„Dirbdamas su kelių eismo pažeidėjais, kaskart klausiu, kiek žmonių eismo įvykiuose nužudysime šiemet? Auditorijoje įsivyrauja tyla. Liūdna, bet neišsimiegantys ir dėmesio kelyje išlaikyti negebantys vairuotojai nepajėgūs išlikti ir nekelti grėsmės Lietuvos gatvėse“, – sako Visuomenės sveikatos biuro lektorius ir saugaus eismo mokytojas Mindaugas Balsys, ne vienerius metus nagrinėjantis psichologinius kelių eismo taisyklių pažeidėjų ypatumus.

VEIDAS: Lyginant šių ir praėjusių metų Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenis, matyti, kad 2013 m. situacija Lietuvos keliuose birželio mėnesį buvo nepalyginamai mažiau avaringa nei šių metų (vien iki 2014 m. birželio 9 d. šalyje įvyko 147 eismo įvykiais daugiau ir buvo sužeista 213 žmonių daugiau nei per tą patį laikotarpį 2013 m.). Kaip manote, kas galėjo nulemti šiuos pokyčius?
M.B.: Kaip tik tuo laikotarpiu Lietuvoje į eismą įsiliejo jaunoji vairuotojų karta. Ji pasižymi tuo, kad nesugeba kontroliuoti ir išlaikyti dėmesio ilgiau nei 5 min. Važinėdamas po Lietuvos mokyklas su traumų prevencijos projektu, pastebiu, kad gebėti valdyti savo sensoriką ir išlaikyti ryšį su informacijos šaltiniu ilgiau nei valandą šiandien sugeba vienetai. Tai – šiuolaikinių technologijų ir socialinių tinklų įtaka.
Kitas akis badantis dalykas tas, kad mūsų žmonės labai pervargę (miegantys ne daugiau nei 4–5 val. per parą), neturintys galimybės kaip reikiant pailsėti, užsisukę greitame gyvenimo ritme, darbuose. Taip pat nesumažėjo jų suvartojamo alkoholio, surūkomų cigarečių kiekis, akivaizdu, kad vertinant bendrą lietuvių sveikatos situaciją, būklė prastėja.
Ko nepasakyčiau apie mūsų kaimynus estus. Jie garsėja vienu geriausiu ir naujausiu automobilių parku (tuo metu mūsų – vienas seniausių), o tai reiškia, kad prieš juos jau pralaimime automobilių kokybe. Be abejonės, jie pasižymi ir visai kita, iš skandinavų perimta, vairavimo bei gyvenimo būdo kultūros stilistika. Vienareikšmiškai ir jų elgesys prie vairo saugesnis nei mūsų.
VEIDAS: Ar galima lietuvius kaltinti neatsakingu elgesiu prie vairo?
M.B.: Analizuojant statistiką, matyti, kad pradedant nuo 2008 m. situacija Lietuvoje gerėjo, iš dalies tai lėmė padidinta administracinė atsakomybė vairuojantiems.
Tačiau beveik 10 proc. lietuvių ryžtasi išvažiuoti į gatves, neturėdami vairuotojo pažymėjimo. Nesuvokdami, kad rizikuoja ne tik savo, bet ir aplinkinių sveikata, tokie asmenys nusiperka mašiną už 300 Lt ir lekia neturėdami, ko prarasti. Kelių eismo taisyklės – tam tikras žmogaus teisių suvaržymas, bet tik tai padeda, siekiant išgyventi prie vairo.

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės “Veido” straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę “veidas 242014″ bei įvedę gautą kodą.
Žinutės kaina 4 Lt. Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-24-2014-m

Ar Lietuvos vadovų apsauga atsieina ne per brangiai? Kurio iš trijų – prezidentės, Seimo pirmininkės ar premjero apsauga kainuoja daugiausiai? Tokių klausimų Vadovybės apsaugos departamentas (VAD), besirūpinantis aukščiausių valstybės vadovų saugumu, regis, sau nekelia ir tikina, kad į juos atsakyti beveik neįmanoma. VAD direktoriaus Raimundo Kairio teigimu, kiekviena apsaugos diena kainuoja skirtingai, labai daug kas priklauso nuo saugomų asmenų kelionių. “Vadovų apsauga – nelyginami dalykai. Kiek kainuoja vieno ar kito, neskaičiuojame”, – sakė R.Kairys.

Galima spėti, kad brangiausiai atsieina daugiausiai keliaujančių asmenų apsauga, mat VAD pareigūnai jį turi lydėti užsienio kelionės metu, nuomotis transportą, viešbutį ir t.t. O kiek žinome, pavyzdžiui, premjero Andriaus Kubiliaus keliavimo ypatumus, tenka minti ir dviratį.

Galime pridurti, kad VAD finansavimas 2008-aisiais buvo išsipūtęs iki 34 mln. Lt, o pastaruosius dvejus metus tolydžio mažėjo. Dabar jis siekia beveik 24 mln. Lt. Tuo metu darbuotojų šiame departamente ilgainiui vis gausėjo: nuo 2002 iki 2008 m. padaugėjo 36-iais ir tik sunkmečiu VAD jų skaičius stabilizavosi ties 430. Du trečdalius VAD biudžeto suryja darbuotojų algos.

Beje, įdomu tai, kad finansinės praėjusių metų ataskaitos VAD viešai vis dar nepaskelbia. Kodėl taip yra, VAD direktorius “Veidui” paaiškinti nesugebėjo, sakė kreipsiąsis į vyriausiąją finansininkę, kuri už tai atsakinga.