apdovanojimas

Savaitraščio „Veidas“ surengtuose Metų vadovo rinkimuose įvertinti vadovai, gebantys įžvelgti galimybes ten, kur kiti jų nepamato.

Jau dvylika metų savaitraštis „Veidas“ kasmet išrenka Metų vadovą – žmogų, kuris sugeba savo vadovaujamą įmonę išvesti iš įvairių krizių ir sėkmingai ją auginti, plėsti eksporto geografiją, kreipti įmonę inovacijų keliu, gerbti savo komandą ir dalytis įmonės uždirbtu pelnu su savo darbuotojais bei visuomene.
„Mūsų nuomone, kad ir kas vyktų aplinkui, geriausius vadovus būtina rinkti ir apie juos skelbti, nes jie sulaukia per mažai gerų žinių. Darbuose kiekvienas nuo ryto iki vakaro tiek iš darbuotojų, tiek iš klientų, tiek iš mokesčių inspekcijos, tiek iš valdžios girdi begalę kritikos ir blogų žinių, o „Veidas“, nors ir retai, kartą per metus, išnyra su gera žinia“, – sveikindamas konkurso „Metų vadovas 2011“ vertinimo komisiją tvirtino „Veido“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas.
Vadovus kasmet vertina savaitraščio „Veidas“ sukviesta rinkimų komisija, kurią sudaro sėkmingai veikiančių įmonių direktoriai, įvairių asociacijų atstovai, ekonomistai ir finansų analitikai. Šiemet komisijoje dalyvavo penkiolika ekspertų: trylika komisijos narių dalyvavo rinkimuose, o du – „Omnitel“ prezidentas Antanas Zabulis ir „Veido“ leidėjas Algimantas Šindeikis – balsavo elektroniniu paštu.

Sužavėjo sėkmės istorija

Šiemet vertinimo komisijai buvo pateikta šešiolika kandidatų, iš kurių daugiausiai vertintojų simpatijų sulaukė ir dvyliktuoju Metų vadovu tapo Panevėžyje įsikūrusios bendrovės „Schmitz Cargobull Baltic“ generalinis direktorius Raimundas Petrauskas. Didžiausią įspūdį komisijos nariams padarė pono Raimundo sėkmės istorija. 1994 metais tapęs namelius ant ratų gaminusios įmonės bankroto administratoriumi, jis aktyviai ėmė ieškoti investuotojo ir prisiviliojo į Lietuvą Vokietijos koncerną „Schmitz Cargobull“, kuris įsigijo bankrutuojančią bendrovę ir paskyrė poną Raimundą jos vadovu.
Iš kitų pretendentų į Metų vadovo titulą R.Petrausko įmonė išsiskyrė atlyginimų vidurkiu: dešimties mėnesių atlyginimų vidurkis siekia apie 4,7 tūkst. Lt prieš mokesčius, o visų 2011 metų – apie 4,1 tūkst. Lt.
„Atsižvelgiant į Panevėžio regiono užimtumą ir atlyginimų dydį, gauti tokius atlyginimus – labai geras dalykas“, – pabrėžė komisijos narė, „Creditinfo“ rizikos vertinimo vadovė Alina Buemann.
Kitas komisijos narys, „Microsoft“ verslo strategijos ir rinkodaros vadovas Baltijos šalims Martynas Bieliūnas apskaičiavo, kad vienas šios įmonės darbuotojas sugeneruoja net 1,1 mln. Lt pajamų, o Lietuvos mastu tai labai daug.

Įvertino inovatyvumą ir įžvalgumą

Komisijos nariai šiuose rinkimuose balsavo už inovatyvių įmonių vadovus, kurie sugeba įžvelgti galimybes ten, kur kiti jų nepamato. Į antrą vietą Metų vadovo rinkimuose užkopė įmonės „Amilina“ generalinis direktorius Mindaugas Gedvilas, aktyviai dalyvaujantis visuomeninėje veikloje, kviečiamas skaityti pranešimų ir į tarptautines konferencijas. Komisijos darbo grupėje dalyvavęs Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis atkreipė dėmesį, kad krakmolą iš grūdų gaminanti įmonė „Amilina“ sugalvojo, kaip išspręsti fundamentalią Lietuvos problemą – šalyje grūdų užauginama daugiau, negu reikia vietos rinkai. Beje, pernai ši įmonė pritraukė prancūzų kompanijos „Roquette“ investiciją, o atlyginimų vidurkis „Amilinoje“ – 3,5 tūkst. Lt prieš mokesčius.
Trečioje vietoje atsidūrė Vakarų laivų gamyklos generalinis direktorius Arnoldas Šileika. Komisijos nariai pabrėžė, kad Europoje laivų statyba – žlungantis verslas, o klaipėdiečiai kuria sudėtingus laivus ir sugeba juos sėkmingai parduoti. „Daugelis Lietuvos senųjų įmonių, kurios turėdavo sąjunginių užsakymų, nesugebėjo išsilaikyti. Gerai, kad Klaipėdoje išliko tokia gamykla, kuri rado investuotojų, pergyveno įvairius laikotarpius“, – sakė komisijos pirmininkė, banko „Citadele“ valdybos pirmininkė Alma Vaitkunskienė.
O Lietuvos pramonininkų konfederacijos direktoriaus pavaduotojas Gintaras Morkis papildė, kad A.Šileika – respektabilus vadovas ir visuomenininkas. Ši įmonė nepamiršta kasmet atseikėti solidžios paramos Klaipėdos miestui – sportininkams, ligoniams bei įvairioms organizacijoms.
Ketvirtą vietą komisijos balsai lėmė „Argintos“ vadovams Artūrui Mrazauskui ir Gintautui Kvietkauskui. A.Vaitkunskienė priminė, kad ši įmonė „Veido“ surengtame Metų vadovo konkurse puikiai pasirodė jau 2009 metais, užimdama trečią vietą. „Jau tuomet įmonė vertinta kaip inovatyvi, pažangi, pasiekusi aukštąjį pilotažą kurdama įvairių metalo gaminių konstrukcijas. Šios įmonės laimėjimai stabilūs, nevienkartiniai, ir ji žiba tarp Lietuvos įmonių ne vienus metus“, – pabrėžė A.Vaitkunskienė.
Jai pritarė ir G.Morkis, pabrėždamas, kad įmonėje dirba daug konstruktorių, kurie užsiima ne serijine, o kūrybiška gamyba. Be to, „Arginta“ žengia į naujas sritis ir pernai suprojektavo bandomąją saulės baterijų jėgainę-laboratoriją.
Penktą vietą užėmė komisijos pasiūlytas kandidatas – „Klaipėdos naftos“ vadovas Rokas Masiulis „Iki tol įmonė neturėjo strategijos – naujasis vadovas atėjo ir parengė normalią strategiją. Įmonės pelningumas padidėjo, o vidutinis atlyginimas čia viršija 4 tūkst. Lt“, – įmonę apibūdino komisijos narys, ūkio ministro patarėjas Adomas Ąžuolas Audickas.
Komisijai vertinti iš viso buvo pateikta šešiolika įmonių vadovų. Be patekusiųjų į penketuką taip pat dalyvavo „Accel elektronikos“ generalinis direktorius Arvydas Stanys, „Baltic orthoservice“ direktorius Gediminas Kostkevičius, „Mokipay Europe“ ir ERP generalinis direktorius Markas Zbarskis, Tarptautinio Vilniaus oro uosto generalinis direktorius Tomas Vaišvila, „Kitron“ generalinis direktorius Mindaugas Šeštokas, „Metalisto LT“ generalinis direktorius Mantas Gudas, „Stevilos“ direktorius Vilius Senkus, „Baltik Vairo“ direktorius Dirkas Zwickas, „Edrijos“ direktorius Edmondas Dargis, „Rubedo sistemų“ direktorius Dainius Karkauskas, „Plastos“ generalinis direktorius Vladimiras Levinas ir „Imunolitos“ direktorius Artūras Mickevičius. Dar du kandidatus pasiūlė komisijos nariai – „Vičiūnų“ įmonių grupės valdybos pirmininką Visvaldą Matijošaitį ir „Lietpak“ generalinį direktorių Praną Kiznį.
Konkurso nugalėtojui bus įteikta skulptoriaus Arvydo Ališankos sukurta Petro Vileišio, Rusijoje stačiusio tiltus ir uždirbusio daug kapitalo, kurį investuodavo Lietuvoje į švietimo projektus, skulptūra.

Visą publikacijos tekstą nuo pirmadienio skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Ortopedinių techninių priemonių gamintojos „Baltic Orthoservice“ direktoriaus Gedimino Kostkevičiaus planuose – nauji produktai ir perėjimas prie individualių implantų gamybos.

Dviejuose Lietuvos ir net penkiuose užsienio universitetuose studijavęs 55 metų „Baltic Orthoservice“ direktorius Gediminas Kostkevičius skaičiuoja, kad iš viso prasimokė net 13,5 metų. Galbūt dėl to G.Kostkevičius savo vadovaujamą įmonę visuomet stengėsi orientuoti į naujų produktų kūrimą ir technologijų pritaikymą naujose srityse, o ne į standartizuotą gamybą. Dėl šio tikslo lietuviui teko net susikirsti ir išsiskirti su buvusiais bendrovės akcininkais – švedų ortopedinės avalynės gamintojos „Otto Bock“ savininkais, su kuriais „Baltic Orthoservice“ įmonę G.Kostkevičius įkūrė 2001 m.
„Jie norėjo, kad gaminius parduotume tik jiems, ir dar mažesnėmis kainomis. Be to, švedai norėjo, kad būtume tik gamybos įmonė, o mane domino technologijos. Išsilaisvinimas iš „Otto Bock“ leido mums daryti tai, ką norime“, – visuomet matyta vizija siekti inovatyvumo dalijasi vadovas.
Šiuo metu Kaune įsikūrusi ortopedines technines priemones gaminanti įmonė turi techninį centrą, kuriame dirba septyni inžinieriai, – jie nieko negamina, neparduoda, o tik kuria naujus produktus. „Tie žmonės turėjo užaugti, įgauti kompetencijos. Dabar manome, kad jau pribrendome iki naujų inovatyvių produktų kūrimo, bet prie to teko eiti daug metų. Nesakau, kad anksčiau nebuvo progreso, nes užregistravome patentų, pristatėme naujų gaminių, bet dabar, kai kolektyvas subrendo ir įgijo žinių, tikiuosi greitesnio progreso“, – viliasi G.Kostkevičius.

Kurs skulptūras ir implantus

Praėjusiais metais įmonė nemažai laiko skyrė mokslinei tiriamajai veiklai ir naujų produktų kūrimui, nes ortopedines technines priemones pagal individualius pacientų užsakymus gaminanti bendrovė savo veikloje stengiasi pritaikyti naujas technologijas.
Savo gamyboje lietuvių įmonė viena pirmųjų Europoje ortopedinius įtvarus pradėjo gaminti iš anglies audinio, taikydama pažangią „prepreg“ technologiją.  Tokie įtvarai pasižymi lankstumu, lengvumu ir palengvina judėjimą. O prieš kelerius metus kartu su įmone „Elinta“ bendrovė „Baltic Orthoservice“ sukūrė 3D pėdų skenerį. Jis naudojamas skaitmenizuoti pėdos formos geometriją bei gauti pėdos statinės apkrovos nuotraukas. Trimačių vaizdų inžinerijos technologijas „Baltic Orthoservice“ dabar bando pritaikyti kitose srityse – pirmiausia medicininiams implantams gaminti.
„Eisime į implantų gamybą – kol kas eksperimentuojame su radiologinių tyrimų vaizdais. Kompiuteriniais ir magnetinio rezonanso tomografais gaunami žmogaus vidaus organų vaizdai programinėmis priemonėmis transformuojami į trimačius vaizdus, kurių pagrindu projektuojami individualūs implantai“, – atskleidžia vadovas. – Mūsų tikslas – pagaminti daug geresnius implantus, kurie dedami į žmogaus kūną. Kol kas implantuojami standartiniai klubo ar kelio sąnariai, ir neretai chirurgai patiria daug sunkumų, kol pritaiko juos kaulų sąnarinei jungčiai. Mūsų kuriama technologija leis personalizuoti implantus.“ G.Kostkevičius tikisi rinkai individualiai gaminamus implantus pasiūlyti per trejus metus.
Taikydama trimačių vaizdų inžinerijos technologijas „Baltic Orthoservice“ įmonė pradėjo dar vieną projektą, kurį pavadino „Art factory“. „Mes galime  skaitmenizuoti žmogaus kūno paviršių 0,3 mm tikslumu ir padaryti natūralaus ūgio skulptūrą per aštuonias valandas. Anksčiau tokios skulptūros buvo brangios, kainavo dešimtis tūkstančių, o mes norime pasiūlyti daugeliui prieinamas ir tokias, kurias galima gauti per vieną dieną“, – kitą produktą pristato G.Kostkevičius.
Sumažinto dydžio skulptūrą iš paprastesnių medžiagų bendrovė gali pagaminti už tūkstantį litų, tačiau kiek kainuos natūralaus dydžio iš brangių medžiagų pagaminta skulptūra, neatskleidžia. Skulptūroms gaminti bendrovė ketina naudoti marmurą, granitą, medį, akmenį ar net sintetines medžiagas, imituojančias odą. G.Kostkevičius atskleidžia, kad įmonė jau pagaminusi apie 30 skulptūrų, o vienas žinomas politikas pageidavo nusiskenuoti ir virtualioje erdvėje turėti savo trimatį vaizdą.
„Jei Algirdas Brazauskas būtų nusiskenavęs, ginčų dėl biusto panašumo nekiltų“, – juokauja G.Kostkevičius, šią paslaugą oficialiai ketinantis pasiūlyti balandžio mėnesį.
Vadovas mano, kad šie produktai bus patrauklūs ir užsienyje. Šiuo metu įmonė eksportuoja net 90 proc. savo produkcijos. Pagrindinės eksporto rinkos – Skandinavijos šalys, Olandija, Belgija, Vokietija, Šveicarija, Airija, Anglija, Islandija. Iš tolimų šalių lietuvių sukurta produkcija keliauja ir į Kanadą, Australiją, Prancūzijos Polineziją. Pernai „Baltic Orthoservice“ pardavė savo gaminių ir Kolumbijoje, o Lietuvoje kartais sulaukia pacientų iš Japonijos.

„Veido“ dosjė

Gediminas Kostkevičius, 55 m.
Išsilavinimas: KTU įgijo inžinieriaus matematiko specialybę, technikos mokslų daktaro laipsnį apsigynė Maskvoje, VU baigė teisės magistro studijas, įvairius kursus baigė Vasedos (Tokijas), Bocconi (Milanas), Science-Po (Paryžius) ir Linšiopingo (Švedija) universitetuose.
Pastaroji perskaityta knyga: Stiego Larssono „Mergina, kuri užkliudė širšių lizdą“.
Pirmi uždirbti pinigai: pirmame kurse per rudens talką Žiežmarių medelyne užsidirbo 30 rublių.

Apie įmonę

Apyvarta
2011 m. – 11 mln. Lt
Darbuotojų – 106
Antrinės įmonės – Šveicarijoje ir Danijoje

Kaunietis Dainius Karkauskas atsisakė vokiečių bendrovės siūlomo mokslinių tyrimų vadovo posto ir Lietuvoje įkūrė aukštųjų technologijų įmonę, projektuojančią sudėtingus medicinos ir pramonės robotus.

Septynerius metus išdirbęs inovatyvioje Vokietijos kompanijoje, penkiasdešimtmetis Dainius Karkauskas prieš dvejus metus apsisprendė imtis nuosavo verslo ir Lietuvoje pritaikyti ilgametę pramoninių bei medicininių robotų programavimo patirtį. 2009 m. pabaigoje kaunietis įkūrė aukštųjų technologijų įmonę „Rubedo sistemos“.
„Vokietijos įmonėje „Medical Intelligence“ dirbau robotų kūrimo ir programavimo srityje – iš pradžių dvejus metus gyvenau Vokietijoje, paskui Lietuvoje, čia į šį darbą įtraukiau daugiau žmonių. 2009 m. įkūrėme savo įmonę, nes turėjome ryšių su užsienio užsakovais“, – pradžią apibūdina įmonės direktorius ir pagrindinis akcininkas D.Karkauskas.
Pirmuosius produktus lietuviai sukūrė ir su pirmaisiais klientais susitarė dar prieš įsteigdami įmonę. Lietuvių sukurtais produktais susidomėjo šios srities pasauliniai lyderiai – buvusi D.Karkausko darbdavė „Medical Intelligence“, priklausanti švedų koncernui „Elekta“ ir to paties koncerno įmonė Londone. Pasiruošus iš anksto, nuosavo verslo startas buvo sėkmingas – „Rubedo sistemos“ per pirmus veiklos metus pasiekė 900 tūkst. Lt, o per antrus – 1,2 mln. Lt apyvartą.

Lietuvių gaminys – onkologiniams ligoniams gydyti

D.Karkauskas pamena, kaip sukūręs onkologinėms ligoms gydyti skirtos sistemos prototipą, nuvyko į „Elektos“ įmonę Londone jo pristatyti. Po pristatymo lietuvių kūriniu susižavėję „Elektos“ atstovai ne tik sutiko bendradarbiauti, bet netgi skyrė finansavimą, kad lietuviai nedelsiant imtų kurti produktą.
Šis produktas – spindulinei terapijai suprojektuotas ir realizuotas unikalus klinikinis programinės įrangos sprendimas, kuris naudojamas onkologijos ligoninėse ir leidžia radiologams preciziškai švitinti auglius, nepažeidžiant sveikų audinių. „Iki tol radiologai patys rankomis nustatydavo auglio vietą ir švitindavo jį milimetrų tikslumu, o mūsų sukurta sistema leidžia švitinti submilimetriniu tikslumu. Dėl to galima švitinti tokias vietas, kurių anksčiau buvo neįmanoma, pavyzdžiui, dėl grėsmės pažeisti nervą“, – pasakoja D.Karkauskas.
Kol „Rubedo sistemos“ – dar tik auganti jauna įmonė, pati parduoti šios savo sistemos klinikoms užsienyje ji nepajėgi, nes norint įžengti į šią konservatyvią rinką reikia daug laiko, pastangų ir žinomo vardo. Dėl to lietuviai savo sprendimą įdiegė kaip „Elektos“ korporacijos sukurtų švitinimo aparatų sistemos dalį, o švedai parduoda produktą galutiniam vartotojui. Tokiu būdu lietuvių sukurti gaminiai jau įdiegti Europos, Azijos ir Amerikos rinkose.
„Šiuo metu 100 proc. produkcijos eksportuojame. Lietuvoje dar nesame pardavę savo produktų, nes jie brangesni, be to, labai didelis tikslumas kol kas aktualus tik Vakaruose, o Lietuvoje onkologiniams pacientams gydyti dar trūksta bazinių pajėgumų. Pasaulyje parduota per šimtą mūsų sprendimų“, – skaičiuoja D.Karkauskas.
Šiuo metu „Rubedo sistemų“ komanda kuria prototipą, kuriuo būtų galima švitinti judantį auglį, esantį lanksčiuose audiniuose, pavyzdžiui, plaučiuose ar prostatoje. Kurdama savo produktus įmonė bendradarbiauja su mokslo įstaigomis Lietuvoje.

Kuria robotą, skirtą buičiai

Be medicinos srities, „Rubedo sistemos“ kuria robotus, skirtus pramonei ir buičiai, kuriuos bandys pardavinėti klientams tiesiogiai, o ne per tarpininkus. D.Karkauskas dirbdamas Vokietijos įmonėje kūrė pramoninius robotus, skirtus smulkiajam verslui, tad ketina ir toliau tęsti šią veiklą. Įvairias operacijas galintys atlikti robotai tuomet buvo diegti automobilių gamyklose „Mitsubishi“ ir „Audi“.
„Ieškome galimybių šiuos prietaisus pardavinėti Anglijoje, nes su vienu rinkodarą ten studijuojančiu vaikinu sutarėme, kad jis pasidomės galimybėmis demonstruoti mūsų produkciją, aiškinsis, ko nori klientai, kaip ją patobulinti“, – apie klientų paieškas pasakoja D.Karkauskas.
Trečia sritis, į kurią koją kelia jauna Lietuvos įmonė, – robotuko, skirto plačiam vartojimui buityje, kūrimas, tačiau kam jis būtų skirtas, D.Karkauskas kol kas neatskleidžia.
Sprendimo steigti savo verslą D.Karkauskas nesigaili, nors vokiečiai gabiam darbuotojui siūlė likti ir vadovauti mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos padaliniui. Tačiau Kauno politechnikos institute (dabar KTU) inžinieriaus sistemų techniko specialybę įgijęs D.Karkauskas darbe visuomet sau kėlė uždavinį tobulėti.
Baigęs universitetą jis dirbo Kauno radijo montavimo technikos mokslinių tyrimų institute, o Lietuvai tapus nepriklausomai su bendraminčiais įkūrė nuosavą įmonę, sukonstravusią širdies stimuliatorių ir kardiografą. Deja, produkciją buvusioje Sovietų Sąjungos teritorijoje pardavinėjusi įmonė nesugebėjo persiorientuoti iš Rytų rinkų į Vakarus ir bankrutavo, o D.Karkauskas įsidarbino bendrovėje „Elsis“. Po septynerių aštuonerių metų gabiam specialistui vėl ėmė trūkti iššūkių, todėl jis nusprendė padirbėti užsienyje ir buvo pakviestas į „Medical Intelligence“.
„Galėjau likti dirbti Miunchene. Siūlė gerą algą, aukštas pareigas, bet dabar jaučiuosi komfortiškiau, nes gyvenu Lietuvoje“, – pabrėžia D.Karkauskas.

„Veido“ dosjė
Dainius Karkauskas, UAB „Rubedo sistemos“ direktorius, 50 m.

Išsilavinimas: KPI įgijo inžinieriaus sistemų techniko specialybę
Pomėgiai: žiemą slidinėjimas, vasarą vandens sportas, dviračiai
Pastarosios perskaitytos knygos: Michaelo E.Gerberio „Verslo mitas“, Jay Conrado Levinsono „Partizaninis marketingas“, Vadimo Zelando „Transerfingas“

Apie įmonę
Įkurta 2009 m.
Apyvarta:
2010 m. – 900 tūkst. Lt
2011 m. – 1,2 mln. Lt
Darbuotojų skaičius – 9

Prieš aštuonerius metus paaiškėjus, kad biodegalų Europoje laukia puikios perspektyvos, buvo įkurta bendrovė „Mestilla“ ir Klaipėdoje pastatyta biodyzelino gamykla. Nuo pat įmonės įkūrimo jai vadovauja Arūnas Zubas.

Šiam vadovui pavyko savo įmonę išlaikyti pelningą net tuo metu, kai aplinkui nemažai biodegalų gamyklų bankrutavo.
Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje, 4,5 ha teritorijoje, įsikūrusios gamyklos generalinis direktorius Arūnas Zubas tikina, kad tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje biodegalų gamybos apimtys ir poreikis bene labiausiai priklauso nuo politinių sprendimų. 2003 m. Europos Parlamentui patvirtinus direktyvą, kurioje numatyta benziną ir dyzeliną laipsniškai keisti biokuru, biodyzelino gamyba ėmė atrodyti kaip pelningas verslas. Planuota, kad iki 2010 m. 5,75 proc. Europos Sąjungos šalyse naudojamo benzino ir dyzelino pakeis augalinės kilmės degalai.
Tad 2005 m. buvo įkurta bendrovė „Mestilla“ ir per šiek tiek ilgiau nei metus pastatyta biodyzelino gamykla, į kurią investuota 140 mln. Lt. Tačiau prieš trejus metus, pasak A.Zubo, Europoje ir visame pasaulyje pradėjus kilti žemės ūkio produktų kainoms, suabejota, ar tam įtakos neturi biodegalų gamyba. Tad biodyzelino naudojimo plėtra sulėtėjo ir šiandien pasiūla gerokai viršija paklausą. Vis dėlto „Mestillos“ gamykla dirba visu pajėgumu 24 valandas per parą ir visą pagamintą biodyzeliną realizuoja. 80 proc. augalinės kilmės degalų iškeliauja į Skandinavijos šalis, o kiti naudojami Lietuvoje.

Gamybos proceso atliekų nelieka

Nors naftos ištekliai sparčiai senka, o degalų kainos nuolat kyla, be to, naudojant iškastines žaliavas degalams gaminti į atmosferą išsiskiria daug sveikatai pavojingų cheminių junginių, tačiau šiandien biodyzelinas vienas nenaudojamas nė vienoje šalyje. Jo 5 proc. turi būti maišoma į mineralinį dyzeliną.
„Nuo kitų metų šis kiekis turėtų padidėti dar keliais procentais. Pagal 2009 m. Europos Parlamento patvirtiną direktyvą, iki 2020 m. transporte turės būti naudojama 10 proc. biodegalų. O štai Švedija iki 2040 m. planuoja visai atsisakyti iškastinių žaliavų degalų gamybai. Ši pramonės šaka priklauso nuo politinės valios, tačiau biodyzelino gamyba – perspektyvi sritis. Vien „Mestillos“ gamyklos pagaminamas biodyzelinas Lietuvoje galėtų pakeisti 10–15 proc. mineralinių degalų“, – tvirtina A.Zubas.
Vadovas mano, kad ateityje daugelyje pasaulio šalių vis didesnį kiekį mineralinių degalų keis biodegalai, nes jų deginiai mažiau kenksmingi gamtai. Be to, ir per patį biodyzelino gamybos procesą į aplinką neišskiriama nuodingų medžiagų. „Iš rapsų sėklų gaminamas aliejus, kurį sumaišius su tam tikromis medžiagomis gaunamas biodyzelinas. Tačiau spaudimo metu gaunamas ne tik rapsų aliejus, bet ir išspaudos, kurios naudojamos kaip gyvulių ir paukščių pašaras. Biodyzelino gamybos etape atsiskiria glicerolis ir kalio sulfatas (puikios trąšos). O glicerolis naudojamas biodujų, plastiko, medicininio glicerino gamybai“, – atskleidžia A.Zubas.
Beje, biodegalų sektorius didina ir žemdirbių užimtumą, skatina alternatyvių žemės ūkio šakų plėtrą. „Nuo 2007 m., kai pradėjome gaminti biodyzeliną Lietuvoje užauginama du kartus daugiau rapsų“, – sako įmonės „Mestilla“ generalinis direktorius.

Planuojama maistinio rapsų aliejaus gamyba

Šiuo metu biodyzelino gamybos rinkoje padėtis įtempta, nemažai Europos gamyklų bankrutavo, kitos dirba ne visu pajėgumu, tačiau UAB „Mestilla“ išlaiko lyderio pozicijas tarp Baltijos šalių biodyzelino gamintojų. „Galime sėkmingai konkuruoti, nes jėgas suvienijo ir pagrindiniais įmonės akcininkais tapo dviejų skirtingų pramonės sektorių, suinteresuotų šia veikla, atstovai. Tai tarptautinė naftos pramonės grupė „Statoil“ ir didelę patirtį agroverslo srityje turinti AB „Linas Agro Group“, – sėkmės paslaptį atskleidžia A.Zubas, įmonei vadovaujantis nuo jos įkūrimo.
Iki tol bendrovėje „Linas Agro“ dešimt metų ėjęs tarptautinės grūdų prekybos vadovo pareigas ponas Arūnas sako, kad per tuo metus įsigilino į žemės ūkio produktų rinkas, perprato tendencijas. Inžinieriaus technologo diplomą turinčiam „Mestillos“ direktoriui nesunku buvo perprasti ir technologinius biodyzelino gamybos procesus. Tačiau specialistų, galinčių dirbti su moderniais įrenginiais, pastačius gamyklą, pasak A.Zubo, Lietuvoje nebuvo. „Visi darbuotojai buvo specialiai apmokyti. Dabar turim gerą komandą. Gamybos procesas nesustoja nė vieną dieną per savaitę“, – tvirtina biodyzelino gamyklos vadovas.
Na, o ateityje plėsti biodyzelino gamybos neketinama. „Kitais metais planuojame plėsti gaminamų produktų asortimentą. Investavę į naują įrangą „Mestillos“ gamykloje pradėsime gaminti rapsų aliejų maisto reikmėms. Aliejus, kaip ir rapsų išspaudos bei biodyzelinas, bus skirtas Baltijos ir Skandinavijos šalių rinkoms“, – užbaigia A.Zubas.

„Veido“ dosjė
Arūnas Zubas, 49 m.
UAB „Mestilla“ generalinis direktorius

Išsilavinimas: 1985 m. Kauno technologijos universitete baigė Cheminės technologijos fakultetą ir įgijo maisto pramonės inžinieriaus technologo diplomą.
Karjera: 1985–1988 m. dirbo Panevėžio mėsos fabriko technologu, 1988–1994 m. ėjo AB Krekenavos agrofirmos projektų vadovo pareigas. 1995 m. tapo AB „Linas Agro“ tarptautinės grūdų prekybos vadovu. Nuo 2005 m. vadovauja UAB „Mestilla“.
Pirmi uždirbti pinigai: 9 klasėje per vasaros atostogas statybose dirbo dažytoju.
Informacija apie įmonę: UAB „Mestilla“ įsteigta 2005 m., biodyzelino gamykla pastatyta 2007 m. Kontrolinį įmonės akcijų paketą valdo AB „Linas Agro Group“ akcininkai, likusius 49 proc. akcijų turi tarptautinė grupė „Statoil“.
Įmonės apyvarta:
2010 m. – 290 mln. Lt
2011 m. – 360 mln. Lt
Darbuotojų skaičius: 57

Duomenų perdavimo ir informacijos saugumo sprendimų įmonei “Santa Monica Networks” vos trejus metus vadovaujančiam Mindaugui Žiūkui sėkmingai pavyko išlaviruoti per ekonominį sunkmetį, o šių metų pirmąjį pusmetį pajamas padidinti net 129 proc. – iki beveik 14 mln. Lt.

Mindaugas Žiūkas prisimena, kad vadovauti perėmė sustabarėjusią įmonę. Nors ji galėjo pasiūlyti naujausių informacinių technologijų saugos sprendimų, tačiau nesugebėjo jų pateikti klientams ir parduoti. O M.Žiūkas gana greitai pateisino akcininkų lūkesčius. Pernai Lietuvos “Santa Monica Networks”, kuri yra įmonių grupės, veikiančios Baltijos šalyse ir Suomijoje, dalis, pajamos, palyginti su 2009-aisiais, išaugo 67 proc. ir šiuo metu jos finansiniai rodikliai yra vieni geriausių visoje grupėje.
“Sprendimai, padedantys apsisaugoti nuo šiuolaikinių interneto ir įmonių viduje kylančių grėsmių, – labai siaura niša. Mes užimame vos dešimtadalį viso IT segmento. Tai riboja įmonės augimą ir plėtrą. Vis dėlto ir šiemet pajamas planuojame padidinti dar maždaug 21 proc. Vien per šių metų aštuonis mėnesius jau uždirbome tiek, kiek pernai per visus metus”, – tvirtina Lietuvos “Santa Monica Networks” generalinis direktorius.
Šiam vadovui pavyko ne tik pasiekti puikių įmonės rezultatų, bet ir sukurti naują poreikį IT rinkoje – saugoti įmonės informaciją nuo šiuolaikinio interneto grėsmių, kurių kartu su socialinių tinklų bei vadinamosios debesų kompiuterijos paslaugomis vis daugėja.

Pajamas didino agresyvi naujų klientų paieška

2008 m. įsiliejęs į įmonės “Santa Monica Networks” komandą kaip pardavimo vadovas, po pusmečio M.Žiūkas jau atsisėdo į generalinio direktoriaus kėdę. Pirmiausia jis surinko naują pardavimo skyriaus komandą ir kardinaliai pakeitė įmonės strategiją – identifikavo klientus, su kuriais nori dirbti, ir pradėjo agresyvią jų pritraukimo politiką.
“IT rinkoje dirbantys žmonės dažniausiai būna konservatyvūs, įpratę prie vieno produkto, nenori jo keisti nauju, nors ir geresniu. Įtikinėti žodžiais – beprasmis reikalas, todėl mes iškart siūlome išbandyti su informacinių sistemų sauga susijusius sprendimus. Be to, atsivežame naujausių technologijų. Visa tai ne tik realizavosi į piniginius srautus, bet ir padėjo sukurti naują poreikį”, – atskleidžia trylika metų pardavimo srityje dirbantis vadovas.
Štai neseniai įmonė pristatė naujos kartos lanksčius vadinamųjų ugniasienių sprendimus. Jos informacijos sraute gali aptikti virusų, interneto “kirminų”, kitų kenksmingų programų pėdsakus ir identifikuoti tam tikrus jautrius ar slaptus duomenis, tokius kaip kredito kortelių numeriai, finansiniai duomenys, komercinės paslaptys. Be to, šios funkcijos leidžia pagal poreikius valdyti tinklo saugumą ribojant prieigą prie tam tikrų taikomųjų programų, elektroninių paslaugų, interneto portalų. Pavyzdžiui, rinkodaros skyriaus darbuotojams gali būti leidžiama naudotis “Facebook” tinklu, bet tik tomis jo paslaugomis ir funkcijomis, kurios reikalingos jų darbui, o tame pačiame tinkle veikiantys žaidimai blokuojami.
“Pasaulyje ši sritis sparčiai plėtojama, nes kuo toliau, tuo daugiau privačių įmonių ir valstybinių organizacijų iškelia savo paslaugas į interneto erdvę, o tai susiję su papildoma rizika – galimi asmeninių duomenų praradimai, veiklos funkcijų sustabdymas naudojant iš anksto suplanuotas ir tikslines internetines atakas”, – paaiškina M.Žiūkas.

Planuoja plėtrą

“Santa Monica Networks” generalinio direktoriaus nuomone, Lietuvoje informacinių sistemų saugos sritis taip pat turėtų būti viena sparčiausiai augančių. Vis dėlto jis pastebi, kad lietuviškas taupumas dažnai dar nusveria investicijas į saugos sprendimus.
Labiausiai šioje srityje, pasak M.Žiūko, yra pažengę bankai, kurie žino savo reputacijos ir klientų konfidencialių duomenų svarbą. Pašnekovas tikisi, kad ateinančius trejus metus ES fondų lėšomis bus stiprinama valstybinių institucijų informacinių sistemų sauga, tad “Santa Monica Networks” siūlomus saugos sprendimus bus galima pritaikyti dar plačiau.
UAB “Informacijos saugos sprendimai”, užsiimančios konsultacijomis ir mokymais, direktorius Audrius Lučiūnas sako, kad informacijos apsaugos bumas, prieš porą metų kilęs Vakarų Europos šalyse, artimiausiu metu turėtų pasiekti ir Lietuvą, tačiau plėtros perspektyvas šioje srityje jis vertina skeptiškai.
“Tai aktualu tik bankams ir didelėms įmonėms, nes įsilaužus į duomenų bazes gali nukentėti jų prestižas, o klientai gali patirti finansinių nuostolių. Tačiau jeigu  įsilaužėliai pakeičia įmonės interneto puslapio vaizdą, tai didelių nuostolių nepridaro. Įmonės klientų sąrašas taip pat nėra jautri informacija – juk jį galima gauti ir neįsilaužus į duomenų bazę. Tad tikrai ne visoms įmonėms reikia investuoti į sistemų apsaugą”, – mano A.Lučiūnas.

Sėkmės paslaptis – išskirtiniai sprendimai

Vis dėlto įmonės “Santa Monica Networks” generaliniam direktoriui net sunkmečiu, kai reta įmonė investavo į informacinių sistemų saugos sprendimus, pavyko išsilaikyti rinkoje. Tiesa, 2009 m. pardavimas buvo kritęs 30 proc., tačiau darbuotojų atleisti nereikėjo, o išskirtiniai produktai ir toliau buvo pristatomi klientams, norintiems atnaujinti savo informacines sistemas. Beje, pačios naujausios technologijos ir išskirtiniai projektai duomenų saugos srityje, pasak M.Žiūko, yra viena paslapčių, kodėl kelerius metus iš eilės įmonės pajamos sparčiai didėja.
Asociacijos “Infobalt” inovacijų vadovo Andriaus Plečkaičio duomenimis, įmonei “Santa Monica Networks” per kelerius metus pavyko užimti gana nemenką Lietuvos rinkos dalį ir ji tapo lydere tarp duomenų saugumo srityje dirbančių įmonių.

“Veido” dosjė

Mindaugas Žiūkas, 32 m.
UAB “Santa Monica Networks” generalinis direktorius
 Išsilavinimas: 2001 m. Vilniaus universitete baigė istorijos specialybę.
 Karjera: Nuo 2002 m. dirbo UAB “Bitė GSM” pardavimo vadybininku. 2007 m. ėjo “Hewlet Packard” pardavimo vadovo pareigas. Nuo 2008 m. rugpjūčio vadovauja įmonei “Santa Monica Networks”.
 Pirmieji uždirbti pinigai: studijų metais dirbo reklamos pardavimo agentu cigaretes importuojančioje kompanijoje “Pacific Baltija”.
 Informacija apie įmonę: “Santa Monica Networks” informacinių technologijų rinkoje dirba nuo 1994 m. – iki 2000 m. kaip UAB “Taidė”, o iki 2003 m. – kaip UAB “Cygate Lietuva”. 2003 m. pavasarį buvo suburta “Santa Monica Networks” įmonių grupė Lietuvoje, Latvijoje bei Estijoje, 2005 m. įsteigta įmonė ir Suomijoje.
 Įmonės apyvarta:
2009 m. – 11,6 mln. Lt
2010 m. – 19,3 mln. Lt
2011 m. (8 mėnesiai) – 18,9 mln. Lt
 Darbuotojų skaičius: 2011 m. – 22

REUTERS

32 metų Tristane Banon (Tristan Banon) advokatas Davidas Koubbi (Davidas Kubi) naujienų agentūrai AFP patvirtino, jog jis išsiuntė savo klientės skundą prokurorams Paryžiuje, kurie pagal Prancūzijos įstatymus turės nuspręsti, ar pradėti baudžiamosios bylos tyrimą.

T.Banon ieškinys, kuriame moteris skundžiasi, jog D.Straussas-Kahnas buvo ją užpuolęs 2003 metais, buvo pateiktas tuo metu, kai sustiprėjo viltys, jog 62 metų įtakingam Prancūzijos socialistų partijos veikėjui Niujorke pavyks atremti kaltinimus dėl seksualinių nusikaltimų.

Ekonomistas anksčiau buvo apkaltintas dėl mėginimo išžaginti vieno Niujorke esančio viešbučio kambarinę. Tačiau ši byla pakibo ant plauko, prokurorams suabejojus nukentėjusiosios patikimumu.

D.Strausso-Kahno advokatai Jungtinėse Valstijose tikisi, kad jų klientas bus greitai išteisintas šioje byloje, tačiau jei buvęs TVF vadovas grįš į Prancūziją, prieš jį gali būti pradėtas antrasis tyrimas, susijęs su esą anksčiau įvykusiu incidentu.

Pastarieji įvykiai beveik nepalieka vilčių, jog D.Straussui-Kahnui pavyks grįžti į Prancūzijos politikos viršūnę, nors ankstesnės apklausos rodė, jog rinkėjai jį laikė pagrindiniu kandidatu, galinčiu pakeisti centro dešiniųjų prezidentą Nicolas Sarkozy (Nikola Sarkozi) per kitais metais vyksiančius rinkimus.

Prancūzijoje už mėginimą išžaginti gresia iki 15 laisvės atėmimo bausmė.

T.Banon, kuri yra pavadinusi D.Straussą-Kahną “rujojančia šimpanze”, jau anksčiau viešai apkaltino jį mėginimu išprievartauti, tačiau tuomet nesiėmė veiksmų iškelti jam bylą, nes buvo įsitikinusi, kad “niekas pasaulyje nebūtų patikėjęs mano parodymais prieš tokį įtakingą politiką”.

D.Strausso-Kahno advokatai Henri Leclercas (Anri Leklerkas) ir Frederique’as Baulieu (Frederikas Boljė) atmetė T.Banon “įsivaizduojamus” kaltinimus ir pagrasino rašytoją paduoti į teismą dėl šmeižto.

“Veido” surengtame Metų vadovo konkurse pirmą vietą užėmė “Garlitos” vadovas Juozas Martikaitis.

Pirmą kartą išgirdusieji, kad Kauno rajone, Garliavoje, įsikūrusi lietuviška trikotažo įmonė iš verpalų su nanodalelėmis gamina megztinius, kurie atbaido uodus, apsaugo nuo ultravioletinių spindulių ir bakterijų ar yra prisotinti vitamino E, gerokai nustemba. Dar didesnė nuostaba apima sužinojus, kad ši lietuvių įmonė bendradarbiauja su austrų, danų ir šveicarų mokslininkais, lietuvių užsakymu ir sukuriančiais tokias technologijas.
Šios įmonės įkūrėjas ir vadovas Juozas Martikaitis – savaitraščio “Veidas” surengto 2010 metų geriausio vadovo konkurso nugalėtojas. “Veido” sukviestos žinomų ekonomistų ir įmonių vadovų komisijos simpatijas ši įmonė pelnė dėl orientavimosi į naujoviškus produktus. “Įmonė įrodo, kad ir tekstilėje, vienoje mažiausios pridėtinės vertės šakų, galima kurti labai didelės pridėtinės vertės produktą”, – komisijos nuomonę apibendrina komisijos narys, “Swedbank” vyriausiasis analitikas Nerijus Mačiulis.

Sukurti unikalų megztinį trunka dvejus metus

Ilgametis įmonės vadovas ir vienas savininkų J.Martikaitis įsitikinęs, kad naujoviški gaminiai – įmonės ateitis. Taigi nors 2010 m. įmonė pradėjo gaminti megztinius, atsparius pjūviams ir aštriems daiktams, bei megztinius, atsparius ugniai, šiuo metu su danų mokslininkais jau kuria naują gaminį – saulės šilumą atspindintį megztinį. Jį vilkėdamas žmogus nekaista.
Įmonė gamina įvairius trikotažo gaminius, tačiau unikalių savybių turinčių megztinių pardavimo dalis vis didėja. “Prieš trejus metus inovatyvių megztinių užsakymas siekė 100 tūkst. Lt, o dabar jų jau parduodame už kelis milijonus litų per metus. Išsiplėtė ir užsakovų geografija”, – pasakoja vadovas.
J.Martikaitis tvirtina, kad tokius trikotažo gaminius kuriančių konkurentų Europoje bendrovė neturi. Juk “Garlita” pirmoji Europoje trikotažo aprangos gamybos procese pritaikė žaliavas su nanotechnologijomis, leidžiančias sukurti megztinius, apsaugančius nuo ultravioletinių spindulių bei pasižyminčius kitomis unikaliomis savybėmis.
Ši įmonės kryptis išryškėjo prieš keletą metų, kai įmonė jau buvo pelniusi NATO kariuomenių pasitikėjimą ir gamino karinę uniformą daugeliui šalių. Kartą J.Martikaitis sulaukė paklausimo – ar nepagamintų megztinio, apsaugančio nuo ultravioletinių spindulių. Pasak vadovo, pirmojo unikalaus megztinio, panaudojant nanotechnologijas, gamyba buvo labai sunki – reikėjo surasti mokslininkus, išsiaiškinti, kaip nanodaleles “įtaisyti” trikotažo pluošte, kad išsilaikytų ir gamybos procese, ir nešiojant, apmokyti darbuotojus.
“Iš pradžių susirinkome informaciją, kokios panašios technologijos sukurtos pasaulyje. Paaiškėjo, kad tekstilės srityje jau bandyta suteikti ultravioletinių spindulių apsaugą drabužiams, tačiau trikotažui nelabai ką radome. Tekstilė tanki, nanodalelės joje geriau laikosi, o trikotažas – retesnė medžiaga, išsitampanti, todėl jam sunkiausia suteikti tokią apsaugą, kuri atlaikytų iki 60 skalbimų, kaip yra reikalaujama”, – kilusius iššūkius prisimena vadovas.
Galiausiai pabandyti sukurti tokią technologiją sutiko mokslinių tyrimų institutas Austrijoje, kuris specializuojasi karinėje srityje. Nuo idėjos iki naujoviško megztinio pagaminimo praeina nuo pusantrų iki dvejų metų.
Tokius megztinius daugiausia perka NATO šalių kariuomenė. Megztinis su vitaminu E skirtas kariams, tarnaujantiems povandeniniuose laivuose, kuriuose jie nemato saulės iki pusės metų. Ultravioletinę apsaugą turinčius megztinius šalys perka kariams, vykstantiems į karšto klimato šalis, tokias kaip Irakas, Afganistanas, atsparių pjūviams įsigyja šturmo grupės. Drabužiai, apsaugantys nuo vabzdžių, reikalingi kariams, vykstantiems į maliarijos, geltonojo drugio rizikos zonas. “Tokią aprangą esame gaminę ir Pietų Afrikos Respublikos, Nigerijos kariuomenėms. O štai ne vieną šimtą atsparių pjūviams ir aštriems daiktams atsparių megztinių užsisakė brangakmenių kasyklos Sibire apsauga”, – priduria J.Martikaitis.
Beje, “Garlita” kuria unikalius gaminius ne tik kariams. Dvejus metus įmonė gamina nedegančius pledus, kuriuos eksportuoja į Skandinavijos šalis. Kai šiose valstybėse uždraudė rūkyti patalpų viduje, ugniai atsparių pledų poreikis ėmė sparčiai didėti. “Garlita” taip pat gamina laisvalaikio aprangą, moteriškus drabužius, kokybiškus drabužius žymiems europiniams prekės ženklams. Šiemet “Garlita” taip pat gavusi užsakymų pagaminti aprangą, skirtą Vokietijos žvejams, ir uniformas Anglijos mokykloms.

Važiuodavo lašinių pas mamą

Šiuo metu “Garlita” – auganti ir užsienyje vardą turinti įmonė. Tačiau prisimindamas prieš 17 metų vykusią “Garlitos” kūrimo pradžią ponas Juozas neslepia, kad buvo labai sunku. Vadovavimo įgūdžių trūkumas, sunki pirmųjų klientų paieška, nemigo naktys, bandymas susikalbėti su pirmaisiais užsakovais anglais apsiginklavus anglų–lietuvių kalbų žodynėliais.
Kaip prisipažįsta inžinieriaus elektriko specialybę įgijęs vadovas, verslą jis kūrė iš būtinybės: nepriklausomybės pradžioje užsidariusius dviem darbovietėms, nebebuvo kur trauktis. J.Martikaitis ilgą laiką dirbo vyriausiuoju projektų inžinieriumi viename institute, o nepriklausomybės pradžioje porą metų padirbėjęs trikotažo įmonės komercijos direktoriumi nusprendė steigti savo verslą.
Pradedančiam verslininkui ir jo šeimai, sudėjus visas santaupas į nuosavą verslą, teko ir pabadauti. Lietuvoje prekybos sistema tik kūrėsi, tarpininkai “Garlitos” pagamintą produkciją veždavo parduoti į Rusiją, tačiau atlygį už jas parveždavo ne visuomet. “Būdavo, kad sumoku darbuotojams atlyginimus, o pačiam nelieka už ką pavalgyti, tada važiuoju pas mamą į kaimą lašinių pasiimti ir pinigų pasiskolinti”, – prisimena J.Martikaitis.
O tramplinu, nuo kurio atsispyrus verslas ėmė įsibėgėti, tapo vieno užsienio žurnalisto straipsnis. J.Martikaitis viešėjo užsienyje vykusioje lengvosios pramonės parodoje ir susipažino su vienu britų žurnalistu. Grįžęs iš parodos žurnalistas parašė straipsnį apie “Garlitą”, kurį perskaitė trikotažo įmonės Didžiojoje Britanijoje savininkas, tuo metu kaip tik svarstęs gamybą perkelti į pigesnę šalį. Britų verslininkas atvažiavo į Lietuvą, susirado J.Martikaitį ir tapo pirmuoju “Garlitos” užsakovu iš užsienio. Britas į “Garlitą” atvežė ir savo įrangą, kuri lietuviams tuo metu buvo negirdėta neregėta.
Po šio įvykio užsakovų pradėjo daugėti, o kai ėmė trūkti gamybinių pajėgumų, 2002 m. J.Martikaitis ėmė įgyvendinti ambicingiausią savo projektą – statyti gamyklą be jokių paskolų iš bankų. “Tai buvo plyno lauko investicija. Pinigų mažai turėjome, bet rizikavome. Manėme, kad turi pavykti. Prisiskolinome iš giminių, pardavėme senas patalpas ir statėme gamyklą”, – apie didžiausią iššūkį pasakoja J.Martikaitis.
Tuomet įmonė jau buvo pradėjusi orientuotis į uniformas, skirtas karinėms struktūroms, todėl vadovai pervažiavo Europą, ieškodami, kokių naujausių ir pažangiausių dalykų siūloma šioje srityje. “Norėjome įdiegti visas naujoves. Žinojome, kad konkurencija bus didelė, todėl jei neturėsime modernios gamyklos, mūsų niekas nevertins”, – pasakoja J.Martikaitis.
Kitas didelis iššūkis “Garlitai” buvo pelnyti pasitikėjimą užsienyje, kaip karinės uniformos gamintojai. Apšilusi kojas kurdama Lietuvos jėgos struktūrų aprangą, “Garlita” pradėjo dalyvauti konkursuose NATO šalių kariuomenės aprangai tiekti, o laimėjusi pirmus užsakymus sulaukdavo tikrintojų delegacijos. Tikrintojai į įmonę važiavo trejus ketverius metus iš eilės.
“Jei tik užsakymas rimtesnis, užsakovas siųsdavo tikrintojus, nes nepasitikėjo. Visiems buvo keista, kokia čia gamykla nežinomoje Lietuvoje. Neretai reikėdavo su anglais derantis ir žemėlapyje Lietuvą rodyti. Tikrintojai iškratydavo visą įmonę ir tik tada duodavo leidimus gaminti. Dabar, kai jau įgijome pasitikėjimą tarp NATO, Azijos šalių kariuomenių, tikrintojų niekas nesiunčia. Jau turime savo vardą”, – džiaugiasi J.Martikaitis.

Darbuotojų daugėjo ir sunkmečiu

Dabar pažangiausias technologijas trikotažo srityje sutelkusioje įmonėje praktiką atlieka ne tik KTU Dizaino technikos studentai, bet ir studentai iš Švedijos universitetų. Pasirodo, “Garlita” Švedijoje gana žinoma, apie lietuvišką įmonę galima rasti straipsnių laikraščiuose.
O konservatyvi strategija kurti savo verslą pamažu, nesiskolinant iš bankų, pasiteisino – įmonės apyvarta ir pelnas kasmet didėja, o darbuotojų daugėja nepaisant už įmonės durų siaučiančio sunkmečio: 2009 m. priimti septyni nauji darbuotojai, 2010 m. – penkiolika. Savo nišą radusios įmonės vadovas svarsto, jog baisioji krizė įmonės nepalietė dėl to, kad įmonė didžiąją dalį produkcijos eksportuoja – 93,6 proc. savo pagamintos produkcijos parduoda į šešiolika pasaulio šalių. Štai 2010 m. eksportas paaugo 12,26 proc., “Garlita” pradėjo dirbti su naujais partneriais PAR ir Izraelyje.
Gal dėl to bankų atstovai ir per krizę rėžia sparną apie sėkmingai dirbančią įmonę. Tiesa, pono Juozo jų pasiūlymai ir dabar visiškai nedomina, o paklaustas kodėl, aiškina matematiškai: lengvojoje pramonėje pelno marža siekia apie 10 proc., o bankai skolina su 4–6 proc. palūkanomis. “Uždirbęs dešimt procentų, šešis turiu atiduoti bankui. Aš ne toks kvailas, kad uždirbtus pinigus su banku dalyčiausi. Geriau jau iš uždirbtų lėšų įsigysiu vieną naują mašiną, o ne dešimt iš karto pasiskolinęs”, – paaiškina J.Martikaitis.
Tačiau su bankais savo prakaitu uždirbtų pinigų dalytis nenorintis ponas Juozas laikosi kitokio požiūrio, kai kalba pasisuka apie Garliavos bendruomenę. Garliavos seniūno pavaduotojas Justinas Backūnas “Garlitą” apibūdina kaip įmonę, kuri niekuomet neatsisako padėti ir remia vietinius kultūros renginius. Pernai “Garlita” iš viso pagelbėjo 26 organizacijoms: įmonė jau daug metų remia Lietuvos karių invalidų draugiją, Kaliningrado srities neįgaliųjų lietuvių vaikų draugiją, daugelį senelių ir vaikų namų, Garliavos vidurinę mokyklą ir vaikų darželius.

Įkarta
Kurdama unikalių savybių turinčius megztinius, lietuviška bendrovė dirba kartu su lietuvių, austrų, šveicarų ir danų mokslininkais, kol jų sukurtą technologiją perkelia į gamybą.

Ankstesni “Veido” išrinkti Metų vadybininkai
2009 m. “Intersurgical” gen. direktorius Sigitas Žvirblis
2008 m. “Hnit-Baltic” direktorius Linas Gipiškis
2007 m. “Sanitas” įmonių grupės direktorius Saulius Jurgelėnas
2006 m. “Teltonikos” gen. direktorius Arvydas Paukštys
2005 m. “Eksma” grupės valdybos pirmininkas Rimantas Kraujalis
2004 m. “Nemuno bangos” grupės vadovas Arvydas Juozeliūnas
2003 m. holdingo “Libra” grupė prezidentas Tomas Juška
2002 m. koncerno “MG Baltic” prezidentas Darius Mockus
2001 m. “Pieno žvaigždžių” grupės prezidentas Julius Kvaraciejus
2000 m. “Sicor Biotech” gen. direktorius Vladas Algirdas Bumelis

2 vieta
Gintautas Pangonis
AB “Grigiškės” generalinis direktorius
Šis vadovas įmonę iš krizės ištempė jau antrą kartą: pirmąsyk ją prikėlė įsigijęs po Rusijos krizės, o dabar vėl rado būdų, kaip atkurti sumenkusią apyvartą, pelną ir atgauti investuotojų pasitikėjimą. Vilniaus vertybinių popierių biržoje 2010 m. bendrovės “Grigiškės” akcijų kaina pakilo beveik tris kartus: 2009 m. gruodį akcijos kaina buvo 0,93 Lt, o 2010 m. gruodį – 2,67 Lt.
Apyvarta (įmonių grupės):
2010 m.    249,7 mln. Lt
2009 m.    118,9 mln. Lt
Grynasis pelnas:
2010 m.    8,1 mln. Lt
2009 m.    2,6 mln. Lt
Darbuotojų skaičius grupėje: 940.
Pagrindinės grupės veiklos kryptys: medžio plaušų plokščių, popieriaus gaminių, gofruoto kartono gamyba.
2010-aisiais nugalėjo tarptautiniame konkurse tiekti tualetinio popieriaus produkciją vienam didžiausių prekybos centrų “Kaufland” Lenkijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje bei Kroatijoje.
Investicijos: už 545 tūkst. Lt įsigijo AB “Klaipėdos kartonas”. 17,5 MWh galios biokatilo statybos projekto vertė – 17,6 mln. Lt.
Eksportas: “Grigiškių” įmonių grupės 2010 m. laukiamas eksporto rodiklis – apie 57 proc., maždaug 13 procentinių punktų didesnis negu 2009 m. Eksporto šalių sąrašą papildė Islandija, Vokietija, Bulgarija, Jungtinė Karalystė, Suomija, Slovakija.
Visuomeninė veikla: mokyklose, darželiuose rengia įvairias makulatūros rinkimo akcijas, piešinių ir rašinių konkursus. Priima moksleivių ir studentų ekskursijas. Tradiciškai pavasarį su miškų urėdijomis organizuoja medelių sodinimo akciją, į kurią įsitraukia ir darbuotojai.

3 vieta
Visvaldas Matijošaitis
“Vičiūnų” įmonių grupės valdybos pirmininkas
Tai vadovas, sugebėjęs lietuvišką įmonę išauginti iki europinės kompanijos, nes “Vičiūnų” grupė turi fabriką Ispanijoje, tiekia savo produkciją į prekybos tinklus visoje Europoje, o šiuo metu siekia įžengti ir į Brazilijos rinką. Ekonomistai sutaria, kad “Vičiūnų” įmonių grupės prekės ženklas “Viči” labiausiai Vakarų Europoje sugebėjęs įsitvirtinti lietuviškas prekės ženklas. 70 proc. visos grupės sukuriamos produkcijos parduodama su “Viči” prekės ženklu. Taip pažymėtų gaminių galima rasti Europos prekybos tinkluose “Lidl”, “Tesco”, “Metro”.
Apyvarta (konsoliduota): padidėjo 25 proc.
Darbuotojų skaičius: 6200, per metus padaugėjo 1000.
Pagrindinės veiklos kryptys: surimio, žuvies, duonos gaminių gamyba ir prekyba. Restoranų tinklas.
Investicijos: įsigijo fabriką Ispanijoje ir pradėjo veiklą, modernizavo žuvies perdirbimo gamybą Lietuvoje bei Rusijoje. Atidarė penkis restoranus Lietuvoje, pristatė naują restoranų tinklą bei prekės ženklą “Le Crepe”.
Eksportas: eksportuoja apie 95 proc. produkcijos į 45 pasaulio šalis.
Visuomeninė veikla: pasirašė ilgalaikio bendradarbiavimo sutartį su KTU. “Vičiūnų” grupė yra steigėja visuomeninės organizacijos “Mentor Lietuva”, kurios tikslas – narkotikų ir žalingų medžiagų prevencija tarp paauglių. Remia sporto komandas: vaikų krepšinio komandą, jaunuolių regbio komandą, vaikų ledo ritulio komandą, taip pat yra moterų krepšinio klubo VIČI-Aistės akcininkai.

4-5 vieta
Viktoras Butkus,
buvęs “Fermentas International” valdybos pirmininkas
Viktoras Butkus mokslininkų kolektyvą sugebėjo paversti efektyviai dirbančia verslo įmone. 2010 metais Kanadoje registruota biotechnologijų bendrovė “Fermentas International” grupė, kurios didžiausia ir svarbiausia įmonė “Fermentas” veikia Lietuvoje, 2010 metais parduota JAV mokslinių technologijų milžinei “Thermo Fisher Scientific” už 260 mln. JAV dolerių. Tai vienas didžiausių sandorių Lietuvoje per 20 metų.
“Fermentas” 99 proc. produkcijos eksportuoja į 70 pasaulio šalių. 2008 m. “Fermentas International” Kinijoje įsteigė antrinę bendrovę, o 2009 m. koncerno metinės pajamos siekė apie 151,2 mln. Lt.
Viktoras Butkus “Fermentui” vadovavo nuo 1995 m., o valdybos pirmininko pareigas paliko pernai metų pabaigoje.

4-5 vieta
Rimantas Perveneckas
“Aprangos” grupės gen. direktorius
R.Perveneckas verslo bendruomenėje garsėja, kaip darbo valandų neskaičiuojantis, atkaklus ir pasišventęs vadovas. Jo vadovaujamos įmonės prekės ženklas yra žinomas ir vyraujantis drabužių prekyboje Baltijos šalyse. Nors nuosmukis smarkiai sumažino pirkėjų išlaidas rūbams, 2010 metais R.Pervenecko vadovaujama įmonė išlipo iš nuostolių ir uždirbo per 13 mln. Lt grynojo pelno.
Pardavimas:
2010 m.: 301,3 mln. Lt, 4,3 proc. mažiau negu 2009 metais
Grynasis pelnas
2010 m.: 13,2 mln. Lt
2009 m.: -16,9 mln. Lt
Pagrindinė veikla: mažmeninės prekybos lyderė Baltijos šalyse, užimanti 35 proc. Lietuvos drabužių parduotuvių rinkos.
Plėtros planai: 2011 metais “Aprangos” grupė atidarys 5-8 naujas parduotuves ir 5-7 parduotuves visiškai rekonstruos.

Metų vadovo rinkimuose nugalėjo vadovai, įveikiantys iššūkius

Šiais metais savaitraščio “Veidas” sukviesta konkurso “Metų vadovas 2010″ rinkimų komisija, kurią sudarė didelių ir sėkmingai veikiančių įmonių vadovai, įvairių asociacijų atstovai bei ekonomistai, savo balsus skyrė vadovams, sugebėjusiems savo įmones išvesti iš įvairių krizių. Komisija simpatijas taip pat atidavė inovatyvioms įmonėms, sėkmingai konkuruojančioms pasaulinėje rinkoje.
“Kokią ateityje matome Lietuvą? Ar Lietuvą, kuri eina masto ekonomikos keliu, daug gamina, ar manome, kad ateities priklauso tiems, kurie kuria unikalius produktus su didele pridėtine verte?”, – klausė komisijos narys, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos direktorius Danas Arlauskas, o balsavimo rezultatai rodo, kad komisijos nariai linko prie antrojo varianto.
Antrą vietą Metų vadovo konkurse užėmė AB “Grigiškės” generalinis direktorius Gintautas Pangonis, nes komisijos nariai įvertino jo atneštą naudą savo vadovaujamai bendrovei. O trečią vietą komisijos balsai nulėmė “Vičiūnų” įmonių grupės valdybos pirmininkui Visvaldui Matijošaičiui, kuris įvertintas ne tik už vadovaujamos grupės įtaką Lietuvos eksportui, bet ir šalies žinomumui.
“Ši įmonių grupė Europoje antra pagal šaldytų produktų distribuciją, o dabar iš Europos keliasi ir į Lotynų Amerikos rinką”, – kandidatą gyrė verslo mokyklos BMI generalinis direktorius Jaunius Pusvaškis.
Ketvirtą ir penktą vietas pasidalijo po vienodai balsų surinkę buvęs “Fermentas International” valdybos pirmininkas Viktoras Butkus ir įmonių grupės “Apranga” generalinis direktorius Rimantas Perveneckas.
“Rimantas Perveneckas – tai vadovas reiškinys, kuris paneigia vadovų teoretikų paistalus apie tai, kad tikras vadovas bendrauja tik su penkiais pavaldiniais, ar kad tikras vadovas nedirba šeštadieniais sekmadieniais, nes nukvailės. Tai vadovas, kuris dirba ištisai, o jo vadovaujama įmonė pasiekė labai daug ir tai įrodinėja ne vienerius metus, o 20 metų”, – siūlydama šį kandidatą į Metų vadovo titulą argumentavo komisijos narė, banko “Citadele” valdybos pirmininkė Alma Vaitkunskienė.
Komisijai vertinti iš viso buvo pateikta penkiolika įmonių vadovų. Be jau minėtų, konkurse taip pat dalyvavo: “Traidenio” generalinis direktorius Sigitas Leonavičius, “GetJar” direktorius Ilja Laursas, “Pixelmator Team” vadovai Aidas ir Saulius Dailidės, “Selteka” direktorius Arūnas Vizgaitis, “CID Baltic” generalinis direktorius Aidas Kavaliauskas, “Elinta” įmonių grupės generalinis direktorius Vytautas Jokužis,  “BOD Group” generalinis direktorius Vidmantas Janulevičius, “Medelkom” direktorius Sergejus Červiakovas, “Ergo” draudimo grupės Baltijos šalyse valdybos pirmininkas Kęstutis Bagdonavičius, įmonės “Švytis” direktorius ir Tauragės industrinio parko steigėjas Antanas Stankus, buvęs “Viltechmeda” generalinis direktorius Anatolijus Faktorovičius.
Komisijos narė A.Vaitkunskienė pasiūlė “Apranga” vadovo Rimanto Pervenecko kandidatūrą, o komisijos narys, “Microsoft” vadovas Baltijos šalims Mindaugas Glodas – “Blue Bridge” generalinį direktorių Zbignevą Gulbinovičių.
“Veido” leidėjas Algimantas Šindeikis priminė, kad kaip ir kasmet, konkurso  nugalėtojui bus įteikta Petro Vileišio, Rusijoje stačiusio tiltus ir uždirbusio daug kapitalo, kurį investuodavo Lietuvoje į švietėjiškus projektus, skulptūra.

Metų vadovo konkurso kriterijai
- Sėkminga finansinė veikla;
- Reikšmingi visuomeniniai projektai (parama kultūrai, mokslui, visuomeniniams judėjimams, sportui);
- Inovatyvumas, didelės pridėtinės vertės kūrimas;
- Eksportas;
- Sparti plėtra Lietuvoje ir užsienyje,
- Bendrovės gaminamų produktų ir paslaugų unikalumas, mokslinių tyrimų ir aukštųjų technologijų pritaikymas gamyboje, naujovių kūrimas ir diegimas;
- Veikimas konkurencinėje aplinkoje.
- Įmonės skiriamos investicijos, ypač moksliniams tyrimams atlikti ir darbuotojų kvalifikacijai kelti;
- Naujai sukurtos darbo vietos.

20-ies pareigūnų speciali darbo grupė tikrins, ar policininkai darbo metu nevartoja alkoholio ir nedaro kitų pažeidimų, pirmadienį pranešė naujasis policijos vadovas Saulius Skvernelis.

“Vienas pagrindinių dalykų yra atrasti tuos žmones, kurie turės psichologiškai per save perlipti, nes visgi tai yra kolegos”, – spaudos konferencijoje sakė generalinis komisaras S.Skvernelis.

Pasak generalinio komisaro, Kontrolės grupė bus sudaryta performavus tam tikras Kelių policijos tarnybos funkcijas.

Anot policijos vadovo, šiuo metu jam yra pateiktas sąrašas pareigūnų, galinčių dirbti minėtoje grupėje. Pasak jo, norima, kad tai būtų žmonės, turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą. Kontrolė būtų pagrindinė šios grupės funkcija, ji turėtų specialią techniką.

“Pavesta vadovams kalbėti su jais, jeigu tokių atsiras, nes galbūt niekas nenorės – kol kas neturiu jiems ko pasiūlyti geriau, geriau apmokamų kažkokių garantijų, nes tai bus galima tik po tam tikros restruktūrizacijos”, – sakė policijos generalinis komisaras.

Pirmąją darbo dieną naujose pareigose S.Skvernelis taip pat tvirtino kol kas neketinantis didinti savo pavaduotojų skaičiaus ir ruošiasi dirbti su dviems pavaduotojais.

Jis sakė dar konkrečiai nežinantis, ar policijos pareigūnų turėtų didėti ar mažėti, ir tai turėtų nustatyti vidaus auditas.

“Mūsų audito tikslas ir prasmė , kad mes turime objektyviais kriterijais nustatyti, kokia apimtimi, kokias funkcijas nuėmę, tiesiog tai funkcijai reikia nustatyti tam tikrą pareigūnų skaičių. Pasakyti iš karto, kad jų bus mažiau negu dabar, tai yra tik spėlionė”, – kalbėjo generalinis komisaras.

Jis pakartojo, kad pareigūnams svarbiausia yra tinkamas atlyginimas ir socialinės garantijos. Taip pat, pasak pareigūno, svarstytina, ar nereikėtų suteikti garantijų pareigūnų paskoloms, aukštojo mokslo lengvatų.

39 metų S.Skvernelis policijos vadovo poste pakeitė Vizgirdą Telyčėną, kuris atsistatydino po neblaivaus policininko sukeltos avarijos, nusinešusios trijų žmonių gyvybes.

Rusijos ministras pirmininkas Vladimiras Putinas patvirtino pasirašęs direktyvą valstybės atstovams balsuoti už sutarties su Aleksejumi Mileriu pratęsimą dujų bendrovės “Gazprom” vadovo poste.

“Aš pasirašiau ją vakar”, – sakė V.Putinas penktadienį.

Anot informuoto šaltinio, “Gazprom” direktorių tarybos posėdis, kuriame oficialiai ketinama tai įforminti, vyks kovo 22 dieną.

A.Milerio antroji penkerių metų kadencija “Gazprom” vadovo poste baigiasi šių metų gegužę.

Gimęs Leningrade 1962 metais, A.Mileris 1991-1996 metais Sankt Peterburgo merijoje vadovavo ekonominių užsienio ryšių valdybos rinkos konjunktūros skyriui; vėliau vadovavo šiai valdybai.

1996-1999 metais A.Mileris buvo Sankt Peterburgo jūrų uosto direktorius plėtros ir investicijų srityje.

1999-2000 metais jis buvo bendrovės “Baltijos vamzdynų sistema” generalinis direktorius. 2000 metais jis buvo paskirtas Rusijos energetikos viceministru, prižiūrėjo užsienio ekonominę sritį.

Dujų bendrovei “Gazprom” A.Mileris vadovauja nuo 2001 metų.

Per pirmąją kadenciją jis padidino vyriausybės akcijų paketą bendrovėje iki kontrolinio. Tai padėjo pašalinti visus apribojimus “Gazprom” akcijų apyvartai Rusijos ir pasaulio rinkose – “Gazprom” akcijų rinkos liberalizavimas įvyko 2006 metų balandį. Buvo likviduotas didžiulis bendrovės diskontas. Pagal naftos ir dujų bendrovių, kurių akcijos kotiruojamos biržoje, kapitalizaciją “Gaprom” pakilo į trečią vietą, nusileisdamas tik “ExxonMobil” ir BP.

Dabar šios bendrovės vadovo laukia nauji uždaviniai: Rusijos dujų rinkos liberalizavimas, išėjimas į naujas rinkas – pirmiausia, Kinijos.

Gandai apie A.Milerio darbo sutarties pratęsimą kildavo ne kartą. Pats A.Mileris praėjusią vasarą apie savo karjeros perspektyvas bendrovėje “Gazprom” sakė taip: “Gazprom” yra valstybinė kompanija, aš esu vyriausybės atstovas – tuo viskas pasakyta. Aš valstybės žmogus. Jeigu bus pasiūlyta tęsti darbą, aš tęsiu darbą”.

“Nors, suprantama, vis dėlto “Gazprom” valdybos pirmininko kėdė yra kieta. Manau kad niekas iš čia esančių iš tikrųjų nežino ką tai reiškia – apie tai galima kalbėti, galima samprotauti, bet iš tikrųjų tai reikia jausti kas dieną, kas naktį, metų metais”, – sakė jis žurnalistams.

“Apple” generalinis direktorius Steve’as Jobsas (Stivas Džobsas) pirmadienį pranešė, jog ruošiasi laikinai pasitraukti iš kompanijos dėl ligos, kad “galėtų daugiau dėmesio skirti sveikatai”.

Šis aukštųjų technologijų milžinei netikėtas pranešimas buvo padarytas tuo metu, kai JAV minint Martino Liutherio Kingo (Martino Liuterio Kingo) dieną šalyje neveikė biržos.

“Apple” akcijų kainos buvo nukritusios 2008 metų pabaigoje, pasklidus gandams apie pablogėjusią kompanijos vadovo sveikatą, kai šis nepasirodė “Macworld Expo” parodoje.

“Mano prašymu, direktorių taryba suteikė man teisę pasitraukti dėl medicininių priežasčių, kad galėčiau rūpintis savo sveikata”, – “Apple” darbuotojams pranešė S.Jobsas elektroniniu paštu.

“Aš ir toliau liksiu generaliniu direktoriumi ir dalyvausiu priimant strateginius kompanijai sprendimus”, – sakoma laiške.

Nekonkretizuodamas savo sveikatos problemų S.Jobsas informavo, kad laikinai įpareigojo Timą Cooką (Timą Kuką) būti “atsakingu už kasdienes “Apple” operacijas”.

“Aš labai pasitikiu Timu ir visais kitais vadovais, kurie atliks milžinišką darbą, vykdydami 2011 metams numatytus mūsų planus”, – rašoma laiške.

“Aš labai myliu “Apple” ir tikiuosi, kad grįšiu, kai tik galėsiu. Tuo tarpu, mano šeima ir aš būtumėme dėkingi, jei gerbtumėte mūsų privatumą”, – sakoma pareiškime.

S.Jobsas 2009 metais jau kartą dėl ligos beveik pusmečiui buvo pasitraukęs iš kompanijos. Vėliau paaiškėjo, kad jam buvo atlikta kepenų persodinimo operacija.

S.Jobsas 1976 metais padėjo įsteigti “Apple”, 1985-aisiais iš bendrovės pasitraukė, o po 15 metų vėl sugrįžo.

Jam vadovaujant, bendrovė sukūrė tokius paklausius produktus kaip “iPod” ar “iPhone”.

Būtent su jo asmeniu daug kas sieja “Apple” sėkmę. Anksčiau “Apple” vadovas išsigydė kasos vėžį, kuris jam buvo nustatytas 2004 metais.

Buvęs bendrovės “Žvyro karjerai” vadovas Skirmantas Skrinskas trečiadienį pradeda vadovauti Lietuvos automobilių kelių direkcijai.

Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis praėjusią savaitę pasirašė įsakymą paskirti S.Skrinską direkcijos generaliniu direktoriumi.

S.Skrinskas BNS šią savaitę sakė kol kas nenorintis komentuoti, ko pirmiausia imsis Kelių direkcijoje: “Pirmiausia reikia apsižiūrėti ir tik po to ką nors kalbėti. Manau, poros savaičių tikrai prireiks”.

Jis taip pat dar negalėjo pasakyti, ar bus struktūrinių ir personalo pokyčių direkcijoje.

Teismo sprendimu S.Skrinskas paliko Lietuvos karjerų asociacijos prezidento postą, atsistatydino iš “Žvyro karjerų” vadovo bei iš trijų įmonių valdybų.

Iki šiol Kelių direkcijai laikinai vadovavo Algimantas Janušauskas, pakeitęs pernai balandžio pradžioje iš posto pasitraukusį Virgaudą Puodžiuką, kuris vadovavo įstaigai 9 metus ir kurio vadovaujamos įstaigos veiklą sukritikavo Valstybės kontrolė.

Likus keliems mėnesiams iki Lietuvos banko valdybos pirmininko kadencijos pabaigos prezidentės komanda ir tarp švenčių pluša ieškodama jam tinkamos pamainos.

Oficialiai svarstyti dar nėra pateikta nė viena kandidatūra, tačiau viena po kitos išnyra dabartinį vadovą Reinoldijų Šarkiną pakeisti galinčių specialistų pavardės, rašo “Verslo žinios”.

“Verslo žinių” žiniomis, Seimo Konservatorių frakcijoje kaip vienas iš galimų Lietuvos banko (LB) vadovų buvo minimas Marius Vismantas.

Nuo 2006 metų “Danske” banke Asmeninės bankininkystės tarnybai vadovavęs M.Vismantas pernai pavasarį tapo Pasaulio banko finansų ir įmonių sektoriaus veiklos koordinatoriumi Ukrainoje, Baltarusijoje ir Moldovoje.

Tačiau Konservatorių frakcijos seniūnas Jurgis Razma sako, kad kalbos apie galimą kandidatą remiasi tik nuogirdomis.

Neoficialiai kalbama, kad M.Vismantas dar turi galiojančią sutartį su Pasaulio banku, jo šeimai sudarytos geros sąlygos gyventi Kijeve, todėl vargu ar jis norėtų grįžti į Vilnių.

“Svarstymai nuolat vyksta, tų kandidatų pavardžių lygiu yra gana daug. Tariamasi tarp įvairių sprendimų priėmėjų, kokie vieni ar kiti kandidatai būtų geriausi. Kai bus sprendimas, jis bus praneštas”, – sakė prezidentės patarėjas Nerijus Udrėnas.

Viešojoje erdvėje kaip galimi kandidatai tapti naujuoju LB valdybos pirmininku dar minimi dabartiniai jo valdybos nariai Ramunė Zabulienė, Darius Petrauskas, Ekonomikos departamento vadovas Raimondas Kuodis ar finansų ministrė Ingrida Šimonytė.

“Teo LT” vadovaujantis vadybininkas ir finansininkas Arūnas Šikšta, dienraščio “Kauno diena” neoficialiomis žiniomis, taip pat buvo gavęs prezidentės Dalios Grybauskaitės siūlymą tapti naujuoju LB vadovu. Tačiau A.Šikštos atsakymas buvo neigiamas.

Nuo 1996 metų vasario Lietuvos bankui vadovaujantis R.Šarkinas tvirtina, jog poste ilgiau neliks, net jei ir sulauktų siūlymo toliau vadovauti bankui.