Antradienį prieš 11 val. Lietuvoje Saulės užtemimą galėjo matyti tik pietvakarinių rajonų gyventojai – čia debesys buvo šiek tiek prasisklaidę, tuo metu kitur šalyje dangų užstojo storas jų sluoksnis.

Sinoptikų duomenimis, 11 valandą praktiškai visoje Lietuvoje debesuotumas siekė 10 balų, todėl Saulės užtemimas buvo sunkiai pastebimas. Tik Kybartuose ir Lazdijuose tuo metu buvo pragiedrulių.

Teorinės fizikos ir astronomijos instituto Astronomijos observatorijos direktorė Gražina Tautvaišienė BNS antradienį sakė, kad Lietuvos astronomai Saulės netyrinėja.

“Nemanau, kad kas nors iš mūsų mokslininkų jį stebėjo, nes buvo apsiniaukę”, – sakė mokslininkė.

Debesys trukdė stebėti Saulės užtemimą ir daugelyje kitų Europos šalių – nusivylimo neslėpė didmiesčių Londono, Paryžiaus ir Romos gyventojai, skelbia užsienio žiniasklaida.

“Pasaulio mokslininkų visi Saulės užtemimai yra fiksuojami, yra nustatinėjamas tikslus jų laikas, tačiau Lietuvoje Saulės tyrimais astronomai neužsiima, kitas žvaigždes tyrinėja. Norint tyrinėti Saulę, reikia turėti specialius teleskopus, su mūsų turimais prietaisais mažai ką galima nustatyti”, – aiškino G.Tautvaišienė.

Ji taip pat pažymėjo, kad mėgėjai Lietuvoje sunkiai gauna įsigyti Saulės užtemimui stebėti reikalingų filtrų, ir perspėjo, kad nekokybiškomis priemonėmis jį stebėti pavojinga.

“Per užtemimus galima išsamiau patyrinėti Saulės vėją, taip pat įvairius chromosferos (Saulės atmosferos sluoksnio – BNS) darinius, nes pagrindinė Saulės šviesa yra užstojama”, – pasakojo moteris.

Saulės užtemimai įvyksta, kai Mėnulis atsiduria tiesioje linijoje tarp Saulės ir Žemės. Tuo metu ant mūsų planetos krinta Mėnulio šešėlis, o iš Žemės matoma, kaip užtemdomas saulės diskas. Per dalinį užtemimą Mėnulis uždengia tik dalį saulės disko.

Iš viso 2011-aisiais laukiama keturių dalinių Saulės užtemimų. Tačiau tik antradienio užtemimą ten, kur nebuvo labai apsiniaukę, galima buvo stebėti Lietuvoje.

Šiaurės Amerikos ir Europos vietovėse, kuriose dangus antradienį paryčiais buvo giedras, žmonės gali pasigrožėti unikaliu visišku Mėnulio užtemimu, per kurį Žemės palydovas nusidažys rausva, varine ar net kraujo raudonumo spalva.

Pirmą kartą per beveik 400 pastarųjų metų Šiaurės pusrutulyje visiškas Mėnulio užtemimas sutapo su žiemos saulėgrįža.

Mėnulio užtemimai įvyksta, kai Saulė, Žemė ir Mėnulis išsidėsto vienoje linijoje, o mūsų planetos kūgiškas šešėlis užtemdo palydovą.

Nors ir atsidūręs šešėlyje, Mėnulis netampa visiškai nematomas, nes Žemės atmosfera išsklaido dalį šviesos, kuri ir apšviečia šį dangaus kūną.

Mūsų planetos atmosfera mažiausiai sugeria ilgabangės (raudonos) šviesos spindulius, todėl per užtemimą Mėnulį jų pasiekia daugiausiai. Dėl šios priežasties mūsų palydovas tampa rausvas, vario raudonumo arba oranžinis, o kai kada netgi rusvos spalvos.

JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso agentūros (NASA) veteranas užtemimų ekspertas Fredas Espenakas paaiškino, kad užtemimo pradinė stadija bus matoma Šiaurės Amerikoje, Grenlandijoje, Islandijoje ir Vakarų Europoje prieš Mėnuliui nusileidžiant, o vakarų Azijoje vėlesnės stadijos bus matomos tuojau po Mėnulio patekėjimo.

Užtemimas iš viso truks apie pusketvirtos valandos – nuo 6 val. 33 min. iki 10 val. 1 min. Grinvičo (8 val. 33 min. iki 12 val. 1 min. Lietuvos) laiku, tačiau visiškas užtemimas, kai Mėnulio diskas labiausiai užtemdomas, vyks nuo 7 val. 41 min. iki 8 val. 53 min. Grinvičo (9 val. 41 min. iki 10 val. 53 min. Lietuvos) laiku.

Kaip rašo JAV astronomijos populiarinimo žurnalas “Sky & Telescope”, užtemimo spalva ir šviesis priklauso nuo dviejų veiksnių.

“Pirmasis – tiesiog kaip giliai Mėnulis įskrieja į tikrąjį Žemės šešėlį. Šešėlio centras daug tamsesnis, negu pakraščiai, – nurodė žurnalas. – Kitas veiksnys – Žemės atmosferos sąlygos ties saulėtekio ir saulėlydžio linija”.

“Jeigu oras labai skaidrus, užtemimas būna šviesus. Tačiau jeigu stratosferą dėl smarkaus ugnikalnio išsiveržimo užtraukia lengvas šydas, užtemimas būna tamsiai raudonas, pelenų pilkumo arba juodai raudonas”, – priduriama straipsnyje.