Nuo gegužės iki rugpjūčio mėnesio įvyksta daugiausiai dviračių vagysčių. Kuo labiau apsunkinsite dviračių vagims darbą, tuo mažesnė rizika, kad į jūsų transporto priemonę bus pasikėsinta. Ilgapirščiai renkasi lengvai prieinamą grobį, tad jei pastebės, kad prie jūsų dviračio apsaugų teks padirbėti ilgiau ir sunkiau, jie veikiausiai atsisakys savo ketinimo.

Dažniausiai dviračių vagystės įvykdomos labai greitai – vos per keliolika sekundžių. „Vagis išsirenka lengviau prieinamą spyną, prieina su kuprine prie dviračio, išsitraukia žirkles metalui kirpti, perkerpa trosą, kuriuo dviratis pririštas prie laikiklio ir nuvažiuoja“, – pasakoja saugos tarnybos „Eurochash1” direktoriaus pavaduotojas Žilvinas Andrulis. Norėdamas pridengti savo ketinimus, ilgapirštis gali privažiuoti turimu dviračiu prie dviračių stovo, apsimesti kad rakina savo transporto priemonę, nors tuo tarpu kerpa kitą spyną. Priėjęs bendrininkas sėda ant antrojo dviračio ir abu nuvažiuoja. Lygiai taip pat nesunkiai vagys gali nukelti dviračius nuo automobilių.
Kaip pasirinkti tinkamus užraktus
„90 proc. užraktų yra prieinami vagims. Dažniausiai dviratininkai prirakinimui renkasi trosą, tačiau jis gali būti nukirptas keliais metalo žirklių grybšniais“, – sako saugos tarnybos „Eurocash1“ direktoriaus pavaduotojas.
Dviračių treko pasaulio bei olimpinis čempionas Gintautas Umaras, dirbantis prekybos dviračiais tinkle Lietuvoje „UMARAI“, rekomenduoja pirmiausiai įvertinti, kaip ir kur dviratį ruošiamasi palikti: kur mažai žmonių ir nėra kitų dviračių, ar ten, kur judėjimas didelis ir yra specialūs stovai.
Kalbėdamas apie apsaugą G.Umaras išskiria du laiko intervalus: iki pusės valandos ir ilgesniam laikui, pavyzdžiui, dienai. Jei dviratį ruošiatės palikti trumpam, gali užtekti mažesnio apsaugos lygio spynos. Tuomet į spyną derėtų investuoti bent 150 Lt. Jei dviratį ruošiatės palikti ilgesniam laikui – dienai ar vakarui, reikia rinktis patikimiausią U formos ar sulankstomą spyną. Tam reikėtų paskirti mažiausiai 250 Lt. Dar praverstų papildoma spyna rakinti priekinį ratą“, – rekomenduoja G. Umaras.
Specialistai sako, jog dviratį reikia prirakinti perkišant spyną per galinį ratą, rėmo galinės šakės apatines plunksnas ir grandinę – nepatogioje, sunkiai vagiui prieinamoje vietoje. Priekinį ratą reikia fiksuoti perkišant spyną per ratą, priekinę ašį ir rėmą. Svarbu atkreipti dėmesį ne tik į spynos, bet ir į užrakto tvirtumą bei gamintoją – vardas bei kaina dažniausiai atspindi kokybę. Nepalikite ant dviračio lengvai nuimamų daiktų. Jei jūsų dviračio ratai ar balnas pritvirtinti greitaveržlėmis, jas pakeiskite į kitas, kurių atsukimui bus reikalingas specialus raktas.
Atkreipkite dėmesį į vietos saugumą
Svarbu įvertinti ir vietos, prie kurios rakinsite dviratį, patikimumą. Gali būti, kad jūsų spyna bus tvirta, tačiau, pavyzdžiui, tvoros grotelės, prie kurių prirakinsite dviratį, vagims pasirodys lengvai įveikiamos. Paliekant dviratį reikia įvertinti, ar jo nebus galima tiesiog nukelti ir nusinešti. Daiktas, prie kurio prirakinta transporto priemonė, turi būti patikimai pritvirtintas ar nepajudinamas. Netgi stacionarūs dviračių laikikliai, kurie yra neįbetonuoti, bet prie grindinio priveržti keliais varžtais, gali būti nepatikimi, jei dviratį prie jų prirakintą paliksite nakčiai. Vagys gali atsukti varžtus ir nusiimti dviratį.
Jei turite galimybę, palikite dviratį tokioje vietoje, kurią stebi vaizdo kameros. „Eurocash1” tarnybos saugos darbuotojai ne kartą yra sulaikę dviračių vagis prie prekybos centrų. Pastebėję vagišius, jie tikslingai leidžia pradėti vykdyti vagystę, kad galėtų įrodyti veiksmą policijai ir sulaiko ilgapirščius nusikaltimo vietoje. Jei paliekate dviratį tokioje vietoje, kur judėjimas nėra didelis, vagis gali turėti daugiau laiko spynos kirpimui, tad svarbu kad spyna būtų sunkiai nukerpama, atrakinama, nudaužiama ar pergręžiama.
Daugiausiai dviračių pavagiama judriose gatvėse, iš dviračių stovėjimo aikštelių prie parduotuvių, nes minioje vagims paprasčiau likti nepastebėtiems.
Sandėliuke dviratį vis tiek reikia prirakinti
Kitomis vagysčių vietomis tampa balkonai, sandėliukai, laiptinės ar kitos bendro naudojimo patalpos. Čia taip pat svarbu pasirūpinti, kad priėjimas iki dviračio būtų kuo sudėtingesnis. Pirmiausiai būtina įvertinti spynos ir durų vyrių stiprumą, o kartais – netgi mūro, į kurį įstatytos durys ar grotos, tvirtumą.
„Žmonėms dažnai atrodo, kad sandėliuke dviračio jau nebereikia rakinti, tačiau tai klaida. Kiekvienas papildomas užraktas yra kliūtis vagiui, o jūsų tikslas – kuo labiau apsunkinti jūsų nuosavybės pasisavinimą“, – pabrėžia Ž.Andrulis. Jis pataria sandėliuke įsirengti signalizaciją, nes triukšmas taip pat atbaido ilgapirščius. Yra tokių signalizacijos prietaisų, kurie tvirtinami patalpos viduje ir ima skleisti stiprų garsą atidarius duris. Tokią signalizaciją šeimininkas gali išjungti ar įjungti distanciniu pulteliu iš išorės, kol durys neatidarytos.
Specialistų teigimu, budrumo negalima prarasti ir per atostogas. Dalis žmonių vykdami atostogauti pasiima dviračius ir atsipalaidavę įsivaizduoja, kad pavojus sumažėja. Tačiau kurortiniuose miestuose vagys taip pat dirba. Nepalikite dviračių ant automobilių be priežiūros, ypač nakčiai. Rinkdamiesi, kur apsistoti, paklauskite šeimininkų ar bus kokia nors rakinama patalpa dviračių laikymui ir jokiu būdu nepalikite jų neprirakintų be priežiūros net trumpam laikui.
Žmonės, apdraudžiantys savo namus ir turtą, gali apdrausti ir dviratį, kuris priskiriamas kilnojamam turtui. Gaila, bet atskiro draudimo dviračiams Lietuvos draudimo bendrovės nesiūlo.
Jei pastebėjote dviračio vagystę, bet neturite pakankamai jėgų patys mėginti sulaikyti vagį, pirmiausiai pamėginkite atkreipti aplinkinių dėmesį. Triukšmas ir dėmesys gali jį nubaidyti. Taip pat galite skambinti policijai ir stebėti įsidėmėdami važiavimo kryptį. Jei vagystę pastebėjote būdami mašinoje, galite paskambinti policijai ir važiuodami iš paskos jį pasekti. Dažniausiai vagišiai vogta priemone toli nevažiuoja, o tik siekia grobį greitai paslėpti: gali perduoti dviratį bendrininkui, įkelti į netoliese stovintį autobusiuką ar įsivaryti į kokį nors pastatą.

DPA

Vienas vokiečių valdininkas iš bibliotekos pavogė net 24 tūkst. knygų.

Vokietijoje neseniai buvo pagautas valdininkas, kuris per 20 metų iš įvairių Vokietijos ir gretimų valstybių bibliotekų vogė knygas. Per visą šį laiką jo namuose Garmstadte susikaupė solidi bibliofilinė kolekcija, tarp kurių net 24 tūkst. labai retų spaudinių. Iš esmė „bibliofilą“ domino XVII-XVIII amžių knygos, daugiausiai apie mineralogiją ir geologiją. Iš viso vagies sukaupta kolekcija yra vertinama daugiau nei 20 mln. eurų. Apkritai, vogtos kolekcijos savininko pinigai visai nedomino: ne vienos iš vertingų knygų jis net nebandė parduoti.

Vogė dideliais kiekiais

45-erių metų valdininką iš Vokietijos Heseno žemės Mokslo ir kultūros ministerijos Torsteną Rossmanną pagavo vagystės vietoje. Jis bandė išsinešti net  53 labai vertingas knygas. Policija aptiko intelektualaus vagies pėdsakus visai atsitiktinai, kai knygų saugykloje pasigedo vieno itin reto spaudinio – „Žinyno apie estetinę istoriją“, kurio autorius Johanas Fridrichas Blumenbachas, o knyga išleista 1779 metais Gettingene.

Bad Apolzenės kunigaikštystės biblioteka priklauso 75 metų kunigaikščiui Wittekindui Fuerstui zu Waldeckui , ji įkurta jo dvare. Kunigaikštis kreipėsi į policiją, kai jam pranešė apie Blumenbacho knygos dingimą. Jis papasakojo, kad ministerijos valdininkas, pavogęs knygą, kunigaikščio dvare pirmą kartą apsilankė 2010 metų vasarą ir prisistatė kaip aukštas Mokslo ir kultūros ministerijos pareigūnas.

Sudomino kunigaikščio kolekcija

T.Rossmannas pareiškė, kad ministerijoje jis yra atsakingas už vertingas knygas ir būtent Bad Apolzenės biblioteka jį ypač domina. Kai jis peržiūrinėjo spaudinių elektroninį katalogą, jame surado kai kuriuose leidinius, kuriuos jis norėtų apžiūrėti asmeniškai. Vėliau kunigaikštis Wittenkindas pripažino, kad jį papirko vagies kultūringumas ir jo savotiška įtaiga, taip pat jo rafinuotos manieros. Jei ne šie bruožai, kunigaikštis galėjo apskritai neįsileisti valdininko į knygų saugyklas.

Vykdant knygų kolekcijos savininko pageidavimus, apie kiekvieną savo vizitą į biblioteką turėdavo pranešti iš anksto elektroniniu paštu ir suderinti laiką. Į kunigaikščio pilį T. Rossmannas atvykdavo sidabro C klasės „Mercedes“ su numeriu „HEL“. Šios raidės reiškia, kas automobilis priklauso Vokietijos Heseno žemės vyriausybei. Dėl to, kad T. Rossmanas visuomet važinėjo tarnybiniu automobiliu, bibliotekos darbuotojai taip ir nesuprasdavo, ar jis atvažiavimo asmeniniais, ar tarnybiniais reikalais.

Įgavo bibliotekininkų pasitikėjimą

Laikui bėgant, vagis įgavo bibliotekos darbuotojų pasitikėjimą, kuris jiems pasirodę esąs labai išsilavinęs ir itin paprastas bendraujant. Ilgainiui jį pradėjo vieną leisti į knygų saugyklas, nors pagal bibliotekų taisykles, skaitytojai į saugyklas neįleidžiami, o knygas iš jų atneša labai patikimi darbuotojai. T. Rossmanas pats rinkosi knygas, kurios jam patiko, su nešiojamuoju kompiuteriu visada atsisėsdavo kuo toliau nuo personalo ir ilgai kažką persispausdindavo, dažnai trumpam pasišalindavęs iš skaityklos salės.

Pirmieji įtarimai, kad valdininkas vagia knygas, krito 2001 metų rugpjūtį, kai vienas pagyvenęs profesorius užsisakė J.F. Blumenbacho „Žinyną apie estetinę istoriją“, tačiau bibliotekininkė niekaip negalėjo šios knygos surasti. Moteris prisiminė, kad dar visai neseniai laikė šią retą knygą savo rankose, ir netikėtas spaudinio dingimas jai pasirodė daugiau nei keistas. Ji prisiminė, kad būtent T, Rossmanas prieš kurį laiką naršė šią lentyną, kurioje sudėtos knygos apie natūraliąją istoriją, mineralogiją ir geofiziką.

Revizijos rezultatai nustebimo

Bibliotekininkė nutarė atlikti reviziją, kurios rezultatas – net 23 dingusios itin retos knygos. Norėdami įsitikinti, kad būtent T. Rossmannas vagia knygas, nutarė jam paspęsti pinkles. Kai T. Rossmanas po kelių mėnesių vėl atvažiavo į kunigaikštystės biblioteką, darbuotojai apsimetė neva nieko neatsitiko: eilinį kartą jį vieną įleido į saugyklas, o jam išvykus, vėl perskaičiavo knygas – trūko devynių retų spaudinių. Tada kunigaikštis Witenkindas iškvietė policiją, kuri bibliotekoje surengė pasalą. Policininkai T. Rossmano darbo vietoje įrengė 5 slaptas kameras, o patys pasislėpė antrame aukšte, iš kur stebėjo vagį per kompiuterių monitorius.

T.Rossmannas, nieko neįtardamas, rinko knygas nuo lentynų ir dėjosi jas į nešiojamojo kompiuterio portfelį, odinį lagaminą, medžiaginį maišą, kai kurias mažesnes knygas užsikišo už megztinio, o po to šias knygas išsinešė iš bibliotekos. Išimdamas retas knygas iš lentynų, kitas knygas jis sutvarkydavo ir išretindavo taip, kad atrodytų, jog niekas nedingo. Prieš išeidamas, vagis dar kelias knygas įsikišo į lietpalčio kišenes. O prie išėjimo vagišiaus jau laukė policija. Tą dieną T.Rossmannas bandė išsinešti net 53 retas knygas. Pirminėje apklausoje vagišius pareiškė, kad namuose jis turi viso labo apie 30 knygų. Vežamas namo, T. Rossmannas užsiminė, kad knygų namie „gali būti ir šiek tiek daugiau“.

Namuose – knygų už 20 mln. eurų

Tačiau policininkai net nesvajojo, kad vagišiaus namuose bus surasta net 24 tūkst. itin retų knygų. Knygomis buvo užverstos visos erdvės palyginti nemažame T. Rossmanno name, kuriem jis gyveno su žmona ir dviem vaikais. Vertinant sukauptą vogtą kolekciją, pavyko nustatyti, kad vagies bibliotekoje dominavo antikvariniai leidiniai, daugiausia išleisti XVII-XVIII amžiais. Pasivežęs knygas namo, T. Rossmannas pedantiškai pieštuku užtušuodavo bibliotekų numerius, ryškiu rašikliu šalia užrašydavo savo pavardę, o ant bibliotekos antspaudo užklijuodavo savo ekslibrį. Visa tai dabar pašalinti jau bus neįmanoma, todėl vagies ženklai ant knygų išliks ir toliau.

Tyrimo metu nustatyta, kad T. Rossmannas knygas vogti pradėjo dar praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje. Per visą šį laiką jam pavyko apšvarinti daugiau kaip 60 bibliotekų visoje Vokietijoje, dar 10 knygų saugyklų Šveicarijoje, Olandijoje, Belgijoje, Lenkijoje, Vengrijoje ir Čekijoje. Policija iš vagies namo išgabeno šimtus dėžių su knygomis ir dabar jas išsiuntinėja teisėtiems savininkams.

Kokias būdais vokiečiui pavyko pagrobti tokį milžinišką retų knygų kiekį, kol kas neaišku ir kam jis visa tai darė, nesuprantama. Policija paskaičiavo, kad pavogtų knygų vertė yra didesnė nei 20 mln. eurų, tačiau vagies pinigai, regis visai nedomino. Ne vienos knygos jis net nebandė parduoti.

Buvo sėkmingas mokslininkas

Iš T. Rossmanno biografijos aišku, kad jis univesitete studijavo tris programas: biologiją, mašinų gamybą ir geologiją. Baigęs universitetą, jos apsigynė geologijos mokslų daktaro disertaciją, dalyvavo geologinėse ekspedicijose Tubingene, Halėje ir Bristole. Netrukus jis parašė kelis mokslinius straipsnius bionikos tematika ir vadovavo Darmstadto universiteto biotechniniam centrui, o nuo 2005 metų dirbo Mokslo ir kultūros ministerijoje Viesbadebe. 2006 metais jis buvo išrinktas Darmstadto parlamento nariu.

Po vagystės išaiškinimo T. Rossmannas buvo atliestas iš ministerijos, parlamentaro

mandato jis atsisakė pats. Jei teismas nusikaltimą įrodys, R. Rosssmanui gresia iki 10 metų kalėjimo. T. Rossmanno artimieji neabejoja, kad jis turi rimtų psichikos sutrikimų – jis serga bibliomanija, nors jį apibūdina kaip mandagų ir tolerantišką žmogų. Jis netgi tapo jį tardančių policininkų „numylėtiniu“: nežiūrint į labai rimtus kaltinimus, tardytojai, nagrinėjantys jo bylą, kalba apie jį tik iš gerosios pusės ir vadina „įtariamuoju mokslininku“.

Partija Tvarka ir teisingumas jau taip gąsdina politinius oponentus, kad rinkimų kova peržengia visas padorumo ribas. Šiandien partijos atstovai Vilkaviškyje pastebėjo, kad miesto centre nuo pastato Gedimino gatvėje dingo 18 kvadratinių metrų ploto dydžio rinkimų plakatas.

Dėl dingusio plakato partijos Tvarka ir teisingumas skyriaus pirmininkė Onutė Giedrienė kreipėsi į policiją. Ji taip pat informavo Vilkaviškio savivaldybės rinkimų komisiją apie tai, kad partijai trukdoma vykdyti rinkimų reklamos kampaniją.

Partijos Tvarka ir teisingumas informacijos centro vadovo Romo Jankausko nuomone, galima spėti, kad plakatas, kuriame pavaizduotas kumštis su užrašu “Gana” , itin nepatinka šiandien valdžioje esančių partijų gerbėjams, todėl savo emocijas jie bando išreikšti agresyviausia forma.

“Vakar gavome pranešimą, kad galbūt buvo bandyta nuimti partijos plakatą Radviliškyje – po nakties pastebėta, kad pažeistas vienos plakato pusės tvirtinimas. Šiandien dingo plakatas Vilkaviškyje. Matyt, reikia laukti ir daugiau panašių išpuolių. Nejaugi trisdešimtyje Lietuvos miestų teks naktimis budėti ir saugoti vaizdinę agitaciją”, – piktinosi politikas.

Apie vandališką išpuolį prieš partiją, kuriai siekiama sutrukdyti pasinaudoti įstatymais numatyta teise skleisti informaciją bei rinkimų reklamą, informuota ir Vyriausioji rinkimų komisija.

Ispanijoje vagys pavogė sunkvežimį su mažiausiai 20 meno kūrinių, tarp kurių buvo mažiausiai vienas Pablo Picasso (Pablo Pikaso) bent 5 mln. eurų vertės darbas, ketvirtadienį pranešė pareigūnai.

Pavogtieji meno kūriniai buvo vežami iš parodos Vokietijoje į Madrido ir Barselonos galerijas, teigiama pranešime.

Kaip per spaudos konferenciją informavo Chetafės miesto tarybos narė Sara Hernandez (Sara Hernandes), sunkvežimį su vertingu kroviniu pagrobė trys kaukėti užpuolikai šeštadienį Madrido pietiniame priemiestyje.

“Vagystės būdas leidžia manyti, kad viską palengvino pagrobėjams kažkieno iš vidaus nutekinta informacija, nes jie turėjo žinių apie sunkvežimio atvykimo laiką, kada jis išvyks į kitus miestus ir galerijas, kur jis bus”, – sakė atstovė.

Policijos atstovas spaudai pranešė, kad pradėtas įvykio tyrimas.

Kokie meno kūriniai buvo pagrobti, oficialiai nepranešama.

Dienraščio “El Pais” interneto svetainėje rašoma, kad tarp pagrobtų paveikslų buvo mažiausiai vienas P.Picasso, keli Kolumbijos menininko Fernando Botero darbai, o taip pat ispanų skulptoriaus Eduardo Chillidos (Eduardo Čilidos) ir Katalonijos menininko Antonio Tapieso kūriniai.

Šio šeštadienio naktį Klaipėdoje buvo apvogtas Seimo nario Kęsto Komskio automobilis. Anot parlamentaro, išdaužę automobilio langą vagys paėmė Seimo kanceliarijai priklausantį nešiojamąjį kompiuterį, asmeninį kompiuterį ir odinį dokumentų dėklą.

Slaptų duomenų dingusiuose daiktuose nebuvo. Apie įvykį buvo pranešta policijai. Seimo nario teigimu, vagystė greičiausiai buvo atsitiktinė.