BFL/V.Skaraičio nuotr.

Prasidėjusi vasara ir įsibėgėjantis atostogų sezonas reiškia darbymetį namų vagims. Ypač didelį dėmesį prevencijai raginami skirti tie žmonės, kurie išvyksta ilgesnių atostogų – savaitei ar dviem. „Gjensidige“ ekspertai pateikia 10 patarimų, kaip per atostogas apsaugoti namų turtą nuo įsilaužėlių:

1. Slėpkite, kad išvykstate ar esate toli nuo namų.

Apie tai, kad išvykstate, turėtų žinoti tik artimiausieji. Primygtinai rekomenduojama susilaikyti nuo pagundos skelbti apie savo kelionę socialiniuose tinkluose ar skelbti kelionių nuotraukas. Net ir trumpa išvyka gali paskatinti vagis įsilaužti į Jūsų būstą, jei jie žinos Jūsų pomėgius, pavyzdžiui, tai, kad tam tikromis valandomis būnate darbe, bėgiojate, lankotės sporto klube, baseine ar čiuožykloje.

2. Praneškite apie savo išvykimą tiems, kam reikia.

Apie tai derėtų žinoti tik tame pačiame mieste gyvenantys artimieji. Patartina jiems palikti atsarginius Jūsų būsto raktus, kurių gali prireikti įsilaužimo ar kitu nenumatytu atveju. Apie Jūsų išvykimą turėtų žinoti ir patikimi kaimynai. Jų galėtumėte paprašyti išimti iš dėžutės paštą – pilna dėžutė yra ženklas vagims, kad namai jau kuris laikas tušti. Kaimynai galėtų atkreipti dėmesį į aplink Jūsų būstą besisukiojančius įtartinus asmenis ar automobilius. Pasirūpinkite, kad daugiabučio, kuriame gyvenate, administratorius žinotų Jūsų telefono numerį.

3. Apšvieskite kiemą.

Apšviestas kiemas ar į lauke įrengtas judesį reaguojantis jutiklinis šviestuvas – viena iš priežasčių, kodėl vagims gali praeiti noras brautis į Jūsų valdas. Juk juodi darbai paprastai atliekami tamsoje.

4. Negundykite vagių savo turtais.

Daugelis vagių prieš įsilauždami į svetimą būstą įvertina savo būsimą grobį. Potencialius įsilaužėlius dažnai paskatina ant palangių iš lauko matomi vertingi daiktai, kieme paliktas dviratis. Tad venkite taip atvirai rodyti, ką turite. Nei Jūs, nei Jūsų vaikai, nei kiti asmenys neturėtų socialiniuose tinkluose viešinti nuotraukų, kuriose jie nusifotografavo vertingų daiktų fone Jūsų namuose. Vienintelis turtas, kuris galėtų pristabdyti vagis, yra balkone ar kieme palikti padžiauti skalbiniai. Jie būtų užuomina, kad greitai grįšite, jei išvykote ne ilgiau kaip kelias dienas. Ilgiau kabantys skalbiniai Jūsų aplinką stebintiems vagims sukels priešingą reakciją.

5. Naudokite seifą.

Pirmiausia, seifas – ne šiaip paprasta metalinė dėžė, o sunkus daiktas, kurį labai sunku išnešti iš būsto, o dar sunkiau atidaryti. Jame saugokite pinigus, brangią techniką, papuošalus, svarbius dokumentus ir kitus vertingus daiktus. Seifas padės apsaugoti Jūsų brangenybes net ir įsilaužimo atveju.

6. Įvertinkite neįprastas slaptavietes.

Jei esate detektyvinių serialų žiūrovas, tai tikriausiai žinote, kuriose vietose šių filmų personažai jiems brangius daiktus slepia dažniausiai. Dar geriau žmonių įpročius žino nusikalstamo pasaulio atstovai, perduodantys savo patirtį iš kartos į kartą. Vis dėlto verta pasukti galvą apie neįprastas slaptavietes. Jose galėtumėte prieš išvykdami suslapstyti pinigus ar kitus brangius daiktus, jei neturite seifo.

7. Apsaugokite duris.

Saugios yra tik tvirtos durys su saugiomis spynomis bei užraktais. Jos būtinos, nepriklausomai nuo to, ar gyvenate privačioje valdoje, ar kuriame nors daugiabučio aukšte. Šarvuotos, į išorę atsidarančios durys su dviem ar trimis užraktais, kurių vienas būtų seifinio tipo – geriausias pasirinkimas. Jūsų durų apsaugą sustiprintų ir vadinamosios „nematomos spynos“. Tai yra ant durų būsto vidaus pusėje tvirtinamos papildomos spynos, rakinamos nuotoliniu pulteliu. Tokios spynos gali laiku sustabdyti įsilaužėlį.

8. Apsaugokite langus.

Langai langams nelygu. Kokybiški langai turi tvirtesnius rėmus, kuriuos sunkiau išlaužti. Kai kurie langai gaminami su užraktais, kurie irgi patikimesni. Tai svarbu, nes nusikaltėliai paprastai retai kada išdaužia langus – jie tiesiog stengiasi įveikti jų konstrukcijas. Vis dėlto net ir patikimesnius, tvirtos konstrukcijos langus pravartu apsaugoti papildomai, ypač jei jūsų langai yra pirmame aukšte. Šiuo tikslu praverčia ir paprasti langų fiksatoriai, dar vadinami saugais. Kitos priemonės – grotos ar apsauginės žaliuzės. Vienas iš ekonomiškų ir greitesnių pasirinkimų – apsauginės langų plėvelės, kurios tampa kliūtimi išdaužus langą.

9. Pasirūpinkite signalizacija ir apsaugos sistemomis.

Vis daugiau žmonių įsirengia namuose signalizaciją ar modernias apsaugos sistemas. Signalizacija išbaido ar sutrikdo vagis, atkreipia Jums draugiškų kaimynų dėmesį. Apsaugos sistema reaguoja į įvairius pavojus ir gali perduoti šią informaciją  saugos tarnyboms. Signalizacija ir vaizdo kamerų sistemos taip pat gali tapti puikiu apsaugos deriniu. Kartais potencialiems įsilaužėliams užtenka pamatyti vaizdo kameras, ir jie atsisako savo planų.

10.  Apdrauskite turtą.

Ši priemonė – tam atvejui, jei, nepaisant visko, tapote įsilaužėlių auka bei patyrėte nuostolių. Pasitaiko, kad vagys ne tik išneša vertingus daiktus, bet sugadina ar net nuniokoja turtą, kuriam atkurti prireikia papildomų išlaidų. Draudimo išmoka šiuo atveju būtų gera materialinė paspirtis.

Vagys šiemet visuomenei jau padarė 41 mln. Lt piniginę žalą, tačiau kadangi didžioji dalis lietuvių draustis dar neįpratę, savo prarastą turtą atgauna tik nedaugelis.

Kaip rodo VRM Informatikos ir ryšių departamento surinkti duomenys, per pastaruosius dešimt metų vagys pasisavino Lietuvos gyventojų turto, verto beveik milijardo litų. Ši suma praktiškai tokia pati kaip metinis Vilniaus miesto savivaldybės biudžetas. Tiesa, geroji žinia, kad padaromos turtinės žalos dydis kasmet mažėja: štai 2004 m. vagystės gyventojams ir įmonėms „kainavo“ 141 mln. Lt, o pernai – dvigubai mažiau, 70,5 mln. Lt.
Perpus sumažėjusius nuostolius dėl vagysčių galima sieti su keliomis tendencijomis: pirma, po Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą iš mūsų šalies emigravo daug nusikaltėlių. Tada vagysčių įsibraunant į gyvenamąją patalpą Lietuvoje sumažėjo 2,6 karto, o automobilių vagysčių – beveik keturis kartus. Antra, šiek tiek labiau saugotis ėmė ir gyventojai.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų nuosavybei tyrimo skyriaus viršininkas Sigitas Šemis tvirtina, kad daugėja gyventojų, kurie dalyvauja programoje „Saugi kaimynystė“, o ten, kur veikia ši programa ir žmonės aktyviai prižiūri aplinką, bendradarbiauja su policija, praneša apie įtartinus asmenis, palaiko tarpusavio ryšį, nusikaltimų padaroma mažiau.
Taip pat gyventojai labiau rūpinasi ir papildoma langų apsauga, nes didžioji dalis nusikaltimų įsibrovus į būstus Lietuvoje padaroma atspaudus plastikinio lango ar durų rėmą pirmame arba antrame aukšte.
Beje, mažėja ir vieno nusikaltimo metu padaroma žala, nes gyventojai kojinėse arba stiklainiuose nebelaiko visų savo gyvenimo santaupų. Dėl šios priežasties 2004 m. vagys, įsibraudami į gyvenamą patalpą, išnešė net 22 mln. Lt, o 2012 m. – 10,8 mln. Lt vertės turto.
„Tiesa, pasitaiko išskirtinių atvejų, kai vagių pagrobiamos piniginės sumos siekia ir dešimtis, ir šimtus tūkstančių litų, bet tai vienetiniai atvejai. Vidutinė vagysčių iš butų žala Vilniaus mieste svyruoja apie 3–5 tūkst. Lt, o iš nuosavų namų – apie 8–10 tūkst. Lt. Iš tiesų dabar žmonės atidžiau saugo savo turtą nei prieš dešimtmetį, kai daugiau grynųjų pinigų laikydavo namie. O juk įsibraunantys į patalpas nusikaltėliai dažniausiai vagia juvelyrinius dirbinius ir grynuosius pinigus, po to eina kompiuteriai, fotoaparatai, kita technika“, – komentuoja S.Šemis.
Pareigūno žodžiais, aukščiausios kvalifikacijos vagys pasisavina tik pinigus ir juvelyrinius dirbinius, o žemiausios, prie kurių priskiriami asocialūs, narkotikus vartojantys asmenys, šluoja viską, kas po ranka pasitaiko: yra buvę, kad ir iš šaldiklio mėsą pagrobė, ir užuolaidas nusikabino, ir patalynę išsinešė.
Vis dėlto kur kas didesnį piniginį nuostolį nei po buto vagystės gyventojai patiria vieną rytą neradę savo automobilio – pernai vidutinis vieno tokio nukentėjusiojo nuostolis siekė 7,7 tūkst. Lt.

Namų turtą apsidraudę tik 15 proc. gyventojų

Didžiajai daliai Lietuvos gyventojų likti be santaupų ir vertingiausių daiktų būtų sunkiai pakeliama našta. Saugos tarnybos „Eurocash1“ užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa parodė, kad norėdami padengti nuostolius po vagystės būste, jei nusikaltėlis išsineštų vertingesnius daiktus ir santaupas, daugiausiai respondentų (37 proc.) turėtų dirbti daugiau nei ketverius metus.
Kaip paaiškėjo, Lietuvoje dauguma gyventojų pavogto turto taip ir neatgauna, nes policija išaiškina tik 23 proc. vagysčių, o bandyti iš anksto apsisaugoti nuo vagių ar patirtų nuostolių gyventojai nelinkę – tiek saugos tarnybų, tiek turto draudimo paslaugomis naudojasi mažuma Lietuvos gyventojų. Todėl, nors vagių padaryta žala visuomenei per dešimt metų siekia milijardą litų, trys didžiosios šalies draudimo bendrovės – „Lietuvos draudimas“, „Ergo“ ir „If“ savo klientams per šį laikotarpį padengė tik apie 112 mln. Lt per nusikaltėlius patirtų nuostolių.
„Kol kas žmonės nekilnojamąjį turtą dažniau draudžiasi nuo pagrindinių rizikų – stichijų, gaisro ir vandens. Vos 15 proc. žmonių yra apdraudę savo vidaus turtą, tad įvykus vagystei dauguma šalies gyventojų jokio žalos atlyginimo negauna“, – konstatuoja Lietuvos draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis.
Kaip rodo „Ergo“ draudimo bendrovės sudarytas vidutinis namų turto draudimą įsigijusio kliento portretas, dažniausiai tai yra 30–35 metų asmuo, turintis aukštąjį išsilavinimą, šeimą, nuolatinį darbą. Namų turtą jis draudžia visų rizikų draudimu ir pasirenka standartines draudimo sumas – apie 70 tūkst. Lt.
Beje, klientas, patenkantis į verslininko kategoriją, reiklesnis: dažniausiai jis pageidauja didesnės draudimo sumos nei apskaičiuotos draudimo bendrovių ekspertų ir nori drausti grynųjų pinigų namuose sumas, kurios dažnai svyruoja apie 10 tūkst. Lt.

Skuba draustis kartą jau nukentėję

Pagal turto draudimo paplitimą tarp gyventojų mes labai skiriamės nuo Vakarų šalių. Kaip jau minėta, vidaus turto draudimu Lietuvoje pasirūpinę tik 15 proc. gyventojų, o štai Britų draudikų asociacijos duomenimis, Didžiojoje Britanijoje net 74 proc. namų ūkių turi vidaus turto draudimą.
Tad kodėl taip skiriamės nuo britų ir kitų Vakarų europiečių? Viena dažniausiai minimų priežasčių yra mažesnės lietuvių pajamos, apsaugą nuo įvykių, kurie kažkada nutiks, o galbūt ir iš viso nenutiks, nustumiančios į antrą planą. „Vidaus turto draudimu žmonės draudžiasi mažai, nes pirmiausia reikia apdrausti pačius butus, jei imi paskolą iš banko. Be to, žmonės dažniausiai draudžia nuosavus namus, nes prarasti patį namą yra kur kas blogiau nei vidaus turtą. Iš tiesų mūsų žmonės finansiškai nėra pajėgūs skirti daug pinigų, todėl jie renkasi tai, kas, jų manymu, pigiausia ir būtiniausia“, – aiškina A.Romanovskis.
Vis dėlto mažos lietuvių pajamos nėra vienintelė vangaus draudimosi priežastis – draudimo rinkoje didelį vaidmenį vaidina įprotis. Pavyzdžiui, sovietmečiu namų draudimas Lietuvoje buvo privalomas, todėl iki šiol namų apdrausta kur kas daugiau nei butų – 52 proc. O užsienio šalyse turto draudimo įprotis formavosi daugelį metų.
Draudimo bendrovės „Ergo Insurance SE“ Draudimo departamento Lietuvoje vadovas Tomas Nenartavičius pastebi, kad vidaus turto draudimą dažniausiai užsisako kartą nuo vagystės ar apliejimo jau nukentėję asmenys arba gyvenantieji nukentėjusiojo kaimynystėje. Lygiai taip pat praūžus škvalams, pridariusiems didžiulių nuostolių, padidėjo provincijos gyventojų noras drausti namus.
„O dažniausiai gyventojai sako, kad nenori vidaus turto draudimo, nes pasikliauja šarvuotomis durimis, patikimomis spynomis arba signalizacija, arba kaimynais, arba sako, kad man nieko niekuomet nebuvo atsitikę. Dažnas mano, kad iš jo nėra ko vogti, bet kai nukenčia, po vagystės deklaruoja didžiulius nuostolius. Taip jau yra: atrodo, kad nieko neturi, tačiau kaupi turtą metų metais ir jo vertė vis didėja“, – aiškina T.Nenartavičius.
Pasak jo, dėl šios priežasties gyventojai dažniau sugalvoja apsidrausti ne namų turtą, bet automobilį, nes jam įsigyti iš karto išleidžiama didelė pinigų suma, kurią šeimai iš karto pajunta. Lietuvos draudikų asociacijos duomenimis, kasko draudimu mūsų šalyje apdrausta 25 proc. automobilių. „Be to, šioje srityje žalų dažnis ir rizika yra didesnė, o sumos nemažos – kartais automobilis kainuoja daugiau nei butas ar nusidėvėjęs namas“, – kodėl kasko draudimas populiaresnis nei namų turto, paaiškina T.Nenartavičius.
KTU Ekonomikos ir vadybos fakulteto docentė Aušrinė Lakštutienė mano, kad prie menkesnio vidaus turto draudimo paplitimo Lietuvoje prisideda ir būstų nuosavybės forma: užsienyje dauguma gyventojų butus nuomojasi, tad pagal sutartį nuomininkas neretai įsipareigoja apdrausti ir patį butą, ir vidaus turtą. O didžioji dalis lietuvių gyvena nuosavame būste.
Pasak A.Lakštutienės, lietuvių nenorą draustis lemia ir  nesąmoningumas – daugelis galvoja, kad nelaimės juos aplenks. Iš tiesų Policijos departamento atliekamos apklausos atskleidžia, kad taip manančių gyventojų daugėja: prie savo gyvenamosios vietos pripratę gyventojai mano, kad jų gatvėje yra kur kas saugiau nei apskritai mieste ar šalyje. Pavyzdžiui, 2005 m. saugūs savo gyvenamojoje vietovėje jautėsi 53 proc. gyventojų, o 2011 m. – jau 72 proc. 2011 m. 64 proc. respondentų kriminogeninę situaciją artimoje aplinkoje vertino gerai, nors bendrą Lietuvos kriminogeninę situaciją gerai vertino tik 21 proc. apklaustųjų.
Vilnietis Petras L. – vienas tų gyventojų, kurie savo gyvenamųjų namų kvartale Nemenčinės plente jautėsi labai saugiai. Tą saugumo jausmą dar labiau didino dešimtmetį besitęsianti sutartis su saugos tarnyba „G4S“. Dėl šios priežasties, o kaip pats prideda, dar ir dėl aplaidumo, namie esančio turto Petras L. nebuvo apsidraudęs. Tad viena birželio vidurio naktis, kai su žmona vakare išvažiavo į svečius, o vaikai – į miestą, mūsų pašnekovui suteikė itin nemalonių išgyvenimų. Pusę dviejų nakties grįžęs namo ir išvydęs pirmame aukšte du plačiai atvertus langus Petras L. greitai susivokė, kad yra apiplėštas. „Užlipę į antrą aukštą radome išverstą visą miegamąjį. Patirti nuostoliai siekia daugiau nei 100 tūkst. Lt: pavogti prabangūs rankiniai laikrodžiai, auksiniai kišeniniai laikrodžiai, taip pat visi brangūs žmonos papuošalai, tarp kurių buvo ir antikvarinių, dovanotų senelių“, – vardija patirtus nuostolius pašnekovas.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-40-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime Consulting“ atlikta gyventojų apklausa atskleidė, kad apie pusė daugiabučių gyventojų nepažįsta savo kaimynų ir apie 70 proc. gyventojų niekada nepasidomi, ką jų laiptinėje veikia nepažįstamas žmogus.

Draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ Turto draudimo departamento direktorius Tomas Nenartavičius pasakodamas apie daugiabučiuose gyvenančių gyventojų apklausos rezultatus teigia, kad visus savo laiptinės kaimynus pažįsta mažiau nei pusė gyventojų (45 proc.). „Tyrimo rezultatai atskleidė problemą, kad kaimynai nepažinodami vieni kitų, negali pranešti apie į kaimyno butą besilaužiantį vagį, nes jis gali būti palaikytas tiesiog buto gyventoju“, – atkreipia dėmesį T. Nenartavičius.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato statistika atspindi, kad per praėjusių metų pirmus vienuolika mėnesių vien Vilniuje buvo užregistruota 9,2 tūkst. vagysčių. Draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ duomenimis, iš butų dažniausiai vagiama tai, ką lengva išnešti ir galima greitai parduoti: juvelyriniai dirbiniai, grynieji pinigai, buitinė technika, įvairūs buities reikmenys. Vidutiniškai dėl ilgapirščių patiriami gyventojų nuostoliai siekia beveik 2 tūkst. litų. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad kartais vagys apgadina ir nekilnojamąjį turtą – sugadina durų užraktus, apdaužo sienas, apgadina grindų dangą bei baldus ir pan., taigi, žala būna dar didesnė.

Nepažįstamieji gyventojams dažniausiai neužkliūva

T. Nenartavičius pastebi, kad didžiausia problema yra gyventojų abejingumas. „Apklausa atskleidė, kad didžioji dalis gyventojų (70 proc.), susidūrę su nepažįstamu žmogumi, niekada jo nepaklausia, kokiu tikslu jis vaikšto laiptinėje. Kartais nepažįstamojo, kokiu tikslu jis apsilankęs, pasiteirauja vos 27 proc., tuo tarpu visada – tik 3 proc. gyventojų. Tai vėlgi patvirtina, kad vagys gali laisvai vaikščioti po laiptines, nes į juos dėmesio greičiausiai niekas nekreips“, – teigia draudimo ekspertas.

Draudimo bendrovės atstovas atkreipia dėmesį, kad gyventojai gali prarasti ne tik savo namuose esantį turtą, vagys pasisavinti bei vandalai nuniokoti gali ir bendros nuosavybės turtą, pvz., inžinerinę įrangą ar jos dalis, gali apgadinti liftus, padegti laiptines ir pan. Visus šiuos nuostolius gyventojai turi atstatyti kartu, kadangi ji – bendra nuosavybė.

Gyventojai mano, kad jų daugiabučiai nesaugūs

Gyventojų apklausa atskleidė, kad 94 proc. respondentų mano, jog jų daugiabutyje įrengta nepakankamai apsaugos priemonių, kurios pagelbėtų užkirsti kelią vagišiams, tuo tarpu tik 5 proc. mano, kad jų užtenka. „Dabar daugumos daugiabučių apsaugos lygis toks, koks buvo prieš 50 metų. Žinant kaip greitai tobulėja vagišiai, būtina galvoti apie kompleksines apsaugos priemones – kuo daugiau ilgapirščiams netikėtumų – tuo didesnė tikimybė, kad bus užkirstas kelias jų kėslams. Visgi efektyviausia apsauga nuo vagysčių – stipri bendruomenė, kurios nariams rūpėtų ne tik savo, bet ir kaimynų turto saugumas“, – pasakoja T. Nenartavičius.

Draudimo ekspertas pastebi, kad, net ir labai norint bei stengiantis, nuo vagysčių apsisaugoti įmanoma ne visada, kadangi vagis vis tiek sugalvoja, kaip išvengti kliūčių. Taigi, gyventojai turėtų susimąstyti, ar nevertėtų turto apdrausti. Nuo vagių apsidrausti neįmanoma, tačiau draudimu įmanoma išvengti ilgapirščių sukeltų nuostolių. Gyventojai gali apsidrausti ne tik savo butus, juose esantį turtą, bet ir viso daugiabučio gyventojų bendrą nuosavybę. Lietuva kone vienintelė valstybė Europoje, kur gyvenama neapdraustuose daugiabučiuose namuose.

Daugiabučių gyventojų apklausa buvo atlikta sausio 5-9 dienomis. Jos metu buvo apklausta 505 respondentų iš visos Lietuvos.

Lietuvoje jau antrus metus iš eilės mažėja automobilių vagysčių: nuo metų pradžios šalyje užregistruotos 1975 transporto priemonių vagystės, o tai 7,8 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Dažniausiai vagiami “Volkswagen”, “Audi” ir BMW modeliai. Užtat gerokai sumažėjo “Opel” vagysčių, bet štai “Hondos” ir “Mazdos” markių mašinų paklausa tarp vagių gerokai padidėjo.

Kaip paaiškėjo, maždaug pusė visų automobilių surandama (tiek pačių savininkų, tiek policijos pastangomis). Geriausiai sekasi ieškoti pavogtų “Mazda” bei “Renault” automobilių: jų surandama per 60 proc. Tuo tarpu mažiausia tikimybė atgauti pavogtą “Peugeot”, BMW ar “Mercedes Benz” mašiną – tik trečdalis šių vogtų transporto priemonių vėliau grįžta pas šeimininkus.

Svarbu paminėti, kad mažėja ir stambių vagysčių iš automobilių – šiemet per šešis mėnesius užfiksuota 2510, arba net 23,3 proc., mažiau vagysčių iš mašinų nei pernai per tą patį laikotarpį. Nuo pavasario daugėja tik smulkių vagysčių iš transporto priemonių, tarsi ilgapirščiai būtų prisiminę prieš dešimtmetį mėgtas benzino ar padangų vagystes, be to, vis dažniau vagys nusitaiko ir į valstybinius numerius.

“Vilniaus 3-iojo policijos komisariato aptarnaujamoje teritorijoje ypač padaugėjo vagysčių iš autotransporto priemonių. Policija įspėja ir prašo saugoti savo turtą”. Tokie už valytuvų užkišti lapeliai, kuriuose patariama nepalikti automobiliuose magnetolų, mobiliųjų telefonų, drabužių, krepšių, dokumentų ir kitų daiktų, sostinės vairuotojus privertė gerokai sunerimti. Tačiau 3-iojo policijos komisariato viršininkas Donatas Malaškevičius siūlo šią akciją vertinti ne kaip gąsdinimą, o kaip prevenciją: “Vagysčių iš automobilių paprastai padaugėja prieš vasarą, tad ėmėmės prevencinės priemonės. Padėtis nėra nekontroliuojama, drastiško vagysčių iš automobilių padidėjimo, kuris verstų panikuoti, nėra”.

Policijos departamento duomenimis, per tris šių metų mėnesius Lietuvoje užregistruota 1030 vagysčių iš transporto priemonių, beveik trečdaliu mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Iš viso pernai į policiją kreipėsi 5322 nuo ilgapirščių nukentėjusių automobilių vairuotojai. Ištirta tik 13 proc. tokių vagysčių. Tad neatmestina, kad dalis vairuotojų į policiją nė nesikreipia.