Į „Veido“ klausimus atsako Krikščionių partijos vadovas Gediminas Vagnorius

VEIDAS: Du kartus buvote Lietuvos premjeru, tačiau pastaruosius dešimt metų iškritote iš aktyvios politikos – ar nesijaučiate politiniame užribyje?
G.V.: Tikrai nesijaučiu, o Krikščionių partija (KP) yra labai aktyvi. Be abejo norėtųsi geresnių rezultatų. Pastaruosiuose Europos Parlamento rinkimuose partija gavo 3 proc. balsų, savivaldybių rinkimuose peržengėme 4-5 proc. ribą,  o šį rudenį Seime tikimės dar geresnių rezultatų ir, manau, kad patekimo į Seimą barjerą tikrai įveiksime. Jeigu vis dėlto nepavyktų patekti į Seimą, toliau stiprinsime partiją ir ieškosime naujų žmonių, kurie padėtų laimėti kitus rinkimus.
VEIDAS: Galbūt KP susijungs su kita centro partija? Galbūt su silpstančiais liberalcentristais?
G.V.: Nemanau, kad liberalcentristai turi kokią nors ateitį – tikiu, kad KP procentas bus didesnis už kai kurias kitas partijas. Apskritai nemanau, kad potencialūs partneriai susijungimui su KP yra tam pasiruošę.
Ne kartą siūlėme Tėvynės sąjungos vadovams suvienyti jėgas – tiek prieš Seimo rinkimus, tiek praeitais metais prieš Savivaldybių rinkimus. Tačiau šioje partijoje yra keletas lyderių, kurie vengia konkurencijos ir tenkinasi esama padėtimi.
Visgi prognozuoju, kad ateityje Lietuvoje išliks tik viena centro dešinės partija.
VEIDAS: Keletas kontrolinių klausimų, parodančių, ar gerai žinote kasdienio gyvenimo problemas. Tarkime, ar žinote kiek šiandien Lietuvoje kainuoja elektros energija? Kiek kainuoja vienas litras benzino?
G.V.: Šitai aš žinau gana gerai, nes pats moku už elektrą. Tarkime, mūsų šeima moka dviem tarifais – dieninis berods yra apie 49 centus, o naktinis – apie 34 centus už kilovatvalandę (gana tiksliai – 49,7 ct/kWh ir 37,2 ct/kWh). Na, litras benzino jau kainuoja apie penkis litus (iš tiesų – apie 4,78 Lt už litrą).
VEIDAS: Koks iki šiandien susikaupęs apytikslis „Sodros“ įsiskolinimas?
G.V.: Jei neklystu, tai „Sodros“ skola šiandien turėtų siekti apie 3 mlrd. Lt (iš tiesų ji triskart didesnė – apie 9 mlrd. Lt). Užtat galiu pasakyti, kad valstybės įsiskolinimas šiandien sudaro apie 40 proc. bendrojo vidaus produkto ir per pastaruosius tris metus jis padidėjo beveik 2,5 karto.
VEIDAS: Iš ko šiandien gyvenate ir kokios jūsų pajamos? Galbūt dirbate privačiame versle?
G.V.: Ne, visą laiką atiduodu partijos veiklai. Mano darbas partijoje yra nemokamas, mat gaunu valstybės rentą kaip signataras, todėl turiu galimybę nemokamai dirbti partijai – visas pajamas skiriu partinei veiklai. Rentos pakanka, juolab, kad žmona taip pat gauna pajamų. Nuo pat 1990-ųjų nedirbau privačiame sektoriuje, nes iki pat šiandienos užsiimu politika.
VEIDAS: O tai, kad imate iš valstybės rentą (2700 Lt), nors dar galėtumėte dirbti, jums neatrodo nesuderinama su deklaruojamomis vertybėmis?
G.V.: Ne, nematau nieko nesuderinamo. Gaudamas rentą, galiu nuo ryto iki vakaro užsiimti politine veikla ir atlikti partijos pirmininko pareigas. Manau, kad tai nepalyginamai naudingiau nei dirbti privačiame versle ir būti įtakojamu interesų grupių.

Ekspremjeras Gediminas Vagnorius įsitikinęs, kad Tėvynės interesus gerbiantys politikai turėtų susilaikyti nuo koalicijos su politinę nesantaiką provokuojančiu “Valdemaro Tomaševskio bloku”. Politiko manymu, įgydami “auksinius” balsus Vilniaus taryboje, jie “pavojingai šokdintų materialiniais interesais užganėdintą Vilniaus valdžią”.

“Dauguma lietuvių neabejotinai pasisako už kuo draugiškesnius santykius su Lietuvos lenkais, supranta ilgalaikę Vilniaus ir Varšuvos strateginės partnerystės svarbą. Tačiau neturime politiškai skatinti ir valdžios postais maloninti tautų kiršintojų”, – sako G. Vagnorius.

Kaip jis pažymi, dar neseniai Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderiai kaltino Valdemarą Tomaševskį ir jo vadovaujamą Lietuvos lenkų rinkimų akciją (LLRA) antilietuviška veikla, o Rolando Pakso Tvarkos ir teisingumo partiją – glaudžiais ryšiais su nedraugiškomis promaskvietiškomis jėgomis. Pasak G. Vagnoriaus, su šiomis politinėmis grupėmis, kaip žalingomis valstybės interesams, buvo reikalaujama nebendradarbiauti ne tik Seime, bet ir Vilniaus savivaldybėje.

“Tačiau TS-LKD vadovų deklaruotos politinės vertybės apsivertė aukštyn kojomis – “tvarkiečiai” tapo strateginiais partneriais ne tik Vilniuje, bet ir Kaune. Patriotiškai nusiteikę rinkėjai ypač nustebo išgirdę apie Andriaus Kubiliaus remiamą Vilniaus konservatorių jungimąsi su “V. Tomaševskio bloku”, kurio lyderis vėl “verčiasi” tautų kiršinimu, kursto nesantaiką tarp Lenkijos ir Lietuvos. Kokie politiniai pokyčiai nulėmė netikėtą ankščiau deklaruotų “valstybės gynėjų” ir “antivalstybininkų” draugystę? Kas pasikeitė – ar R. Paksas su V. Tomaševskiu tapo didesniais Lietuvos patriotiniais, ar A. Kubilius pasidavė Maskvos įtakai?”, – svarsto Krikščionių partijos lyderis.

Pasak G. Vagnoriaus, sunku patikėti, jog V. Tomaševskio vadovaujama LLRA tapo artimesnė, prisijungusi buvusį kadrinį KGB karininką iš Rusų aljanso. “Daugiau įtarimų kelia Tėvynės sąjungos lyderio politiniai “suartėjimai” su Minsku ir Maskva, dėl ko stringa strateginiai energetiniai projektai, o Lietuva vis brangiau moka už dujas ir elektros energiją”, – sako G. Vagnorius.

Ekspremjeras neatmeta galimybės, kad į antilietuvišką koaliciją galimai einama dėl postų Vilniaus valdžioje. “Jei į antilietuvišką “konservatorių – tvarkiečių – lenkų” koaliciją einama tik dėl “pelningų” Vilniaus postų, tai reikštų visišką vertybinės politikos išsižadėjimą ir rinkėjų mulkinimą savanaudiškais tikslais. Jei taip lengvai parsiduodama dėl valdžios Vilniaus savivaldybėje, tai kiek Tėvynės sąjungos lyderis gali paaukoti Lietuvos už paramą iki Seimo rinkimų ar po jų, siekiant išlikti Vyriausybės vadovu!?”, – svarsto G. Vagnorius.