Lietuva džiūgauja 2011 m. išsiveržusi į ES lyderes pagal didėjantį turistų srautą, kuris 2011 m. išties buvo 19,8 proc. didesnis nei 2010 m. Džiaugiamasi ir tuo, kad mūsų šalis pateko tarp kelių valstybių, kuriose labiausiai didėjo viešbučių apgyvendinimas – šis rodiklis per metus pagerėjo 13,9 proc.
Tačiau šie skaičiai atrodo įspūdingi tik dėl to, kad plėtra buvo skaičiuojama nuo itin prastų Europos mastu ankstesnių metų rezultatų. “Dvejus metus iš eilės buvo didžiulis nuopuolis, o viešbučių užimtumas Lietuvoje krito turbūt labiausiai Europoje. Dabar skaičiai grįžo į vidutinį lygį, todėl atrodo įspūdingi. Bet iki Europos vidurkių mums dar labai toli”, – aiškina Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos viceprezidentas Artūras Vainora.
Iš tiesų Lietuva yra paskutinė Europoje ir pagal užsieniečių nakvynių viešbučiuose skaičių, ir pagal turistų, pernai bent vieną naktį nusprendusių praleisti šalies viešbutyje ar kitoje apgyvendinimo įstaigoje, dalį nuo visų turistų. Pavyzdžiui, iš viso mūsų šalyje pernai apsilankė apie 1,8 mln. užsieniečių, kurie Lietuvoje praleido tiek pat – 1,8 mln. naktų. Tai stulbinamai mažas rodiklis, rodantis, kad šalyje nakvoti pasilieka nedidelė dalis turistų, nes dauguma nakvojančiųjų apsistoja daugiau nei vienai nakčiai, kiti – tik pasisvečiuoja ir keliauja toliau be nakvynės.
Pavyzdžiui, Ispanijoje pernai apsilankė 56,9 mln. užsieniečių, praleidusių šioje šalyje net 288 mln. naktų. Italijoje apsilankę 43,6 mln. turistų čia nakvojo iš viso 249 mln. naktų.
Trečia nuo galo ES Lietuva yra ir pagal viešbučių apgyvendinimo rodiklį, kuris Lietuvoje pernai nors ir gerėjo, bet neviršijo 60 proc., o štai, tarkime, pagal šį rodiklį pirmaujančioje Didžiojoje Britanijoje viešbučių užimtumas siekė 75 proc.

Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius neatmeta galimybės aktyviau skolintis vidaus rinkoje, ypač jeigu padėtis užsienyje komplikuotųsi, tačiau pabrėžia, kad tarptautinėse rinkose skolinimosi sąlygos yra palankesnės, todėl didžiąją dalį lėšų tenka skolintis būtent iš tarptautinių finansų institucijų.

Apie tai praneša naujienų agentūros.

Paklaustas, ar Lietuva iki galo išnaudoja skolinimosi vidaus rinkoje galimybes, Premjeras teigė, jog iš Lietuvos finansų įstaigų skolinamasi tiek, kiek leidžia vidaus rinkos galimybės. Didesnio masto skolinimuisi trukdo tai, jog nėra galimybės pasiskolinti ilgesniam laikui – Lietuvos bankuose dauguma indėlių yra trumpalaikiai, o ilgo laikotarpio paskolas teikia tik tarptautinės finansų rinkos, pabrėžia A. Kubilius.

“Skolinimasis vidaus rinkose išnaudojamas tiek, kiek jo galima išnaudoti. Nesiimu kalbėti už Finansų ministerijos ar Lietuvos banko ekspertus, tačiau norėčiau pastebėti, kad visos valstybės, jeigu reikia finansuoti savo išlaidas ar deficitą, stengiasi gauti ilgo laikotarpio paskolų. O tai galima padaryti tik tarptautinėse rinkose, nes jei pažiūrėtume į Lietuvos vidaus skolinimosi galimybes, pamatytume, kad didžioji dalis santaupų bankuose laikoma trumpam laikotarpiui, ne ilgesniam nei porai metų. Tuo tarpu tarptautinėse rinkose skolinamės nuo 5 iki 10 metų laikotarpiui”, – trečiadienį “Žinių radijui” sakė Vyriausybės vadovas.

2012 metais iš viso numatoma pasiskolinti apie 9,4 mlrd. litų, valstybės skola metų pabaigoje gali sudaryti apie 37,2 proc. prognozuojamo bendrojo vidaus produkto.

Didžiąją dalį šios sumos (apie 6,2 mlrd. litų) sudarys lėšos, skirtos skolos grąžinimui. Viešųjų finansų deficito finansavimui reikės pasiskolinti apie 3 mlrd. litų. Apie 2,5 mlrd. litų šios sumos tenka “Sodros”, apie 0,5 mlrd. litų – valstybės biudžeto deficitui finansuoti.

Kitų metų Vyriausybės skolinimosi poreikiui daugiausia įtakos turės tai, kad Lietuvai reikės išpirkti 2002-aisiais išleistą ir 2006-aisiais papildytą 1 mlrd. eurų (3,45 mlrd. litų) vertės euroobligacijų emisiją. Jeigu susiklostytų skolinimuisi palanki padėtis finansų rinkose, šiam tikslui dar šiais metais gali būti skolinamasi iki 500 mln. eurų (1,7 mlrd. litų), teigia Finansų ministerija.

Europos Sąjungoje (ES) tęsis diskusijos dėl Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos (ES) šalių noro vienodais kriterijais vertinti nacistinių ir komunistinių režimų nusikaltimus, trečiadienį sakė užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis.

Jis pareiškė, kad šešių Rytų ir Vidurio Europos šalių ministrų laiškas Europos Komisijai dėl komunistinių režimų nusikaltimų kriminalizavimo pasiekė tikslą, nors Komisija pasiūlymą kol kas įvertino skeptiškai.

Užsienio reikalų ministro aiškinimu, svarbiausias pasiekimas – jog ši tema Europos Komisijoje toliau bus diskutuojama. A.Ažubalis pabrėžė, jog Vokietijai siekti nacizmo nusikaltimų kriminalizavimo Bendrijos mastu prireikė šešerių metų.

“Svarbiausias dalykas yra tai, kad Komisija toliau tęs šio klausimo svarstymą, tai pagrindinis dalykais, ko mes ir siekėme, kad šis klausimas nebūtų uždarytas šiais metais. Nes galėjo atsitikti taip, kad Komisija, pasiremdama raportu, galėjo uždaryt šį klausimą”, – žurnalistams Seime trečiadienį sakė A.Ažubalis.

“Aš tikrai galiu džiūgauti ir galiu drąsiai pasakyt visiems, kad šitas laiškas pasiekė savo tikslą, klausimas nebus uždarytas, toliau bus nagrinėjamas. Laiško tikslas šešių ministrų buvo tas, kad atkreiptų Komisijos dėmesį, kad šis klausimas yra labai sudėtingas, reikalaujantis labai rimto Komisijos dėmesio, ir mes to susilaukėm”, – pridūrė ministras.

Britų dienraštis “Guardian” pranešė, jog Europos Komisija atmetė Lietuvos ir kitų Rytų Europos šalių pasiūlymą numatyti bausmes už komunistinių režimų nusikaltimų neigimą.

“Dėl to nėra konsensuso. Skirtingų valstybių narių požiūris labai skiriasi”, – laikraščiui sakė teisingumo eurokomisarės atstovas Matthew Newmanas (Metju Niumanas).

“Šiuo metu nėra sąlygų teisėkūros iniciatyvai. Komisija ir toliau analizuos šį klausimą”, – teigė pareigūnas.

Lietuva ir dar penkios Vidurio bei Rytų Europos valstybės šį mėnesį paragino Europos Komisiją (EK) tinkamai įvertinti totalitarinius režimus, siekdamos tinkamo dėmesio ir komunistinio režimo nusikaltimams.

“Teisingumo principas turėtų užtikrinti teisingą kiekvieno totalitarinio režimo aukų traktavimą”, – sakoma teisingumo eurokomisarei Viviane Reding (Vivjanai Reding) adresuotame laiške, kurio kopiją gavo BNS naujienų agentūra.

Šeši ministrai laiške išsakė viltį, kad Europos Komisija imsis tolesnių žingsnių, “įskaitant galimą teisinę iniciatyvą kriminalizuoti totalitarinių nusikaltimų prieš asmenų grupes, apibrėžtas pagal socialinį statusą ar politinius įsitikinimus, teisinimą, neigimą ar šiurkštų menkinimą”.

Laišką pasirašė Lietuvos, Bulgarijos, Čekijos, Latvijos, Rumunijos ir Vengrijos užsienio reikalų ministrai. Jis paskelbtas laukiant Europos Komisijos išvadų dėl totalitarinių režimų nusikaltimų įvertinimo ES lygiu ir atitinkamo teisinio instrumento, pranešė Užsienio reikalų ministerija.

Laišką inicijavęs Lietuvos užsienio reikalų ministras A.Ažubalis anksčiau BNS sakė, kad dalyje Europos dar nėra tinkamai suvokiami komunistinio režimo nusikaltimai.

“Visi žino apie nacizmo nusikaltimus, o apie totalitarinio komunistinio režimo nusikaltimus žino tik dalis Europos”, -sakė ministras.

Lietuvos pareigūnai sako, kad sovietinės okupacijos pradžioje Lietuva prarado 780 tūkst. žmonių – daugiau nei 440 tūkst. paliko šalį ar buvo repatrijuoti, 275 tūkst. buvo išvežti į gulagą ar tremtį, žuvo per 20 tūkst. pasipriešinimo kovotojų, dar 25 tūkst. žuvo fronte.

Naciai ir jų kolaborantai Lietuvoje nužudė daugiau nei 200 tūkst. žydų.

“Tai, ką jie darė, buvo siaubinga, bet komunistiniai režimai nebuvo nukreipti prieš tautines mažumas”, – sakė Europos Komisijos atstovas M.Newmanas.

Lietuva šią vasarą priėmė Baudžiamojo kodekso pataisas, kurios numato, kad iki dvejų metų laisvės atėmimo bausme galima bausti tuos, kas viešai pritarė SSRS ar nacistinės Vokietijos įvykdytai agresijai prieš Lietuvą, SSRS ar nacistinės Vokietijos įvykdytiems Lietuvoje ar prieš Lietuvos gyventojus genocido ar kitiems nusikaltimams žmoniškumui, karo nusikaltimams, taip pat šiuos nusikaltimus neigė ar šiurkščiai menkino.

Be to, baudžiamojon atsakomybėn galima traukti ir tuos, kas pritarė 1990-1991 metais įvykdytiems kitiems agresiją prieš Lietuvos Respubliką vykdžiusių ar joje dalyvavusių asmenų sunkiems nusikaltimams, taip pat juos neigė ir šiurkščiai menkino.

Europos valstybės atsakomybę už itin sunkių nusikaltimų neigimą ar menkinimą reglamentuoja įvairiai. Čekija, Lenkija numato baudžiamąją atsakomybę už pritarimą ir nacių, ir sovietų režimų įvykdytiems genocido nusikaltimams, nusikaltimams žmoniškumui ir karo nusikaltimams, jų teisinimą, neigimą bei menkinimą.

Austrija, Belgija, Slovakija, Vokietija, Prancūzija numato baudžiamąją atsakomybę už pritarimą nacių įvykdytiems genocido nusikaltimams, nusikaltimams žmoniškumui ir karo nusikaltimams, jų teisinimą, neigimą bei menkinimą. Minėtos valstybės ir Ispanija, Portugalija, Liuksemburgas, Rumunija, Šveicarija kriminalizavo pritarimą kitiems panašiems nusikaltimams, nekonkretizuojant jų vykdytojų, jų teisinimą, neigimą bei menkinimą. Prancūzija išplėtė įstatymų taikymą armėnų genocido atžvilgiu.