Tai numatančioms Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Valstybės saugumo departamento įstatymų pataisoms ketvirtadienį Seimas pritarė po pateikimo. Dar bus balsuojama dėl pataisų priėmimo.

Pagal projektus, STT ir VSD direktoriai, jų pavaduotojai ir struktūrinių padalinių vadovai į pareigas turi būti skiriami penkerių metų kadencijai, tačiau šias pareigas jie gali eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.

Pataisas pristatęs prezidentės patarėjas Jonas Markevičius teigė, kad iki šiol į vadovaujančias pareigas STT ir VSD pareigūnai būdavo skiriami nenustačius kadencijų. Tik šių institucijų direktorių tarnybos trukmė numatyta įstatyme.

“Rotacija, mūsų manymu, leis išvengti, tarnybos sustabarėjimą, kurį lemia mažas pareigūnų kaitumas”, – sakė J.Markevičius.

Jo teigimu, įstatymų pataisos, jeigu bus priimtos, įsigaliotų nuo 2012 metų. Tuomet būtų perskaičiuotos pareigūnų kadencijos.

“Jei pareigūnas tarnauja mažiau kaip penkerius metus, bus pradėta skaičiuoti jo pirmoji kadencija, jeigu – daugiau kaip penkerius metus, bus pradėta skaičiuoti antroji kadencija”, – aiškino valstybės vadovės patarėjas.

STT įstatyme taip pat siūloma išplėsti kandidatų, galinčių pretenduoti į šios įstaigos vadovo postą, skaičių.

Pagal projektą, į STT direktoriaus ir jo pavaduotojų pareigas galėtų būti skiriami ne tik asmenys, turintys aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą ir ne mažesnį kaip 5 metų stažą valstybės tarnyboje, bet ir asmenys, ne trumpiau kaip 5 metus dirbę teisėjo ar prokuroro darbą.

"Veido" archyvas

Artūras Poviliūnas – Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentas

Amžinieji vadovai – reiškinys, apėmęs daugumą iš valstybės biudžeto vienaip ar kitaip mintančių įstaigų. Permainos čia braunasi labai iš lėto.

Įsivaizduokite Mykolo Romerio universitetą (MRU) be jam dvi dešimtis metų vadovaujančio Alvydo Pumpučio, Vyriausiąją rinkimų komisiją be Zenono Vaigausko, Generalinę miškų urėdiją be Benjamino Sakalausko, o Lietuvos tautinį olimpinį komitetą – be Artūro Poviliūno. Neįtikima? Pasirodo, kartais nesvarbu, asmenys renkami ar skiriami, kadencija ribojama ar ne, – vadovo krėsle prasėdima dešimt, penkiolika, dvidešimt metų. Prezidentė Dalia Grybauskaitė tai pavadino “užpelkėjimu”, tačiau šis užsisėdėjimo viename poste reiškinys mūsų šalyje, regis, kur kas platesnio masto.

Dar visai neseniai nepakeičiamais buvo galima laikyti ir Ignalinos atominės elektrinės direktorių Viktorą Ševaldiną, Ūkio ministerijos sekretorių Anicetą Ignotą, Lietuvos darbo biržos direktorių Vidą Šlekaitį, Archyvų departamento direktorių Vidą Grigoraitį bei daugelį kitų.

2008-aisiais į valdžią atėjus konservatoriams, o vėliau prezidente išrinkus D.Grybauskaitę, dalis ankstesnių nepakeičiamųjų vadovų vis dėlto buvo pakeisti, tačiau iš tiesų praretintas tik paradinis ešelonas – tuo metu vidurinės ir aukštesnės grandies vadovus permainos palietė kur kas mažiau. Ką jau kalbėti apie antraeilių, viešojoje erdvėje mažiau minimų valstybės įmonių arba viešųjų įstaigų vadovus.

Maža to, yra pavyzdžių, kai valstybinis postas nepavaldus nei laikui, nei besikeičiančioms santvarkoms. Antai tik pernai Lietuvos elektrinės vadovas 83-ejų Petras Noreika, poste išbuvęs 48 metus, išleistas į užtarnautą poilsį, ir tai nenoromis.

Ledai tik eižėja, judėti dar nepradėjo

Tas pačias vadovaujamas pareigas draudžiama eiti daugiau nei dešimt metų iš eilės. Tokias įstatymo pataisas, skirtas visų pirma prokurorams, vasario mėnesį pateikė prezidentė D.Grybauskaitė. Regis, tas pats laukia STT, kitų teisėsaugos institucijų. Kada pataisos bus priimtos – tik laiko klausimas, nors tokių siūlymų kritikai šaukia: taip bus galima susidoroti su vadovybei neįtinkančiais, gerai ir uoliai tarnaujančiais pareigūnais.

Logiškai mąstant, ribota vadovų kadencija turėtų būti visur – ar tai būtų muziejai, teatrai, ar mokyklos, ligoninės, bibliotekos, ar valstybės įmonės. Tokią liniją brėžia Prezidentūra. Jai atitaria ir ministerijų vedliai: vidaus reikalų ministras vis pakalba apie pokyčius policijos sistemoje, už kadencijų medicinos įstaigų vadovams įvedimą pasisako sveikatos apsaugos ministras Raimundas Šukys, mokyklų vadovams – švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius. Tik bėda, kad per dvejus metus šių veikėjų kalbos vis dar nevirto teisės aktais. Dešimtmečius ligoninei ar mokyklai vadovaujanti persona – Lietuvoje vis dar kasdienybė.
Vyriausybė vis dar rengia naująją valstybės tarnybos koncepciją. Pamatinė jos nuostata: aukščiausios kategorijos, vadovų postus užimančių valstybės tarnautojų kadenciją (minimi ketveri metai) riboti, juos rotuoti.

Viešosios politikos ir vadybos instituto direktorius Haroldas Brožaitis sako, kad apie valstybės tarnybos reformą du nepriklausomybės dešimtmečius apskritai beveik negalvota: “Pažangaus vadybinio požiūrio ligi šiol nebuvo. Valstybės tarnybą, viešąjį sektorių buvo bandoma padaryti jautresnį politinei įtakai.”

Pasak Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docento Kęstučio Girniaus, dešimtmečiais vadovaujantys direktoriai – sovietmečio palikimas. Esą nuo sovietmečio išlikę ryšiai tarp asmenų vis dar tebeveikia, jie niekur nedingo, nors, žinoma, šiek tiek silpnėja. “Tai tarsi toks netiesioginis anos sistemos tęsinys. Tai ne tik sovietinis mentalitetas”, – mano VU TSPMI docentas.

Tačiau kaip paaiškinti, kodėl tie patys žmonės vis perrenkami, skiriami eiti pareigas? “Jei kalbėsime apie R.Šarkino ilgaamžiškumo fenomeną, siūlyčiau pažvelgti į Jungtines Valstijas, kurių centrinio banko galva Alanas Greenspanas poste išbuvo beveik 20 metų ir atleistas tik 2006-aisiais. Taigi ir kitose valstybėse būna įvairių atvejų”, – pabrėžia K.Girnius.

Be to, valstybiniai postai gali būti vertinami ir pagalviešąją įtaką. Kuo labiau institucija susijusi su didžiąją politika, tuo didesnė tikimybė, kad vadovų galvos ten risis dažniau. Paprastas pavyzdys: dar nė vienas Generalinės prokuratūros vadovas Lietuvoje nėra išbuvęs visos kadencijos, o Lietuvos banko vadovas R.Šarkinas išbuvo net tris.

Čia kaip atskirą pavyzdį reikėtų paminėti MRU rektorių A.Pumputį. Nors kai kas šaiposi, kad norint, jog A.Pumputis rektoriautų toliau, reikėjo keisti net universiteto pavadinimą, tai vis dėlto vadovas iš didžiosios raidės, itin stipri asmenybė: juk jis praktiškai iš nieko sukūrė universitetą. Be to, jis ne tik geras vadovas, bet ir labai į pažangą linkęs žmogus. Todėl M.Romerio universitetas neprimena pelkės, priešingai – tai moderniausias mūsų šalies universitetas.

Nėra aiškių darbo vertinimo kriterijų – liksi poste ilgai

Kokie argumentai paprastai skamba vis skiriant tą patį asmenį dar vienai kadencijai? Žinoma, kad jo nepamainoma kompetencija, patirtis ir profesionalumas. Viešosios vadybos specialistai aiškina, kad iš tiesų ilga vadovo kadencija savaime nėra blogai – įgaunama patirtis leidžia geriau atlikti darbą ir yra vertinama. Antra vertus, kodėl tos patirties nepanaudoti panašioje srityje ar panašaus pobūdžio įstaigoje?

“Jei buvo geras vienos mokyklos direktorius, gerai vadovaus ir kitai mokyklai. Ir bus daug gerų mokyklų. Priešingu atveju gauname stagnaciją, pelkę”, – aiškina Seimo narys, viešojo administravimo specialistas prof. Kęstutis Masiulis.
Tiesa, esama postų, kuriuose rotacija negalima, nes kitų panašių postų tiesiog nėra. Bet jų gerokai mažiau nei tų, kuriuose vadovai nesunkiai galėtų keistis: tai ir mokyklos, ir ligoninės, ir susisiekimo ir energetikos įmonės bei kt.

Tačiau jei galima nieko nekeisti, tai Lietuvoje taip ir elgiamasi. Ekspertai sutaria, kad mūsų šalies viešajame sektoriuje nei konkurencijos, nei idėjų kovos beveik nepamatysi. Tokia padėtis palanki tarpti vidutinybėms, o aplinkui jas spiestis pataikūnams.

Politologas K.Girnius pabrėžia esminę tokio reiškinio problemą: dažnai ilgaamžiškumo paslaptis – vis dėlto ne talentas vadovauti, o vadovo darbo vertinimo kriterijų, rodiklių nebuvimas. “Kai nėra aiškių kriterijų, išsyk atsiranda ir problemų. Lengviausia “užsilikti” ten, kur nėra kaip nors matuojamas ir apibrėžtas veiksmingumas. Asmenys tuo, žinoma, pasinaudoja, o tokia patirtis vis perimama”, – aiškina K.Girnius.

O K.Masiulis priduria: “Ir jei vadovas žino arba bent nujaučia, kad dirbs ilgai, gerų patarėjų, pavaduotojų jam ir nereikia. Taip susikuria pataikūniška sistema, institucija, vadovaujama tokių asmenų, ima stagnuoti. Tokią praktiką perima ir įpėdiniai. Susidaro užburtas ratas. Toks reiškinys – masinis, įprastas mokyklose, ligoninėse, aukštosiose mokyklose, ministerijų departamentuose ir t.t.”

“Kai Lietuvoje ištari frazę “virtualus ofisas”, aiškini, kad darbo visur negalima matuoti vien darbo valandomis, tai pas mus visi tyčiojasi, aiškina, jog tai “kosmosas”: vis dar nesuvokiama, kad turi būti matuojama darbuotojo sukurta pridėtinė vertė, o ne atsėdėtos valandos. Daugybėje mūsų institucijų ir jų vadovų galvose – baisus atsilikimas”, – konstatuoja K.Masiulis.

H.Brožaitis siūlo mokytis iš Skandinavijos šalių ar net iš Europos Sąjungos institucijų. Ten rotacijos, arba kaitumo, principo laikomasi skrupulingai, nes tiesiog yra susiformavusi pažangi viešojo administravimo kultūra. Ilgai nereformuojamas viešasis sektorius turi tendenciją greitai “užpelkėti”, ir išsivalyti tada trunka ilgai.

Vadovaujančias pareigas einantiesiems darbo užmokestis, anot ekonomistų, šiemet jau turi galimybių ūgtelėti. Atlyginimai turėtų kilti ir kvalifikuotiems specialistams, kurių Lietuvoje vis labiau trūksta, rašo “Verslo žinios”.

Tačiau nekvalifikuotų darbuotojų užmokestis, prognozuojama, pastebimiau nekils dar bent dvejus metus.

“Aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų, ypač tam tikros srities specialybių, kurių trūksta Lietuvoje, atlyginimai augs greičiau. Mažesnės kvalifikacijos ar nekvalifikuotos darbo jėgos atlyginimai šiemet ir, tikėtina, 2012 metais nesikeis”, – sakė “Swedbank” vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Šiuo metu, anot jo, jaučiamas informacinių technologijų, kitų aukštųjų technologijų specialistų trūkumas. Gerų inžinierių, technologų stygių jau jaučia ir atsigaunančios statybų bei gamybos bendrovės.

Geresnius metus ir daugiau galimybių gauti kiek didesnį atlyginimą ekonomistai mato ir vadovaujančias pozicijas užimantiems darbuotojams, bent jau dirbantiems tose įmonėse, kurių rezultatai 2010 metais sparčiai augo.

Esą nemaža dalis įmonių Lietuvoje teigia pasiekusios prieš nuosmukį turėtas pajamas, taigi šiemet jos jau turėtų kompensuoti per pastaruosius dvejus metus sumažintus atlyginimus.

“Šiemet aukštesnio lygio vadovų atlyginimai turėtų gerokai išaugti. Lietuvoje, palyginti su kitomis šalimis Europoje, vadovų atlyginimai buvo ir įšaldyti, ir sumažinti, taigi ta skylė po truputį bus lopoma. Šiemet atėjo tam laikas”, – teigė “DnB Nord” banko grupės vyriausioji ekonomistė Jekaterina Rojaka.

Pasak ekonomistės Jurgitos Pumpalavičiūtės, aukščiausio lygio vadovų atlyginimai Lietuvoje šiuo metu yra pakankami, ir šiemet jie esą neturėtų pastebimai didėti.

“Žemesnio rango vadovų poreikis dar yra mažas. Jų labiau reikės, kai pradės ekonomika atsigauti”, – sako J.Pumpalavičiūtė.

Finansų ministerijos skaičiavimais, 2011 metais vidutinis darbo užmokestis turėtų kilti 2,2 proc., o paslaugų ir prekių kainos – 2,6 procento.

Trys aukščiausi šalies vadovai Kūčias ir Kalėdas švęs su artimaisiais, rašo dienraštis “Vilniaus diena”.

“Prezidentė Dalia Grybauskaitė Kūčių vakarą bus su artimaisiais. Ant stalo būtinai bus dvylika tradicinių patiekalų”, – sakė šalies vadovės patarėja Daiva Ulbinaitė.

Nedetalizuojama, kokie prezidentės giminės ir artimieji susirinks pas ją į rezidenciją Turniškėse.

Pasak patarėjos, valstybės vadovei šios Kūčios “bus ypatingos ir jautrios tuo, kad ji lauš kalėdaitį, dovanotą vienos močiutės per neseniai Prezidentūros kiemelyje vykusią nevyriausybinių organizacijų mugę”.

Trečiadienį D.Grybauskaitė priėmė Betliejaus taikos ugnį iš Lietuvos skautų organizacijų atstovų.

Prieš kelias dienas prezidentė įrašė kalėdinį kreipimąsi į Lietuvos žmones, kuris per televizijas bus transliuojamas Kūčių vakarą.

“Išsaugokime stiprią ir veiklią bendruomenę kaip tvirtos Lietuvos pagrindą, būkime susitelkę ir per Kalėdas, ir visus ateinančius metus, kad galėtume ne tik laukti geresnės ateities, bet ir patys ją kurti”, – linki valstybės vadovė.

Šiemet prieš Kalėdas D.Grybauskaitė jaučiasi puikiai. Pernai didžiųjų metų švenčių išvakarėse ji buvo kiek apsirgusi, tačiau pasveiko per pusantros paros ir grįžo į darbą.

Seimo pirmininkė Irena Degutienė Kūčių vakarą bus ne namie – su vyru važiuos pas savo vaikus ir anūkus. Seimo pirmininkė ir kitos jos giminės moterys paprastai pačios ruošia didelį Kūčių stalą.

“Kalėdų šventiniam stalui Seimo pirmininkė visai šeimai keps žąsį su troškintais raugintais kopūstais”, – sakė jos atstovas spaudai Juozas Ruzgys.

Jeigu nesutrukdys orai, premjeras Andrius Kubilius ketvirtadienį popiet turėtų grįžti iš beveik savaitę trukusio vizito į Izraelį.

Ministro pirmininko atstovė spaudai Jarda Paukštienė pranešė, kad Kalėdas A.Kubilius švęs namie su šeima.

“Jo žmona Rasa Kubilienė keps žąsį. O riešutų pyragas jau buvo iškeptas naktį prieš kelionę į Izraelį. Šeima eis į bažnyčią, tradiciškai Kalėdų naktį dalyvaus Bernelių mišiose”, – sakė ji.

Anot J.Paukštienės, “didžiausia dovana Kubiliams – kitų metų pradžioje gimsiantis antrasis ar antroji anūkas arba anūkė”. Pirmajai – Elzei – daugiau kaip pusantrų metų.

Automobilio avarijoje prieš dvi savaites žuvę Vilkaviškio savivaldybės administracijos direktorius, vicemeras ir sunkiai sužalotas meras buvo neblaivūs, paaiškėjo gavus ekspertų išvadas.

Kaip rašo dienraštis “Lietuvos rytas”, Marijampolės prokuratūros vyriausiasis prokuroras Rimas Bradūnas antradienį sakė kol kas negalintis komentuoti ikiteisminio tyrimo medžiagos, tačiau pažymėjo, kad “yra tam tikrų duomenų”.

Dienraščio žiniomis, atlikus kraujo tyrimą visiems trims kraupios avarijos dalyviams nustatytas vidutinis girtumas – nuo 1,5 iki 1,7 promilės alkoholio.

„Lietuvos rytas“ rašo:

„Kol kas neaišku, kas gruodžio 1-ąją kelyje Gražiškiai–Vilkaviškis vairavo automobilį, kai per avariją žuvo Vilkaviškio savivaldybės administracijos direktorius 51 metų Sigitas Kasparaitis bei vicemeras 63 metų Jonas Meškauskas.

Kartu važiavęs Vilkaviškio meras 52 metų Algirdas Bagušinskas buvo sunkiai sužalotas ir tebegydomas Kauno klinikose.

Dažniausiai tarnybiniu automobiliu „Opel Vectra”, kuris nuslydo nuo kelio ir apvirto, važinėdavo S.Kasparaitis. Avarijos vietoje jis buvo rastas iškritęs iš mašinos.

Mirtinai sužalotas J.Meškauskas gulėjo po apvirtusiu automobiliu.

Meras A.Bagušinskas, manoma, sėdėjo „Opel Vectra” gale, nes buvo aptiktas pusiau iškritęs per galinį automobilio langą.

Įvykį tiriantys pareigūnai tikisi, kad vairuotoją įvardys A.Bagušinskas, kai pagerės jo būklė.

Pareigūnai teigė, kad jei prireiks, vairuotojas bus nustatytas pagal ant sprogusios oro pagalvės likusio kraujo bei mikrodalelių pėdsakus.

Pareigūnai apklausė daugybę žmonių, tačiau nei savivaldybės darbuotojai, nei kiti asmenys nepasakė, kur tądien važiavo rajono valdžios vyrai.

Iš pradžių buvo teigiama, kad jie išvyko nepaaiškinę kelionės tikslo, tik pažadėję grįžti apie 11 valandą. Po to jie telefonu pavaldinius informavo, kad užtruks ir pasirodys savivaldybėje apie 15 valandą. Tačiau sugrįžti nebuvo lemta.

Vėliau savivaldybės darbuotojai vieningai ėmė tvirtinti, kad visi trys pareigūnai važinėjo darbo reikalais po seniūnijas.

Važiuojant keliu Gražiškiai–Vilkaviškis yra trijų seniūnijų teritorijos. Tačiau nė vienoje jų valdininkai tądien nesilankė.

Ikiteisminį tyrimą dėl kraupios avarijos pradėję Vilkaviškio pareigūnai jį perdavė Marijampolei.

„Vilkaviškio prokuratūroje dirba žuvusio vicemero marti. Mes perėmėme tyrimą, kad nekiltų abejonių dėl objektyvumo”, – sakė „Lietuvos rytui” Marijampolės prokuratūros vyriausiasis prokuroras R.Bradūnas.

Giminę persekioja nelaimės

* Prieš keliolika metų į avariją papuolė ir buvo sunkiai sužalotas S.Kasparaičio brolis.

* Pastarojo 18-metis sūnus prieš ketverius metus žuvo, kai jo vairuojama mašina susidūrė su marijampoliečių automobiliu. Nustatyta, kad jaunuolis vairavo blaivus.

* Prieš trejus metus buvo mirtinai sužalota kito S.Kasparaičio brolio duktė. Trylikametė važiavo mokykliniu autobusu, į kurio galą trenkėsi automobilvežis.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės, Seimo pirmininkės Irenos Degutienės ir premjero Andriaus Kubiliaus gautos ir užsienio kolegoms įteiktos dovanos neprilygsta toms, kurias buvusiai Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) valstybės sekretorei Condoleezzai Rice (Kondolizai Rais) įteikė Saudo Arabijos karalius Abdullah (Abdula).

Per kelerius metus C.Rice karalius dovanojo tris vėrinius su deimantais, smaragdais ir rubinais, kurių bendra vertė siekia beveik 500 tūkst. dolerių (daugiau kaip 1,2 mln. litų), rašo “Lietuvos žinios”. a

„Lietuvos žinios“ rašo:

„Prezidentė D.Grybauskaitė per susitikimus su užsienio valstybių atstovais yra gavusi knygų, paveikslų, suvenyrų. Neseniai Lietuvoje viešėjęs Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovičius jai padovanojo sidabrinę arkangelo Michailo skulptūrėlę. Liuksemburgo hercogas ir hercogienė prezidentei įteikė vazą su savo nuotrauka ir parašais, o Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka dovanojo paveikslą kompoziciją “Belarus staražitnaja”.

Spręsdama, ką dovanoti užsienio valstybių lyderiams, prezidentė konsultuojasi su patarėjais ir protokolo žinovais. Lietuvoje viešėjusiam Slovėnijos prezidentui Danilo Turkui D.Grybauskaitė įteikė sidabrinių medalių “Lietuvos miestai” komplektą. Į Liuksemburgą krašto vadovė dovanų vežė knygą apie kompozitorių Mikalojų Konstantiną Čiurlionį, o Vilniuje apsilankiusiai Vokietijos kanclerei Angelai Merkel D.Grybauskaitė dovanojo gintaro vėrinį ir vokiečių kalba išleistą fotografijų albumą “Neregėta Lietuva”.

Seimo kanceliarijos sudarytame dovanų registre šiuo metu įrašyta 141 dovana, įteikta parlamento vadovams, parlamentarams ar valstybės tarnautojams. Šių dovanų vertė siekia 166,5 tūkst. litų.

Seimo pirmininkė Irena Degutienė mūsų krašte viešėjusiems svečiams ir pati svečiuodamasi užsienyje įteikė Lietuvą reprezentuojančias dovanas – gintarinius varpelius ir seges, suvenyrinį laivelį, skulptūrėlę “Gražina”.

Eidama parlamento vadovės pareigas I.Degutienė gavo aštuonias dovanas. JAV Atstovų Rūmų pirmininkė Nancy Pelosi (Nensi Pelosi) jai padovanojo krištolinį suvenyrą – Kapitolijaus kupolą su išgraviruotu užrašu ir JAV herbu. Slovėnijos prezidentas D.Turkas Seimo pirmininkei įteikė Jugendo stiliaus rankų darbo krištolinę vazą, Gruzijos vadovas Michailas Saakašvilis – geltono metalo liūto figūrėlę, pritvirtintą ant ovalo formos tamsaus marmuro plokštelės.

Ministro pirmininko tarnyboje įrengtas specialus suvenyrų sandėlis, kur saugomos Lietuvos premjerams įteiktos dovanos. Jokie ekspertai nėra įvertinę šių dovanų, tačiau tarp jų esama ir keletas itin brangių. Pavyzdžiui, Kinijos prezidentas Dzian Zeminis tuomečiam premjerui Algirdui Brazauskui yra įteikęs puošnų kardą. Kazachstano vyriausybė yra padovanojusi paauksuotų stalo įrankių rinkinį, o Uzbekistano ministrų kabinetas – kelis aukso siūlais siuvinėtus nacionalinius kostiumus. A.Kubiliui nuo kadencijos pradžios buvo įteiktos 34 oficialios dovanos.

A.Kubilius į užsienį veža ar į Lietuvą atvykusiems garbingiems svečiams įteikia skirtingas dovanas. Kitų valstybių prezidentams yra pagaminti specialūs varpai – tikslios Kauno karo muziejuje esančio varpo kopijos – su įmontuota muzikine dėžute, grojančia Lietuvos himną.

Užsienio reikalų ministerijos Valstybinio ir diplomatinio protokolo departamento direktoriaus Dariaus Gaidžio teigimu, dovanomis valstybių vadovai keičiasi nuo senovės. Tai simbolinis gestas, kuriuo parodoma pagarba ir dėmesys. Piniginė dovanos vertė, anot D.Gaidžio, priklauso nuo atskirų valstybių. Pavyzdžiui, Rytų kraštai garsėja itin prabangiomis dovanomis. Lietuvos vadovai užsienio kolegoms tradiciškai teikia santūrias mūsų šalį pristatančias dovanas“.