BFL/V.Skaraičio nuotr.

Prasidėjusi vasara ir įsibėgėjantis atostogų sezonas reiškia darbymetį namų vagims. Ypač didelį dėmesį prevencijai raginami skirti tie žmonės, kurie išvyksta ilgesnių atostogų – savaitei ar dviem. „Gjensidige“ ekspertai pateikia 10 patarimų, kaip per atostogas apsaugoti namų turtą nuo įsilaužėlių:

1. Slėpkite, kad išvykstate ar esate toli nuo namų.

Apie tai, kad išvykstate, turėtų žinoti tik artimiausieji. Primygtinai rekomenduojama susilaikyti nuo pagundos skelbti apie savo kelionę socialiniuose tinkluose ar skelbti kelionių nuotraukas. Net ir trumpa išvyka gali paskatinti vagis įsilaužti į Jūsų būstą, jei jie žinos Jūsų pomėgius, pavyzdžiui, tai, kad tam tikromis valandomis būnate darbe, bėgiojate, lankotės sporto klube, baseine ar čiuožykloje.

2. Praneškite apie savo išvykimą tiems, kam reikia.

Apie tai derėtų žinoti tik tame pačiame mieste gyvenantys artimieji. Patartina jiems palikti atsarginius Jūsų būsto raktus, kurių gali prireikti įsilaužimo ar kitu nenumatytu atveju. Apie Jūsų išvykimą turėtų žinoti ir patikimi kaimynai. Jų galėtumėte paprašyti išimti iš dėžutės paštą – pilna dėžutė yra ženklas vagims, kad namai jau kuris laikas tušti. Kaimynai galėtų atkreipti dėmesį į aplink Jūsų būstą besisukiojančius įtartinus asmenis ar automobilius. Pasirūpinkite, kad daugiabučio, kuriame gyvenate, administratorius žinotų Jūsų telefono numerį.

3. Apšvieskite kiemą.

Apšviestas kiemas ar į lauke įrengtas judesį reaguojantis jutiklinis šviestuvas – viena iš priežasčių, kodėl vagims gali praeiti noras brautis į Jūsų valdas. Juk juodi darbai paprastai atliekami tamsoje.

4. Negundykite vagių savo turtais.

Daugelis vagių prieš įsilauždami į svetimą būstą įvertina savo būsimą grobį. Potencialius įsilaužėlius dažnai paskatina ant palangių iš lauko matomi vertingi daiktai, kieme paliktas dviratis. Tad venkite taip atvirai rodyti, ką turite. Nei Jūs, nei Jūsų vaikai, nei kiti asmenys neturėtų socialiniuose tinkluose viešinti nuotraukų, kuriose jie nusifotografavo vertingų daiktų fone Jūsų namuose. Vienintelis turtas, kuris galėtų pristabdyti vagis, yra balkone ar kieme palikti padžiauti skalbiniai. Jie būtų užuomina, kad greitai grįšite, jei išvykote ne ilgiau kaip kelias dienas. Ilgiau kabantys skalbiniai Jūsų aplinką stebintiems vagims sukels priešingą reakciją.

5. Naudokite seifą.

Pirmiausia, seifas – ne šiaip paprasta metalinė dėžė, o sunkus daiktas, kurį labai sunku išnešti iš būsto, o dar sunkiau atidaryti. Jame saugokite pinigus, brangią techniką, papuošalus, svarbius dokumentus ir kitus vertingus daiktus. Seifas padės apsaugoti Jūsų brangenybes net ir įsilaužimo atveju.

6. Įvertinkite neįprastas slaptavietes.

Jei esate detektyvinių serialų žiūrovas, tai tikriausiai žinote, kuriose vietose šių filmų personažai jiems brangius daiktus slepia dažniausiai. Dar geriau žmonių įpročius žino nusikalstamo pasaulio atstovai, perduodantys savo patirtį iš kartos į kartą. Vis dėlto verta pasukti galvą apie neįprastas slaptavietes. Jose galėtumėte prieš išvykdami suslapstyti pinigus ar kitus brangius daiktus, jei neturite seifo.

7. Apsaugokite duris.

Saugios yra tik tvirtos durys su saugiomis spynomis bei užraktais. Jos būtinos, nepriklausomai nuo to, ar gyvenate privačioje valdoje, ar kuriame nors daugiabučio aukšte. Šarvuotos, į išorę atsidarančios durys su dviem ar trimis užraktais, kurių vienas būtų seifinio tipo – geriausias pasirinkimas. Jūsų durų apsaugą sustiprintų ir vadinamosios „nematomos spynos“. Tai yra ant durų būsto vidaus pusėje tvirtinamos papildomos spynos, rakinamos nuotoliniu pulteliu. Tokios spynos gali laiku sustabdyti įsilaužėlį.

8. Apsaugokite langus.

Langai langams nelygu. Kokybiški langai turi tvirtesnius rėmus, kuriuos sunkiau išlaužti. Kai kurie langai gaminami su užraktais, kurie irgi patikimesni. Tai svarbu, nes nusikaltėliai paprastai retai kada išdaužia langus – jie tiesiog stengiasi įveikti jų konstrukcijas. Vis dėlto net ir patikimesnius, tvirtos konstrukcijos langus pravartu apsaugoti papildomai, ypač jei jūsų langai yra pirmame aukšte. Šiuo tikslu praverčia ir paprasti langų fiksatoriai, dar vadinami saugais. Kitos priemonės – grotos ar apsauginės žaliuzės. Vienas iš ekonomiškų ir greitesnių pasirinkimų – apsauginės langų plėvelės, kurios tampa kliūtimi išdaužus langą.

9. Pasirūpinkite signalizacija ir apsaugos sistemomis.

Vis daugiau žmonių įsirengia namuose signalizaciją ar modernias apsaugos sistemas. Signalizacija išbaido ar sutrikdo vagis, atkreipia Jums draugiškų kaimynų dėmesį. Apsaugos sistema reaguoja į įvairius pavojus ir gali perduoti šią informaciją  saugos tarnyboms. Signalizacija ir vaizdo kamerų sistemos taip pat gali tapti puikiu apsaugos deriniu. Kartais potencialiems įsilaužėliams užtenka pamatyti vaizdo kameras, ir jie atsisako savo planų.

10.  Apdrauskite turtą.

Ši priemonė – tam atvejui, jei, nepaisant visko, tapote įsilaužėlių auka bei patyrėte nuostolių. Pasitaiko, kad vagys ne tik išneša vertingus daiktus, bet sugadina ar net nuniokoja turtą, kuriam atkurti prireikia papildomų išlaidų. Draudimo išmoka šiuo atveju būtų gera materialinė paspirtis.

BFL / A.Urafto nuotr.

Draudimo bendrovė BTA šiemet užfiksavo apie 70 proc. daugiau automobilių vagysčių nei pernai per tą patį laikotarpį. Tiesa, policijos duomenys skiriasi ir rodo, kad šiemet vagysčių skaičius išaugio neženkliai. Norint netapti vagysčių aukomis, ši informacija turėtų padėti:

1. Populiariausios tarp Lietuvos ilgapirščių yra prieš 5-10 metų pagamintos transporto priemonės.

2. Didžiuosiuose miestuose dažniausiai nuvaromi „Volkswagen Tiguan“, „Volkswagen Touran“, „Toyota Corolla“, „Toyota Avensis“ automobiliai.

3. Svarbiausia ką tik įsigijus automobilį nedelsiant pasirūpinti jo saugumu, nes pasak draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovo Andriaus Žiukelio, “vagys dažnai tikisi, kad naujai parvaryti automobiliai dar neturės jokios apsaugos sistemos ir juos bus lengva pavogti.”

4. Vertėtų saugoti ne tik naujus automobilius, bet ir tuos, kurie pagaminti gerokai seniau, kad ir prieš 10 metų. Tai įvairūs „Volkswagen“ markės automobiliai, “Audi“, „Mersedes Benz“ bei BMW ir „Toyota“ markės automobiliai.

5. Vogdami automobilius be elektroninių apsaugos priemonių, vagys naudojasi visrakčiais, replėmis arba peiliukais. O automobiliams su elektroninėmis apsaugos priemonėmis, jie naudoja specialią elektroninę įrangą, „nulaužiančią“ tokias apsaugos sistemas.

Vagis, turėdamas automobilio dokumentus, gali daug ramiau nuvažiuoti automobiliu iš vagystės vietos, sustabdžius pareigūnams gali nekilti jokių įtarimų.

6. Vagys neretai automobilius išvilioja kur kas gudresniais metodais. Susidarius tam tikromis situacijomis, jie pasiūlo pasirašyti vekselį, sudaro nuomos sutartį, pasirašo kitokias panašias sutartis. Taip ilgapirščiai iš asmens gauna ne tik automobilį, tačiau ir jo raktus bei registracijos dokumentus. O kai savininkas supranta, kad yra apgautas, transporto priemonė neretai jau būna keletą kartų perparduota kitiems asmenims.

7. Neretai vagims pasitarnauja ir pačių vairuotojų neatidumas. Kartais jie neapsižiūrėję palieka raktus nesaugioje vietoje, taip pat dažnai automobilio dokumentus palieka jo viduje. Vagis, turėdamas automobilio dokumentus, gali daug ramiau nuvažiuoti automobiliu iš vagystės vietos, sustabdžius pareigūnams gali nekilti jokių įtarimų kol nepaskelbta automobilio paieška.

8. Nemažai atvejų pasitaikė, kai ilgapirščiai įsilaužę į namus pavogė automobilio raktelius bei dokumentus ir nuvažiavo „naujuoju“ automobiliu. Jei anksčiau tokių situacijų registruodavo tik keletą, dabar jų pasitaiko kur kas dažniau.

Tai įrenginys, įmontuotas į automobilį bei reagavimo, paieškos paslaugos, kurios derinamos su techninėmis bei organizacinėmis priemonėmis ir policija.

9. Automobilio „kelionė“ po vagystės priklauso nuo to, kokiu tikslu jis buvo vagiamas. Jeigu automobilis reikalingas kaip donoras, pavyzdžiui, sudaužytai transporto priemonei atstatyti ar suremontuoti, tai po vagystės tokio automobilio gyvenimas bus labai trumpas. Jeigu jis skirtas tolesnei realizacijai, tai labai tikėtina, kad vagys stengsis jį išvežti į Rytų šalis.

10. Sunkiausia vagims įkandama saugos priemonė – aktyvios radiolokacinės paieškos sistema. Tai įrenginys, įmontuotas į automobilį bei reagavimo, paieškos paslaugos, kurios derinamos su techninėmis bei organizacinėmis priemonėmis ir, aišku, policija.

Kibernetiniai nusikaltėliai vis dažniau siekia gauti prieigą prie vartotojų elektroninių sąskaitų – tai liudija „Kaspersky Lab“ finansinių kibernetinių grėsmių 2013 m. tyrimo rezultatai. Bendrovės užfiksuotų atakų, taikiusių kenkėjišką programinę įrangą siekiant pasipelnyti, skaičius 2013 m. sudarė 28,4 mln., o tai 27,6 proc. daugiau nei pernai.

Prie finansinių kibernetinių grėsmių priskiriami bankiniai „Trojos“ virusai, klaviatūros šnipai, taip pat sąlyginai naujos programos vogti virtualias pinigines iš „Bitcoin“ ir nuo vartotojo paslėptos šios kriptovaliutos generacijos užkrėstuose kompiuteriuose – būtent šios nelegalios priemonės pernai padidino finansinių kibernetinių grėsmių skaičių. Papildomu augimo veiksniu tapo pavojingų pažeidžiamų platformos „Java“ vietų, kurios buvo taikomos kibernetinėse atakose, aptikimas.

Per pastaruosius metus „Kaspersky Lab“ produktai nuo galimų finansinių praradimų apsaugojo 3,8 mln. vartotojų, o tai 18,6 proc. daugiau nei prieš metus. Dažniausiai apgavikai naudojo bankinius „Trojos“ virusus –jie sudarė du trečdaliai praėjusių metų atakų. Tačiau, palyginti su 2012 m., jų dalis mažėjo dėl didėjančio kenkėjiškų priedų, besitaikančių į „Bitcoin“, aktyvumo. Klaviatūros šnipai, perimantys vartotojo įvedamus duomenis, taip pat apleidžia pozicijas: kibernetiniai nusikaltėliai vis rečiau taiko šias siauros specializacijos programas ir pirmenybę teikia „Trojos“ virusams su plačiu funkcijų pasirinkimu.

Kenkėjiškos mobiliųjų įrenginių programinės įrangos segmente per pastaruosius metus atsirado naujų tendencijų. Viena iš jų – mobiliųjų priedų vogti pinigus iš banko sąskaitų augimas: per metus „Kaspersky Lab“ surinkta tokių programų kolekcija išaugo beveik 20 kartų. Didžioji atakų dalis buvo nukreipta į išmaniųjų telefonų su „Android“ platforma savininkus.

„Pernai finansinių kibernetinių grėsmių dalis stipriai augo. Bankinių „Trojos“ virusų ir kitų programų finansinei informacijai gauti populiarumas grindžiamas tuo, kad jas pasitelkę kibernetiniai nusikaltėliai gali greitai užsitikrinti neteisėtą pelną. Apgavikų naudojamų priemonių rinkinys papildomas beveik kas mėnesį, ir jau nesame tikri, kad nuo jų galima apsisaugoti tik esant budriems. Mes finansinėms organizacijoms rekomenduojame imtis vartotojų apsaugos sprendimo kompleksiškai ir taikyti tinkamiausią apsaugos sprendimą“, – pabrėžė Vladimiras Zapolianskij, „Kaspersky Lab“ techninio pozicionavimo skyriaus vadovas.

Kenkėjiška programinė įranga – tai ne vienintelis apgavikų arsenale turimas būdas vogti pinigus realiuoju laiku. Taip pat aktyviai taikomos netikros atakos (angl. phishing) – finansinės informacijos išviliojimo schema paitelkiant padirbtus interneto puslapius. 2013 m. „Kaspersky Lab“ produktai atrėmė per 330 mln. netikrų atakų, kurių 31,5 proc. buvo įvykdytos naudojant bankų, mokėjimo sistemų arba internetinių parduotuvių pavadinimus.

Finansinėms kibernetinėms grėsmėms neutralizuoti „Kaspersky Lab“ sprendimuose privatiems vartotojams ir smulkiajam verslui taikoma technologija „Saugūs mokėjimai“, apsauganti duomenis bankinių operacijų realiuoju laiku ir darbo su mokėjimo sistemomis metu.

Bendrovėms, teikiančioms klientams finansines paslaugas realiuoju laiku, „Kaspersky Lab“ sukūrė kompleksinę platformą „Kaspersky Fraud Prevention“. Ji užtikrina kelis elektroninių transakcijų apsaugos lygius, papildomai tikrina mokėjimus serveryje, kad būtų apsaugoti vartotojų kompiuteriai ir mobilieji įrenginiai.

Draudimo bendrovės „If“ duomenimis, šių metų rudenį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, vagysčių iš būstų skaičius išaugo net 92 proc. Tokia nerimą kelianti tendencija gali tapti dar ryškesnė šventiniu laikotarpiu. Apie tai gyventojus įspėja draudikai.
„Šiemet laisvų ir darbo dienų išsidėstymas per šventes ypač palankus ilgesnėms atostogoms susiplanuoti, o pirmą kartą trys laisvos dienos per Kūčias ir Kalėdas tinka ilgesnėms viešnagėms pas gimines ar draugus, todėl tūkstančiai būstų visoje šalyje šventiniu laikotarpiu liks tušti“, – atkreipia dėmesį draudimo bendrovės „If“ Lietuvos turto žalų grupės vadovė Giedrė Vitkauskienė.
Jos teigimu, vagysčių iš būstų skaičius ilgaisiais savaitgaliais išauga apie 20 proc., todėl manoma, kad šiemet šventinis laikotarpis ilgapirščiams gali būti „darbymetis“.
Vagysčių prevencijai patariama kurti saugios kaimynystės atmosferą
„Nors signalizacija su greito reagavimo į pavojaus signalą paslauga laikoma viena efektyviausių apsaugos sistemų, mūsų praktika rodo, kad net ir ji nepanaikina vagystės rizikos, tik ją sumažina“, – sako draudimo bendrovės „If“ ekspertė.
Jos teigimu, siekiant sumažinti šiemet išaugusią būsto apiplėšimo riziką šventiniu laikotarpiu, rekomenduojama pasitelkti bendruomenę. „Prieš išvykdami žiemos atostogų ar šventėms palikdami namus būtinai aplankykite gerai pažįstamus bei patikimus kaimynus ir paprašykite, kad jie atkreiptų dėmesį į jūsų būstą“, – pataria G. Vitkauskienė.
Draudimo bendrovė „If“ šių metų sausio–lapkričio mėnesiais dėl vagysčių iš būstų klientams Lietuvoje atlygino daugiau nei 0,4 mln. litų nuostolių. Vidutinis vienos vagystės žalos dydis šiuo metu sudaro beveik 3500 litų.
„If“ duomenimis, dažniausiai iš būstų vagiami juvelyriniai dirbiniai, grynieji pinigai ir smulkūs elektroniniai prietaisai. Tiesa, būna ir tokių vagysčių, kai ilgapirščiai išsineša didelę dalį namuose turimų daiktų: buitinę techniką, brangesnius drabužius ir kitus asmeninius daiktus.

Vasarą padaugėja telefonų vagysčių, bet išmaniųjų telefonų amžiuje surasti pamestą ar pavogtą aparatą esama kur kas daugiau galimybių nei anksčiau – tereikia šiek tiek pastangų.

Mobilieji telefonai ir piniginės – dažniausi vagių taikiniai. Kas mėnesį Lietuvoje vidutiniškai pradedama apie 350 ikiteisminių tyrimų dėl mobiliųjų telefonų vagysčių, o vasaros mėnesiais šis skaičius perkopia 400. Žinant, kad nemaža dalis žmonių telefonus pameta, o dažnas praradęs telefoną, bet neturėdamas vilčių jį atgauti net nesikreipia į policiją, tampa aišku, jog iš tiesų tie skaičiai kelis kartus didesni. Pavyzdžiui, mobiliojo ryšio operatorius “Tele2″ kas mėnesį vidutiniškai sulaukia maždaug tūkstančio prašymų blokuoti SIM kortelę.
“Prašymų apie 20 proc. padaugėja šiltuoju metų laiku, taip pat per didžiąsias šventes ir savaitgaliais. Tiesa, tai nereiškia, kad vasarą ar per šventes telefonų daugiau pavagiama, – tai tik reiškia, kad žmonės daugiau jų praranda, pavyzdžiui, plaukdami baidarėmis, ilsėdamiesi gamtoje ar po audringo vakarėlio”, – pastebi „Tele2″ atstovas Andrius Baranauskas.
Šiandien, kai jau 50 proc. naujų parduodamų telefonų yra išmanieji, telefono praradimas gali turėti kur kas skaudesnių pasekmių nei prieš penkerius metus: juk ne tik pradingsta metų metais kaupti ir kasdien reikalingi kontaktai, bet ir kyla grėsmė asmeninei informacijai – nuotraukoms, laiškams, priėjimui prie socialinių tinklų paskyrų ar elektroninės bankininkystės.
Vis dėlto sparčiai tobulėjant technologijoms šiuo metu jau gana nesunku ne tik apsaugoti konfidencialią informaciją praradus telefoną, bet ir greitai surasti patį aparatą – šiai prevencijai pakaks skirti vos keliolika minučių. Pirmiausia reikėtų įdiegti prisijungimo slaptažodį.
„Vienas paprasčiausių, bet kartu ir veiksmingiausių būdų, kaip apsaugoti telefoną, – asmeninis prisijungimo kodas, leidžiantis prie įrenginio ir jame esančios informacijos prisijungti tik jį žinančiam žmogui. Deja, jeigu tokio kodo nėra, o jūsų telefonas pateko į kitas rankas, net pakeitus SIM kortelę greičiausiai bus galima naudotis socialiniais tinklais, prie kurių buvote prisijungęs, žiūrėti nuotraukas ar klausytis muzikos, kurią saugojote telefone”, – įspėja mobiliojo ryšio operatoriaus “Bitė Lietuva” atstovė ryšiams su visuomene Laura Bielskė.

Pamestą telefoną rado naudodamiesi mobiliąja programėle

Svarbu žinoti, kad tūkstančiai mobiliųjų programėlių, kuriomis užversti išmaniųjų telefonų vartotojai, šiandien skirtos ne tik pramogai. Jos taip pat gali tapti efektyvia prevencine priemone. Štai vieną ankstyvą savaitgalio rytą į sostinės policijos pareigūnus kreipėsi pora, tvirtindama, kad pametė išmanųjį telefoną. Surasti pamestą telefoną ir grąžinti jį savininkams Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus m. pirmojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus pirmojo poskyrio viršininkui Anžejui Jankevičiui truko vos 12 minučių. Kaip tai pavyko padaryti?
„Į policiją atėję vyras ir moteris iš karto pranešė, kad telefonas yra Žirmūnų mikrorajone, nes telefone buvo įdiegta programėlė, leidžianti nustatyti jo buvimo vietą. Žmonės atsinešė nešiojamąjį kompiuterį, tad pažiūrėję į žemėlapį pamatėme, kad toje vietoje yra degalinė. Nuvažiavę prie degalinės radome ten stovinčius kelis taksi automobilius. Kadangi pora atpažino automobilį, kuriuo naktį važiavo iš klubo, paprašėme vairuotojo jį aprodyti. Net vairuotojas nežinojo, kad po priekine keleivio sėdyne guli pamestas išmanusis telefonas, kurio garsas buvo išjungtas”, – apie sėkmingai pasibaigusį atvejį pasakojo A.Jankevičius.
Tokių telefono vietą nustatyti padedančių programėlių šiandien prikurta dešimtys, tad išmanūs išmaniųjų telefonų naudotojai turėtų atkreipti į jas dėmesį.  O svarbiausia – daugelis jų nieko nekainuoja. Štai nemokamai įsidiegus mobiliąją programėlę „Where‘s is My Droid” savo telefoną galima apsaugoti keliais būdais. Pavyzdžiui, jei iš kito numerio į savo telefoną bus nusiųstas iš anksto užprogramuotas slaptažodis, atėjus žinutei, net jeigu garsas išjungtas, telefonas gali imti skambinti, vibruoti ar netgi įjungti garso sireną. Taip bus lengviau surasti patalpoje pamestą telefoną. O jei telefonas buvo pavogtas, nusiuntus kitą slaptažodį galima gauti apytiksles koordinates, kur jis yra. Šioje programėlėje galima nustatyti net funkciją, kad telefonas fotografuotų ir siųstų nuotraukas, kurios būtų prieinamos tik naudotojui, į programėlės kūrėjų tinklalapį. Turint tokius duomenis, policijai surasti pavogtą telefoną būtų kur kas lengviau.
„Policija ieško ne tik pagrobtų, bet ir pamestų telefonų. Dažnai telefonai pamirštama taksi, klubuose, baruose, todėl mes skatiname žmones diegtis tokias programėles, kuriomis naudojantis galima per pusvalandį išsiaiškinti, ar telefoną pavogė, ar jis buvo pamestas. Jei žmonės naudotųsi šiomis naujovėmis, tai ne tik palengvintų darbą mums, bet ir padidėtų tikimybė rasti pamestą ar pagrobtą turtą, o valstybė sutaupytų biudžeto lėšų. Tačiau situacija tokia, kad retokai pasitaiko atvejų, kai dingusiuose ar pavogtuose telefonuose būna įdiegtos tokios programėlės. Programėlių diegimu, taip pat kaip draudimu, dažnas susirūpina jau po to, kai daiktas dingsta”, – pabrėžia A.Jankevičius.
Kitos programėlės, skirtos telefono vietai nustatyti ar priversti jį skambėti, – „Lookout”, „PhoneSecure”, „Find My iPhone” ir pan. Tiesa, kad šios programėlės veiktų, reikia, jog būtų įjungtas ir telefonas, ir GPS funkcija. L.Bielskė priduria, kad kiekvienas išmaniųjų gamintojas yra numatęs programėles, kurios pasitarnauja nelaimės atveju. Pavyzdžiui, “BlackBerry” puslapyje “BlackBerry Protect” prisiregistravusiems vartotojams siūlo keletą paslaugų: tarkime, įrenginio savininkas gali stebėti, kur šiuo metu yra jo telefonas.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-21-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Kęstučio Bruzgelevičiaus nyotr.

Neišnykusi problema

Nors automobilių vagysčių mažėja, tačiau ši problema vis dar aktuali ir labai skaudi ne tik apvogtiems transporto priemonių savininkams.

„Lietuvos kriminalinės policijos biuro duomenimis 2011 metais Lietuvoje užregistruotos 79 582 nusikalstamos veikos arba 2,4 proc. daugiau, nei 2010 m. (77 734). Ištirtos 35 646 nusikalstamos veikos arba 44,8 proc. (2010 m. ištirta 46,5 proc.), – sako Lietuvos kriminalinės policijos biuro nusikaltimų tyrimo pirmosios valdybos antrojo skyriaus viršininkas Darius Zasas. – Šių nusikaltimų struktūroje – ir 3 620 transporto priemonių vagysčių atvejai. Tai – 203 nusikaltimais  arba 5,3 proc. mažiau, nei 2010 metais, kai buvo užregistruotos 3 823 tokios vagystės“.

Automobilių vagystės sudaro 42 proc. visų transporto priemonių vagysčių. Per 2011 metus šalyje pavogti 1 521 automobilis, tai 213 automobilių arba 12,3 proc. mažiau, nei 2010 metais (1 734).

Pasak D. Zaso, kryptingas policijos, draudimo įstaigų ir visos visuomenės pastangas šia linkme atspindi ir tas faktas, kad beveik per dešimtmetį, nuo 2002-ųjų iki 2011-ųjų pabaigos, per metus pavagiamų automobilių kiekis šalyje palaipsniui sumažėjo beveik keturis kartus - nuo maždaug 6500 iki 1500.

„Žinoma, nusiraminti automobilių savininkams dar anksti ir nereikėtų manyti, kad nebereikia saugoti savo turto. Tačiau bendros tokios tendencijos mus džiugina“, – neslepia D. Zasas.

Automobilių vagystes provokuoja labai daug faktorių. Neveltui sakoma, jog kai yra paklausa, atsiras ir pasiūla. Iš bendros vagysčių suvestinės matyti, kad praėję metai kriminalistams šia prasme prasidėjo labai nelinksmai, kai vien per sausį ir vasarį buvo pavogta maždaug trečdaliu daugiau automobilių, nei 2010-ųjų pradžioje. Laimei, tai buvo tik trumpalaikis dalykas.

Kodėl buvo išprovokuotas toks bumas? Kriminalistai tai tiesiogiai sieja su muitų pokyčiais Baltarusijoje. Didesni muitai įvežamiems automobiliams įsigaliojo nuo liepos 1 dienos, tad iki tol kaimyninės šalies piliečiai šluote šlavė pavažinėtus automobilius. Todėl ir vagys nedelsdami  ėmėsi darbo.

Didžiulę įtaką mažėjančioms automobilių vagystėms turi sėkminga kriminalistų veikla. Vagysčių kreivė krito gerokai žemyn, kai vien pernai įvairiuose šalies miestuose už grotų atsidūrė kelios garsios automobilių vagystėmis ir grobimais užsiimančios grupuotės.

Daugiausiai Lietuvoje pavogtų automobilių, kaip ir anksčiau, sudaro „didysis penketas“ : „Volkswagen“ (beje, jų šalyje ir yra užregistruota daugiausia, todėl negalima teigti, jog tai vagiamiausia markė),  „Audi“, „Mercedes-Benz“, BMW ir „Ford“. Į šį dešimtuką dar patenka „Honda“, „Peugeot“, „Renault“, „Mazda“, „Toyota“.

Mažėjant automobilių vagysčių pastaraisiais metais išryškėjo kita nemaloni tendencija – vis labiau vagiamos konkretaus modelio konkrečios automobilių detalės, kurių paklausa kinta. Tai ir navigacijos įranga, magnetolos, oro pagalvės, įvairios apdailos dalys – juostelės, grotelės, parkavimo jutikliai, veidrodėliai, žibintai, ratai, buferiai. Vienintelė kiek labiau aktyvesnė priemonė prie šią neigingą tendenciją, kurią itin propaguoja „Altas“, savanoriškas detalių ženklinimas.

Draudikų skaičiavimais vagysčių iš automobilių arba jų detalių skaičius auga pastaruosius dvejus metus. Dar labiau didėja vidutinė tokių nusikaltimų žala, kuri vien pernai per antrąjį pusmetį vidutiniškai siekė 2500 litų iš kiekvieno automobilio.

Šykštus moka du kartus

Liaudies patarlė byloja, jog net geriausi sekliai būna bejėgiai, jei pats prastai saugai savo turtą. Šią aksiomą galima pailiustruoti begale konkrečių atvejų, kuriuos užfiksavo kriminalistai, saugos tarnybos, draudikai ar įmonės, montuojančios apsaugos sistemas.

Štai tik du karščiausi, kovo mėnesio atvejai, beje, panašūs kaip du vandens lašai ir nutikę ne kokiame nors didmiestyje, ir net ne Žemaitijos sostine tituluojamoje Plungėje.

Matyt gerai informuoti vagys įsilaužė į namą ir pavogė 2007 metų laidos BMW X5 visureigio, kuriame buvo sumontuota apsaugos-paieškos „Cobra Connex“ sistema, G.P. raktus. Kadangi vagių rankose atsidūrė originalūs automobilio rakteliai su registratoriumi, apsaugos sistema, suprantama, jokio pavojaus signalo neskleidė. Tik šeimininkui pastebėjus įsilaužimą buvo iškart pranešta G4S saugos tarnybai ir policijai, o minėta paieškos sistema aptiko, jog iš plungiškio nugvelbtas automobilis savo valandos laukia Klaipėdoje. Tačiau vagis aplenkė operatyviai dirbę saugos tarnybos G4S darbuotojai , o automobilio savininkas tą pačią dieną džiaugėsi sugrąžintais keturiais ratais.

Antras toks pat atvejis šiame mieste užfiksuotas lygiai prieš savaitę, o pavogtąjį Audi Q7, kuriame irgi buvo sumontuota „Cobra Connex“, ši protinga sistema surado Kretingoje. Tiesa, šįkart kriminalistams teko ilgėliau tūnoti pasaloje, kol prie grobio įsidrąsinę prisiartino vagys. Finalas – nesunkiai nuspėjamas, o kadangi būtent dabar pradėtas šios vagystės ikiteisminis tyrimas, ji plačiau kol kas nekomentuojama.

Sekliams – sėkminga pradžia

Ne tik šių atgautų automobilių savininkai jau padėkojo didžiausios šalyje saugos bendrovės „G4S Lietuva“ ir profesionaliai montuojantiems apsaugos sistemas „Alto“ specialistams, kurie 2012 m. pradėjo itin sėkmingai. Tačiau sėkminga operacija grąžinant savininkams šiuos du prabangius visureigius – visgi išskirtinė abiejų bendrovių veikloje.

„Modernių technologijų ir mūsų bendrovės darbuotojų operatyvumo bei sumanumo dėka nustačius pavogtų automobilių buvimo vietą per 10 minučių prie šių mašinų atvyko greitojo reagavimo ekipažai, buvo iškviesti policijos pareigūnai“, – sakė bendrovės „G4S Lietuva“ verslo vystymo departamento direktorius Vidas Kšanas. – Esant reikalui „G4S Lietuva“ saugos specialistai informaciją apie pavogtą transporto priemonę perduoda užsienio kolegoms, kurie imasi atitinkamų veiksmų už Lietuvos ribų. Lygiai taip pat užsienio saugos bendrovės informacija dalinasi ir su lietuviais.“

Ar tik „Cobra Connex“ išganymas?

Šios dvi paminėtos istorijos ir palankūs specialistų atsiliepimai verčia plačiau pasidomėti sparčiai plintančiomis „Cobra Connex“ apsaugos sistemomis. Ar tai tik vienintelė efektyvi priemonė prieš ilgapirščius?
„Ne vienintelė, tačiau neabejotinai viena veiksmingiausių ir efektyviausių automobilių apsaugos-paieškos priemonių, – teigia automobilių garso, vaizdo ir apsaugos sistemų prekybos bei montavimo lyderės šalyje, šiemet savo veiklos 20-tį pažyminčios bendrovės „Vilniaus Altas“ direktorius Vytautas Grigaitis. – Ne atsitiktinai palydovinę „Cobra Connex“ sistemą pasirinko prestižinių ir, deja, vagių geidžiamų „Porsche“, „Audi“, „Bentley“, „Ferrari“, „Infiniti“, „Lamborghini“, „Masserati“, „Renault“, „Nissan“, „Mercedes-Benz Trucks“ bei kitų automobilių gamintojai.
„Cobra Connex“ transporto priemonių apsaugos-paieškos sistema per palydovinį ryšį ne tik operatyviai aptinka dingusius ar pavogtus automobilius, bet ir siunčia automatinius pavojaus signalus apie galimą vagystę, kas yra didžiulis privalumas prieš konkuruojančias, „miegančias“ sistemas, kai paieška prasideda tik tada, kai praneša pavogto automobilio savininkas.

Nemenkas šios sistemos privalumas, pasak V. Grigaičio, ir tas, kad ji vienintelė, veikianti ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje, Rusijoje ir kitose NVS šalyse. Sutartys sudarytos su didžiausią tinklą kiekvienoje šalyje turinčiomis saugos tarnybomis, o dėl didžiulės Rusijos teritorijos su šia sistema dirba saugos tarnybos, paskirstytos pagal regionus.
„Cobra Connex“ sistemą turinčių automobilių apsaugą garantuoja didžiausios apsaugos bendrovės kartu su valstybinėmis saugumo tarnybomis (šalyje šias paslaugas teikia tarptautinė saugos kompanija G4S.) Informacija apie konkretaus automobilio buvimo vietą palydoviniu ryšiu nuolat perduodama į Šveicarijoje esantį duomenų serverį ir iš čia per grįžtamąjį ryšį iškart pasiekia atitinkamos šalies saugos tarnybas.

„Cobra Connex“ abonentų skaičius visoje Europoje dabar siekia apie 250 tūkstančių automobilininkų.  Vien praėjusiais metais surasta ir sugrąžinta savininkams per 1 tūkst. pavogtų automobilių, kurių vertė siekia 50 mln. eurų.

Investuoti skatina ir draudikai
„Cobra Connex“ automobilių paieškos sistema atitinka aukščiausiąjį visų Lietuvoje veikiančių draudimo bendrovių reikalaujamą automobilių saugumo lygį. Todėl neatsitiktinai ją naudojančių automobilių savininkams dauguma draudimo bendrovių taiko nemenką nuolaidą automobilio „Kasko“ draudimui.

„Draudikai „Cobra Connex“ saugos ir paieškos sistemą vertina kaip vieną patikimiausių ir  rekomenduoja ją ne tik įsigijusiems prabangius automobilius. „Lietuvos draudimas“ automobilių savininkams, susimontavusiems šią sistemą, taiko specialias draudimo sąlygas – 20% nuolaidą „Kasko“ draudimui, o vagystės atveju išmoka 100% automobilio vertės, t.y. neišskaičiuoja ir 10% frančizės (išskaitos), – sako „Lietuvos draudimo“ Gyventojų draudimo skyriaus vadovas Andrius Gimbickas. – O nuo balandžio pirmosios (tikrai ne melagių dienos pokštas) pradedame bendrą AB „Lietuvos draudimas“ ir bendrovės „Altas“ akciją, pagal kurią perkant „Lietuvos draudime“ draudimo polisą naujam automobiliui, įsigytam bet kurioje automobilių atstovybėje Lietuvoje ir sumontavus į jį „Cobra Connex“ paieškos sistemą, pirmaisiais metais nebus taikomas mažiausias tarp konkurentų 652 lt. abonentinis mokestis.

Beje, „Cobra Connex“ apsaugos-paieškos sistema kainuoja 2800 lt.

Draudikai pastebi naują automobilių vagių taktiką – beveik visų automobilio detalių vagystę, automobilį išardant dar aikštelėje.

Draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ žalų administravimo ekspertai atkreipia dėmesį, kad tai profesionalių vagių braižas: automobiliai išmontuojami turint specialią įrangą, dirbama kryptingai.

Pasak draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ Civilinės atsakomybės, nelaimingų atsitikimų, transporto priemonių ir sveikatos draudimo departamento direktoriaus Audriaus Pilčico, pastaruoju metu jau buvo užregistruotos trys tokio pobūdžio automobilių detalių vagystės. „Vagišiai išmontavo tris 1-2 metų senumo automobilius. Po tokių vagysčių, automoblių savininkai rado tik savo automobilio korpusą, sėdynes, variklį ir pavarų dėžę, tuo tarpu visas prietaisų skydelis, laidai, veidrodžiai ir pan. yra išmontuojami. Dėl tokio pobūdžio vagysčių du automobilių savininkai patyrė po 35 tūkst. litų žalą, o trečiam nukentėjusiam klientui buvo išmokėta apie 50 tūkst. litų. Akivaizdu, kad vagys patyrę ir turi visą reikiamą techninę įrangą, jie dirba kryptingai, žino, ką ir kaip reikia greitai išmontuoti“, – teigia A. Pilčicas.

Draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ atstovas atkreipia dėmesį, kad visi automobiliai buvo išmontuoti po daugiabučiais namais įrengtose požeminėse automobilių stovėjimo aikštelėse. „Gyventojai mano, kad automobilį saugiau palikti ne kieme, o požeminėse automobilių statymo aikštelėse, tačiau administruodami žalas pastebime, kad patekimas į požemines aikšteles vagims nėra sudėtingas, vagys savo ketinimams skiria daugiau laiko, kadangi požeminėse aikštelėse vaikšto mažiau žmonių, jose laikomiems automobiliams vagių sukeliamos žalos būna didesnės“, – teigia A. Pilčicas. Jis priduria, kad požeminės aikštelės nėra nesaugios pačios savaime, tiesiog jose trūksta kontrolės, kad nepatektų pašaliniai asmenys.

Draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ statistika atspindi, kad iki 5 metų senumo automobilių draudimo sutartys kasko draudime sudaro apie 38 proc. visų sutarčių. Tuo tarpu išmokų suma naujausių automobilių žaloms padengti sudaro 45 proc. visų kasko draudimo išmokų. Iki 5 metų senumo automobilių savininkų vidutiniškai patiriama žala sudaro 2,8 tūkst. litų – 47 proc. daugiau nei kad senesnių kaip 5 metų automobilių savininkų vidutinė žala.

Draudimo bendrovė „ERGO Lietuva“ kasko draudimu draudžiantiems šiais metais pagamintus lengvuosius automoblius, įsigytus iš oficialių prekybos automobiliais atstovų, draus taikydama atnaujintą kasko draudimą. „Naujas produktas apims ne tik draudimą rinkos verte, vagystės ar sunaikinimo atveju, automobilis bus draustas nauja verte. Be to, sutarties galiojimo laikotarpiu net patyrus eismo įvykį draudimo įmoka didinama nebus, taip pat nebus taikomas nusidėvėjimas keičiamoms detalėms, automobilius bus galima remontuoti pas oficialius atstovus. Be šių privalumų, taip pat bus suteikiamas pagalbos kelyje draudimas visoje Europoje ir praplėstas draudžiamųjų įvykių sąrašas, įtraukiant padangų sugadinimą ir stacionarią ne gamyklinę įrangą. Visa ši papildoma apsauga bus siūloma be papildomos priemokos“, – teigia A. Pilčicas.

Draudimo bendrovės BTA duomenimis, 2011 metais, lyginant su 2010, šalyje padaugėjo namų turto vagysčių. Pernai daugiausiai įvykių – net 30% įvyko gan naujos, iki 5 metų senumo statybos butuose ir ypač individualiuose namuose.

„Dažniausiai vagys darbuojasi dieną tarp 13-15 valandos ir nakties metu tarp 2-3 valandos.  Dieną būstai paprastai apvagiami šeimininkams esant darbuose ar nespėjus iš jų sugrįžti, tuo tarpu vagystės padaromos nakties metu stebina ilgapirščių įžulumu – butai, o ypač individualūs namai, pastaruoju metu dažniau apvagiami šeimininkams namuose ramiai miegant. Tokios vagystės yra kruopščiai palnuojamos – auka ir jų būstas sekami nuo savaitės iki mėnesio, vagys tikrina gyventojų įpročius, o esant tinkamai progai, vagystė įvykdoma gan greit ir profesionaliai – tetrunka vos tris – penkias minutes.”, – pasakojo BTA Žalų reguliavimo departamento direktorė Karolina Karpova.

BTA duomenimis, dažniausiai vagystės įvyksta naujos statybos butuose ir privačiuose namuose, net jei juose ir yra sumontuotos apsaugos sistemos. Čia turėtų būti atidesni gyventojai, nes neretai, net ir įrengta signalizacija, šeiminkams esant namuose nakties metu taip ir lieka neįjungta, tuo tarpu išvykus į darbą ar trumpam išbėgus į parduotuvę apie ją išvis užmirštama.

Draudimo ekspertė pasakojo, kad „ilgapirščiai iš namų neša įvairius, bet dažnai didesnės vertės daiktus: papuošalus, brangius aksesuarus, laikrodžius, taip pat kosmetiką, kvepalus, geresnius drabužius, kailinius, įvairią techniką – nešiojamuosius kompiuterius, fotoaparatus ir, žinoma, pinigus.“

Vidutinė gyventojų patiriama žala dėl tokių vagysčių siekia nuo 6 000 iki 8 000 tūkstančių litų. Draudimo bendrovė BTA didžiausią žalą pernai pagal namų turto draudimo riziką – 43 tūkstančių litų atlygino klientui, kuris nuostolių patyrė, kai ilgapirščiai įsilaužę į antrame aukšte esantį butą pavogė vaizdo ir garso aparatūros, kompiuterinės technikos, firminių drabužių ir net alkoholinių gėrimų.

Draudimo bendrovė BTA yra viena didžiausių Lietuvoje veikiančių draudimo bendrovių. Siūlydama plačiausią draudimo rūšių pasirinkimą, BTA pernai savo klientams išmokėjo išmokų už  83,4 mln. litų.

2010 metais Lietuvoje buvo pavogta dešimtadaliu daugiau automobilių nei 2009-aisiais, tačiau šiek tiek sumažėjo kitų rūšių transporto priemonių vagysčių.

Pasak Policijos departamento, 2010 metais šalyje pagrobti 1 tūkst. 734 automobiliai, tai 10,4 proc. daugiau nei 2009 metais, kuomet savininkai pasigedo 1 tūkst. 570 automobilių.

Lengvųjų automobilių buvo pavogta 1 tūkst. 631, tai 9 proc. daugiau nei 2009 metais.

Kauno apskrityje pavogta 614 automobilių (2009 metais – 466), Vilniaus – 505 (2009 metais – 481), Klaipėdos – 190 (2009 metais – 145), Šiaulių – 136 automobiliai (2009 metais 124). Mažiausiai automobilių pavogta Telšių – 29 (2009 metais – 54), Tauragės – 39 (2009 metais – 25) ir Alytaus – 34 (2009 metais – 41) apskrityse.

Populiariausi tarp vagių “Volkswagen” ir “Audi” markių automobiliai, toliau rikiuojasi “Mercedes”, BMW, “Ford” ir “Honda”.

Šalies draudimo rinkos lyderis “Lietuvos draudimas” registruoja išaugusį automobilių dalių vagysčių skaičių. Dar nesibaigus metams įvairių dalių pavagiama net 62 proc. daugiau nei per visus 2009 metus.

Ilgapirščius masina ne tik navigacijos įranga, magnetolos, oro pagalvės, bet ir įvairios apdailos dalys: juostelės, grotelės, taip pat parkavimo jutikliai, veidrodėliai, visų rūšių žibintai, valstybiniai numeriai, valytuvai, ratai ir bamperiai. “Lietuvos draudimas” šiemet jau užregistravo beveik 900 automobilių dalių vagystes.

“Vagišiai tikrai nepraeis pro ne vietoje padėtą, nesaugomą daiktą, todėl fiksuojame tokių vagysčių, kai iš neužrakinto automobilio dingsta daiktai, magnetolos. Ilgamečiai stebėjimai rodo, kad vagiama ir “pagal užsakymą”: nuo vienų automobilių “nurinktos” dalys atsiduria ant kitų ar nelegalios prekybos vietose. Tokius atvejus aiškinasi policija, tačiau įrodyti – sunku, todėl galime daryti prielaidą, kodėl karts nuo karto suaktyvėja konkrečių dalių vagystės”, – komentuoja “Lietuvos draudimo” Kompleksinių žalų direktorius Gytis Matiukas.

Statistiškai didžiausia tikimybė rasti apvogtą automobilį yra BMW savininkams. Vagys pasisavina šios markės automobilių apdailos juosteles, parkavimo įrangos jutiklius, veidrodėlius, priešrūkinius žibintus ir bamperius. Jei vairuojate Mercedes markės automobilį, greičiausiai neteksite apdailos juostelių bei veidrodėlių. Audi savininkams didesnė tikimybė netekti magnetolų, bamperių, priešrūkinių žibintų bei ratų gaubtų. O iš VW markės automobilių detalių daugiausiai pavagiama žibintų, magnetolų ir gaubtų. Navigacija dažniausiai išplėšiama iš Lexus, o oro pagalvės iš Lexus bei Alfa Romeo markių automobilių.

Daugėja automobilių vagysčių

Šiemet rudenį suaktyvėjo ir mašinų vagys. Jie ėmė vogti iki šiol laikytas “nepaklausiomis” Škodas ir Hondas. Dar nesibaigus gruodžiui, iki Kalėdų buvo pavogta 12 “Lietuvos draudime” draustų automobilių. Tiek vagims ne visuomet pavyksta pavogti per visą mėnesį. Ypač nuostolingi buvo rugsėjo ir spalio mėnesiai – vagys pasisavino dukart daugiau automobilių nei liepą.

Vidutinė vagystės žala sudaro 25 tūkst. Litų.

Draudimas atlygina automobilio vagystės ar automobilio dalių vagystės nuostolius tuo atveju, jei jis yra apdraustas savanorišku transporto priemonių (kasko) draudimu.

Elektros skirstymo bedrovės Rytų skirstomieji tinklai (RST) ir VST per devynis šių metų mėnesius dėl vagysčių patyrė 1,219 mln. litų nuostolių.

Per šį laiką iš neteisėtai vartojusiųjų elektrą bendrovės susigrąžino 972 tūkst. litų, pranešė įmonės.

Anot RST ir VST, jų bendri nuostoliai dėl vagysčių per devynis mėnesius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, padidėjo 21,5 proc. Tačiau gyventojai, rašoma pranešime, vis aktyviau praneša apie pastebimas vagystes.

RST Saugos ir prevencijos departamento direktoriaus Juozas Šakela teigė, jog įmonė šiemet pradėjo programą “Operacija 2020″.

“Ja siekiama skatinti gyventojų pilietiškumą pranešant apie pastebėtus piktavališkus ar aplaidžius gyventojų veiksmus”, – pranešime teigė R.Šakela.

RST aptarnauja daugiau nei 761 tūkst. klientų rytinėje Lietuvos teritorijoje, VST skirsto ir tiekia elektros energiją beveik 700 tūkst. klientų Vakarų Lietuvoje.

Baltijos šalių prekybininkai dėl vagysčių iš parduotuvių per metus – nuo 2009-ųjų liepos iki šių metų liepos pabaigos – neteko 177 mln. eurų (610,65 mln. litų), arba 15,3 proc. mažiau nei 2008-2009 metų tuo pačiu laikotarpiu.

Tai rodo nuostolių mažmeninėje prekyboje tyrimo duomenys, kurio rezultatus ketvirtadienį pristatė bendrovė “New Vision Baltija”. Atskiri Lietuvos, Latvijos ir Estijos duomenys neskelbiami.

“Tradiciškai Baltijos šalyse nuostoliai yra vieni didžiausių”, – žurnalistams sakė “New Vision Baltija” direktorius Vaidas Bielinis.

Baltijos šalių prekybininkų nuostoliai dėl vagysčių šiemet sudaro 2,8 proc. visos metų apyvartos. Prieš metus šis rodiklis siekė 1,45 procento.

Pasak V.Bielinio, Baltijos šalyse vagišiai nesitaiko į konkrečias prekes, o vagia “viską, kas papuola po ranka”.

“Anksčiau iš maisto buvo vagiami įvairūs brangūs produktai, o šiuo metu labiau vagia tai, ką suvalgo patys vagišiai arba tai, kas realizuojama antroje rinkoje”, – teigė V.Bielinis.

Tyrimas atskleidė, kad daugiausiai – 43 proc. – Baltijos šalyse vogė pirkėjai, darbuotojai – 34 proc. ir tiekėjai – 9 proc., o 14 proc. nuostolių priskiriama administracinėmis klaidoms.

Europoje labiausiai vagiamos mažos ir nebrangios prekės: elektros prietaisai, kosmetika, įprastas ir specializuotas maistas, alkoholis, drabužiai, juvelyriniai dirbiniai.

Tyrimo duomenimis, Europoje dėl vagysčių prekybininkai patyrė 29,3 mlrd. eurų (101,1 mlrd. litų) nuostolių – 3 mlrd. eurų mažiau nei 2008-2009 metų tuo pačiu metu.

Pasauliniame tyrime dalyvavo 1103 prekybos tinklai, iš 42 šalių. Europoje apklausta 571, Baltijos šalyse – 13 prekybos tinklų atstovų, jo rezultatai Lietuvoje pristatomi septintą kartą.