"Veido" archyvas

Užsienio lietuviams šiemet numatoma 100 valstybės finansuojamų vietų Lietuvos aukštosiose mokyklose.

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) pranešė užsienyje baigusiems vidurines mokyklas lietuvių kilmės užsieniečiams ir išeivių palikuonims ketinanti skirti po 50 valstybės finansuojamų studijų vietų Lietuvos universitetuose ir kolegijose.

Jie į aukštąsias mokyklas bus priimami konkurso keliu, tačiau dėl studijų krepšelių konkuruos tik tarpusavyje. Balai studijų krepšeliui gauti bus skaičiuojami pagal vidurinės mokyklos baigimo rezultatus – kaip ir Lietuvos abiturientams.

Švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė sako, kad į Lietuvą studijuoti grįžta jaunuoliai, kurie anksčiau čia mokėsi bendrojo lavinimo mokyklose.

“Stengdamiesi į  Lietuvą pritraukti jaunimą, mokyklas baigusį užsienyje, jau ne pirmus metus skiriame tam tikrą studijų krepšelių kvotą. Pastebėjome tendenciją, kad į šias vietas pastaraisiais metais pretenduoja vis daugiau jaunų žmonių. Kaskart gausiau atvyksta stojančiųjų iš tų šalių, kuriose susibūrė didelės iš Lietuvos išvykusių žmonių bendruomenės”, – teigia ji.

Be lietuvių kilmės užsieniečių, į kvotines valstybės finansuojamas vietas gali pretenduoti užsienyje išsilavinimą įgiję Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ar Europos ekonominės erdvės valstybių piliečiai, taip pat Lietuvoje vidurines mokyklas baigę išeivijos ir lietuvių kilmės užsieniečių vaikai, vaikaičiai ir provaikaičiai, kurie ne mažiau kaip trejus metus gyveno užsienyje, o atvykę į Lietuvą pradėjo mokytis ne ankstesnėje kaip devintoje klasėje.

Lietuvos aukštosiose mokyklose studijuojantiems išeivijos ir lietuvių kilmės užsieniečių palikuonims taip pat gali būti skiriama finansinė parama: stipendija už studijų rezultatus ir socialinė išmoka.

BFL

Lietuvos užsienio reikalų ministerija paskelbė užsienyje gyvenančių lietuvių jaunuolių rašinių konkurso „Mano Lietuva“ laimėtojus.

Konkurso, kuriame dalyvavo užsienio lietuvių vaikai ir jaunimas nuo 6 iki 21 metų, tikslas – skatinti užsienio lietuvių jaunimo kūrybinę saviraišką, stiprinti tautinę ir pilietinę savimonę, ryšius su Tėvyne, puoselėti lietuvybės dvasią.

Ministerijai buvo pateikti 56 įvairaus žanro darbai, sukurti 62 autorių iš 9 valstybių – Austrijos, Airijos, Baltarusijos, Belgijos, Jungtinės Karalystės, Kanados, Lenkijos, Rusijos ir Vokietijos.

Konkurso laureatai bus apdovanoti URM atminimo dovanomis.

Laimėtojai ir jų darbai skelbiami Užsienio reikalų ministerijos interneto svetainėje.