Asmeninio archyvo nuotr.

Lietuvos žmonių demokratiniu būdu išrinkta Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas, 1990 m. kovo 11 d. priėmęs aktą Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo, visam pasauliui paskelbė apie savo apsisprendimą būti laisviems ir nepriklausomiems. Tačiau teko nueiti ilgą ir sunkų kelią, kol atkurtą nepriklausomą Lietuvos valstybę pripažino kitos valstybės ir patvirtino, kad Lietuva vėl yra visateisis tarptautinių santykių subjektas.

Rolandas Kačinskas, Užsienio reikalų ministerijos politikos direktorius

Šiomis dienomis sukanka 25-osios diplomatinių santykių atkūrimo ir tarptautinio pripažinimo, o gal geriau reikėtų sakyti – tarptautinio pripažinimo blokados įveikimo metinės. Pažymint šią sukaktį, LR užsienio reikalų ministerija rugsėjo 15 d. LDK valdovų rūmuose rengia tarptautinę konferenciją „Europa 2040-aisiais: vieninga, laisva ir taiki“.

Renginio dalyviai – Lietuvos ir kitų šalių buvę bei esami prezidentai ir užsienio reikalų ministrai, iškilūs diplomatai, ekspertai ir Nobelio premijos laureatai – pakviesti aptarti ateinančių 25-erių metų Eu­ropos, o kartu ir Lietuvos tarptautinių perspektyvų.

Konferencijos tema skatina žvelgti į ateitį. Ar galime tikėtis, kad po ketvirčio amžiaus gyvensime geresnėje aplinkoje? Ar dar kada nors ES dokumente vėl bus galima pamatyti sakinį: „Europa niekada nebuvo tokia klestinti, saugi ir laisva, kokia ji yra šiandien“, kaip kad buvo parašyta 2003 m. priimtoje Europos saugumo strategijoje? Ar tokios formuluotės tebuvo tuo metu vyravusių ES šalių narių nuotaikų ir vilčių atspindys? Nes ir anuomet, ir dabar realybe to nebūtų galima pavadinti.

Prognozės – nedėkingas užsiėmimas. Kitaip nei prieš ketvirtį amžiaus pranašavo istorinio modernizacijos proceso šalininkai, istorija nesibaigė – vieninga, laisva ir taiki Europa vis dar lieka idealus siekinys. Vieni po kitų kyla nauji, vienas už kitą sudėtingesni iššūkiai. Visi jie savaip svarbūs ir būtini spręsti, tačiau, priklausomai nuo politinės konjunktūros, turintys savybę užgožti kitus. Tarp pastarųjų dažnai atsiduria Europos vertybių sklaidos ir jų įtvirtinimo Rytų ir Vidurio Europoje, jas galinčių ginti institucijų išsaugojimo ir tvirtumo klausimai.

Tikėtis konferencijoje išgirsti vienareikšmiškai optimistinių vertinimų dėl Europos ateities būtų naivu. Šiuo metu Europoje ir visame pasaulyje yra per daug nežinomųjų bei netikrumo ir per mažai politinės valios.

Šiuo metu Europoje ir visame pasaulyje yra per daug nežinomųjų bei netikrumo ir per mažai politinės valios.

Daug noro prekiauti, mažai – apginti laisvę. Šalys skirtingai vertina esamą situaciją, grėsmes ir pasekmes. Per dažnai dokumentuose procesai aprašomi taip, kaip juos norima ar patogu matyti, bet ne taip, kokie jie yra tikrovėje. Tai ypač gerai pastebima, kai kalbama apie Rusijos keliamus iššūkius Europai ir ką tai gali reikšti atskiroms šalims.

Skaudžios mūsų šalies istorinės pamokos, jau ne vienus metus stebimos Rusijos ambicijos kaimyninių valstybių teritorinio vientisumo ir suvereniteto sąskaita, tarptautinės teisės erozija ir sunkumai, su kuriais susiduria Ukraina ir Gruzija, siekdamos europinės ir euroatlantinės perspektyvos, – visa tai verčia Lietuvą į savo ir Europos ateitį žiūrėti su daug didesniu nerimu, nei tai daro daugelis kitų šalių.

Savo pokalbiuose su užsienio valstybių diplomatais dažnai pajuokauju, kad Lietuva jau švenčia dvi Nepriklausomybės dienas – vasario 16 d. ir kovo 11 d., todėl trečios mums nebereikia. Nes Lietuvai nacionalinio saugumo klausimas lygus nacionaliniam išlikimo klausimui.

Blogiausias sprendimas sudėtingų ir susipynusių iššūkių gausoje būtų sustoti ir nieko nedaryti. Diplomatinių santykių atkūrimo ir tarptautinio pripažinimo 25-mečio sukaktis primena mums ir kitiems, kad kai yra valia, tikėjimas ir strateginė kantrybė, net neįmanoma tampa įmanomu.

Tai primena ir tolesnis Lietuvos bei kitų dviejų Bal­tijos valstybių kelias – sėkminga valstybių ir vi­suo­menių transformacija, įsitvirtinimas pasaulio bend­rijoje, integracija į ES ir narystė NATO. Ne veltui Baltijos valstybės šiandien vadinamos sėkmės is­to­rijomis, kurios įneša pozityvų indėlį į Europos rai­dą.

Jei ne laiku priimti sprendimai, politinė lyderystė ir dirbtinai suformuotas geopolitines ribas peržengian­­ti vizija, šiandien mes visi – tiek Baltijos valstybės, tiek kitos ES ir NATO šalys – būtume daug su­dė­tingesnėje, mažiau nuspėjamoje ir potencialiai pa­vojingesnėje saugumo aplinkoje. Todėl žiūrint į 2040-uosius lai mūsų kelias būna priminimas, kad bū­­tina saugoti tai, ką esame iškovoję ir pasiekę, ir pa­vyz­dys, kai svarstome ES Rytų partnerystės šalių, ypač Ukrainos, Gruzijos ir Moldovos, europinę ateitį.

Santykius su šiomis šalimis reikia megzti pagal jų nuopelnus ir siekius, o ne laikant jas Rusijos interesų įkaitais. Kartu tai raginimas europinį kursą pasirinkusioms šalims drąsiai siekti savo svajonių. Prisiminkime: jei Baltijos šalys būtų klausiusios patarimų pradžioje neskubėti su nepriklausomybės  atkūrimu, o vėliau – su okupacinės kariuomenės išvedimu ir integracija į Vakarų struktūras, nes tai galėtų apsunkinti Gorbačiovo „perestroiką“ ar Jelcino liberalias reformas, Lietuva ir šiandien būtų pilkojoje zonoje.

2040-aisiais vieninga, laisva ir taiki Europa greičiausiai dar netaps realybe.

2040-aisiais vieninga, laisva ir taiki Europa greičiausiai dar netaps realybe.

Šio termino ir nereikėtų suprasti pažodžiui. Tai labiau kaip siekiamybė ar vizija, nukreipianti mūsų mintis, darbus ir energiją tinkama linkme. Europai artimiausi metai bus didelių išbandymų metai. Per sovietinę okupaciją tęstinumą išlaikiusios ir pastarąjį ketvirtį amžiaus naujų kovų užgrūdintos Lietuvos diplomatinės tarnybos laukia nauji iššūkiai. Kitos savaitės konferencija Europos laisvės ir vienybės problemų gal ir neišspręs, tačiau įneš savo indėlį formuojant tarptautinės diplomatijos darbotvarkę ir darant įtaką politiniams procesams.

Visą savaitraščio „Veidas“ numerį skaitykite ČIA

"Scanpix" nuotr.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius LRT radijui ir vėliau spaudos konferencijoje įvardino pagrindinius Lietuvos užsienio politikos iššūkius, kurie bus galvos skausmas mūsų šalies diplomatams:

1. Pabėgėlių krizė Europoje.

„Švedijos sprendimas uždaryti sieną su Danija, Danijos sprendimas uždaryti su Vokietija primena tam tikrą domino efektą, – teigė ministras. – Dramatizuoti situacijos nereikia, bet pripažįstu, kad tai yra iššūkis. Šengeno zonai 2016 metai bus tikrai didelis išbandymas.“

2. Didžiosios Britanijos ketinimai rengti referendumą dėl pasitraukimo iš ES.

3. Krizė Graikijoje ir visoje euro zonoje.

4. Rusijos agresija prieš Ukrainą.

““Mūsų tikslas – kad iš akiračio nedingtų ir tokie klausimai, kaip Rusijos agresija prieš Ukrainą. Be jokios abejonės, tuos klausimus nagrinėsime. Bus priimti sprendimai dėl sankcijų peržiūros, reikės įvertinti situaciją”, –  tvirtino L.Linkevičius.

5. Energetikos politika.

„Energetikos projektai ir strateginiai projektai irgi lemia šalies savarankiškos raidos vystymąsi. Iš tikrųjų tie įvykiai, kurie praėjusių metų pabaigoje paženklino labai svarbų etapą energetikos nepriklausomybėje, ypač pradėtas elektros jungčių darbas, rodo tik pradžią. Dideli darbai laukia ir ateityje“, – Lietuvos diplomatijos vadovas.

6. Rytų partnerystės politika.

“Apskritai, jei kalbėtume apie Rytų partnerystės šalis, mūsų indėlis ir įdirbis tikrai visų pripažintas. Neketiname sumažinti apsukų. Tais klausimais domėsimės ir ateityje“, – tikino užsienio reikalų ministras.

Visą originalų tekstą skaitykite čia

Lietuva baigia savo atstovavimą Jungtinių Tautų Saugumo taryboje. Ką mūsų šalis sugebėjo nuveikti per dvejus metus ten?

Jungtinių Tautų Saugumo Taryba – vienas iš pagrindinių Jungtinių Tautų organų, užimantis labai svarbią vietą pasaulio saugumo architektūroje. JT Saugumo Tarybą sudaro penkios nuolatinės narės: JAV, Rusija, Kinija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė ir dešimt nenuolatinių – penkios Azijos ir Afrikos šalys, viena Rytų Europos grupės šalis, dvi Lotynų Amerikos ir Karibų grupės šalys bei dvi Vakarų Europos ir kitų šalių grupės šalys. Kartu su Lietuva 2015 m., nenuolatinėmis narėmis yra Čadas, Čilė, Jordanija, Nigerija, Angola, Malaizija, Naujoji Zelandija, Ispanija ir Venesuela.

1. JT Saugumo Taryba neturi nuolatinio pirmininko – pagal abėcėlės tvarką kiekvieną mėnesį į pirmininko kėdę sėda vis kitos šalies atstovas. Per dvejus narystės metus Lietuva Saugumo Tarybai pirmininkavo dukart – 2014 m. vasarį ir 2015 m. gegužę.

2. Pirmininkavimo Tarybai metu, Lietuva į formalią Saugumo Tarybos darbotvarkę įtraukė padėties Kryme ir Ukrainoje klausimus. 2014 m. Ukrainos klausimas Saugumo Taryboje buvo aptartas 26 kartus, Lietuvos iniciatyva surengti 8 posėdžiai – tai daugiausia Saugumo Tarybos dėmesio sulaukęs klausimas 2014 metais.

Lietuvos parengtas dokumentas įpareigoja valstybes atlikti nepriklausomus ir efektyvius nusikaltimų prieš žurnalistus tyrimus.

3. Lietuva buvo viena iš JT Generalinės Asamblėjos priimtos rezoliucijos dėl Ukrainos teritorinio vientisumo bendraautorių. Šimtui šalių balsavus už šią rezoliuciją ir tik 11 prieš, buvo pasiųsta aiški žinia, kad tarptautinė bendruomenė gerbia Ukrainos nepriklausomybę, teritorinį vientisumą ir suverenitetą. Lietuva nuolat siekė atkreipti tarptautinės bendruomenės dėmesį į žmogaus teisių pažeidimus Rusijos okupuotame Kryme.

Ambasadorė R.Murauskaitė

4. Lietuvos nuolatinė atstovė Jungtinėse Tautose ambasadorė Raimonda Murmokaitė 2014-2015 m. pirmininkavo sankcijų Centrinei Afrikos Respublikai (2127), Jemenui (2140) bei Kovos su terorizmu (1267/1989) komitetams.

5. Lietuva, siekdama užtikrinti sankcijų komitetų veiklos skaidrumą, 2014 m. rengė viešus komitetų veiklos pristatymus, kuriuose dalyvauti buvo kviečiamos sankcionuojamų valstybių kaimyninės šalys.

6. Lietuvos iniciatyva Saugumo Taryba pirmą kartą priėmė dokumentą, įtvirtinantį Europos Sąjungos, kaip strateginės Jungtinių Tautų partnerės, statusą. Tai dar labiau sustiprino ES ir JT bendradarbiavimą tarpininkavimo, krizių valdymo, humanitarinėje ir teisės viršenybės srityse.

7. Saugumo Taryba priėmė Lietuvos suderėtą rezoliuciją dėl ES misijos „ALTHEA” Bosnijoje ir Hercegovinoje mandato pratęsimo. Lietuva deryboms dėl rezoliucijos vadovavo kaip Kontaktinės grupės dėl Bosnijos ir Hercegovinos pirmininkė.

8. Tesėdama įsipareigojimą atlikti aktyvų ir atsakingą vaidmenį Saugumo Tarybos veikloje, Lietuva 2014 m. kėlė smurto prieš moteris ir vaikų konfliktuose, atsakomybės už nusikaltimus žmonijai ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimų, klausimus. Ypatingas dėmesys skirtas konfliktams Sirijoje, Sudane, Pietų Sudane ir Libijoje.

9. Lietuva drauge su kitomis 9  JTST narėmis pasirašė laišką – kreipimąsi dėl žmogaus teisių padėties Šiaurės Korėjoje įtraukimo į Saugumo Tarybos darbotvarkę.

Rezoliucijoje akcentuojama būtinybė apsaugoti nukentėjusiuosius, ypač moteris, vaikus ir kitas pažeidžiamas visuomenės grupes.

10. 2015 m. gegužės 22 d. Saugumo Taryba priėmė Lietuvos pateiktą rezoliuciją dėl šaulių ginklų ir lengvosios ginkluotės, kurios pagrindinis akcentas – neteisėtos prekybos šiais ginklais poveikis žmonėms. Rezoliucijoje akcentuojama būtinybė apsaugoti nukentėjusiuosius, ypač moteris, vaikus ir kitas pažeidžiamas visuomenės grupes bei ypatingas dėmesys skiriamas kovai su ginklų patekimu į teroristų, ginkluotų grupių ir nusikalstamų struktūrų rankas.

11. 2015 m. gegužės 27 d. Saugumo Taryba vienbalsiai priėmė Lietuvos pateiktą rezoliuciją dėl žurnalistų apsaugos konfliktų zonose, kurios vienas pagrindinių tikslų – sutelkti pasaulio bendruomenės pastangas užtikrinant žurnalistų ir kitų žiniasklaidos atstovų saugumą. Lietuvos parengtas dokumentas įpareigoja valstybes atlikti nepriklausomus ir efektyvius nusikaltimų prieš žurnalistus tyrimus, kovoti su nebaudžiamumu, o valstybės raginamos dėti visas pastangas, kad būtų užkirstas kelias tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimams.

Pirmą kartą Saugumo Tarybos istorijoje šiuo klausimu diskutavo Vidaus reikalų ministrai.

12. Lietuva taip pat surengė Ministrų lygio susitikimą, skirtą JT Saugumo Tarybos rezoliucijos dėl užsienio teroristų kovotojų (Foreign Terrorist Fighters) praktinio įgyvendinimo iššūkiams aptarti. Pirmą kartą Saugumo Tarybos istorijoje šiuo klausimu diskutavo Vidaus reikalų ministrai. Susitikimo metu priimtas Saugumo Tarybos pirmininko pareiškimas dėl užsienio teroristų kovotojų, kuriame šalys raginamos imtis visų būtiniausių priemonių, įskaitant nacionalinių teisės aktų pritaikymą, sienų apsaugos didinimą, geresnį tarptautinį koordinavimąsi bei informacijos kaitą, siekiant stabdyti užsienio teroristų kovotojų srautus į konfliktų zonas.

13. 2015 m. Lietuva JT Saugumo Taryboje toliau kėlė smurto prieš moteris ir vaikų konfliktuose, atsakomybės už nusikaltimus žmonijai ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimų, klausimus, ypatingą dėmesį skirdama Ukrainai, konfliktams Artimuosiuose Rytuose, Sirijoje, Jemene, Libijoje.

Daugiau informacijos čia

BFL

Užsienio reikalų ministerijos iniciatyva gegužės 12-13 dienomis Vilniuje vyks 26-asis Azijos ir Europos fondo (ASEF) valdytojų susitikimas.

Į dviejų dienų trukmės renginį susirinks ASEF valdytojų tarybos nariai ar jų atstovai iš 48 Europos ir Azijos valstybių, kurie peržvelgs fondo strategiją ir veiklos kryptis, pritaikys jas Azijos ir Europos susitikimo (ASEM) tikslams.

ASEM – tai dialogo procesas, vienijantis visas Europos Sąjungos ir 20 Azijos ir Okeanijos valstybių. Procese dalyvaujančių valstybių iniciatyva vykdomi konkretūs Europos ir Azijos bendradarbiavimo projektai politikos, ekonomikos ir sociokultūrinėje srityse.

ASEF yra pelno nesiekianti organizacija ir vienintelė formali ASEM institucija, įkurta 1997 metais Singapūre, skatinanti mainus tarp Azijos ir Europos intelektinėje, socialinėje ir kultūros srityse.

Lietuva ASEM ir ASEF nare tapo 2004 metais. Nuo to laiko įvairiose pasaulio šalyse rengtose fondo programose dalyvavo kelios dešimtys Lietuvos nevyriausybinių organizacijų atstovų, žurnalistų, akademinės bendruomenės narių.

Tai pirmasis ASEF valdytojų tarybos susitikimas Baltijos valstybėse.

Gegužės 12-ąją kartu su ASEF valdytojų tarybos posėdžiu Mykolo Romerio universitete vyks diskusija “Demografiniai pokyčiai Azijoje ir Europoje: iššūkiai jaunimui”.

Renginio metu fondo atstovai Mykolo Romerio universitetui padovanos knygų. Bus pristatyta apie 115 pastaruoju metu išleistų ASEF knygų meno, kultūros, švietimo, žmogaus teisių, vadovavimo, tarpkultūrinio dialogo, žiniasklaidos ir jaunimo temomis.

BFL

Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis gegužės 3 dieną atidarys kunigo, ilgamečio Popiežiškosios Šv. Kazimiero lietuvių kolegijos Romoje studijų prefekto, Popiežiaus Jono Pauliaus II lietuvių kalbos mokytojo Stasio Žilio tapybos darbų parodą.

S.Žilys yra nupiešęs ir nutapęs šimtus darbų, kurie dėl kunigo dosnumo yra išdovanoti po visą pasaulį. Parodoje eksponuojamus darbus autorius dovanojo Telšių vyskupijai.

Parodos atidaryme Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje dalyvaus Telšių vyskupas Jonas Boruta.

S. Žilys gimė 1924 metais Dargaliuose, netoli Šilalės. 1943 metais jis įstojo į Telšių kunigų seminariją, 1944-1945 metais dėl sovietų okupacijos mokslus tęsė Eichštete, Vokietijoje, 1946-1949 metais – Grigaliaus universitete Romoje.

1948 metais S. Žilys įšventintas į kunigus. 1951-1957 metais jis dirbo Amos vyskupijoje Kanadoje kurijos sekretoriumi, vicekancleriu. 1959 metais Grigaliaus universitete kunigas apgynė teologijos daktaro disertaciją. Nuo 1962 iki 1992 metų jis dirbo Šventojo Sosto Rytų bažnyčių kongregacijos archyvistu. S. Žilys 1959 m. buvo paskirtas Popiežiškosios Šv. Kazimiero lietuvių kolegijos Romoje studijų prefektu.

Apaštalinis protonotaras S. Žilys lietuvių kalba yra išspausdinęs teologines knygas „Gyvenimo šaltiniai“ ir „Gyvoji liturgija“, kurios į sovietų okupuotą Lietuvą būdavo gabenamos ir platinamos slaptai. Kunigas rašo eilėraščius, kurie publikuojami išeivijos spaudoje.

S. Žilys taip pat mokė Popiežių Joną Paulių II lietuvių kalbos, vertė jo kalbas bei homilijas į lietuvių kalbą. Prelatas daug prisidėjo prie Jono Pauliaus II vizito į Lietuvą parengimo 1993 metais.

Piešimą ir tapybą S. Žilys studijavo pas Romos dailės akademijos profesorių Karolį D’Aloisio da Vasto.

Dvasininko paveikslai Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje bus eksponuojami iki gegužės 23 dienos.

Lietuvos užsienio reikalų ministras, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) pirmininkas Audronius Ažubalis antradienį vyksta į Maskvą, kur aptars užsitęsusius konfliktus, tarptautines grėsmes ir žiniasklaidos laisvę.

A.Ažubalis Rusijos sostinėje viešės vasario 1-3 dienomis, pranešė Lietuvos užsienio reikalų ministerija.

Jis su kolega Sergejumi Lavrovu ir kitais Rusijos valdžios atstovais aptars tolesnius veiksmus po ESBO valstybių vadovų susitikimo Astanoje ir pirmininkavimo prioritetus, įskaitant užsitęsusių konfliktų sprendimą, tarptautines grėsmes, energetinį saugumą ir žiniasklaidos laisvę, taip pat būdus sustiprinti ESBO.

Antradienį atvykęs į Domodedovo oro uostą, A.Ažubalis padės vainiką salėje, kurioje sausio 24 dieną įvyko teroristinis išpuolis.

A.Ažubalis taip pat susitiks su Rusijos Dūmos Tarptautinių reikalų komiteto vadovu Konstantinu Kosačiovu, Rusijos Federacijos Žmogaus teisių tarybos pirmininku Michailu Fedotovu, Rusijos Federacijos žmogaus teisių ombudsmenu Vladimiru Lukinu, taip pat pilietinės visuomenės, tyrimų centrų ir žiniasklaidos atstovais, informavo URM.

“Įšaldytais” arba užsitęsusiais konfliktas vadinama situacija Kalnų Karabache, kuris nuolat kelia įtampą tarp Armėnijos ir Azerbaidžano, separatistinėse nuo Gruzijos atsiskyrusiose Pietų Osetijos ir Abchazijos respublikose, nuo Moldovos atskilusioje Padnestrėje.