„Lietuvos draudimas“ šį rugsėjį ir spalio pradžioje praneša užfiksavęs automobilių vagysčių augimą. Rugsėjį vagišiams pavyko pavogti du kartus daugiau automobilių nei vasaros laikotarpiu, o pirmąją spalio dekadą pavogta tiek, kiek per visą liepos mėnesį.

Per rugsėjo mėnesį mašinvagių pavogti automobiliai „Lietuvos draudimui“ kainuos 577 tūkstančius litų. Vagystės nesiliauja ir įsibėgėjant spaliui. Per pirmąsias 10 spalio dienų jau pavogta 10 „Lietuvos draudimo“ klientų mašinų už 219 tūkst. Litų. Draudikai pastebi, kad ilgapirščius pradėjo dominti anksčiau buvusios „nepaklausių“ markių transporto priemonės -tokios kaip „Škoda“, „Honda“. Iš viso nuo metų pradžios jau pavogti 123 draudimo bendrovėje drausti automobiliai.

„Vidutinė vagystės žala siekia 25 tūkst. Litų, o rugsėjį populiariausių vagiamų automobilių tarpe išsiskyrė „Honda“ markės automobiliai, jie sudaro penktadalį visų pavogtų mašinų. Anksčiau šios markės automobiliai nebuvo tokie populiarūs vagių tarpe – jei 2008 buvo pavogtos 3, 2009 – 6, o šiemet jau pavogta 11 „Hondų“. Tuo tarpu „Škodų“ vagysčių nebuvo užfiksuota nei 2008, nei 2009 m., o štai šiemet jau 6 „Škodos“ atsidūrė ilgapirščių rankose. Įprastai pavasaris ir ankstyvas ruduo būna nuostolingiausi mėnesiai automobilių savininkams, nes būtent šiuo laikotarpiu jų pavagiama daugiausiai, tačiau spalio pradžia net mus nustebino – jei ir toliau mašinos bus vagiamos tokiais tempais, sulauksime mėnesio vagysčių rekordo liūdnąja prasme. Tokio mėnesio mūsų bendrovės draudimo istorijoje nėra buvę pastaruosius dvejus metus”, – sako „Lietuvos draudimo“ Kompleksinių žalų direktorius Gytis Matiukas.

Policijos departamento duomenimis, šiemet per aštuonis mėnesius užregistruotos 1165 automobilių vagystės arba 13,8 proc. daugiau nei pernai. Policijos duomenimis, vagys vis rečiau renkasi grobti apdraustus automobilius, vidutiniškai pavagiama apie 13 proc. apdraustų automobilių.

Kaip ir ankstesniais metais, labiausiai vagis masina „VW“ (Passat, Toureg, Golf) , „Audi“ (A6, A4) ir „BMW“ (5, 7) markių automobiliai, o daugiausiai vagysčių įvyksta Vilniuje ir Kaune.

Savaitgalį Klaipėdoje praūžusios Jūros šventės metu sunkių nusikaltimų pavyko išvengti, o didžiausia renginio problema buvo kišenvagiai, teigia vietos policija.

“Didžiausia problema buvo kišenvagiai. 10 tokių įvykių buvo užfiksuota. Tai nėra labai daug, bet tai yra didžiausia problema”, – BNS pirmadienį sakė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas spaudai Albinas Strumyla.

Policijos atstovas pasakojo, kad vidutiniškai žmonės dėl kišenvagių patyrė po 300-400 litų žalą. Vienas Jurbarko gyventojas, netekęs rankinės, kurioje buvo per 2 tūkst. litų, du telefonai bei kitų daiktų, patyrė apie 4 tūkst. litų nuostolį.

Anot A.Strumylos, sunkių nusikaltimų šventės metu pavyko išvengti. Uostamiesčio gyventojų saugumą prižiūrėjo padidintos policijos pajėgos, buvo pasitelkta Šaulių sąjungos, policijos rėmėjų, Viešosios saugumo tarnybos pagalba.

Iš viso Jūros šventės buvo užregistruoti 39 pranešimai apie nusikaltimus. Į policijos įstaigas buvo atvežti 176 asmenys, tačiau nei vienas jų nebuvo uždarytas į areštinę, dažniausiai būdavo surašomi administracinės teisės pažeidimų (ATP) protokolai.

Iš viso buvo surašyti 103 ATP protokolai: 43 – dėl alkoholinių gėrimų vartojimo viešose vietose, iš jų 14 nepilnamečiams, 30 – dėl nedidelio chuliganizmo, 24 – dėl prekybos viešose vietose taisyklių pažeidimų.

“Kaip ir kiekvienoje šventėje alkoholis yra problema. Niekada nėra buvę taip, kad alkoholis nebūtų problema. Neblaivus jaunimas darosi aršus, agresyvus, nevykdo nurodymų. Neblaivių asmenų konfliktų buvo nemažai”, – sakė uostamiesčio policijos atstovas.

Šventės metu buvo užregistruota 12 eismo įvykių, trijuose iš jų buvo sužaloti 3 žmonės. Buvo sulaikyti 7 apsvaigę nuo alkoholio vairuotojai, vienas – nuo narkotikų. Jis dar bandė ir papirkti pareigūnus.

Iš viso, pasak A.Strumylos, policijos komisariatų budėtojai gavo 728 pranešimus.

Sekmadienį, kaip pasakojo policijos atstovas, buvo gauti keli pranešimai dėl to, kad neblaivūs jaunuoliai šokinėjo į Danės upę nuo Biržos tilto. Jiems buvo surašyti ATP protokolai.

Penktadienį vienas nardytojų, vilnietis, trenkęsis galva į vandenyje buvusį akmenį, nuskendo.

Lietuvoje jau antrus metus iš eilės mažėja automobilių vagysčių: nuo metų pradžios šalyje užregistruotos 1975 transporto priemonių vagystės, o tai 7,8 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Dažniausiai vagiami “Volkswagen”, “Audi” ir BMW modeliai. Užtat gerokai sumažėjo “Opel” vagysčių, bet štai “Hondos” ir “Mazdos” markių mašinų paklausa tarp vagių gerokai padidėjo.

Kaip paaiškėjo, maždaug pusė visų automobilių surandama (tiek pačių savininkų, tiek policijos pastangomis). Geriausiai sekasi ieškoti pavogtų “Mazda” bei “Renault” automobilių: jų surandama per 60 proc. Tuo tarpu mažiausia tikimybė atgauti pavogtą “Peugeot”, BMW ar “Mercedes Benz” mašiną – tik trečdalis šių vogtų transporto priemonių vėliau grįžta pas šeimininkus.

Svarbu paminėti, kad mažėja ir stambių vagysčių iš automobilių – šiemet per šešis mėnesius užfiksuota 2510, arba net 23,3 proc., mažiau vagysčių iš mašinų nei pernai per tą patį laikotarpį. Nuo pavasario daugėja tik smulkių vagysčių iš transporto priemonių, tarsi ilgapirščiai būtų prisiminę prieš dešimtmetį mėgtas benzino ar padangų vagystes, be to, vis dažniau vagys nusitaiko ir į valstybinius numerius.

“Išanalizavę paskutinių metų duomenis galime teigti, kad pagrindinės grėsmės gyventojų turtui paskutiniu metu yra ne vagystės, bet būtent liūtys bei potvyniai, gaisrai ir vandentiekio bei kitų sistemų avarijų žalos. Šiais metais vandentiekio avarijos, liūtys bei potvyniai sukėlė 22 proc. daugiau draudžiamųjų įvykių”, – sako “PZU Lietuva” Žalų departamento Valdymo skyriaus vadovas Tomaš Stankevič.

“PZU Lietuva” duomenimis, 2009 metais vandens ir potvynio žalos sudarė 41 proc. visų draudžiamųjų įvykių, gaisrai – 12 proc., vagystės – 18 proc. Šiais metais vandens ir potvynio žalos sudaro 63 proc. draudžiamųjų įvykių, gaisrai – 6 proc., vagystės – 12 proc.

Draudimo ekspertai, vertindami nuostolius gyventojų turtui, atkreipia dėmesį, kad vagysčių padariniai, nors ir nemalonūs psichologiškai, paprastai yra lengviau atkuriami. “Vagys dažniausiai pasisavina buitinę ir kompiuterinę techniką, juvelyrinius dirbinius, pinigus – visą šį kilnojamąjį turtą galima greitai atkurti, priešingai nei gaisro žalas. Paprastai po gaisro į draudimo bendroves besikreipiančių asmenų namuose nelieka nieko – sudega visi vertingi daiktai, sugadinama namų apdaila ir sukeliami nuostoliai kaimynams. Gaisras žemutiniuose daugiabučių aukštuose gali apgandinti ir kelių viršutinių aukštų butus, o nuosavuose namuose po gaisro kartais lieka tik pamatai”, – sako T. Stankevič.

Pasak jo, vandens žalos gyventojų namams taip pat sukelia nepataisomus padarinius – šiųmečio potvynio metu “PZU Lietuva” ekspertai fiksavo visiškai sugandintus gyventojų namų įrenginius, būsto apdailą, baldus, buitinę techniką, nutrauktą elektros instaliaciją, sutrikdytą šildymo sistemų darbą. Po potvynio dar ilgą laiką tokiuose namuose buvo neįmanoma gyventi.

Draudikų teigimu, didžiausias grėsmes gyventojų turtui šiuo metu kelia netinkamai prižiūrimi vandens ir šildymo ir elektros įrenginiai bei stipriai besikeičiančios klimatinės sąlygos. Šiemet daug žalos atnešė staigus atodrėkis ir potvyniai, o daugumos gaisrų priežastis – elektros įtampos svyravimai, todėl rekomenduojame apsidrausti nuo šios rizikos ir namuose įsirengti žaibolaidžius.

Informatikos ir ryšių departamento prie VRM duomenimis, vagysčių skaičius įsibraunant į gyvenamąsias patalpas 2006 metais sumažėjo 23 proc., 2006 m. jis dar krito 6,1 proc., 2007 m., – 16,9 proc. 2008 metai buvo išskirtiniai – vagysčių skaičius ūgtelėjo 10,2 proc., tačiau jau pernai jis vėl krito 4,6 proc., o pirmieji penki šių metų mėnesiai taip pat rodo pozityvias tendencijas – vagysčių skaičius sumažėjo 13,5 proc.

Draudimo ekspertai vasaros sezonu išvykstant iš namų ilgesniam laikui iš namų pataria įsitikinti, kad visi buitiniai prietaisai būtų išjungti iš tinklo, vandens ir dujų ventiliai – užsukti. Buvo atvejis, iš šaldytuvo išbėgęs tirpstantis ledas sugadino brangų parketą.

"Veidos" archyvas

Dažniausiai butai apiplėšiami, kai šeimininkai išvažiuoja atostogų

Kad ir kaip laukiate atostogų, nereikėtų pamesti galvos. Kol išvyksite, būtinai pasirūpinkite būsto saugumu, kad netektų grįžti į apiplėštus namus… Taip pat reikėtų pasirūpinti gėlėmis ir augintiniais.

Namai lieka vieniši

Vagys džiaugiasi, kai jūs atostogaujate… Girdėta frazė. Iš tikrųjų dažniausiai būstai apiplėšiami, kai šeimininkai išvažiuoja atostogų. Todėl pirmiausia reikėtų pasirūpinti tvirtomis durimis ir patikimomis spynomis. Net išvykdami trumpam laikui nepamirškite užrakinti visų užraktų.

■ Išvykstant savaitgaliui. Pasak specialistų, dažniausiai nuo ilgapirščių nukenčia savaitgalius soduose ir sodybuose leidžiančių žmonių būstai. Neretai kaimynai net nenumano, kad jūsų nėra namie, tad praviros durys ar langai, deganti šviesa įtarimų nesukelia. Artėjant savaitgaliui kaimynus įspėkite apie kelionių planus, kad jie užmestų akį, ar jūsų namuose nekaraliauja neprašyti svečiai. Juk kaimynai taip pat gali tikėtis jūsų pagalbos, kai patys norės išvykti.

■ Ir ilgesniam laikui. Kitas labai veiksmingas būdas, kaip užkirsti kelią ilgapirščių ketinimams, – prieš išvykstant atostogų giminaičių ar draugų paprašyti, kad retkarčiais užsuktų į jūsų namus. Dažniausiai vagys pasirinktą būstą stebi ir tik įsitikinę, kad jame laikinai niekas negyvena, drąsiai veikia. Jei kelioms valandoms užsukę artimieji vakarais uždegs šviesą, iš laiškų dėžutės išims paštą, užtrauks užuolaidas – atrodys, kad namuose yra gyventojų. Išvykdami atostogauti, pasisiūliusiems jums pagelbėti draugams ar giminaičiams raktus perduokite iš anksto, jokiu būdu nepalikite jų po kilimėliu, pašto dėžutėje ar kitose slaptose vietose.

Net jei atostogų metu neturite kam patikėti būsto raktų, išvykdami pasistenkite namus palikti taip, lyg juose būtų nuolat gyvenama. Todėl užtraukite naktines užuolaidas, įjunkite šviesą, palikite veikti radijo tašką.

■ Kad iš atostogų netektų grįžti anksčiau. Kad ir kaip norėtųsi kuo greičiau pradėti džiaugtis atostogų malonumais, prieš išvykdami atidžiai apžiūrėkite visus namus: patikrinkite, ar sandariai uždaryti visi langai, balkono durys, išjunkite visus elektros prietaisus iš tinklo, atjunkite vandenį bei užsukite visus čiaupus. Jei išvykstate ilgesniam laikui ir ketinate atjungti elektrą, iš anksto pasirūpinkite atitirpinti ir sutvarkyti šaldytuvą, antraip po atostogų jus pasitiks telkšanti bala ir nemalonus kvapas. Tik viską atidžiai patikrinę galėsite ramiai išvykti nesibaimindami, kad jūsų kelionės planus sugriaus namie įvykusi netikėta avarinė situacija.

Jei gyvūnai negali keliauti kartu…

Tikrai mažiau rūpesčių kyla, jeigu į kelionę galite pasiimti ir augintinį. Tik prieš tai būtinai išsiaiškinkite, ar ten, kur ketinate apsistoti, galima atvykti su gyvūnais. O ką daryti, kai neturite galimybių keliauti kartu su augintiniu? Gerai, jeigu jį galite palikti kaime ar pas giminaičius bei draugus. Užsienyje labai populiarūs gyvūnų nakvynės namai ir viešbučiai Lietuvoje dar tik naujovė. Už tam tikrą mokestį šeimininkas palieka gyvūną patikimose rankose, augintinis gauna šiltą guolį, būna laiku pašertas ir prižiūrėtas. Tačiau Lietuvoje tai nėra pats pigiausias variantas: paros kaina katei kainuoja nuo 15 Lt, o šuniui – apie 25–35 Lt. Papildomai turėsite sumokėti už ėdalą, nes ne visuose gyvūnų viešbučiuose leidžiama palikti savojo. Į gyvūnų nakvynės namus keturkojai priimami tik sveiki, todėl privalėsite pateikti tą įrodantį veterinaro pažymėjimą, taip pat augintinis turi segėti antkaklį nuo blusų.

Ieškantiems pigesnio varianto gera išeitis gali būti augintiniui kuriam laikui surasti naujus namus. Ypač vasarą moksleiviai ir studentai stengiasi papildomai užsidirbti, todėl labai populiaru tampa pasiimti globoti išvykstančiųjų atostogauti keturkojus draugus. Už 5–10 Lt per dieną jūsų augintinis bus pavedžiotas, pašertas ir prižiūrėtas.

Baiminatės, kad jūsų augintinis neprisileis nepažįstamo žmogaus? Tuomet gerai pagalvokite ir pasiteiraukite, galbūt kaimynų ar giminaičių vaikai norėtų šiek tiek papildomai užsidirbti. Jei ne, vienintelė išeitis jums bus šunų viešbutis – jų dabar jau galima rasti beveik kiekviename didesniame Lietuvos mieste.

Žinomiausių slaptaviečių dešimtukas

Tikriausiai neprotinga vertingus daiktus ar šiek tiek didesnę grynųjų pinigų sumą laikyti visiems matomoje ir lengvai prieinamoje vietoje, todėl namuose ieškote slaptų vietelių jiems paslėpti. Pateikiame populiariausių slaptaviečių sąrašą: kai kuriose vietose ilgapirščiai be vargo suras jūsų slepiamą turtą, tačiau gali išeiti ir nieko nepešę.

1. Baldai ir muzikos instrumentai

Beveik trečdalis žmonių vertingus daiktus mėgsta saugoti spintų, komodų ir stalų stalčiuose, manydami, kad ilgapirščiai nesumąstys pinigų ir papuošalų ieškoti muzikos instrumentuose ar jų dėkluose. Bet šios vietos įeina į populiariausių slaptaviečių trejetuką!

2. Garso ir vaizdo technika

Radę daugiau, nei tikėjosi, vagys apsidžiaugs. Pasirodo, buitinė technika neretai tampa šeimos santaupų kaupykla. Jei nenorite prarasti visų užgyventų pinigų, laikykite juos banke.

3. Veidrodžiai, paveikslai, kilimai

Ant sienų kabantys kilimai, paveikslai, veidrodžiai ir rėmeliai – nuo jų vagys pirmiausia pradeda vertingų daiktų ir pinigų paiešką!

4. Drabužiai, apatinis trikotažas

Labai senas ir vis dar plačiai naudojamas būdas – pinigus kišti į kojinę, įsukti į apatinį trikotažą, slėpti patalynėje ar ant pakabos kabančios striukės kišenėje. Sena dar nereiškia genialu…

5. Knygos, kompaktinės plokštelės

Pakaktų pažiūrėti keletą filmų apie gangsterius, kad suprastum, jog vertingų daiktų paieška prasideda nuo knygų lentynos. Tikriausiai apie 20 proc. žmonių tokių filmų nėra matę, nes pinigus mėgsta slėpti tarp knygų puslapių ar kompaktinių plokštelių dėkluose.

6. Tualeto bakelis

Tik iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tai labai geras pasirinkimas. Žinoma, ne taip lengva atidaryti bakelio dangtį, tačiau vagys tokiam darbui laiko negaili.

7. Antresolės

10 proc. žmonių mano, kad vagys taip aukštai nepažvelgs. Tačiau be reikalo taip mano…

8. Čiužinys

Miegoti ant pinigųir brangenybių gal ir saldu, bet dieną po čiužiniu palikti šiuos vertingus daiktus – visai nesaugu.

9. Virtuvė

6 proc. žmonių vertingus daiktus suslapsto virtuvėje: kavamalėje, induose su kruopomis, tarp prieskonių ir pan.

10. Sienos ir grindys

Seifai, įmontuoti į grindis ar sieną, – patikimiausios saugyklos. Jas vagims aptikti sunkiausia. Tačiau tik 4 proc. žmonių pamąsto apie tokį įrenginį savo namuose.

Ar girdėjote apie slaptus baldus?

Tai baldai, kurie turi slaptus skyrelius, pavyzdžiui, komoda su dvigubu dugnu, krėslas su niša nugarėlėje ar fotelis su nusukama kojele. Ilgapirštis net neįtars apie tokiuose balduose besislepiančius vertingus daiktus, vadinasi, jų nepavogs.

Sostinės gatvėse jau mėnesį stovi 20 plastikinių dėžių, padedančių platinti dienraštį “Vilniaus diena”. Miestiečiai raginami skaityti laikraštį ir kartu paremti organizaciją “Gelbėkit vaikus” – prašoma į dėžutę įmesti lito monetą, bet laikraštį galima pasiimti ir nieko neaukojant.

“Vilniaus dienos” rinkodaros vadovė Rūta Banytė tvirtina, kad laikraštis nemokamai nedalijamas: “Tie, kurie į dėžutę lito neįmeta, laikraštį pavagia”.

Taigi aiškėja, kad sostinėje gyvena daug vagių: kasdien į dėžes sudedama maždaug 3 tūkst. laikraščio egzempliorių, o iš taupyklių išimama tik apie 50 Lt. Didžiausia per dieną surinkta suma – 67 Lt. Daugiausiai randama 1–2 centų monetų.
Pinigai išimami kiekvieną vakarą ir sudedami į plombuotą “Gelbėkit vaikus” organizacijos dėžę, kuri stovi laikraščio kontoroje. “Vilniaus dienos” atstovai tvirtina, kad aukų dėžutės populiarina laikraštį, o “Gelbėkit vaikus” vadovė Rasa Dičpetrienė šitaip tikisi išmokyti visuomenę altruizmo.

Tačiau tokia akcija nuvylė “Vilniaus dienos” prenumeratorius. “Iš pradžių maniau, kad tose dėžėse nemokamai dalijamas laikraštis “15 min”, bet pasirodė, jog tai “Vilniaus diena”. Prenumeravau laikraštį metams, sumokėjau nemažą sumą, o dabar jį veltui dalija. Esu nusivylusi”, – “Veidui” sakė vilnietė Ona L.

Beje, nemokamai laikraštis “Vilniaus diena” dalijamas ir skirtingose Vilniaus seniūnijose. Taigi, regis, šis leidinys ilgainiui gali tapti “15 min” konkurentu. Nors šiuo metu jį galima ir pirkti, ir gauti nemokamai, bet įžengus į nemokamai dalijamų leidinių rinką iš jos ištrūkti jau bus sunku.

“Vilniaus 3-iojo policijos komisariato aptarnaujamoje teritorijoje ypač padaugėjo vagysčių iš autotransporto priemonių. Policija įspėja ir prašo saugoti savo turtą”. Tokie už valytuvų užkišti lapeliai, kuriuose patariama nepalikti automobiliuose magnetolų, mobiliųjų telefonų, drabužių, krepšių, dokumentų ir kitų daiktų, sostinės vairuotojus privertė gerokai sunerimti. Tačiau 3-iojo policijos komisariato viršininkas Donatas Malaškevičius siūlo šią akciją vertinti ne kaip gąsdinimą, o kaip prevenciją: “Vagysčių iš automobilių paprastai padaugėja prieš vasarą, tad ėmėmės prevencinės priemonės. Padėtis nėra nekontroliuojama, drastiško vagysčių iš automobilių padidėjimo, kuris verstų panikuoti, nėra”.

Policijos departamento duomenimis, per tris šių metų mėnesius Lietuvoje užregistruota 1030 vagysčių iš transporto priemonių, beveik trečdaliu mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Iš viso pernai į policiją kreipėsi 5322 nuo ilgapirščių nukentėjusių automobilių vairuotojai. Ištirta tik 13 proc. tokių vagysčių. Tad neatmestina, kad dalis vairuotojų į policiją nė nesikreipia.

Policijos duomenimis, praėjusiais metais Lietuvoje buvo užregistruota beveik 39,6 tūkst. vagysčių. Neatslūgstanti vagysčių banga lėmė, kad pernai 100 tūkst. gyventojų teko 1185 vagystės, o tai net 141 vagyste daugiau nei 2008 metais. Tačiau nerimą kelia ne tik vagysčių skaičiaus augimas, bet ir vagių polinkis įžūlėti, rašoma “Ergo Lietuva” pranešime.

Vis dažniau vagys ir plėšikai į svetimą turtą kėsinasi vidury baltos dienos ir net tai, kad patalpose yra žmonių, nebūtinai tampa jiems kliūtimi. Keičiasi ir vagių veikimo būdai. Pavyzdžiui, bankomatų traukimą trosais pakeitė jų sprogdinimai, vagys vis dažniau į patalpas braunasi kiaurai per sienas ar stogą. Be to, auga ir vidutinė vagystės metu patiriama žala. Ji per šių metų pirmus du mėnesius siekė beveik 2 tūkst. litų, tuo tarpu praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu ilgapirščiai sukeldavo penktadaliu mažesnę žalą.

Įprasta, kad vagys braunasi per duris, langus, tačiau pastaruoju metu po įsilaužimo kartais tenka lopyti skyles sienose ar net stoge. Draudimo bendrovės duomenimis, tokių vagysčių metu padaroma penktadaliu didesnė žala nei įprastai. Yra užregistruota atvejų, kuomet per sieną ar stogą įsilaužę vagys klientams sukėlė daugiau nei 50 tūkst. litų nuostolių.

Pastaruoju metu draudikai registruoja vis daugiau atvirų vagysčių, kai pagrobiamos keleivio pusėje padėtos moterų rankinės. Neretai vagys pačiumpa ne tik ant sėdynės padėtą rankinę, bet ir nešiojamąjį kompiuterį. „Paprastai tokios vagystės įvyksta sustojus prie šviesoforo arba automobilių statymo aikštelėse, kol vairuotojos sėda į automobilį. Vagystė vyksta žaibiškai – vagis atsidaręs dureles čiumpa nužiūrėtą daiktą ir sprunka“, – pasakoja Draudimo bendrovės Turto draudimo departamento direktorius Tomas Nenartavičius.