Savaitraštis „Veidas“ jau septynioliktą kartą išrinko Metų vadovą – žmogų, kuris ne tik sugeba sėkmingai auginti ir plėsti įmonę, kuriai vadovauja, didinti inovatyvių produktų gamybos, eksporto apimtis ir kurti didelę pridėtinę vertę, o iš kitų išsiskiria unikaliais sprendimais ir lyderio gebėjimais, bet ir kuria naujas darbo vietas bei puikiai žino, kad be patikimo užnugario – motyvuotų darbuotojų komandos – norimų rezultatų nepasieks, todėl pelnu dalijasi ir su kolektyvu, kuriam vadovauja, ir su visuomene.
Birutė ŽEMAITYTĖ
2016 metų vadovu tapo vienos didžiausių inžinerinės pramonės įmonių Lietuvoje AB „Vakarų laivų gamykla“ generalinis direktorius Arnoldas Šileika, vadovaujantis daugiau kaip 1800 aukštos kvalifikacijos specialistų, dirbančių skirtingose įmonėse, kurios specializuojasi laivų statybos, remonto ir modernizavimo, didelių ir sudėtingų metalo konstrukcijų bei įrenginių gamybos, uosto krovos darbų, inžinerinio projektavimo ir kitose srityse.

Antrą vietą šiemet komisija skyrė ultrasparčiųjų optinių prietaisų gamintojos UAB Mokslinės gamybinės firmos „Šviesos konversija“ direktoriui dr. Algirdui Juozapavičiui. Beje antrą vietą komisija jam buvo skyrusi ir prieš metus vykusiame konkurse.

Trečioji vieta šiemet atiteko elektronikos gamybos ir inžinerinių paslaugų įmonės UAB „Kitron“ generaliniam direktoriui Mindaugui Šeštokui.

Ketvirtą penktą vietas konkurso „Metų vadovas 2016“ komisija šiemet skyrė „NFQ Technologies“ vadovui Pauliui Insodai ir AB „Freda“ generaliniam direktoriui Antanui Ėmužiui. Beje, pastarųjų dviejų įmonių vadovai praėjusiais metais taip pat užėmė ketvirtą ir penktą vietas, tik „Fredos“ vadovas buvo ketvirtas, o „NFQ Technologies“ vadovas – penktas.

Geriausi – laivų statytojai

Kaip ir kasmet, komisija, kurią šiemet sudarė šeši nariai – ne vieną aukštą apdovanojimą pelnęs mokslininkas ir verslininkas, pirmųjų savaitraščio ,,Veidas“ Metų vadovo rinkimų laimėtojas, UAB „Biotechpharma“ valdybos pirmininkas prof. Vladas Algirdas Bumelis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) vykdomoji direktorė Giedrė Švedienė, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas, Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas, Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis, vertino įmonių finansinę veiklą, inovatyvumą, konkurencingumą, produktų ir paslaugų unikalumą, vadovo indėlį į įmonės veiklą, darbuotojų motyvavimo sistemą, dalyvavimą visuomenei svarbiuose projektuose bei kitus aspektus.

Iš kitų konkurso dalyvių Vakarų laivų gamyklą, kuriai nuo 2001 m. vadovauja A.Šileika, komisijos nariai išskyrė dėl kelių dalykų. V.A.Bumelis, Ž.Šilėnas ir S.Besagirskas pabrėžė, kad ne viena didelė laivų statykla regione bankrutavo, o ši įmonė sėkmingai dirba rinkoje, kurioje konkurencija yra labai didelė.

„Nors atstovauju aukštųjų technologijų įmonei, o pastaruoju metu tapo įprasta, kad Lietuva šioje srityje turi kuo pasigirti, kitur taip pat vyksta reikšmingi dalykai. Vadovauti stambiai įmonei, o juo labiau įmonių grupei, didelis iššūkis. Be to, Vakarų laivų gamyklos apyvarta labai didelė ir nuolat didėja, o pelnas taip pat auga“, – pabrėžė V.A.Bumelis.

O G.Švedienė pridūrė, kad LPK ypač vertina tai, jog bendrovė ne tik daug investuoja į įmonės pajėgumų bei Klaipėdos uosto infrastruktūros plėtrą, kuria ir įgyvendina inovatyvius projektus – konteinerių, laivų bei sistemų, susijusių su Suskystintų gamtinių dujų terminalo (SGD) panaudojimu, ir kitus, bet ir į profesinį jaunosios kartos rengimą Klaipėdos regione.

Įmonių grupė, kurios eksportas 2016 m. padidėjo apie 10 proc., maždaug tiek pat išaugo ir pelnas, daug investuoja į ateitį. Didžiausios investicijos susijusios su Klaipėdos uosto infrastruktūros, gamybinių pajėgumų plėtra ir modernizavimu. Didelį indėlį į bendrovė veiklą įnešė ir antrinė įmonė „Vakarų laivų remontas“, per metus suremontavusi apie 80 laivų. Laivų statytojai kaip subrangovai pernai dalyvavo statant keturis kruizinius laivus, o įmonė „Western Baltic Engineering“ sukūrė kelis perspektyvinius projektus, susijusius su SGD panaudojimu pramonėje bei naudojamus modernizuojant laivų degalų valymo ir balastinių vandenų valymo sistemas.

Bendrovė glaudžiai bendradarbiauja su Klaipėdos universitetu (KU), Klaipėdos laivų statybos ir remonto profesine mokykla, yra įsteigusi šešias stipendijas geriausiems KU inžinerinių specialybių studentams, remia įvairias miesto šventes bei iniciatyvas ir aktyviai prisideda prie kultūrinio gyvenimo uostamiestyje.

Lazerių kūrėjai, IT specialistai ir baldininkai – tarp lyderių

Turi kuo didžiuotis ir kitų įmonių vadovai. Kalbėdami apie UAB MGF „Šviesos konversija“, kuri specializuojasi optinių parametrinių stiprintuvų, kieto kūno didinio kaupinimo femtosekundinių lazerių kūrimo ir šių prietaisų gamybos mokslo, industrijos ir medicinos rinkai srityse, komisijos nariai pabrėžė, kad lazerių pramonė Lietuvoje kasmet auga apie 10–15 proc., o A.Juozapavičiaus vadovaujama įmonė ne tik stabiliai auga, bet ir kuria labai inovatyvius produktus, vykdo pasauliniu mastu išskirtinius projektus. „Tai tikrai gera įmonė, kurioje ir žmonės daug uždirba“, – sakė V.Plunksnis.

Jam pritarė V.Sutkus, pabrėždamas, kad nišinei įmonei nėra paprasta pasiekti tokią didelę apyvartą ir pelningumą, o S.Besagirskas pridūrė, kad 23 metus įmonei vadovaujančiu direktoriumi ne tik pasitiki akcininkai, bet ir labai gerbia kolektyvas.

Pernai įmonės, kurioje dirba per 160 žmonių, pardavimo apimtys padidėjo daugiau negu ketvirtadaliu, o eksportas ir pelnas išaugo 30 proc. Kartu su VU fizikais lazerių specialistais 
 2016 m. įmonė užbaigė bendrą projektą „Dvikanalis derinamas optinis parametrinis osciliatorius daugiafotonės polimerizacijos technologijoms“, o savo sukurtų lazerių ir kitų gaminių sąrašą papildė dviem naujais produktais. Pernai „Šviesos konversija“ užbaigė ir nuo 2014 m. kartu su UAB „Ekspla“ Vengrijoje vykdytą stambų projektą ELI ALPS, kurį finansavo ES, ir sukūrė ypač trumpų bei didelio pasikartojimo dažnio šviesos impulsų optinę parametrinę lazerinę sistemą.

Tarptautinės korporacijos „Kitron“ įmonėje Lietuvoje, kuriai nuo 2008 m. vadovauja M.Šeštokas, per metus sukurta daugiau kaip 200 naujų darbo vietų ir dabar joje dirba beveik 700 žmonių. Pernai įmonės, kuri vysto ir gamina itin sudėtingus elektroninius įrenginius, skirtus medicinos, industriniam, energetikos ir gynybos segmentams ir sėkmingai konkuruoja globalioje elektronikos rinkoje teikdama bei plėtodama aukštos pridėtinės vertės inžinerines ir elektronikos projektų valdymo paslaugas, klientais tapo viena didžiausių stomatologijos-odontologijos įrangos gamintojų pasaulyje „Dentsply Sirona“, išmaniųjų elektros skaitiklių gamintojas „Aidon“. Savo gaminius „Kitron“ pradėjo eksportuoti į Suomiją, skirtingų segmentų klientams pagamino daugiau nei 700 įvairių gaminių prototipų, o eksportas per 2016 m. padidėjo 30 proc.

Būtent investicijas į inovacijas ir technologijas, kurios turi labai didelę paklausą kitose šalyje, kaip vieną esminių įmonės bruožų akcentavo V.A.Bumelis ir S.Besagirskas, o G.Švedienė tvirtino labai vertinanti ir tai, kad „Kitron“ daug investuoja į jaunosios kartos specialistų rengimą. Įmonė Kauno technologijos universitete savo lėšomis įrengė pirmąsias Lietuvoje „Fab Lab“ inžinerines kūrybines dirbtuves ir dabar technologijų laboratorijoje studentai gali realizuoti savo idėjas. O Kauno technikos kolegijoje „Kitron“ lėšomis įrengta viena moderniausių Baltijos šalyse elektronikos montažo laboratorijų, kurioje rengiami pagal IPC standartą sertifikuoti specialistai.

Geriausiems ant kulnų lipa informacinių technologijų srityje dirbanti „NFQ Technologies“, kuriai nuo 2013 m. vidurio vadovaujantis P.Insoda. V.Sutkus posėdyje pabrėžė, kad vienas iš svarbių rodiklių yra nemaži darbuotojų atlyginimai, kurie tikrai motyvuoja specialistus likti Lietuvoje, bei didėjanti apyvarta ir augantis įmonės pelningumas. Daugiausia programinės įrangos kūrimo srityje dirbančios įmonės eksportas sudaro beveik 80 proc. visų pardavimų ir pernai, palyginti su 2015 m., išaugo daugiau kaip 10 proc. Kone tiek pat išaugo ir pelnas, kurio dalį 2016 m. įmonė investavo į NFQ Akademijos projektą, NFQ kuriamos atvirojo kodo e. verslo platformos, naujų startuolių plėtrą ir kitus projektus.

Ketvirta penkta vieta su jais dalijasi A.Ėmužis, kuris AB „Freda“ vadovauja beveik 10 metų. „Mano manymu, tai šiuo metu efektyviausiai dirbantis baldų fabrikas Lietuvoje“, – posėdyje pabrėžė V.Plunksnis, o V.Sutkus pasidžiaugė, jog ši lietuviško kapitalo įmonė, eksportuojanti beveik 90 proc. savo produkcijos, yra puikus pavyzdys, kad tradicinė lietuviška pramonė sėkmingai veikia ir yra konkurencinga.

Bendrovė nemažai investuoja į gamybos procesų automatizavimą ir pastaraisiais metais našumą padidino 30 proc., o eksporto apimtys išaugo daugiau kaip 8 proc. Dalį pelno įmonė, gaminanti daugiausia gyvenamojo kambario ir prieškambario korpusinius baldus, skiria labdarai ir remia „SOS vaikų kaimo“, „Maltiečių ordino“, „Mamų unijos“ ir kitų panašių organizacijų veiklą.

Iš viso konkurso „Metų vadovas 2016“ finaliniame etape varžėsi 11 įmonių vadovai. Be jau minėtų, jame dalyvavo Irma Atkočienė, UAB „SIWood“ direktorė, Rima Balanaškienė, UAB „Aconitum“ generalinė direktorė, Vytautas Butvilas, UAB „Pack Klaipėda“ generalinis direktorius, Vytautas Kelminskas, UAB „LT Technologies“ generalinis direktorius, Kęstutis Lukoševičius, UAB „Baltled“ direktorius, ir Linas Skardžiukas, UAB „Kautra“ grupės generalinis direktorius.

Geriausia kombinacija – ir lyderis, ir vadovas

Kadangi konkursas vyko jau septynioliktą kartą, o uždaviniai bei iššūkiai, kuriuos kasdien tenka spręsti įmonių vadovams, per kone du dešimtmečius pasikeitė, savaitraštis „Veidas“ komisijos narių prašė apibūdinti, kokiomis ypatybėmis turi pasižymėti tikras šiuolaikinis vadovas.

Pasak S.Besagirsko, šiandieninei darbuotojų kartai vis svarbesnė tampa savirealizacija, ypač sunkiai pasiekiama tradicinėse įmonėse, kuriose dauguma gamybos procesų yra standartizuoti. „Viena tokių įmonių yra Vakarų laivų gamykla. Nepaisant to, jos vadovas sėkmingai įveikė šį iššūkį, ir kiekvienas darbuotojas gali prisidėti prie gamybos procesų tobulinimo. Taip pat svarbu ir įvairios iniciatyvos už įmonės ribų. Be to, darbuotojus motyvuoja konkurencingos algos ir orios darbo sąlygos. Tik tai suprantantis ir tuo besivadovaujantis vadovas gali vadintis šiuolaikiniu, į ateitį žvelgiančiu vadovu“, – sakė Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas.

„Kad vadovą galėtume vadinti sėkmingu ne tik šiandien, bet ir ateityje, jis turi matyti ateitį“, – pritaria V.Sutkus.

Pabrėžęs, kad šiemetinio konkurso dalyviai atitinka daugelį svarbiausių kriterijų, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas tęsė: „Labai svarbu, kad įmonė dirbtų pelningai, turėtų potencialo plėstis, didinti apyvartą bei eksportą, nes Lietuvos rinka yra maža. Konkurso dalyvių vadovaujamos įmonės šiuo metu eksportuoja ne mažiau kaip 80 proc. savo gaminių ir paslaugų, ir tai yra gerai. Taip pat svarbu mokėti dalytis: šiuo metu psichologinė atlyginimo riba yra tūkstantis eurų, todėl šiuolaikinis vadovas turi mokėti darbuotojams tokius atlyginimus, kad jiems nesinorėtų emigruoti. Žinoma, reikalingi ir maži verslai, bet kertiniai akmenys, ant kurių laikysis ateities Lietuvos ūkis, bus tie vadovai, kurie sėkmingai plėtos įmonę ir bus socialiai atsakingi.“

G.Švedienės teigimu, geras vadovas visų pirma yra tas, kuris mato perspektyvą – nuolat stebi, kaip keičiasi konkurencinė aplinka, užčiuopia naujas tendencijas pačioje jų užuomazgoje. Jis priima rinkos diktuojamus iššūkius, juos įvertina ir imasi reikiamų pokyčių įmonėje, be to, nuolat rūpinasi kolektyvo, kuriam vadovauja, kompetencijų ugdymu. „Netoliaregiški sprendimai gali sužlugdyti ne tik įmonę. Jie sužlugdė ne vieną imperiją, todėl vis svarbiau atsižvelgti ir įvertinti ne tik tai, kas vyksta sektoriuje, kuriame dirbi, bet ir aplink tave – tavo mieste, regione“, – sako ji.

V.Plunksnis pabrėžė, kad verslas dabar gerokai greitesnis negu prieš 17 metų, ir visi verslininkai patiria daug didesnę konkurenciją negu anksčiau. „Todėl labai vertingas gebėjimas prisitaikyti ir numatyti šiek tiek į priekį. Buvo Lietuvoje toks laikotarpis, kai užteko privatizuoti fabriką, ir kurį laiką galėjai būti sėkmingas verslininkas, bet dabar nepakanka kaip pieš du dešimtmečius ką nors pigiai nusipirkti – reikia mokėti ir valdyti, – sakė investuotojų atstovas ir pridūrė: – Pažvelkite, kas atsitiko su kaimyninių šalių laivų statyklomis, kiek jų sužlugo, nes jų vadovai kažko laiku nepadarė.“

„Žmonės dažnai mano, kad vadovas ar verslininkas nieko neveikia, bet gerų rezultatų jis pasiekia tik sunkiai dirbdamas. Taigi geras vadovas turi daug ir sunkiai dirbti. Be to, jis turi būti toliaregis, – sako Ž.Šilėnas. – Toliaregis – tai spekuliantas, o šis žodis yra kilęs iš žodžio „specula“, reiškiančio pilies gynybinį bokštą. Iš to bokšto labai toli matyti, ir būtent matyti ateities tendencijas, besiartinančius pokyčius ir laiku į juos reaguoti yra talentas.“

Laisvosios rinkos instituto prezidentas taip pat priduria, kad kiekvienas vadovas turi jausti atsakomybę už jam patikėtą verslą ir jam vadovaujant dirbančius žmones: „Vadovas kaip vairuotojas – jeigu jis nežiūrės, kas laukia už artimiausio posūkio, labai greitai sudaužys automobilį ir savininko turtą.“

Atsakomybę kaip vieną svarbiausių sėkmingo šiandienos ir ateities vadovo bruožų pabrėžia ir V.A.Bumelis. Tačiau jis sako, kad vadovas nebūtinai turi dirbti sunkiai, – svarbu dirbti efektyviai. „Geriausias vadovas tas, kuris yra dar ir lyderis. O lyderis – tai vizionierius, kuris mato perspektyvą – daug toliau už kitus, sugeba numatyti ateitį, kas bus svarbu po 10–15 metų, ir veda įmonę į priekį. Jis sprendžia sudėtingus uždavinius, bet nenorėčiau sutikti, kad jis turėtų sunkiai dirbti. Jis turi dirbti efektyviai. Jeigu sugebi dirbti efektyviai, esi geras vadovas“, – pabrėžia pirmojo Metų vadovo konkurso laureatas.

„Bet koks vadovas, jaunas ar turintis labai didelę patirtį, turi susitaikyti ir su tuo, kad dabar dirbti ateina kitokie žmonės ir darbuotojai įmonėje labai dažnai keičiasi, – pastebi V.A.Bumelis. – Tokia yra jaunoji karta, išaugusi Lietuvai atkūrus nepriklausomybę dinamiškoje skaitmeninėje visuomenėje, ir kiekvienas vadovas turi ją perprasti, nes jei jis nesugebės tapti skaitmeninės XXI amžiaus visuomenės vadovu, o toliau bandys vadovauti taip, kaip buvo įpratęs XX amžiuje – analoginėje visuomenėje, nieko gero nebus.“

O geriausių rezultatų, V.A.Bumelio teigimu, pasiekiama tada, kai vadovas ir lyderis yra tas pats asmuo. „Taip nedažnai būna, bet mes tikime, kad geriausi vadovai tokie ir yra. Visuomet būti tokiems mes ir linkime – konkurso „Metų vadovas 2016“ laureatui, prizininkams ir visiems jo dalyviams“, – komisijos vardu sakė pirmojo konkurso laureatas.

Ši ištrauka – iš leidyklos “Tyto alba” naujausios knygos “99 %”, parašytos mokslininko ir verslininko V.A.Bumelio, puikiai tiktų ir į verslo, ir į visuomenės puslapius. Bet kultūrai pinigų tema irgi visada aktuali.

"Veido" archyvas

V.A.Bumelis: “Nesu originalus, man labai gražus Paryžius. Šis miestas turi ypatingą šviesią aurą, jis suteikia žmogui laisvumo”

Pirma taisyklė, kurią verta įsidėmėti – pinigų visada trūksta. Visiems jų trūko, trūksta ir trūks. Pinigų trūksta tiek jums, tiek man, tik santykinis daiktas, kiek jų trūksta. Paprasta ir šventa taisyklė. Nemačiau nė vieno, kuris pasakytų, kad turi pakankamai pinigų.

Kūrybingam žmogui pinigų visą laiką turi trūkti. Kūrybingas žmogus visada randa, kaip tuos pinigus paversti darbo įrankiais ir vėl kurti ką nors nauja. Galbūt jums trūksta dešimt tūkstančių arba šimto tūkstančių, o kai kuriems piliečiams trūksta milijono arba dešimt milijonų, nes tie piliečiai turi vieno ar dešimties milijonų vertės idėją. Jie nepirks dešimties namų ar penkiolikos mašinų, bet turi idėjų, kaip tuos pinigus paversti pinigų darymo mašina.

Visiškai pritariu, kad į pensiją reikia eiti tada, kai piniginės investicijos teikia pakankamai pinigų pragyventi. Galima į pensiją eiti ir trisdešimties metų. Viskas priklauso nuo žmogaus psichologijos, ar jis sugebės keliasdešimt metų neužsiimti aktyvia veikla. O veikti yra ką – galima kurti, mokytis, skaityti knygas, domėtis menu.

Kam reikalingi pinigai? Keista, kai žmonės sako, esą jiems nereikia pinigų. Jie, ko gero, nelabai kūrybingi. Kūrybingas žmogus niekada nesielgs šitaip: pasidėjo pinigus po pagalve, ant jų miega, rytą atsikelia, pasižiūri, ar pinigų ryšulėlis tebėra.

Galbūt, jei žmogus neturi didelių idėjų, jam nereikia ir didelių pinigų. Mažoms idėjoms pakanka mažų pinigų. Kiekvienas turbūt turi kokią nors idėją. Vienas turi idėją nusipirkti televizorių, bet jei pinigus investavai į televizorių, tai faktiškai juos išmetei, tokia investicija neduoda naudos.

Man reikia pinigų, kad galėčiau nedaryti daugybės darbų, kurių nemėgstu daryti. Jei ko nors nenoriu daryti, turiu nusipirkti paslaugą. Gyvenimas nėra toks ilgas, todėl noriu daryti tik tai, kas patinka, ko noriu. Nemėgstu plauti langų, todėl pasamdau žmogų, kuris už mane tai padaro. Nemėgstu pjauti žolės, todėl sumoku tam, kuris nupjauna. Yra daugybė dalykų, kurie man labai įdomūs. Todėl, kol kiti pjauna žolę, man daug įdomiau paskaityti mokslinį straipsnį ir sužinoti, kas darosi kokioje nors mokslo srityje. Arba galiu nuskristi su šeima aplankyti kurį miestą. Nesu originalus, man labai gražus Paryžius. Šis miestas turi ypatingą šviesią aurą, jis suteikia žmogui laisvumo. Suprantama, aplankyti Paryžių reikia pinigų. Perku daug knygų, stengiuosi kiek galima daugiau skaityti. Mano manymu, tam pinigai ir reikalingi. Jums galbūt trūksta šimto tūkstančių, o man trūksta dešimt milijonų. Pinigų visą laiką trūksta, todėl ir turėdamas milijoną nemeti šimtinės į balą.

Žydų tautos principas – daryti intelektualų darbą, nedaryti nemėgstamų darbų ir būti laisviems. Kalifornijoje amerikiečiai vynuogių neskina, jas skina meksikiečiai ir lietuviai vergai. Visi laksto, dirba lyg skruzdėlės. O vynuogyno savininkas atsisėdęs žiūri, kaip vynas rūgsta, kaip pinigai statinėje randasi. Kai kas sako: “Įmonių savininkai išnaudoja žmones”. Neišnaudoja, nes kiekvienas daro tiek, kiek leidžia jo protinės galimybės ir žinios.

Pinigai reikalingi idėjoms įgyvendinti. Iš pradžių nusipaišai žalią namą, nelabai didelį, dviejų aukštų, ir bandai ten apgyvendinti idėją. Galima ją palikti nupaišytą, ant sienos pakabintą, tada žalias namelis taip ir liks tuščias. Norint idėją įgyvendinti, reikia ieškoti pinigų. Jų niekas tiek neturi prisikrovęs į stalčiukus. Bankų finansavimo politika, skatinusi verslą, iki šiol buvo gana teisinga. Nors, pavyzdžiui, bankai Lietuvoje labai skeptiškai žiūri į biotechnologijos idėjas. Teko šnekėtis su įvairių Lietuvos bankų atstovais. Jie sunkiai supranta, kai kalbi apie investicijas į biotechnologijų sritį. Ypač tais laikais, kai pinigus dalijo, galima sakyti, maišais, sunkiai suprasdavo, kaip galima investuoti į tai, kas atsipirks po 15 metų ar 18 metų. O tiesa tokia – kai jau pradės atsipirkti, tai kraus vis didesnes sumas.

Namų statyba ir pirkimas bei pardavimas manęs nežavi. Tai keistas verslas. Vakar investavai, šiandien pasiėmei atgal, susidėjai į kišenę. Manęs netraukia trumpalaikis verslas. Verslas perkant ir parduodant butus man priminė buvusį populiarų turistų verslą, kai šie kur nors ką nors nupirkdavo ir paskui parduodavo. Visa tai greitai baigėsi.

Pinigai taip pat reikalingi laikui nusipirkti. Už pinigus perku laiko, ir bet kuris žmogus už pinigus perka laiko. Kuo daugiau turi pinigų, tuo daugiau laiko gali nusipirkti. Vieni važiuoja į Palangą autobusu ir jame praleidžia penkias valandas, bet galima nuskristi lėktuvu, sumokėti brangiau, bet tą patį atstumą įveikti per valandą. Vadinasi, nusipirkai keturias valandas laiko. Esu samdomas darbuotojas, man moka labai gerą algą. Labai greitai suskaičiuoju, kiek praleidau betikslio laiko, jeigu kur nors dvi valandas sėdėjau ir šnekėjau apie bites ir medų. Pinigai ir laikas yra kertiniai akmenys.

Ar pinigai neša laimę? Mano supratimu, pinigai didelės laimės neneša. Laimės sąvoka labai specifinė. Pinigai žmogui suteikia daugiau laisvės, bet reikia gabumų su jais susitvarkyti.

Taupydamas milijonieriumi netapsi, pinigus reikia uždirbti. Dirbdamas samdomu darbuotoju, niekada pinigų neturėsi, tai natūralu, reikia su tuo susitaikyti. Nuėjai pas ką nors dirbti, vadinasi, milijonieriumi niekada netapsi. Filosofija labai paprasta – milijonieriumi gali tapti tik pats turėdamas verslą. Esu įsitikinęs – daugiau pinigų galima uždirbti tik iš verslo, iš prekės, kurią gamini, parduodi ir taip judi į priekį. Kita galimybė tapti turtingam – tai finansinės investicijos, joms reikia proto, įžvalgos. Intelektuali veikla taip pat leidžia uždirbti pinigų ir būti turtingam. Prisiminkime didįjį Mstislavą Rostropovičių – kokie būdavo jo honorarai. Ar tai ne verslas? Didžiulis verslas, susijęs su žmogaus talentu, dvasine veikla.

Niekada nebuvau tas, kuris tik baigęs vieną darbą imasi kito. Aritmetika labai paprasta: jeigu vienu metu pradėsite daryti 15 arba 20 darbų (nusibraižykite 15 linijų), padarysite 15 arba 20 kartų daugiau darbų, negu išdėstę juos į vieną liniją ir dirbdami paeiliui: vieną baigiau, kitą pradėjau. Pinigų taip pat uždirbsite 15 arba 20 kartų daugiau. Vienu metu stengiuosi prižiūrėti bent dvylika projektų. Tik vienu metu lygiagrečiai darant daug ir įvairių darbų, galima sėkmė.Paklausite, o kaip tuos keliolika darbų suspėti atlikti? Turime grįžti prie laiko planavimo, pinigų tvarkymo ir valdymo.
Pinigus reikia sugebėti valdyti. Jei pinigų nesugebėsi valdyti, labai greitai prarasi. Dažnai būna, kad žmogus greitai praturtėja, bet greitai ir sužlunga. Prisiminkime loterijas. Išlošę loterijose žmonės akimirksniu tampa turtingi. Kai laimėjusiųjų klausia, ką su pinigais darysią, šie dažniausiai atsako: “Pirksiu mašiną sūnui, pirksiu butą Petrui, pirksiu namą dar kažkam”. Nuosavas namas – ne investicija, namas – tai išlaidavimas ir daugiau nieko. Matyti, kad tokie žmonės nemoka valdyti pinigų. Nemokant to daryti, jie greitai išslysta. Su pinigais yra dvi problemos: kai pinigų neturi ir kai pinigų turi. Abiem atvejais tai problema. Nei laimėtų, nei uždirbtų pinigų niekada negalima sudėti į vieną krepšį.

Jeigu pinigai neatpažįstamai pakeičia žmogų, labai blogai. Man atrodo, šiuo atveju daug kas priklauso nuo šeimos,kurioje jis augo, nuo auklėjimo. Žinantieji paprastą taisyklę, kad pinigai ant obels neauga, praturtėję kažin ar labai pasikeis, nes žino – be darbo pinigų nebus. Dažniau pasikeičia tie, kuriems pinigai nukrinta lyg iš dangaus – išlošusiems loterijoje arba tiems, kurie turėdami dešimt tūkstančių paspekuliavo kokioje akcijų rinkoje ir staiga uždirbo šimtą tūkstančių. Kyla pavojus, kad toks laimingasis ims svarstyti, į kokius restoranus eiti, su kokiomis panomis juose pasėdėti. Kai atsiranda pinigų, tuoj atsiranda ir naujų draugų. Sunkiai uždirbantieji pinigus žino jų vertę, nesišvaisto ir jokių staigaus praturtėjimo egzaminų jiems laikyti nereikia.

Žmonės turi tas pačias galimybes, tik arba jas randa, arba neranda. Nuo ko tai priklauso? Tam reikia 99 procentų darbo ir 1 procento gabumų. Gabumai paveldimi, perduodami genetiškai. Taisyklė paprasta – jeigu daug ir nuoširdžiai dirbsi, tikslą pasieksi…

Apie autorių

"Veido" archyvas

Talentingas mokslininkas, Lietuvoje plėtojantis aukštųjų technologijų verslą, profesorius Vladas Algirdas Bumelis mėgsta tvirtinti, kad prie visų žmogaus laimėjimų sėkmė prisideda tik vienu procentu, o 99 proc. – atkaklaus darbo nuopelnas. Todėl knyga taip ir pavadinta “99 %”. Joje autorius dėsto savo požiūrį į mokslo ir ekonomikos perspektyvą, svarsto pasaulį ir mūsų šalį ištikusios krizės priežastis, ieško būdų, kaip ją įveikti. Ateityje profesorius Lietuvą mato kaip aukštųjų technologijų valstybę ir ragina lietuvius įrodyti patriotizmą uoliu darbu tėvynėje. Pagrindiniu kiekvieno žmogaus ir visuomenės kapitalu mokslininkas bei verslininkas laiko kilnojamąjį turtą – žinias.