Vladimiro Putino gerbėjai ir automobilių “Lada” aistruoliai dabar nesupainios jo pamėgto “Kalina” geltonos spalvos su jokia kita – “Avtovaz” pervardys “prinokusios citrinos” spalvą į “premjero” jo kelionei šiuo automobiliu keliu Čita-Chabarovskas atminti.

V.Putinas išbandė sportinio modelio automobilį “Lada Kalina”, važiuodamas nauja magistrale rugpjūčio mėnesį ir pakeliui linksmindamas pasakojimais žurnalistus.

Premjerą lydėjo keliasdešimt užsienietiškų automobilių – visureigių, autobusiukų, greitosios pagalbos automobilių, milicija ir net namelis ant ratų – taip pat du atsarginiai”Lada Kalina” tokios pat geltonos spalvos, vienas pats važiuodamas, kitas – įkeltas į evakavimo automobilį.

“Kadangi kreipėsi daug pirkėjų, kurie nori automobilio “Kalina” tokio, “kokį turi premjeras”, mes nusprendėme pavadinti šią spalvą “premjero” spalva, kad nebūtų painiavos”, – sakė “Avtovaz” atstovas Igoris Burenkovas.

Jis taip pat pranešė, kad kasmet pagaminama maždaug 2 500 tokio modelio automobilių, bet po premjero kelionės jų paklausa gerokai išaugo.

Koks jų 2011 metų gamybos planas, I.Burenkovas nepasakė, bet pranešė, kad “Avtovaz” pagamins tiek “Kalina Sport”, kiek užsakys pirkėjai.

V.Putino kelionę automobiliu plačiai išreklamavo valstybės kontroliuojami televizijos kanalai. Kiek vėliau automobilių koncerno prekybos agentai pasinaudojo situacija ir šio modelio kainą padidino daugiau nei rekomendavo “Avtovaz”.

Dviejų serijinių “Lada Kalina Sport” versijų rekomendacinė kaina 339 tūkst. ir 374 tūkst. rublių (atitinkamai 28,4 ir 31,3 tūkst. litų) , o “Kalina Sport 1,6″, kurį išbandė V.Putinas, brangesni – 374 tūkst. arba 382 tūkst. rublių (atitinkamai 31,3 tūkst. ir 31,8 tūkst. litų).

Rusijos ministras pirmininkas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Rusija šiuo metu kyla, o visi šališki pranešimai apie ją – tai Šaltojo karo laikų atgyvenos ir štampai.

“Labai daug štampų, atitekusių iš ankstesnių laikų, Šaltojo karo laikų, ir šie štampai, kaip musės, skraido po visą Europą, po visą pasaulį, zyzia ties ausimi ir baugina žmones”, – sakė V.Putinas spaudos konferencijoje Ciuriche ketvirtadienį.

Iš tikrųjų, pasak jo, Rusija eina į priekį. “Ji kyla. Ir iki 2018 metų jis taps dar stipresnė”, – sakė V.Putinas.

V.Putinas į Ciurichą atvyko asmeniškai padėkoti Tarptautinės futbolo asociacijų federacijos (FIFA) vykdomajam komitetui, kuris nusprendė pasaulio futbolo pirmenybių finalinį turnyrą 2018 metais surengti Rusijoje.

“Štai yra vamzdis, o mums sako: o šią jo dalį parduokite trečiajam fiziniam ar juridiniam asmeniui. Gerai, mes jį parduosime, ir ant jo vidurio atsisės trys ar keturi tarpininkai. Kiekvienas jų sieks prisukti kuo daugiau pinigų, ir dujos galutiniams vartotojams brangs”, – sakė V.Putinas.

“Mes suprantame Europos kolegų siekį demonopolizuoti rinką. Bendrai, tai teisinga. Tačiau būtina įvertinti tai, kas energetikos ir transportavimo rinkos iš esmės skiriasi. Siūlomi sprendimai gali būti žalingi vertikaliai integruotoms kompanijoms, pirmiausia – Rusijos ir Vokietijos”, – sakė Rusijos premjeras.

“Tai kelia jų nerimą, ir aš juos suprantu. Mums iki šiol niekas negalėjo išaiškinti, kaip bus organizuotas naujųjų taisyklių veikimas”, – pabrėžė V.Putinas.

“Kaip pavyzdį paimkime būsimąjį “Nord Stream” dujotiekį, kuris tiesiamas mūsų ir Vokietijos partnerių pinigais. Mes ką, negalime tiekti dujų galutiniams vartotojams? O kas tieks? Kieno dujas? Iš kur jos atsiras šiame vamzdyje, jei jis nutiestas iš Sibiro? Nejau kažkas skylutę prasigręš ir prisijungs?”, – retorinių klausimų šūsnį žėrė V.Putinas.

“Viską būtina vertinti realiai. Ir mes labai tikimės, kad mūsų partneriai Briuselyje taip ir padarys, mes rasime išeitį”, – pridūrė V.Putinas.

Europos Sąjungos (ES) įstatymai, kuriais siekiama liberalizuoti žemyno energetikos rinką, trukdo investuoti ir prilygsta barbariškam “plėšikavimui”, per investuotojų forumą Vokietijoje pareiškė Rusijos premjeras Vladimiras Putinas.

Jo teigimu, rengdama tokius svarbius teisės aktus, ES turėtų konsultuotis su Rusija, ir bloko liberalizavimo planai neturėtų kenkti bendradarbiavimui dujų rinkoje.

“Mūsų įmonės kartu su Vokietijos partneriais teisėtai įsigijo skirstymo turtą Lietuvoje. Dabar, remiantis trečiuoju energetikos paketu, jos iš ten yra metamos. Kas tai yra? Koks dar plėšikavimas?”, – pareiškė V.Putinas.

“Iš savo partnerių Europoje ir Šiaurės Amerikoje dažnai girdime: jeigu norite būti pasaulinės civilizuotų tautų šeimos nariais, turėtumėte elgtis civilizuotai. Tuomet kas tai yra? Ar mūsų kolegos pamiršo pagrindinius principus?”, – sakė Rusijos premjeras.

Pasak V. Putino, Rusija neprieštarauja Europos pastangoms liberalizuoti energetikos rinką ir didinti jos konkurencingumą. Kartu jis paragino sukurti “bendrą energetikos erdvę”.

“Manau, būtų pagrįsta, kad mūsų kolegos Europos Sąjungoje, Europos Komisijoje rengtų naujas ir sąžiningas tokios jautrios srities taisykles bent jau konsultuodamiesi su Rusija, kuri yra didžiausia energijos tiekėja”, – pareiškė Rusijos vyriausybės vadovas.

“Priešingu atveju nuolat atsidursime absurdiškose situacijose arba nuolat kils konfliktų, kurie kartais atsiranda iš nieko.”

Pasak V.Putino, Europa neturi kitos išeities ir turi bendradarbiauti su Maskva.

“Jūs ką, naudosite malkas? Bet malkoms gauti jums ir vėl reikės eiti į Sibirą”, – pareiškė jis.

2009 metų kovo mėnesį ES sutarė liberalizuoti energetikos rinkas, suskaidant milžiniškas komunalinių paslaugų įmones ir užtikrinant, kad nedideli dujų tiekėjai turėtų nevaržomą prieigą prie Europos infrastruktūros ir lygias galimybes konkuruoti su dominuojančiais rinkos dalyviais.

Į planą įtraukta vadinamoji “Gazprom” išlyga”, kuria siekiama neleisti ne ES įmonėms, pavyzdžiui, Rusijos valstybės valdomai dujų milžinei “Gazprom”, įsigyti strateginius skirstymo tinklus be vyriausybės pritarimo.

“Tai grynai politinis sprendimas. Dėl tam tikrų priežasčių kartais atrodo, kad įmonės negali valdyti rusiškos kilmės kapitalas. Jie tuo nepatenkinti”, – pareiškė V.Putinas penktadienio susitikime su Vokietijos verslo lyderiais.

Mažeikių naftos perdirbimo gamykla “Orlen Lietuva”, kuri anksčiau vadinosi “Mažeikių nafta”, buvo specialiai suprojektuota perdirbti naftą iš Sibiro, su kuriuo sujungta naftotiekiu, pareiškė Rusijos vyriausybės vadovas.

“Kai ji buvo privatizuojama, mūsų įmonės norėjo ją įsigyti. Bet tada jie atidavė ją Amerikos koncernui, nors tai prieštaravo visai ekonominei logikai. Po to paaiškėjo, kad įmonė negali veikti, taigi jie pasitraukė. Atėjo kiti, kurie ir vėl negali valdyti įmonės taip, kaip tai turėtų būti daroma. Jie visada kažką įsimano”, – pareiškė jis.

Paskutinius ketverius metus gamyklą valdantis Lenkijos koncernas “PKN Orlen” svarsto galimybę ją parduoti, nes Lietuva esą nesprendžia gamyklos logistikos problemų.

Vienas įtakingas Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo patarėjas ketvirtadienį paragino premjerą Vladimirą Putiną atsisakyti ambicijų grįžti į Kremlių per 2012 metais vyksiančius rinkimus.

Šiuolaikinio vystymosi instituto (INSOR) vadovas Igoris Jurgensas sakė dienraščiui “Kommersant”, jog D.Medvedevas turėtų būti išrinktas antrai kadencijai, kad galėtų įgyvendinti savąją šalies modernizavimo programą.

V.Putinas paliko Kremlių 2008 metais ir tapo įtakingu premjeru, o dėl jo ateities planų spėliojama jau seniai. Šis griežtosios linijos šalininkas niekada nebuvo atmetęs prielaidos, kad sieks grįžti į prezidento postą.

Tačiau I.Jurgensas, vadovaujantis prezidentą ekonomikos politikos srityje konsultuojančiam institutui, kurį prieš dvejus įkūrė D.Medvedevas, sakė, kad Rusijai reikalingas vadovas, vykdysiantis “bendrąją modernizaciją, kuri paveiktų visus socialinius ir politinius procesus”.

“Dėl šios priežasties esu įsitikinęs, jog Dmitrijus Medvedevas privalo kandidatuoti 2012 metų rinkimuose, kad įvykdytų modernizaciją”, – pabrėžė ekspertas.

“Esu tikras, kad Putinas galėtų laimėti rinkimus vos spragtelėjęs pirštais, – aiškino I.Jurgensas . – Tačiau esu ne mažiau įsitikinęs, kad jam nevertėtų kelti savo kandidatūros”.

Pasak INSOR direktoriaus, V.Putinas nusipelnė “garbės ir pagyrimų” už šalies ekonomikos stabilizavimą 2000-2008 metais, kai jis užėmė prezidento postą, taip pat dėl apčiuopiamo eilinių Rusijos gyventojų realiųjų pajamų padidėjimo.

“Tačiau jeigu stabilizacija tęsiasi amžinai, ji atveda į stagnaciją, – pabrėžė jis. – Vladimiro Putino pasitraukimas, be abejo, taptų jo asmenine auka. Įvertinimai ir visuomenės meilė, kurią Putinas užsitarnavo per stabilizacijos laikotarpį, iš tiesų turėtų būti padėta ant tėvynės altoriaus”.

V.Putinas rugsėjį išprovokavo Kremliaus ekspertų spėlionių bangą, kad jis ketina kandidatuoti į šalies vadovo postą, padaręs sugretinimų su JAV prezidentu Franklinu D.Rooseveltu (Franklinu D.Ruzveltu), kuris buvo išrinktas keturioms kadencijoms.