Šeštadienio popietę Užupio meno inkubatoriuje duris atveria jau aštuntus metus iš eilės organizuojamas tarptautinis festivalis „Ką tu čia dabar darai? 2013“. Renginio iniciatorius Marius Abramavičius pasakoja, kad šis festivalis skirtas savęs atradimui ir veiklos bei būties įprasminimui.
„Festivalio metu susirinkę įvairių sričių menininkai savo performansus atliks netradicinėje,  saugumu alsuojančioje erdvėje, taip atskleisdami savo giliausius kūrybinius gebėjimus bei įprasmindami savo pašaukimą. Svarbiausias tikslas – kad menininkai pasidžiaugtų pačiu kūrybos procesu ir jame gimstančiais tobulai atliekamais performansais“, – pasakoja M. Abramavičius.
Festivalyje lankysis jauna, bet tarp Norvegijos melomanų jau spėjusi pelnyti pripažinimą, elektroninės popmuzikos grupė „Let‘s be Light“, kuri visus susirinkusius vilios prisiminti 8-9 dešimtmečių ritmus ir skambesius.
Užupyje viešintys „Let‘s be Light“ atliks ne tik geriausius savo muzikinius kūrinius, bet ir kartu su lietuvių atlikėjais kartu kurs performansą „Rabotnička – Kali“. Jungtiniame abiejų šalių pasirodyme susijungs  vokalas, elektroninės muzikos ritmai bei viską apjungianti šviesos simfonija. Pasirodymo metu aplink Vilnelę plaikstysis Rasos Mekuškaitės sukurti  puošnūs aitvarai – tūbos
„Šis performansas skirtas pažadinti bei pažinti moteriškumą, atskleisti trapią, rūpestį dovanojančią moters pusę, taip pagerbiant ir įprasminant jos būtį“, – pasakoja Skaidra Jančaitė, dainininkė ir šio performanso atlikėja.
Festivalio “Ką tu čia dabar darai? 2013“ metu susirinkę atlikėjai visus dalyvius panardins į romantizmu persmelktą misteriją „Iš praeities“, atversdami Maironio tekstus. Misterija sukurta 2012 metais, minint didžio lietuvių poeto gimimo 150-tąjį jubiliejų, o jos premjera įvyko Kijevo Nacionaliniame T.Ševčenkos universitete, kuriame Maironis studijavo, jo vardo auditorijos atidarymo proga. Misterijoje „Iš praeities“ susijungia poetinė klasika, interpretuojama elektroninės muzikos ir modernaus profesionalaus vokalo technikomis.
Renginio metu taip pat bus galima išvysti, išgirsti bei pajusti adventinės meditacijos, tradicinio „kree“ stiliaus liaudies dainas iš Norvegijos vakarų pakrantės bei sutartines apjungiantį pasirodymą  „Vėjas pritaria net tylėdamas“.
Festivalio “Ką tu čia dabar darai? 2013“ pradžia – gruodžio 14 d. 17 val. Užupio respublikoje įsikūrusiame Užupio meno inkubatoriuje, adresu Užupio g. 2a, Vilniuje.
Gruodžio 15-ąją nuo 13 val. Vilniuje, prie Baltojo tilto, tęsiant festivalį, į dangų su aitvarais pakils Ukrainos ir Lietuvos vėliavos, taip išreiškiant solidarumą mūsų kaimynams bei palaikant juos sunkioje kovoje demokratijos link. Vėliavas kels aitvarų meistras  ir vienas iš šio projekto iniciatorių Tadas Surkys.

Antradienį Užupio meno inkubatoriuje duris atvėrė paroda „Daugiaplanis pasaulis“. Ši paroda atspindi autoriaus išgyvenimus, įspūdžius iš kelionių bei pažinties su įvairiomis kultūromis.

Paroda jau buvo pristatyta kitų Europos miestų gyventojams.
„Daugiaplanis pasaulis“ – tai spalvotų meninių fotografijų ciklas, kurį sudaro daugiau nei 100 nuotraukų. Parodos autorius, menininkas Marius Abramavičius Neboisia pasakoja, kad kūrybos procesas truko daugiau nei penkerius metus.
Unikalūs, spalvota juostele daryti daugiasluoksniai kadrai, sukurti autoriui gyvenant ir lėtai keliaujant per įvairias šalis ir susipažįstant su jų kultūromis. Nuotraukose mistiškai susitinka Vilnius, Užupis, Nida, Kristianija, Gruzija ir Iranas.
„Momentinis kadro atsitiktinumas sujungia būties ir esaties, ieškojimų ir atradimų, nuostabos, gėrėjimosi atrastu (o gal paties susikurtu) svajonių pasauliu“, – pasakoja Marius Abramavičius Neboisia.
Parodoje eksponuojama tik nedidelė ciklo dalis. Nemažuose parodiniuose formatuose išvystame bei išgirstame menininko kelionių išgyvenimų ir įspūdžių mįslingas asociacijas, kurios mums atsiskleidžia kaip rytų ir vakarų pasakos.
„Daugiaplanio pasaulio“ nuotraukos 2013 m. jau buvo pristatytos užsienio meno gerbėjams. Parodą spėjo pamatyti Kristianijos (laisvojo Danijos miesto esančio sostinėje Kopenhagoje) ir „Hirvitalo“ meno centro Tamperėje (Suomijoje) žiūrovai.
Paroda „Daugiaplanis pasaulis“ pristatoma kaip Kūrybinių erdvių tinklo „UCH“  dalis. Kūrybinių erdvių tinklas susideda iš 3 kultūrinių institucijų, esančių Baltijos jūros regiono šalyse. Lietuvą atstovauja „Užupio meno inkubatorius“, Daniją – meno centras „Kristianija mene“. Šiauriausias projekto meno centras – „Hirvitalo“, veikiantis Suomijos miesto Tamperės rajone Pispaloje. Šio centro menininkė Mira Heija taip pat pristatys savo kūrybos darbus parodoje „Daugiaplanis pasaulis“. Visos trys organizacijos vienijasi bendrame projekte, kurį įgyvendinti padeda „Nordic Culture Point“ centras.
Kultūriniu projektu „UCH“ siekiama aktyvinti bendradarbiavimą tarp unikalių Baltijos ir Šiaurės Europos šalių meno bendruomenių.
Parodą „Daugiaplanis pasaulis“ galima aplankyti iki š.m. rugsėjo 5 d.

Daugiau informacijos: Marius Abramavičius Neboisia, Kūrybinių erdvių tinklas „UCH“ (Užupis – Christiania – Hirvitalo), tel.: +37067788238, el.p. uzufoto@gmail.com www.uchplus.org

Vilniuje atsiranda vis daugiau nestandartinių gyvenamųjų erdvių. Užupio kaimynystėje plėtojami „Belmonto loftai“ naujakurius kviečia įsikurti penthauzo tipo būstuose, itin populiariuose visame pasaulyje.

Viršutiniame pastato aukšte įrengtos gyvenamosios erdvės gali būti nesunkiai konvertuotos į modernų penthauzą su vaizdinga miesto panorama bei specialiai šiai erdvei pritaikytais techniniais įrengimais.

Vilnelės prieigose, netoli Vilniaus senamiesčio, plėtojami „Belmonto loftai“ gyventojams siūlo įsikurti alternatyviose gyvenamosiose patalpose – penthauzo tipo būstuose. Nors penthauzai yra populiarūs visame pasaulyje, Vilniuje iki šiol nebuvo tokio tipo projektų.

„Penthauzai įrengiami viršutiniame pastato aukšte, kuris gali atsirasti jau po statybos darbų kaip daugiaaukščio tąsa arba atskiras, naujos stilistikos architektūrinis elementas. Šeštasis aukštas „Belmonto loftuose“ yra vienintelis, kuris buvo įrengtas visiškai naujai ir papildė ankstesnio pastato konversijos projektą. Taigi dabar šioje erdvėje yra galimybė pagal individualų projektą įrengti erdvų penthauzinio tipo būstą“, – sako projekto architektas Antanas Pikalovas.

Pasak architekto, nors šeštojo aukšto būstai yra standartinio dydžio, jiems galioja atviros erdvės principas. Jis savininkui suteikia didelę saviraiškos laisvę, kadangi apjungus keletą mažesnių butų galima sukurti didelę penthauzinio tipo erdvę.

„Savo asmeninę erdvę penthauzo gyventojai gali įrengti ne tik apjungdami keletą gyvenamųjų erdvių, tačiau ir išnaudodami būsto aukštį, kuris siekia 3,5 m. Laisvės pasireikšti kiekvieno fantazijai šioje erdvėje yra tikrai daug“, – teigia A. Pikalovas.

Būstus penktame „Belmonto loftų“ aukšte renkasi žmonės, vertinantys ne tik išskirtinius sprendimus bet ir kokybę, sako architektas.

„Tik penthauzinio tipo būstų naujakuriai gali naudotis židiniu, gyvenamosioms erdvėms dar daugiau šviesos ir jaukumo suteikia papildomi švieslangiai, o aukščiausios klasės mediniai langai atveria vaizdingą Pavilnių regioninio parko panoramą. Pastate įrengtas panoraminis liftas – dar vienas estetiškas ir progresyvus sprendimas“, – teigia architektas.

Projektą „Belmonto loftai“ vykdo loftų vystytojas „Concept Lofts“. Pastato konversija įgyvendinta išskirtinėje vietoje, netoli Vilniaus senamiesčio bei Užupio. „Belmonto loftų“ gyventojams siūlomi modernūs interjero, eksterjero bei technologijų sprendimai, profesionaliai sutvarkytos bendrosios bei laisvalaikio erdvės.

Specializuotas loftų vystytojas „Concept Lofts“ pradeda naują projektą sostinėje. Tai bus trečiasis bendrovės loftų projektas sostinėje bei ketvirtas Lietuvoje. Užupyje kuriamus „Belmonto loftus“ bendrovė planuoja pabaigti iki šių metų pabaigos.
„Tai bus pirmieji loftai sostinėje ant Vilnelės upės kranto, labai perspektyvioje vietoje, kelių minučių atstumu nuo Rotušės aikštės, pėsčiomis“, – sako bendrovės vadovas Andrius Voišnis.
Anot jo, „Belmonto loftai“ išsiskirs ne tik savo lokacija, bet ir išskirtinėmis galimybėmis įsikurti loftus nuo 32 kv. m. iki pusės tūkstančio kvadratinių metrų dydžio. „Belmonto loftų“ lubų aukštis sieks 4,6 m., o tai atveria galimybes įsirengti ir antrą aukštą pasirinktame lofte bei tokiu būdu padididant plotą beveik perpus.
„Šis projektas įdomus tuo, kad loftai bus įrengiami ne apleistos gamyklos administracinėse patalpose, bet visą laiką veikusiame administraciniame pastate, kuriame dar prieš kelis mėnesius buvo vykdoma tokia veikla. Pastatas unikalus savo vidumi, atveriančiu neribotas galimybes norintiems jame gyventi, bei lokacija gamtoje, kuri savotiškai padiktuoja pastato bendrinių erdvių ir išorės koncepciją“, – sako projekto architektas Antanas Pikalovas.
„Belmonto loftų“ projekte planuojama įrengti 100 loftų, kuriuos įsigyti bus galima nuo 120 000 litų.  Loftų kainas lems statinio aukštai bei orientacija, nes didžioji dalis loftų žvelgia į Vilnelės vingius bei  Belmonto parką.
Kaukysos gatvėje esantys „Belmonto Loftai“ kuriami buvusios sovietinės gamyklos administraciniame pastate, kuris po rekonstrukcijos buvo pritaikytas adminitracinei veiklai.

Architektūrinės konversijos projekte numatoma keisti pastato fasadą, įrengti stoglangius statinio viršuje, statinio viduje įkurti recepciją, bendrų erdvių grindis iškloti kilimais.

„Norisi išnaudoti pastatą supančios gamtos privalumus. Atsižvelgiant į tai, projekto prieigose bus atnaujinta krepšinio aikštelė, tvarkoma Vilnelės krantinė, kuriamas dviračių parkas. Šis projektas tampa savotišku įkvėpimu, viso Užupio rajono infrastrukūrai“ , – sako architektas.

„Belmonto loftai“ yra plėtojami Užupyje, kitoje pusėje Belmonto parko. Ši teritorija yra  įtraukta į Vilniaus miesto strateginius plėtros planus, pagal kuriuos čia planuojama sukurti „Architektūros parką“.

„Architektūros parkas“ yra laikomas vienu  ambicingiausių pastarojo meto projektų, kurį įgyvendinus, nuo Užupio iki Belmonto miško besidriekiantys Vilnios krantai netolimoje ateityje taps išskirtiniu sostinės kvartalu, pastatytu darnios plėtros principais, ir išreiškiantis aukštųjų technologijų ir pažangių socialinių idėjų sąjungą. Inicijuoti tarp Vilniaus senamiesčio ir Pavilnių parko plytinčios apie 78 ha teritorijos pertvarkymo projektą paskatino ryškus kontrastas tarp vietovės turtingos architektūrinės aplinkos ir jos dabartinio sunykimo: ši sostinės dalis yra įsikūrusi ypač patrauklioje istorinėje ir gamtinėje aplinkoje, į kurią anksčiau harmoningai įsiliejo čia buvę pastatai, atspindėję įvairių istorinių laikotarpių urbanistinį stilių.