„Tiesos Ministerija stulbinamai skyrėsi nuo visų kitų aplink matomų objektų. Tai buvo milžiniška piramidės formos struktūra iš balto švytinčio betono – kylanti pakopa po pakopos tris šimtus metrų į viršų.

Buvo sakoma, kad Tiesos Ministerijoje yra trys tūkstančiai kambarių virš žemės ir atitinkamos atšakos po žeme“, – ši ištrauka iš 1949 metais anglų rašytojo George’o Orwello išleisto antiutopinio romano „1984-ieji“, regis, apibūdina ne išgalvotą ministeriją, o beveidį Šiaurės Korėjos sostinėje Pchenjane stūksančio pastato fasadą, pradėjusį kilti XX amžiaus devintojo dešimtmečio pabaigoje.

Nežinia, ar paveikta šio romano, ar nusprendusi palenktyniauti su kapitalistiniu Vakarų pasauliu, 1987 metais Šiaurės Korėja, tiksliau – jos vadovai, griebėsi būtent tokio utopinio projekto – 1989 metais šioje šalyje turėjusiam įvykti XIII Pasaulio jaunimo ir studentų festivaliui Pchenjano centre pastatyti milžinišką viešbutį. Taigi lyg ir nieko bendra nei su Tiesos Ministerija, nei su kokia kita propagandos įstaiga, gal tai tik sutapimas, kad 105 aukštų piramidės formos Riugjono viešbučio sienos į dangų kyla būtent 330 metrų, o kambarių viešbutyje suprojektuota tiksliai 3 tūkstančiai. Dar galima paminėti ir trejetą po žeme pasislėpusių aukštų.

Yra tik vienas neatitikimas – iki jaunimo festivalio viešbutis nebuvo atidarytas. Neatidarytas jis iki šiol. Tiesa, vilčių atsirado: žadama, kad po 16 metų komos 2008-aisiais atnaujinta jo statyba iki 2012 metų pabaigos bus baigta – taip planuoja viena Egipto kompanija, kuri ėmėsi projekto.

1987-aisiais pradėti įgyvendinti kompanijos „Baikdoosan Architects & Engineers“ darbai įstrigo po dvejų metų. Iškilus problemoms dėl nekokybiškos statybos darbų pabaigą teko nukelti. O 1992 metais, po Sovietų Sąjungos griūties, dėl finansavimo problemų, elektros ir žaliavų trūkumo bei visuotinio nepritekliaus darbai buvo visiškai sustabdyti – 105 aukštai betono su rūdijančiu kranu ant stogo neapibrėžtą laiką liko styroti miesto horizonte kaip skaudus priminimas apie žlugusią totalitarinės valstybės ambiciją („BBC News“, 2009 m.).

Kelis dešimtmečius Vilniaus Konstitucijos prospekte stūksančio vaiduoklio – sovietiniais laikais pradėto statyti „Komjaunimo“ viešbučio griaučių jau po kelių savaičių nebeliks.

Vietoje jo planuojama pastatyti biurų kompleksą. „Kol kas dar neaišku, kokį plotą užims šis kompleksas ir kiek bus įrengta biurų, tačiau šio vaiduoklio mieste greitai tikrai nebeliks“, – teigia į projektą investuojančios bendrovės atstovas Marius Zelenius.
Įmonės „Vilniaus planas“ vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis taip pat patvirtina, kad jau greitai bent vienu apleistu pastatu sostinėje liks mažiau. Mat Vilniaus miesto savivaldybė yra išdavusi leidimą daugelį metų Vilniaus vaizdą bjaurojantį pastatą nugriauti. „Detalusis planas patvirtintas, statybų leidimai artimiausiu metu taip pat turėtų būti išduoti“, – atskleidžia M.Pakalnis.
Šiaip ar taip, kol kas dar neaišku, kada sklype šalia Vilniaus miesto savivaldybės, kur dabar riogso apgriuvęs trijų aukštų karkasas, bus pradėti modernaus biurų komplekso statybos darbai. „Mano žiniomis, tai realiausias projektas, kuris netrukus Vilniuje bus pradėtas įgyvendinti. Pats investuotojas teigia, kad statybų darbus pradės tik tada, kai turės bent dalį nuomininkų. Tačiau aš manau, kad kažkiek tų potencialių nuomoninkų jau yra, nes neturėdami garantijų, kad pavyks išnuomoti biurus, investuotojai net nepradėtų griauti griūvančio ir apleisto pastato“, – įsitikinęs M.Pakalnis.
Patys sklypo ir pastato savininkai skaidrumu ir atvirumu niekada nepasižymėjo, tad nekeista, kad tyli ir dabar.

"Veido" archyvas

Neve Campbell tikina anksčiau gyvenusi name, kuriame vaidenosi ir net savo akimis mačiusi vieną vaiduoklį.

Aktorė pasakoja, kad jos buvusiuose namuose Los Anždele nuolat vaidenosi ir ji dažnai akis į akį susidurdavusi su vaiduokliu moters, kuri anksčiau gyveno tame name ir, pasirodo, ten buvo žiauriai nužudyta.

„Žinau, kad vaiduokliai egzistuoja, nes pati vieną mačiau, – teigia N. Campbell, – Prieš kelis metus su draugais įsikraustėme į namą Los Andžele, tačiau paaiškėjo, kad jame gyveno ir moters, kuriai anksčiau priklausė tas namas ir kuri 1991 metais jame buvo nužudyta, vaiduoklis. Durys nuolat trankydavosi, langai patys atsidarinėdavo, o nuo indaujų krisdavo peleninės. Vėliau atėjo laikas, kai pasirodė ir pats vaiduoklis. Ilgainiui, tai pasidarė normalu. Susidūrusi su ja koridoriuje, tiesiog palinkėdavai gražaus ryto.“

Su vaiduokliais realiame gyvenime susidūrusi aktorė šiuo metu kino teatruose grumiasi su žudiku maniaku naujausioje kultinio filmo „Klyksmas“ dalyje „Klyksmas 4“.

Siaubo trileris šiuo metu rodomas ir Lietuvos kino teatruose.