Aušra LĖKA
Pastarąją savaitę Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas nuolat šmėžavo televizorių ekranuose ir naujienų tinklalapiuose: jo siūlymas valstybės lėšomis studijavusius aukštųjų mokyklų absolventus siųsti atidirbti regionuose sulaukė didžiulio rezonanso. Mero galvoje knibžda daugybė idėjų, kaip atgaivinti regionus. Jų dėka ir Akmenė keičia įvaizdį: mirštančia vadinta savivaldybė virsta patrauklia gyventi ir plėtoti verslą.

„Veido“ interviu – su Metų meru išrinktu V.Mitrofanovu.
– Tai ar tikrai jaunus specialistus į regionus galima atginti tik su privalomais atidirbti siuntimais?

– Skamba taip, lyg būtų siuntimas į Sibirą. Kai valstybė investuoja į aukštąjį mokslą, svajoja, kad tie žmonės sukurs gerovę toje valstybėje, o jei jie dirba kitur ar visai kitą darbą, sakyčiau, esame blogi investuotojai.

Taip būtų galima pakelti ir aukštojo mokslo kokybę, nes ji priklauso ir nuo studento motyvacijos. Tas, kuris baigia studijas su pagyrimu, galėtų pats pasirinkti, kur dirbti, tai būtų papildoma paskata kuo geriau mokytis. Be to, rinkdamasis profesiją jaunuolis žinotų, kad jam tik-rai reikės atidirbti pagal įgytą išsilavinimą, tad gal atsakingiau rinktųsi, ką studijuoti.

Bet čia kalbama ne tik apie aukštųjų mokyklų absolventus – apie problemas visame viešajame sektoriuje. Lietuvoje į viską žiūrime primityviai, sprendimus priimame mechaniškai, buhalteriškai, be tyrimų, analizės. Ar kas skaičiavo, kiek šiandien valstybės finansuojamas studijas baigusių studentų dirba pagal išsilavinimą? O kiek jų lieka Lietuvoje? Kiek pasirenka grįžti į regio-nus? Ar pačių studentų paklausiama, kas juos paskatintų ten važiuoti, ar aiškinamasi, kaip padėti savivaldybėms pritraukti specialistų?

Kai pasvarstai, mes tikrai turtinga valstybė. Štai Norvegijoje pabėgėlių centre mačiau dirbant daug jaunų vyrukų. Klausiu, ar tai socialiniai darbuotojai. Sako, ne, čia alternatyvios privalomosios karinės tarnybos žmonės. Norvegija, nors neturi tokių finansinių problemų kaip Lietuva, stengiasi išnaudoti visas galimybes. Kodėl ir mes to negalėtume? Kalbama apie gaisrininkus savanorius, tad eik ir savanoriauk vietoj karinės tarnybos. Socialinių paslaugų
įstaigose ar neformalaus ugdymo sektoriuje tokie jauni žmonės praverstų. Bet mes labai turtingi, už visus darbus, kuriuos ir turtingesnėse šalyse atlieka savanoriai ar alternatyvios karinės tarnybos žmonės, mokame algą, bet labai mažą.

– Tai ar Akmenėje sulaukiate čia norinčių dirbti jaunų profesionalų?

– Treji metai jauniems gydytojams duodame ir tarnybinius butus, ir startinę 15 tūkst. eurų negrąžinamą išmoką, bet reikalaujame ir abipusės atsakomybės – jie turi įsipareigoti penkerius metus čia dirbti.

Turime ir kitur jaunų profesionalų. Štai užėjo pas mane teirautis darbo mergina, baigusi ekonomiką ir finansus, klausiu, kokia tema rašė diplominį darbą. Sako – apie Akmenės rajono biudžeto sudarymo ypatumus. Iš karto pasiūliau terminuotą darbo sutartį, o dabar ji jau skyriaus vadovo pavaduotoja. Kita mergina laimėjo konkursą į miesto architekto pareigas ir puikiai dirba. Savivaldybės investicijų, viešųjų pirkimų skyrių vadovės – irgi jaunos specialistės. Turiu patarėją, baigusį Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutą. Atvažiavo į Akmenę treneriai iš Didžiosios Britanijos, čia sukūrė savo versliuką, dirba ir visuomeninį darbą. Norvegijoje gyvenusi mergina iš ten atsiuntė dokumentus į internete paskelbtą seniūno konkursą. Grįžo tik į konkursą, jį laimėjo ir dabar yra viena geriausių tarp seniūnų.

Beje, šiame konkurse dalyvavo penki šeši žmonės, du iš jų – mano partijos kolegos, bet nelaimėjo. Visada sakau: partiečiams keliami dar didesni reikalavimai, kad paskui niekas neprikištų, jog prastumiami savi.

Tačiau dabar skelbėme tris konkursus į savivaldybės administracijos pareigybes ir kandidatavo tik po vieną žmogų. Vadinasi, nebeturime galimybės pasirinkti, nėra konkurencijos. Iš regionų – didžiulis nutekėjimas. Beje, vidinis, į Vilnių, regionams net labiau žalingas nei į užsienį. Į užsienį išvykę vyrai bent atsiunčia lėšų čia likusiai šeimai, o kai išvažiuoja į Vilnių, ten ir lieka.

– Naujoji Akmenė vadinta ir mirštančiu miestu, ir bedarbių sostine. Bet ir dabar bedarbių dalis tarp darbingo amžiaus gyventojų – viena didžiausių.

– Bedarbių yra, bet statistiką iškreipia tai, kad Akmenėje vyrauja su statybomis susijęs verslas, o jis sezoninis. Tačiau įmonėms darbuotojų ir trūksta. Verslininkų prašau, jog nepasiduotų darbo biržos atsiunčiamų žmonių prašymams tik pažymėti, kad jie netinka tai darbo vietai, nes nemažai jų dirba nelegaliai, tad iš tikrųjų darbo neieško.

Didžiausi darbdaviai, žinoma, visų pirma „Akmenės cementas“ ir su šia bendrove susijusios įmonės, taip pat pakuotes gaminanti „Bigso“, stogo dangos įmonė „Eternit Baltic“. Beje, dvejus metus iš eilės Akmenės savivaldybės įmonės pelno „Globalios Lietuvos“ apdovanojimus už tarptautinę patirtį Lietuvos regio-nams. Pernai „Bigso“ apdovanota už Švedijos kapitalo pritraukimą įmonės padaliniui Ventos miestelyje atidaryti, šiemet apdovanotas iš Švedijos grįžęs akmeniškis, čia įsteigęs modernią medžio apdorojimo ir baldų gamybos įmonę „Avastata“. Didžioji dalis šių įmonių produkcijos eksportuojama.

Savivaldybėms būtų didesnė paskata, jei būtų daugiau grąžos iš vietos įmonių sukuriamos pridėtinės vertės, eksporto. Bet centrinės valdžios sprendimai priešingai.

Pavyzdžiui, nutaria padidinti neapmokestinamąjį pajamų dydį beveik 40 proc. Sutinku: labai geras sprendimas žmonių gerovei. Bet kieno sąskaita? Savivaldybių, nes pagrindinis savivaldybių mokestis ir yra gyventojų pajamų, tad jį sumažinus savivaldybės gauna maždaug 120 mln. eurų mažiau mokesčių. Po derybų su Finansų ministerija savivaldybėms kompensavo apie 16 milijonų, bet tai tik maža dalis praradimų.

Padidėjęs neapmokestinamasis pajamų dydis reiškia, kad didės ir vartojimas, žmonės pirks daugiau prekių. Bet per įmonių pelno ir pridėtinės vertės mokesčius tai irgi nueina į bendrą valstybės biudžetą, o savivaldybėms nieko nelieka, tik paskui gauname dotacijas.

Arba jei bus naikinama PVM šildymo leng-vata, vėl – kieno sąskaita? Valstybė į savo iždą gaus apie 34 mln. eurų, o savivaldybės – nieko.

Savivaldybės tik nori bendradarbiavimo: kiek atėmėte, tiek ir grąžinkite.

– Prieš kelerius metus Akmenė pagarsėjo „Ikea“ padalinio atėjimu, bet pernai tiesioginių užsienio investicijų kiekis gyventojui padidėjo nedaug. Ar tikitės netrukus sulaukti kokių užsienio ar savų investicijų?

– Pavasarį turėtų būti atidaryta belgų kapitalo išorės apdailos fibrocementinių plokščių įmonė. Didžiulėmis pastangomis pavykus pakeisti žemės įstatymą, kad tam tikriems reikšmingiems regioniniams projektams žemę būtų galima skirti ne aukcionu būdu, stipriai plėstis žada „Bigso“. Stiprėja „Avastata“, „Vaidva“. Vedame derybas dėl antrinio atliekų perdirbimo į kietosios atmainos kurą, kurį galėtų naudoti „Akmenės cementas“, įmonės.

Nemažai tos plėtros susiję su „Akmenės cementu“. Esu išsakęs siūlymą, kad turėtų būti tam tikros regionų kryptys, o „Investuok Lietuvoje“ investuotojus nukreiptų viena ar kita linkme. Į kurortus stambi pramonė neturėtų lįsti, Kėdainiai – žemės ūkio produktų perdirbimo, Akmenė – statybos sektoriaus centrai, Vilniuje tegu koncentruojasi bankų, IT sektoriai.

Gerai būtų savivaldybėms turėti ir savo darbo biržas. Štai Vokietijos įmonė norėjo Akmenėje sukurti savo padalinį su šimtu darbo vietų, bet regioninės Darbo birža potencialiems investuotojams pasakė, kad nerasime tiek siuvėjų, nors 800 Akmenės savivaldybės moterų užsiregistravę darbo biržoje, o šalia Mažeikiuose dar apie 2 tūkst. Bet Darbo biržai nėra noro, kad ateitų investicija ir biržoje liktų užsiregistravę mažai žmonių. Nesakau, kad piktnaudžiaujama, bet kad nėra paskatos siekti rezultato, tai tikrai. Apskritai geriau nereikšti iniciatyvų, nes gali atsirūgti.