ugdymo formas, įtraukiant juos į mokinių karjeros planavimo užsiėmimus.

Kitais mokslo metais 5-12 klasių mokiniams numatytos papildomos trumpos vienos ir dviejų dienų atostogos vasario mėnesį ilgiausiu mokymosi periodu – tarp Kalėdų ir Velykų.

Bendrieji ugdymo planai atnaujinami kas dveji metai. Rengiant šį projektą buvo įtraukti mokyklų vadovai, jų pavaduotojai, mokytojai, savivaldybių atstovai.

Dokumentuose yra daugiau rekomendacinio pobūdžio nuostatų, o ne griežto reguliavimo. Tai leis mokykloms efektyviau, lanksčiau organizuoti ugdymą, geriau prisitaikyti prie mokinių ir mokyklos bendruomenės poreikių.

"Veido" archyvas

Per penkerius metus padaugėjo moksleivių, besimokančių anglų ir rusų kalbų, mažėjo pasirenkančių vokiečių kalbą, tik nedidelė dalis moksleivių renkasi prancūzų, italų ar kitas kalbas.

Švietimo informacinių technologijų centro duomenimis, 2010-2011 mokslo metais, palyginti su 2005-2006-aisiais, bendrojo lavinimo mokyklose užsienio kalbų besimokančių mokinių dalis išaugo nuo 87 iki 92 procentų.

Per šį laikotarpį sparčiausiai daugėjo besimokančiųjų anglų kalbos – 2010 metais šios kalbos mokėsi 89 procentai mokinių, o prieš penkerius metus tokių buvo 80 proc.

Kiek lėčiau didėjo mokinių, besimokančių rusų kalbos dalis, – nuo 39 procentų 2005 metais iki 41 procento 2010 metais, o pasirinkusiųjų mokytis vokiečių kalbos per šį laikotarpį sumažėjo nuo 17 iki 9 procentų.

Nedidelė dalis, vos 0,3 proc. mokinių, bendrojo lavinimo mokyklose mokosi italų, ispanų ir kitų užsienio kalbų.

Statistikos departamento duomenimis, dauguma bendrojo lavinimo mokyklų mokinių anglų kalbą pasirinko kaip pirmąją užsienio kalbą, tokių moksleivių yra 96 proc., o rusų kalbą – kaip antrąją užsienio kalbą – 81 proc.

Lietuvoje užsienio kalbos privaloma mokytis nuo antros klasės. 2010-2011 mokslo metų pradžioje užsienio kalbų mokėsi 85,6 tūkst., arba 98 procentai, 2-4 klasių mokinių, tuo tarpu 2005 metais užsienio kalbų mokėsi 79 proc. moksleivių.

Daugiausia jų, net 98,9 procentai, mokėsi anglų kalbos, 0,7 procento – vokiečių, 0,4 procento – prancūzų kalbos.

Antrosios užsienio kalbos Lietuvos mokyklose pradedama mokytis nuo penktos klasės. 2010-2011 mokslo metų pradžioje dviejų užsienio kalbų mokėsi 81 procentas 5-10 klasių moksleivių ir 43 procentai vidurinio ugdymo lygmens 11-12 klasių mokinių. Trijų užsienio kalbų mokėsi 1401, arba 1,6 procento, 5-12 klasių mokinių.

2010-2011 mokslo metų pradžioje profesinėse mokyklose užsienio kalbų mokėsi 29,8 tūkst., arba 60 procentų, mokinių, iš jų penktadalis – dviejų užsienio kalbų. Anglų kalbos mokėsi 84 procentai profesinių mokyklų mokinių, rusų kalbos – 23 procentai, vokiečių – 11,7 procento, prancūzų kalbos – 1,3 procento mokinių.

2010-2011 mokslo metų pradžioje bendrojo lavinimo mokyklose dirbo 6,1 tūkst. užsienio kalbų mokytojų. Aukštosios mokyklos kasmet parengia daugiau kaip 400 užsienio kalbų mokytojų.