Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos pirmininkė Vincė Vaidevutė Margevičienė reiškė susirūpinimą nemažėjančiu dingusių vaikų skaičiumi. Parlamentarė pateikė skaičius, kurie, anot jos, yra kraupūs: 2008 m. buvo ieškomi 853 vaikai,  2009 m. – 787 vaikai.

Net 37 procentai nukentėjusių nuo prekybos žmonėmis, yra vaikai nuo 14 iki 18 metų, nuo 19 iki 20 metų – 15 procentų. „Padariniai yra tikrai skaudūs. Atlikti tyrimai rodo, kad Baltijos regiono šalyse apie 50 procentų dingusių vaikų ir paauglių tampa prekybos žmonėmis aukomis“, – teigė V. V. Margevičienė.

Mokyklose vieną ar kelias traumas patiria 98 vaikai iš 1000, rodo Lietuvos sveikatos informacijos centro skelbiami 2008 metų duomenys, teigia Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).

Pirmadienį išplatintame pranešime taip pat pristatomi anksčiau atlikti tyrimai, iš kurių matyti, kad beveik pusę traumų lėmė netinkamas moksleivių elgesys, penktadalį – nepakankama suaugusiųjų priežiūra per pamokas ar pertraukas. Dešimtadalį visų mokyklose įvykusių traumų sąlygojo nesaugi mokyklos aplinka, teigia SAM.

Pasak Vilniaus visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėjos Astos Razmienės, dauguma mokyklų pastatytos prieš kelias dešimtis metų pagal tuo metu galiojusius statybos ir higienos reikalavimus ir neatitinka šiuo metu galiojančių normų. SAM savo ruožtu ragina atkreipti dėmesį į mokyklų saugumą rengiant jų renovavimo projektus.

“Deja, prasidėjęs mokyklų renovavimo procesas svarbiausiu tikslu kelia šilumos taupymą ir nenumato saugios mokyklų aplinkos kūrimo. Šiuo metu remiami projektai, numatantys stogo, išorinių sienų šiltinimą, langų, lauko durų keitimą bei šildymo sistemų renovaciją. Siūlome nepamiršti ir dalykų, kurie gali apsaugoti vaikus nuo skausmo ir traumų: įrengti saugias laiptines, pakeisti slidžias, nelygias, grindų, sporto aikštynų dangas, naudoti tik techniškai tvarkingą sporto, technologijų įrangą”, – teigia SAM.

Taip pat pabrėžiama, kad traumų galima išvengti, jei bus skatinamas saugus elgesys: turi būti suformuluotos ir įdiegtos saugaus elgesio taisyklės (pavyzdžiui, draudžiama lakstyti laiptais, lipti į medžius ir pan.) bei kontroliuojama, kaip šių taisyklių laikomasi. Be to, vaikai turi būti visą laiką prižiūrimi suaugusiųjų tiek pamokų, tiek pertraukų, tiek užklasinių užsiėmimų metu.

Reaguodama į tai, kad LR Seimas, atmetęs Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas, parodė, kad palaiko smurtą prieš vaikus, Vilija Blinkevičiūtė Europos Parlamente užregistravo rašytinį pareiškimą, ragindama visose Europos Sąjungos valstybėse narėse sukurti privalomojo pobūdžio teisines normas, draudžiančias bet kokio pobūdžio smurtą prieš vaikus.

“Kadangi Lietuva pati nesugeba ar nenori kovoti su smurtu prieš vaikus, Europos Parlamente bandysiu siekti, kad Europos Komisija ir Europos Taryba įpareigotų Lietuvą bei kitas tokių teisinių normų dar neturinčias valstybes tą padaryti. Argi vaikas yra ne žmogus, kad jo nereikia apsaugoti privalomais teisiniais aktais?” – sako Lietuvai atstovaujanti Europos Parlamento narė.

Vilija Blinkevičiūtė netrukus pradės rinkti jos pareiškimą palaikančių Europos parlamentarų parašus. Kad šis rašytinis pareiškimas įsigaliotų ir būtų perduotas Tarybai, Komisijai bei nacionaliniams parlamentams, per tris mėnesius jam savo parašu turi pritarti daugiau negu pusė Europos Parlamento narių.

Savo pareiškime Vilija Blinkevičiūtė taip pat ragina Komisiją ir Tarybą stiprinti kovos su smurtu prieš vaikus priemones, aktyviau bendradarbiauti su valstybėmis narėmis bei nevyriausybinėmis organizacijomis, užkertant kelią smurtui prieš vaikus. “Taip pat raginu valstybes nares imtis būtinų veiksmų ir prevencinių priemonių kovoti su smurtu prieš vaikus ir pripažinti, kad tai yra prioritetinis nacionalinės vaikų apsaugos sistemos tikslas”,- sako Vilija Blinkevičiūtė.

Šią savaitę Europos Parlamento Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitete buvo svarstoma Direktyva dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija. Vilija Blinkevičiūtė komiteto posėdžio metu paragino, kad ši direktyva būtų kuo greičiau priimta.

Supaprastinus higienos normas ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigoms, tikimasi išspręsti įsisenėjusią tokių įstaigų stygiaus problemą. Švietimo ir mokslo ministerijos Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus vedėja Gražina Šeibokienė atkreipia dėmesį, kad iki šiol vaikų auklėjimo grupes galėjo kurti tik įstaigos, kurių pagrindinė veikla buvo apibrėžiama kaip ikimokyklinis ugdymas. Dabar tokia teisė bus suteikiama toms įstaigoms, kurios gebės sudaryti sąlygas saugiai ir ugdymo požiūriu prasmingai veiklai.

Visgi išlieka esminiai reikalavimai, kad vaikas būtų ugdomas emociškai ir fiziškai saugioje, švarioje, jaukioje ir estetiškai turtingoje aplinkoje.

Tikimasi, kad naujos galimybės paskatins ikimokyklinio ugdymo įstaigų plėtrą. Šiuo metu tokių įstaigų paklausa yra labai didelė – savivaldybių vaikų darželiai ir lopšeliai nebegali priimti visų pageidaujančiųjų. „2009 metais Vilniuje nepatenkinti daugiau net 11 tūkstančių gyventojų prašymai priimti jų vaikus į darželius,“ – pažymi G.Šeibokienė.

Palankesnes sąlygas steigtis turės ir nevalstybiniai vaikų darželiai. Iki šiol dauguma ikimokyklinio ugdymo programų teikėjų, nepajėgdami įveikti griežtų reikalavimų, registruodavosi kaip įstaigos, teikiančios socialines paslaugas, nes gauti leidimą – higienos pasą buvo sudėtinga. Dabar jos galės pereiti į švietimo paslaugų teikėjų registrą. Šį procesą dar labiau turėtų paskatinti ikimokyklinuko krepšelis, kurį planuojama įvesti nuo 2011 metų sausio.