Ketvirtadienį savo pareigas eiti pradėjo naujasis kariuomenės vadas generolas majoras Jonas Vytautas Žukas. “Veidas” su juo kalbėjosi apie tai, kaip ir kuo reikės ginti Lietuvą kilusios realios Rusijos karinės grėsmės akivaizdoje.

VEIDAS: Kai kalbėjomės prieš šešerius metus, iš karto po Rusijos ir Gruzijos karo, sakėte: “Rimtos kariuomenės pratybos, kurių metu mokytasi ne taikos palaikymo operacijų, bet Lietuvos gynybos, pastarąjį kartą vyko prieš kokius dešimtį metų. Dabar vyksta tik štabų mokymai. Vienintelė mūsų kariuomenės brigada etatais yra sukomplektuota tik maždaug iki pusės, tad Lietuvos neturime kuo ginti, nes šalyje nėra jokių nuolatinės parengties dalinių.” Kaip suprantu, šiuo metu padėtis ne ką geresnė?
J.V.Ž.: Kariuomenės aprūpinimas dėl finansinės krizės tikrai nepagerėjo. Bet yra ir kai kas nauja: kariuomenei vadovaujant generolui leitenantui Arvydui Pociui parengti Lietuvos gynybos planai. Suformuotos trys operatyvinės kryptys ir pagal jas sukurtos tam tikros pajėgos. Nustatyta sąveika su kitais jėgos padaliniais – Vidaus saugumo tarnyba, policija, pasieniečiais: ką darysime, jei ištiks krizė ir teks gintis.
Iki tol po priėmimo į NATO gyvenome jausdami euforiją, manydami, kad ginti Lietuvos teritorijos nereikės, dalyvaujame kolektyvinėje gynyboje, galioja 5-asis straipsnis, mums reikia turėti pajėgas, kurios galėtų vykdyti tarptautines misijas už Lietuvos ribų, reikia turėti bataliono kovinę grupę, kurią galima greitai perdislokuoti vykdyti operacijų NATO pajėgų sudėtyje. Taip pat būti pasirengusiems vykdyti taikos palaikymo ir taikos įvedimo operacijas, tokias kaip Balkanuose, Afganistane.
Po karo Gruzijoje situacija pasikeitė ir pradėta galvoti: o ką mes darysime, jei kas nors įvyks? Daug gal ir nepasiekėme, bet sutarėme, kad tam reikia ruoštis ir turėti planus, žinoti, kaip veiks mobilizacija. Trumpai – žinoti, kaip viskas veiks, kai prasidės krizė. Dėl to pirmą kartą per pastaruosius 25-erius metus atsirado gynybos planai. Štai tokie pokyčiai. O kiekybiniu požiūriu – tai tas pats, kas ir buvo.
VEIDAS: Kai prasidėjo karas Ukrainoje, susiradau 10–15 metų senumo Lietuvos kariuomenės vystymo planus, kurie buvo tikrai geri, tik neįvykdyti. Ta pati bataliono kovinė grupė DLK Algirdo mechanizuoto bataliono pagrindu. Ji juk nebuvo sukurta iki 2004-ųjų, kaip buvo numatyta. Ir visi ramiai miegojo.
J.V.Ž.: Yra sukurta ta kovinė grupė, tai mūsų įsipareigojimas NATO, kurį mes privalome įgyvendinti. Mes esame deklaravę pajėgas, kurios galėtų veikti NATO kariuomenės sudėtyje ištikus krizei ar reaguojant į 5-ojo straipsnio atvejus. Ta bataliono kovinė grupė yra ir ji gali veikti.
Turėjome keletą budėjimų Europos Sąjungos kovinės grupės (EUBG) ir NATO greitojo reagavimo pajėgų (NRF) sudėtyje. Kiekvienais metais deleguodavome į jas kurį nors padalinį. Būdavo, tie budėjimai sutampa. Mes tikėdavomės, kad vienu metu du reagavimai nevyks, – tokiu atveju būtų kilę problemų, nes pakankamai pajėgumų neturėjome. Bet turėjome tam tikrą paketą ginkluotės, ekipuotės, transporto priemonių – visko, ko reikia vienam ar kitam įsipareigojimui įvykdyti. Problemų būtų kilę tik tada, jei EUBG ir NRF veiksmai būtų vykęs vienu metu.
Tačiau tuos įsipareigojimus – tiek budėjimus EUBG, NRF, tiek tuo pat metu vykusias misijas Afganistane, Irake (nors tai nebuvo NATO misija) ir dar Balkanuose, kur turėjome būrį taikos palaikymo operacijoje, – vykdėme. Į tai ir buvo nukreiptas visas mūsų dėmesys – vykdyti visus tarptautinius įsipareigojimus.
Po karo Gruzijoje situacija pasikeitė. Ėmėme galvoti, ką darytume, jei kas nors nutiktų Lietuvos teritorijoje. Tuomet buvo įkurtos vadinamosios Taikos meto užduočių operacinės pajėgos: vienas batalionas plius keturios savanorių pajėgų kuopos – apie 700–800 karių kartu su visu logistiniu bei tiesioginės ugnies paramos palaikymu. Kas dveji metai Lietuvos teritorijoje suformuojamas toks junginys, kuris taikos metu privalo budėti ir veikti, Lietuvą ištikus vienokiai ar kitokiai krizei: ar tai būtų masiniai gaisrai, katastrofos, ar teritorijos vientisumo pažeidimas. Toks junginys, įkurtas Sausumos pajėgų sudėtyje, privalo reaguoti per 24 valandas bet kurioje Lietuvos vietoje. Junginys tam ruošdavosi, būdavo patikrinamas ir stodavo į budėjimą.

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės “Veido” straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę “veidas 292014″ bei įvedę gautą kodą.

Žinutės kaina 4 Lt. Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-29-2014-m

"Scanpix" nuotr.

Netrukus Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) direktoriumi tapsiantis amerikietis generolas po susitikimo su Afganistane viešinčiu Lietuvos premjeru Andriumi Kubiliumi pagyrė Lietuvos karius ir užsiminė, kad mokyti vietos pajėgas jie būtų reikalingi ir baigus karines operacijas Goro provincijoje.

Ponas generole, kaip įvertintumėte Lietuvos indėlį Tarptautinių saugumo paramos pajėgų ( ISAF ) misijoje? Kada Lietuva galėtų perduoti atsakomybę už saugumą Goro provincijoje ir išvesti didžiąją dalį karių?

Lietuvos indėlis yra svarbus. Afganistane tarnauja apie 260 karių, dauguma – provincijos atkūrimo grupėje Gore. Bet taip pat yra instruktorių Kandahare, aukštai vertinamos specialiųjų operacijų pajėgos, karininkai dirba kituose štabuose, lietuviai taip pat apmoko Afganistano policiją.

Buvau Gore, mačiau, kiek pasiekė provincijos atkūrimo grupė. Goro provincijai sekasi gerai. Pernai paskirtas naujas gubernatorius daro įspūdį – jis daktaro laipsnį apsigynė Jungtinėje Karalystėje ir iki šiol veikė gana įspūdingai.

Goras gali būti kitame atsakomybės perdavimo etape, galbūt labiau tikėtina, jog trečiajame perdavime etape, taigi maždaug po metų. Tada gali prasidėti, kaip mes sakome, provincijos atkūrimo grupės mažėjimo procesas – ji mažės sulig kiekvienu perdavimo etapu.

Mes lauktume – ir tai aptarėme su premjeru ir krašto apsaugos ministre – kad dalis šių pajėgų galėtų būti panaudojama papildomai apmokymo misijoms.

Neseniai JAV ir kai kurios kitos šalys paskelbė netolimas konkrečias datas, kada išves didelę dalį karių. Jūsų nuomone, ar nėra per daug skubama?

Per 15 mėnesių iš viso bus išvesta 33 tūkst. JAV karių iš 100 tūkst., ir tai tik iš anksčiau įvestų papildomų pajėgų. O tuo laikotarpiu atsiras papildomai maždaug 70 tūkst. Afganistano pajėgose. Taigi manome, kad tai tikrai įgyvendinama programa, įgyvendinamas planas. Ir mes tikrai to sieksime.

Kokius didžiausius iššūkius matote palikdamas šias pareigas, siekiant užtikrinti stabilumą Afganistane?

Yra nemažai iššūkių. Kariniu požiūriu turime padėti savo afganistaniečiams partneriams rengti ne tik kovinius pėstininkų būrius, bet ir paramos, logistikos, inžinierių, aviatorių grupes, plėtoti susisiekimą, užtikrinti žvalgybos kontrolę. Čia prisideda ir jūsų pajėgos.

Žvelgiant iš platesnės perspektyvos, yra ir kitų iššūkių. Yra problemų dėl kitose šalyse Talibanui teikiamo prieglobsčio. Yra iššūkių, kuriuos pirmiausia paaiškintų prezidentas Hamidas Karzajus, dėl valdymo struktūrų stiprinimo įvairiais valdžios lygiais Afganistane. 30 metų karo būklėje buvusi šalis prarado daug žmogiškojo kapitalo, ir per paskutinį dešimtmetį labai stengėsi atkurti šį kapitalą.

58 metų D.Petraeusas šį mėnesį baigs tarnybą Afganistane, o rugsėjį pradės vadovauti CŽV. Jo kandidatūrą Senatas patvirtino birželio 30 dieną.

Generolas pripažįsta, kad jis rekomendavo lėtesnį amerikiečių karių išvedimą nei nusprendė prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) – prezidento sprendimu, JAV šiemet išvest 10 tūkst., kitąmet – dar 23 tūkst. karių.

D.Petraeusas Jungtinėse Valstijose sulaukė ypač gerų vertinimų dėl jo strategijos Irako kare, kai 2007 metais įvestos papildomos amerikiečių pajėgos sugebėjo gana greitai pažaboti smurtą. Pats generolas yra pripažinęs, kad Afganistane tai užtruks gerokai ilgiau.

NATO vadovaujama tarptautinė koalicija yra nustačiusi tikslą iki 2014 metų pabaigos perduoti atsakomybę už saugumą Afganistane vietos pajėgoms ir išvesti didžiąją dalį karių.

Tačiau šalyje nesiliaujant smurtui, yra daug abejojančiųjų, ar dažnai korumpuotos ir prastai apmokytos afganų policijos ir saugumo pajėgos bus pajėgios užkirsti kelią sukilėlių išpuoliams pasitraukus užsienio kariams.

BFL

Naujus antpečius kariuomenės vadui valstybės vadovė užsegs liepos 28 dieną. Tuomet įsigalios jos dekretas dėl laipsnio suteikimo.

2009 metų liepą A.Pocių skiriant kariuomenės vadu jam buvo suteiktas generolo majoro laipsnis.

Šių metų liepos gale aukštesnius laipsnius gaus dar du karininkai. Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų vadui Edvardui Mažeikiui bus užsegti generolo majoro antpečiai. Dabar jis turi brigados generolo laipsnį.

Krašto apsaugos ministerijos pajėgumų ir ginkluotės generalinis direktorius Almantas Leika iš pulkininkų pakeltas į brigados generolus.