„Veido“ atliktas tyrimas atskleidžia, kurių universitetų ir kolegijų absolventams sunkiausia susirasti darbą.

Praėjusiais metais daugiau kaip 10 tūkst. 2012 m. laidos universitetų ir kolegijų absolventų užsiregistravo Lietuvos Darbo biržoje (LDB). „Veidui“ išanalizavus LDB ir aukštųjų mokyklų pateiktus duomenis, paaiškėjo, kad pernai, daugiausiai bedarbių išleido Vilniaus dizaino kolegija – net 28,5 proc. 2012 m. darbo neturėjo po 25 proc. Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos bei Šiaurė Lietuvos kolegijų absolventų.
Toliau rikiuojasi Alytaus (24 proc.), Šiaulių valstybinė (23,1 proc.) kolegijos ir V.A.Graičiūno aukštoji vadybos mokykla (22,4 proc.).
Iš pernai baigusiųjų universitetus daugiausiai Darbo biržoje užsiregistravo Vilniaus dailės akademijos absolventų (24,6 proc.), Lietuvos sporto (19,9 proc.), Vytauto Didžiojo (17,7 proc.) ir Aleksandro Stulginskio (17 proc.) universitetų absolventų.
Beje, iš visų aukštųjų mokyklų vienintelė Utenos kolegija atsisakė „Veidui“ pateikti duomenis, reikalingus apskaičiuoti, kiek išleido bedarbių. Nenoras bendradarbiauti patvirtina, kad ši kolegija turi dėl ko nuogąstauti, nes paruošia nemažai darbo rinkoje nekonkurencingų specialistų. LDB duomenimis 2012 m. buvo registruota net 256 Utenos kolegijos absolventų, neturinčių darbo.
Taigi, kodėl vienus universitetus ir kolegijas baigę jauni žmonės pirmiausia traukia į Darbo biržą, o kitų aukštųjų mokyklų didžioji dalis absolventų iš karto įsidarbina?

Sunkiau įsidarbinti kolegijų absolventams

Personalo paieškos ir atrankos specialistai pabrėžia, kad ne vien tik nuo aukšto studijų ar aukštosios mokyklos lygio priklauso absolventų įsidarbinimo galimybės. Mat labai svarbu ir asmeninės jauno žmogaus savybės, motyvacija, darbo patirtis. „Įsidarbinti sunku arba turint aukštojo mokslo diplomą tenka dirbti nekvalifikuotą, ne pagal specialybę darbą, kai jaunas žmogus tampa masės dalimi – niekuo neišsiskiria iš tūkstančio baigusiųjų tas pačias studijas“, – pastebi personalo paieškos ir atrankos įmonės „Indigroup“ direktorius Karolis Blaževičius.
Jo nuomone, dažniausiai taip nutinka, kai universiteto ar kolegijos absolventas neturi darbo patirties. Tuomet jam trūksta bendravimo įgūdžių, nežino, ko iš jo tikisi darbdavys. Tad K.Blaževičius neabejoja, kad daugiau privalumų turi tie aukštųjų mokyklų absolventai, kurie ketvirtame kurse dirbo bent ketvirčiu ar puse etato. „Dirbant, pavyzdžiui, kavinėje padavėju tobulėti sunku, tačiau pirmas žingsnis galėtų būti asistento pareigos įmonėje susijusioje su pasirinkta specialybe. Nors tikriausiai teks vadovui tik lėktuvo bilietus užsakinėti ar kitus panašias užduotis atlikti, tačiau jaunas žmogus matys, kaip yra dirbama, bendraujama. O darbdaviai visuomet renkasi tuos, kurie turi nors kiek patirties“, – dėsto įmonės „Indigroup“ direktorius.
Vis dėlto, rinkdamasis darbuotoją įmonės vadovas atsižvelgia ir į išsilavinimą. Baigus kolegiją Lietuvoje kur kas sunkiau gauti darbą nei turint universiteto diplomą. Tiesa, yra kolegijų, į kurias stoja itin gabūs, gerais pažymiais egzaminus išlaikę abiturientai, nes universitetuose nėra jų pasirinktos studijų krypties. Tačiau dažniausiai kolegijas renkasi tie, kuriem nepavyksta įstoti į universitetus. Tad, K.Blaževičiaus žodžiais, daugelis kolegijų absolventų negeba strategiškai mąstyti, vadovauti projektams ar ruošti finansinių ataskaitų.
Personalo paieškos ir atrankos ekspertas pabrėžia, kad ypač baigus Miškų ir aplinkos inžinerijos kolegiją, kuri trečius metus išleidžia bene daugiausiai bedarbių, naivu būtų tikėtis greitai bei sėkmingai įsidarbinti. Mat turint tik kolegijos diplomą darbo valstybės tarnyboje nepavyks gauti, o specialybių, susijusių su aplinkosauga paklausa Lietuvoje kol kas labai maža. K.Blaževičius prognozuoja, kad ateityje tokių specialistų reikės daugiau, tačiau didelio šuolio šioje srityje taip pat nebus.
„Agrokoncerno“ grupės prezidentas Ramūnas Karbauskis sako, kad miškininkų poreikis šiuo metu mūsų šalyje yra, o ateityje bus dar didesnis, tačiau darbdaviai pageidauja baigusiųjų universitetus.

"Veido" archyvas

Išsivysčiusiose pasaulio vasltybėse mokymo procese vis aktyviau bandoma pritaikyti informacinių technologijų naujoves. Jau esama nemažai regionų (Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje ar JAV), kurių mokyklose kiekvienas moksleivis ir mokytojas turi po nešiojamąjį kompiuterį. Kai kuriose mokyklose prigijo elektroninės knygos. Dabar daugybė mokyklų skirtingose šalyse išbando planšetinius kompiuterius. Tarkime, JAV, Japonijoje ar Singapūre jau nemažai mokyklų kiekvienas mokytojas ir mokinys turi po planšetinį kompiuterį su prieiga prie interneto ir mokomosios medžiagos. Jei bandymai pasiteisins, planuojama tai padaryti masine mokymo priemone.

Lietuvai iki tokios pažangos dar toloka, nors ir pas mus trijose mokyklose nuspręsta išbandyti planšetinius kompiuterius. Jų moksleiviai galės nuspręsti, kas geriau – popierinis vadovėlis, ar “tabletas”? Per kai kurias pamokas mokiniai vietoj įprastų vadovėlių naudos “Apple iPad” įrenginiuose įdiegtas elektronines mokymo priemones (konkrečiai – “Šviesos” mokomąją medžiagą, specialiai pritaikytą planšetiniams kompiuteriams). Šiuo bandomuoju elektroninių vadovėlių projektu bandoma išsiaiškinti, kaip galima pritaikyti įvairius nešiojamuosius įrenginius mokymui ir mokymuisi. Bandymai truks iki šių metų rugsėjo.