Bendrovė pradėjo dviejų vėjo jėgainių parkų ir net 4 aplinkai draugiškesnių elektrinių statybą. Naujosiose “Eesti Energia” elektrinėse naudojami alternatyvūs energijos šaltiniai padidins Baltijos regiono energetinę nepriklausomybę ir energetinį saugumą.

Bendrovė numatė daugiau nei 80 mln. eurų (276,2 mln. Lt) dydžio investicijas į dviejų vėjo jėgainių parkų statybas: vieną – netoli Narvos miesto, o kitą – greta Paldiski miestelio. Šiuose parkuose, kuriuos planuojama užbaigti 2012 metais, pagaminamos elektros energijos pakaks 55 tūkstančiams namų ūkių.

Narvos vėjo jėgainių parke dirbs viso 17 vėjo generatorių, kurių bendra galia sieks 39 MW. Per metus šiame parke bus pagaminama 90 gigavatvalandžių (GWh) elektros energijos. Paldiski vėjo jėgainių parkas bus kiek mažesnis – jame veiks 9 vėjo generatoriai, kurių bendra galia bus 22,5 MW, o per metus jie pagamins 67 GWh elektros. Vien šis parkas leis apsaugoti aplinką nuo 70 tūkst. tonų anglies dioksido, kuris būtų išskirtas gaminant elektrą įprastose jėgainėse.

Žaliąją energiją gamins ir Talino priemiestyje Iru statoma kogeneracinė elektrinė. 100 mln. eurų (345 mln. Lt) kainuosianti jėgainė šilumą ir elektrą gamins iš buitinių atliekų. Planuojama, kad nuo 2013 m. joje per metus bus sudeginama apie 220 tūkst. tonų šiukšlių.

“Šio tipo elektrinių naudingumo koeficientas yra labai aukštas – net 85 proc. energijos yra paverčiama šiluma ir elektra. Tuo tarpu antrinis atliekų panaudojimas, gaminant energiją, smarkiai sumažins jų poveikį aplinkai. Šiluma ir elektros energija bus gaminama iš vietinio kuro ir už stabilią kainą šiuolaikinėje ir efektyvioje jėgainėje. Be to, pastačius elektrinę, pirmiausia sumažės šiukšlių supirkimo kainos, o ateityje Talinui ir Mardu pasiūlysime stabilią ir mažai kainuojančią šilumos energiją”, – kalbėjo “Eesti Energia” valdybos pirmininkas Sandoras Liive.

Didžiausia visų numatomų investicijų dalis – 1 mlrd. eurų (3,45 mln. Lt) – yra skirta Narvos elektrinės statybai, apie kurią bendrovė pranešė anksčiau. Šioje jėgainėje energija bus gaminama kūrenant skalūną ir biokurą, o pati elektrinė jau dabar yra vadinama didžiausia investicija į energetikos sektorių nuo Estijos nepriklausomybės atgavimo. Narvos elektrinė ir 2012 m. pradėsianti veikti skystojo kuro gamykla sudarys šiuolaikinį energetikos kompleksą, apjungsiantį skalūnų sandėlius, kuro padavimo ir šlako šalinimo sistemas bei energijos perdavimo įrangą 330 kilovoltų (kV) įtampoje. Pirmasis 300 megavatų (MW) elektrinės blokas bus baigtas statyti 2015 m., o dėl antrojo statybos bus apsispręsta kitais metais.

Panašiai bus sujungta ir kita “Eesti Energia” elektrinė su rapsų aliejaus gamykla “Werol”. Ši kogeneracinė elektrinė yra unikali Baltijos šalyse, nes be šilumos ir elektros energijos, ji gamins šaltį, reikalingą aliejaus gamybai. 5 mln. eurų (17,3 mln. Lt) kainuosiančios jėgainės bendroji galia sieks 8,5 MW, o planuojama jos eksploatacijos pradžia yra 2011 m. žiema.

Tuo tarpu Latvijoje 2012 m. vasarą darbą pradės “Eesti Energia” kogeneracinė elektrinė Valkoje. Čia energijos gamybai bus naudojamas vietinis biokuras. Planuojama jėgainės galia, gaminant elektrą, bus 2 MW, o gaminant šilumos energiją – 8 MW. Elektrinėje pagaminta šilumos energija apšildys Valkos miestelį, o elektra bus parduodama vietos rinkoje. Prognozuojama, kad jėgainei pradėjus darbą, dėl išaugusios energijos gamintojų įvairovės ir mažesnių nuostolių energijos perdavimo metu vartotojams šilumos ir elektros energija bus pradėta siūlyti už palankesnę kainą.

BFL

Mažėjant vietinei rinkai, Lietuvos įmonėms teks pamąstyti, kaip didinti ar bent išlaikyti dabartines verslo apimtis

Žinia, kad Lietuvoje liko vos trys milijonai gyventojų, kelia nerimą verslui. Prognozuojama, kad sparčiai traukiantis šalies rinkai Lietuvos patrauklumas mažės ne tik tarp užsienio investuotojų, bet ir tarp vietos verslininkų.

Lietuvos rinkai susitraukus ik trijų milijonų gyventojų ir dėl didelių emigracijos tempų mažėjant toliau, verslininkai priversti ieškoti naujų būdų, kaip artimiausiu metu išlaikyti verslo apimtis. Labiausiai galvą teks pasukti į vidaus rinką orientuotiems verslams, kuriems šis emigracijos vėzdas vožtelės dvigubai – mažėja ir vartotojų, ir potencialių darbuotojų.

“Galiu drąsiai pasakyti, kad į vidaus vartojimą orientuotų įmonių arba reikės mažiau, arba jos turės mažinti veiklos apimtis”, – prognozuoja prekybos tinklo “Norfos mažmena” valdybos pirmininkas Dainius Dundulis.

“Kadangi statome gyvenamuosius namus, ši žinia mūsų nedžiugina, nes reikės mažiau butų. O kvalifikuotų darbininkų trūkumas jau šiandien yra problema, sukurianti nepatogumų”, – taip į žinią, kad mūsų teliko tik trys milijonai, reaguoja “YIT Kausta” generalinis direktorius Kęstutis Vanagas.

Vis dėlto jis tikisi, kad įmonei darbo nepritrūks ir jo apimčių mažinti neteks dėl Lietuvos gyvenamųjų būstų specifikos. “Lietuvoje daug senų namų – reikės juos renovuoti ar naujus statyti, nes poreikis atnaujinti būstą buvo visais laikais. Tai priklausys ir nuo Vyriausybės strategijų bei vizijų”, – dėsto K.Vanagas.

Gyventojų mažėjimas ypač skausmingas keleivių transporto bendrovėms. Keleivių vežimo bendrovės “Kautra” generalinis direktorius Linas Skardžiukas apgailestauja, kad per dešimt metų Lietuvoje gyventojų sumažėjo apie 13 proc. “Praradimus šiek tiek kompensuosime imdamiesi naujų verslų. Liepą startuosime su “Kautra Cargo” – užsiimsime ne tik keleivių, bet ir krovinių pervežimu. Be to, norime suaktyvinti siuntų gabenimą autobusais, keleiviams pasiūlyti naujų paslaugų. Kaip žinote, jau siūlome dviračių gabenimą autobusu”, – artimiausius planus plėsti verslą vardija L.Skardžiukas.

Išankstiniams visuotinio gyventojų surašymo duomenims atskleidus tai, ką vidaus rinkoje dirbantys verslininkai jau seniai nujautė, – kad Lietuvos rinka smarkiai traukiasi, verslams, galintiems įkelti koją į užsienio rinkas, atsirado dar viena rimta paskata ilgai nedelsti. Aktyviai gretutinių rinkų ieško ir įmonė “Actas”. Pernai bendrovei neblogai sekėsi prekiauti Baltarusijoje ir 15 proc. padidėjęs eksportas kompensavo pardavimo praradimus Lietuvoje. Tačiau šiemet, pasak “Acto” generalinio direktorius Aloyzo Ubio, dėl valiutų krizės Baltarusijoje dirbti ten darosi sunku.

Tiesa, Lietuvos verslininkų žvalgytuvės užsienyje gali reikšti ne tik eksporto didėjimą, bet ir investicijų nutekėjimą iš Lietuvos. “Į eksporto rinkas verslas ir taip veržiasi, o sparti emigracija dar labiau parodo, kad eksporto rinka yra perspektyvesnė. Mažėjant gyventojų, vietinės rinkos augimas darosi problemiškas. Pagrindinė problema – kad net vietinis verslas gali imti labiau žvalgytis į aplinkines šalis, kuriose darbo jėgos daugiau ir ji pigesnė. Pavyzdžiui, į Baltarusiją, kai ten situacija susitvarkys. Verslininkai gali imti galvoti apie gamybos plėtrą ten, o ne Lietuvoje”, – atkreipia dėmesį “DnB Nord” banko vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis.

Šiemet plėtrą į kitas rinkas pradėjo “Vičiūnų” restoranų grupė. Po dviejų mėnesių pirmas šios įmonės prekės ženklo “Charlie Pizza” restoranas duris atvers Rygoje. Latvijoje šiemet iš viso ketinama atidaryti du tris restoranus.

“Mūsų strategijoje numatyta, kad dešimties metų laikotarpiu didesnė dalis apyvartos susidarytų ne Lietuvoje, nes kito kelio nėra. Pirmieji žingsniai žengti, mes plečiamės į Latviją. Vėliau norėtųsi eiti į šalis, kuriose kitokia demografinė padėtis, nes iš vienos pusės mūsų verslui reikalingos burnos, iš kitos pusės –  darbo jėga. Mes privalome šito siekti, jei mąstome apie ilgalaikę įmonės perspektyvą, nes restoranų tinklui reikalingas tam tikras gyventojų skaičius. Jei gatvės bus tuščios ir namo galėsi grįžti per dvi minutes, restoranų poreikio nebus. Restoranams reikia didmiesčių, judėjimo, transporto spūsčių”, – planais dalijasi “Vičiūnų” restoranų grupė direktorius Gediminas Balnis.

Mažesnė rinka verslui reiškia ir didesnę konkurenciją. “Jei, tarkim, Prancūzijoje, kur rinka yra auganti, užimi jos 6 proc., užtenka šią dalį išlaikyti, kad augtum. O mes turime perkąsti gerklę konkurentams ir didinti rinkos dalį, kad galėtume gyventi, nes rinka traukiasi. Kito kelio nėra”, – neslepia G.Balnis.

Atbaidys užsienio investuotojus

Vadovai ir ekonomistai įžvelgia dar vieną Lietuvos mažėjimo grėsmę – ši tendencija pirmiausia neigiamai atsilieps užsienio investicijoms. “Ne kartą esu skaičiavęs investicijas į užsienio šalis, ir pirmi dalykai, kuriuos įvertini planuodamas verslą kitoje šalyse, – PVM tarifas, su darbo santykiais susiję mokesčiai, gyventojų skaičius bei jų kitimo tendencija. Šiuolaikinės ekonomikos pagrįstos tikėjimu, kad ekonomika nepertraukiamai turėtų augti, kad vartosime daugiau, kad žmonių bus daugiau, o pas mus gyventojų mažėja”, – apgailestauja G.Balnis.

Tokią pat grėsmę mini ir R.Rudzkis, pabrėždamas, kad didžiausias Lietuvos turtas – darbo jėgos ištekliai. “Negalime pasigirti nei didžiuliais naftos turtais, nei turizmo rojumi. Mūsų turtas – darbštūs, išsilavinę, kvalifikuoti žmonės.

Kadangi tų žmonių sparčiai mažėja, ilgalaikės Lietuvos ekonomikos perspektyvos liūdnokos. Matome, kaip sparčiai mažėjant darbo jėgos sunku pritraukti užsienio investicijų”, – tvirtina ekonomistas.

G.Balnis mano, kad sparčios gyventojų mažėjimo tendencijos gali atbaidyti ne tik į vietinę rinką besiorientuojančius užsienio investuotojus, bet ir ketinančiuosius daugiausia dirbti kitoms rinkoms.

“Man keista girdėti sakant, kad pagrindinis Lietuvos tikslas – euras, biudžeto subalansavimas. Pagrindinė problema – gyventojai. Į vidaus vartojimą orientuota įmonė Lietuvoje patirtų nokautą dėl PVM tarifo ir su darbo santykiais susijusių mokesčių. Jei planuoji statyti gamyklą, nuo idėjos iki gamyklos pastatymo praeina dveji treji metai, o po trejų metų šalyje bus problema – darbo užmokesčio sąnaudos išaugusios, vidaus rinkos nėra, žmonių mažėja. Tarkim, pastatome gamyklą Švenčionyse ir realizuojame produktą Lenkijoje. Bet tada koks tikslas statyti gamyklą Lietuvoje?

Juk prisideda logistikos išlaidos. Investicijos turi būti kažkaip pritraukiamos, o kuo mes patrauklūs? PVM tarifu, su darbo santykiais susijusiais mokesčiais ar geru klimatu?” – ironizuoja G.Balnis.

Artimiausiu metu prognozuojamas darbo jėgos trūkumas atsilieps ir mūsų su eksportu susijusiam sektoriui, kuris šiuo metu sparčiai auga. “Nors eksportuojanti pramonė dirba pasaulio rinkoms ir turi neribotas galimybes plėstis, jau dabar iš įmonių ateina signalai, kad nėra kvalifikuotų darbuotojų. Per dvejus metus tai taps tikrai aštria problema”, – neigiamas emigracijos pasekmes Lietuvos konkurencingumui komentuoja R.Rudzkis.

Įsivežti darbuotojų – ne išeitis

Lietuvoje mažėjant kvalifikuotos darbo jėgos, vis dažniau kalbama apie galimybę įsivežti darbuotojų iš kitų šalių. “Pats gyventojų skaičius neturi reikšmės, yra šalių, kurios mažesnės už Lietuvą, kaip Liuksemburgas ar Islandija, bet gyvena normaliai. Problema, kad didelė emigracija keičia Lietuvos demografinę struktūrą – išvyksta darbingo amžiaus žmonės. Atsižvelgiant į demografinės struktūros neoptimalią sudėtį, teks atleisti imigracijos varžtus”, – prognozuoja ekonomistas, Vilniaus universiteto profesorius Jonas Čičinskas.

Jis primena, kad pagal plotą už Lietuvą mažesnėje Šveicarijoje ar visais atžvilgiais mažesniame Liuksemburge gyventojų, gimusių kitose šalyse, esama iki penktadalio, o Lietuvoje – vos keli tūkstančiai.

Tuo tarpu R.Rudzkis mano, kad kompensuoti Lietuvos gyventojų praradimo imigrantais praktiškai neįmanoma. “Pirma, jie sukuria savų problemų. Antra, kadangi esame Šengeno zonoje, mums sunku pritraukti gyventojų iš kitų šalių, nes mūsų gyvenimo lygis mažesnis nei kitose ES šalyse”, – į nepalankias aplinkybes dėmesį atkreipia ekonomistas.

Vis dėlto pirmiausia reikėtų ne ieškoti galimybių įsivežti darbuotojų iš kitų šalių, o atkreipti dėmesį į šimtatūkstantinę Lietuvos bedarbių armiją. “Gal iš gausaus bedarbių kiekio ne visi parengti ar pasirengę dirbti, bet diskutuojame, kad juos reikėtų parengti darbo vietose, o ne darbo biržos organizuojamuose kursuose, po kurių darbdaviai vis tiek turi juos papildomai apmokyti. Tas lėšas, kurios skiriamos bedarbiams perkvalifikuoti, reikėtų nukreipti į įmones – būtų ir paskata, ir geresnis rezultatas”, – vizija, kaip pirmiausia išnaudoti savąją darbo jėgą, dalijasi įmonės “Actas” gen. direktorius ir Darbdavių konfederacijos prezidiumo narys A.Ubis.

Box
Lietuvoje gyventojų sparčiai mažėja
Metai    Gyventojų skaičius (mln.)
1989    3,675
2001    3,484
2011*    3,05
2050**    2,5 mln.
* išankstiniai gyventojų surašymo duomenys
** Jungtinių Tautų prognozė
Šaltinis: Statistikos departamentas, Jungtinės Tautos