"Veido" archyvas

Išgyvenęs tėvų skyrybas arba jų emigraciją, nesulaukiantis pakankamai dėmesio iš gimdytojų, neretai namie patiriantis psichologinį arba fizinį smurtą, o mokykloje patyčias. Toks šių dienų statistinio Lietuvos vaiko portretas.

Taigi, pasirodo, mūsų šalyje vaikams gyventi šiandien ne ką lengviau nei tarpukario Lietuvos piemenėliams. Vaiko gerovės indeksas Lietuvoje yra prasčiausias Europos Sąjungoje, išskyrus sveikatos sritį. Pagal materialinę padėtį, būstą, subjektyviai suvokiamą gerovę, išsilavinimą, socialinius santykius, pilietinį dalyvavimą, riziką ir saugumą, UNICEF atlikto tyrimo duomenimis, Lietuvos vaikai atsidūrė paskutinėje ES valstybių sąrašo vietoje. Be to, mūsų vaikai dar ir nelaimingiausi Europoje, sparčiai plinta smurtas šeimose, paauglių savižudybių rodikliai pas mus taip pat prasčiausi Europoje. Lietuvoje per metus vidutiniškai nusižudo apie 60 mokyklinio amžiaus vaikų. Pirmaujame ir pagal paauglių ar jaunų žmonių įvykdytų žmogžudysčių skaičių, kuris kelis kartus viršija ES vidurkį. O patyčios mūsų šalies mokyklose plinta kaip epidemija. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, Lietuvoje patyčias bent kartą yra patyrę apie 70 proc. vaikų ir paauglių, beveik trečdalis jų bendraamžių patyčias patiria du tris kartus per mėnesį ir dažniau.

Beje, kasmet apie 3 tūkst. vaikų nustatoma globa, o 2010 m. pradžioje vaiko teisių apsaugos tarnybų apskaitoje buvo įrašyta 11,1 tūkst. socialinės rizikos šeimų, jose augo 24,2 tūkst. vaikų. Akivaizdu, kad Lietuvoje neužtikrinta saugi ir vaikų vystymuisi palanki aplinka. Taigi kaip ir visais laikais, vaikai išlieka pažeidžiamiausia visuomenės grupė.

Vaikystė – sunkiausias amžiaus tarpsnis

Dar XX a. pradžioje vaikai neturėjo jokių teisių – jie buvo visiškai priklausomi nuo suaugusiųjų, o viduramžiais, anot archeologo Povilo Blaževičiaus, kol nesulaukė 7–12 metų, net nebuvo laikomi šeimos nariais, nes bet kada galėjo mirti. Tačiau ir paaugę jie negalėdavo žaidimams skirti tiek laiko, kiek norėdavo, nes turėjo daug dirbti. Tiesa, miestuose viduramžiais pradėjo plisti specialiai vaikams gaminami žaislai. “Odininkai jau XIV a. gamindavo žaidimams skirtus odinius kamuolius, archeologinių tyrimų metu Lietuvoje rasti XVI–XVII a. datuojami moliniai švilpukai, sukučiai, vilkeliai, primityvūs kėgliai”, – teigia P.Blaževičius.

Ne daug laiko žaisdami ar pramogaudami vaikai galėjo praleisti ir tarpukario Lietuvoje, nes anksti buvo įtraukiami į sunkų fizinį darbą.

Lietuvos istorijos instituto Etnologijos skyriaus vedėjas Žilvytis Šaknys sako, kad vaikystė buvo sunkiausias amžiaus tarpsnis. Mat vaikai, kęsdami šaltį ir alkį, saugodamiesi vilkų, kasdien ganydavo gyvulius, be to, grįžę namo dar turėdavo namiškiams padėti nudirbti pagrindinius namų ruošos darbus. Vyresni vaikai dirbo žemės ūkio darbus.

Vaikų gerovės lygis nedaug pasikeitė ir sovietiniais metais. Tada šiek tiek paaugusiems vaikams po kaklu pakabindavo raktus ir jie daugiau negu pusdienį praleisdavo vieni. Be to, dažnai turėdavo prižiūrėti jaunesnius brolius ir seseris, nes visos darbingo amžiaus moterys privalėjo dirbti valstybės mokamą darbą, nors darželių nuolat trūko iki 1985 m., o vaiko priežiūros atostogos buvo labai trumpos. Tad laiminga ir nerūpestinga vaikyste galėjo mėgautis itin maža dalis vaikų. Panaši situacija ir šiandien.

Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio valdybos narė Rasa Paulavičienė sako, kad tėvų, kurie priversti didesnę laiko dalį skirti darbui, kad galėtų išgyventi, vaikai gyvena labai liūdnai. Mat su pačiais artimiausiais žmonėmis jie praleidžia itin mažai laiko. Didesnes pajamas gaunančių tėvų dėmesį vaikams kompensuoja auklės ir korepetitoriai, o laisvalaikį su šeima pakeičia būreliai.

Dar liūdnesnė vaikystė tų mažylių, kuriems tėvus, išvykusius uždarbiauti į užsienį, pakeičia seneliai ar giminaičiai. Ne ką geriau jaučiasi ir tėvų, vos suduriančių galą su galu, vaikai. Keturių asmenų šeima, priversta išgyventi už maždaug 1400 Lt, jau yra ties skurdo riba. Net 25 proc. namų ūkių 2010 m. pajamų gavo iki 1000 Lt per mėnesį.

“Nors abu tėvai daug dirba, tačiau tuo metu, kai negali būti kartu su vaikais, finansinės galimybės jiems neleidžia užtikrinti saugaus ir turiningo vaikų laisvalaikio. Net už prailgintas grupes mokykloje neišgali sumokėti, ką jau kalbėti apie būrelius ar vasaros stovyklas, kainuojančias daugiau nei 1000 Lt. O juk jos galėtų būti kompensuojamos ne tik socialiai remtiniems vaikams, bet ir tiems, kurių tėvai gauna minimalų atlyginimą”, – svarsto R.Paulavičienė ir priduria, kad valstybei neprisiimant atsakomybės už vaikų užimtumą, daugėja vaikų, laiką leidžiančių gatvėje.

Vaikų gerovės lygis nekyla

Nors vaikų padėtis visuomenėje pradėjo keistis XX a. pabaigoje. Vaiko teises pradėta ne tik deklaruoti, bet ir pripažinti tarptautiniu mastu bei ginti labiausiai pripažintu juridiniu dokumentu – 1989 m. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos priimta Vaiko teisių konvencija, kuri buvo ratifikuota beveik visose pasaulio šalyse. Vis dėlto tarptautinis standartas, kad vaikai yra itin pažeidžiami, tad jiems turi būti skiriamas ypatingas dėmesys, Lietuvoje suprantamas kitaip.

Socialinės komunikacijos instituto direktorė Giedrė Kvieskienė teigia, kad per dvidešimt nepriklausomybės metų vaikų gerovės politika nepagerėjo. “Daugelis politikų kol kas vaikus vertina tik kaip labai pigią reklamos priemonę artėjant rinkimams, tačiau vaikų gerovės politika iš esmės nesidomi. Todėl didėja vaikų kriminalizacija ir priklausomybės, išlieka stabilus ir net šiek tiek didėjantis globojamų ir socialinės rizikos šeimose augančių vaikų skaičius. Pagal vaikų ir paauglių mirštamumo nuo traumų rodiklius Lietuva Europoje atrodo tiesiog tragiškai”, – apgailestauja G.Kvieskienė.

Žmogaus teisių stebėjimo instituto programų direktorė Dovilė Šakalienė sako, kad per dvidešimt metų nesugebėta sutvarkyti net teisinės vaiko apsaugos nuo smurto bazės. Mat šiandien joks teisės aktas Lietuvoje neapsaugo vaiko nuo visų rūšių ir formų smurto. Vaiko teisinė apsauga yra fragmentiška, teisės normų visuma negarantuoja visapusiškos vaiko apsaugos. D.Šakalienė pastebi, kad jei kas nors trenkia antausį suaugusiam žmogui – tai nusikalstama veika, baustina pagal Baudžiamąjį kodeksą kaip nusikaltimas prieš žmogų. Tačiau smūgis vaikui gali būti traktuojamas kaip auklėjimo metodas. “Jei tėvai sumušė vaiką namie, byla galėtų būti keliama tik privataus kaltinimo tvarka, tai reiškia, kad vaiko įstatyminis atstovas – tėtis ar mama – turėtų paduoti skundą. Tik ką daryti, jei įstatyminis atstovas ir yra smurtautojas? O juk būtent artimiausioje aplinkoje – šeimoje – vaikai dažniausiai ir patiria smurtą”, – pabrėžia pašnekovė.

Beje, įvairių apklausų duomenimis, nuo pusės iki dviejų trečdalių Lietuvos tėvų fizinį ar psichologinį smurtą vis dar supranta kaip auklėjimo priemonę.

Patirtos traumos – visam gyvenimui

G.Kvieskienė pabrėžia, kad suaugusieji yra atsakingi už vaikų savijautą ir saugumą, tad būtina kuo skubiau planuoti strateginius žingsnius ir lėšas, kad būtų sukurta palanki vaikams augti aplinka. Juk kai vaikas patiria skriaudą ar iškyla pavojus jo gyvybei, jis išgyvena bejėgiškumo jausmą, patiria traumą visam gyvenimui. O pabėgti nuo neatsakingai besielgiančių suaugusiųjų dažniausiai negali.

“Tereikia politinės valios, kad būtų įsteigta tarpinstitucinė darbo grupė, kuri, remdamasi atliktais tyrimais ir analizėmis bei pluoštu tarptautinių rekomendacijų, parengtų įstatymų pataisų paketą, aiškiai apibrėžiantį visas smurto prieš vaiką formas ir numatantį neišvengiamą atsakomybę”, – siūlo D.Šakalienė.

O ir palankūs šeimoms politiniai sprendimai, užtikrinantys finansinį jų stabilumą, R.Paulavičienės nuomone, būtų greičiau priimti, jeigu visuomenė aktyviau išsakytų savo poziciją.

“Politikai nepriima ryžtingų sprendimų, tik manipuliuoja šeimos ir tradicinių vertybių sąvokomis, tad Lietuvoje gyventi bloga visiems – užtat ir evakuojasi, kas gali. Vaikai tėra mūsų veidrodis, kuris atspindi suaugusiųjų agresiją ir bejėgiškumą, kartu ir mūsų ateitį”, – apibendrina D.Šakalienė.

Liūdnoji statistika

• Kas septintas fizinį smurtą patyręs vaikas nukentėjo nuo tėvo ar motinos.

• Po visuomeninės organizacijos “Gelbėkit vaikus” atliktos mokinių apklausos paaiškėjo, kad tik 45 proc. vaikų niekada nėra patyrę fizinės bausmės, o 5 proc. nuolat baudžiami fizinėmis bausmėmis.

• Du trečdaliai Lietuvos tėvų fizinį ar psichologinį smurtą supranta kaip auklėjimo priemonę.

• 50 proc. 12–17 metų vaikų jaučia depresijos požymių, net 41,7 proc. mokyklinio amžiaus vaikų turi su psichika susijusių problemų.

• Kasmet mūsų šalyje nusižudo apie 60 mokyklinio amžiaus vaikų.

• Patyčias bent kartą yra patyrę apie 70 proc. Lietuvos vaikų ir paauglių. Beveik trečdalis jų bendraamžių patyčias patiria du tris kartus per mėnesį ir dažniau.

"Veido" archyvas

O kas sakė, kad gyvūnai negali būti vaikų gydytojai? Bent jau jų padėjėjai – tai tikrai. Tą suprato dar mūsų senoliai, kailiais iškloję urvus ar prie šono glaudę prijaukintus gyvūnus, kurie, net ir patys to nežinodami, padėdavo pasveikti savo šeimininkams.

Šiandien gyvūnų terapija visame pasaulyje pripažinta gydymo metodika, kuria remiantis sveikimo procesas vyksta dalyvaujant ir padedant gyvūnams. Žinoma, šis gydymo būdas nėra vaistas nuo visų ligų ir negali pakeisti įprastinio gydymo, tik prie jo prisideda.

Hipoterapija – gydymas žirgais

Net jei jūsų pipiras negali pats išsilaikyti balne, jį jau galima supažindinti su žirgu. Iš pradžių mažieji šiuos keturkojus galiūnus stebi, tada įsidrąsina paglostyti. Ir galiausiai sodinami ant žirgo. Negalintys patys sėdėti balne į jį sėdasi kartu su žirgyno darbuotoju ar mama. Kiti joja patys, tik šalia eina žirgo vedlys. Hipoterapijai pasitelkiami ramiausi žirgai, kad mažųjų raitelių neišgąsdintų ir nesužeistų. Prieš sodinant vaiką ant žirgo svarbu žinoti jo ligos istoriją, į kurią atsižvelgiant kiekvienam taikoma sava metodika.

• Kaip ši terapija veikia. Mokslininkai nustatė, kad dėl ypatingos žirgo nugaros raumenų sandaros sėdėdamas balne žmogus jaučiasi taip, tarsi eitų. Žirgo judesiai perduodami raiteliui – jojant dirba ir žmogaus kojos bei juosmuo. Net jei kas nors prilaiko, tokia mankšta padeda smegenims atkurti judesių valdymo funkcijas, pavyzdžiui, prarastas po smegenų traumos. Jojant vystomi motoriniai gebėjimai, tobulinamas vestibuliarinis aparatas, pagerėja dėmesio koncentracija, asmeninės vertės ir galios suvokimas. Tokia mankšta naudinga net ir sveikiesiems, o ką jau kalbėti apie sergančius cerebriniu paralyžiumi, turinčius regėjimo negalią vaikus, esant elgesio sutrikimams. Bene didžiausios įtakos hipoterapija turi vidinei būsenai – mažieji pripranta prie žirgo, įveikia įvairias užklupusias baimes, įgauna pasitikėjimo savimi.

Šuo – geriausias draugas

O kuris draugas draugą paliks nelaimėje? Taip ir šie gyvūnai atiduoda visa save, o po terapijos jiems reikia net pailsėti. Tiesa, šunų terapija Lietuvoje dar nėra oficialiai įteisinta, dar tik žengia pirmuosius žingsnius, todėl šunys “dirba” daugiau kaip gerų emocijų ambasadoriai. Atvedus draugišką ir kantrų keturkojį, abejingų nelieka: net ir sergantieji Dauno sindromu, iš kurių veido ne visada suprasi, ką jie mąsto, staiga labai susidomi, tą akivaizdžiai parodo, ima šypsotis.

• Terapijai tinka ne visi gyvūnai – ne tiek svarbi veislė, kiek jų temperamentas (dažniausiai parenkami – ramaus ir gero būdo sangvinikai). Pavyzdžiui, iš pirmo žvilgsnio niufaundlendai gali pasirodyti dideli ir grėsmingi šunys, tačiau jie moka puikiai valdyti savo jėgą. Efektyviausia – kai gydymo metu vienam vaikui tenka vienas keturkojis. Žinoma, terapijos metu visada turi būti ir žmogus, išmanantis ne tik mažo žmogučio bėdą, bet ir gyvūno elgesį.

• Kaip veikia. Manoma, kad žmogui glostant gyvūną, jo šeriai trinasi vienas su kitu ir dėl to atsiranda stiprus elektros laukas. Tuomet sulėtėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas tampa tolygus, sumažėja raumenų įtampa, pagerėja virškinimas, greičiau gyja žaizdos, kaulų lūžiai, vyksta pasipriešinimas infekcijai. Taip pat išsiskiria endorfinas – vadinamasis laimės hormonas, kuris yra stipresnis net už morfijų. Besąlygiška gyvūnėlio meilė ir pasitikėjimas ramina jautrius vaikus, agresyviems padeda valdyti emocijas, o uždariems – jas reikšti.

Kai kuriose šalyse jau maždaug dešimtmetį šunys padeda mokytis skaityti vaikams, kurie bijo, kad aplinkiniai nesišaipytų. Vaikas galvoja, kad šuo viską supranta, tačiau skaitydamas su juo pasijunta stipresnis, labiau pasitikintis savimi. Ką jau kalbėti apie gyvūnų pagalbą sunkiai vaikštantiems ar nematantiems mažyliams.

Gyvoji energija

Mokslininkai nustatė, kad šeimose, kuriose laikomi gyvūnai, vaikai rečiau kenčia nuo alergijos. O jei vaikas gimė ir pirmus dvejus metus gyveno namuose kartu su dviem ar daugiau gyvūnų, buvo pastebimas keturiskart mažesnis imunoglobulino E kiekis, kuris kaip tik ir yra atsakingas už alergijos pasireiškimą organizme. To paties tyrimo metu nustatyta teigiama gyvūnų įtaka vaikų plaučių veiklai, ir tai leido numatyti mažesnę susirgimų astma riziką.

Yra hipotezė, kad elektromagnetinis spinduliavimas, būdingas visai gyvai materijai, leidžia žmogui ir gyvūnui daryti poveikį kitiems biologiniams objektams. Ir čia pagrindinį vaidmenį vaidina ne tokio spinduliavimo jėga, bet spinduliavimo nešama informacija, t.y. jo dažnio spektras. Tas dažnių rezonansas gali stimuliuoti organizmo gyvybines funkcijas gana plačiame diapazone, įskaitant žmogaus psichiką. Tuo ir paaiškinamas tas faktas, kad šunys daro pastebimą teigiamą psichoterapinį poveikį žmogui.

BFL

Seimo Pirmininkė Irena Degutienė Tarptautinės vaikų gynimo dienos proga sako norinti padėkoti visiems, dirbantiems su vaikais ir šeimomis, už kiekvieną išgelbėtą vaiką, moterį ir šeimą, už kiekvieną darbą vardan šviesesnio jų gyvenimo.

“Šiandien kaip mama ir močiutė, kaip Lietuvos pilietė noriu nuoširdžiai padėkoti už kiekvieną išgelbėtą vaiką, moterį, šeimą, už kiekvieną gerą darbą, kurį atlikote vardan gražesnio, šviesesnio vaiko gyvenimo”, – sveikindama Seime surengto organizacijos “Gelbėkit vaikus” suvažiavimo dalyvius ir svečius sakė I. Degutienė.

Seimo Pirmininkė pabrėžė, kad 20 metų – tai ilgas laiko tarpas žmogaus, bet ne organizacijos gyvenime.

“Tai tik pradžia darbų, kuriuos padarėte vardan mūsų visų vaikų. Nes darbo dar yra per akis. Labai norėčiau, kad Lietuvoje būtų vis daugiau laimingų vaikų, o jų veiduose kasdien švytėtų šypsenos”, – sakė I. Degutienė.

Birželio 1 d., Tarptautinę vaikų gynimo dieną, Seimo rūmuose vyksta visuomeninės organizacijos “Gelbėkit vaikus” suvažiavimas.

1919 m. įkurta tarptautinė organizacija “Save the Children” (“Gelbėkit vaikus”) šiuo metu yra didžiausia pasaulyje nepriklausoma organizacija vaikams, kuri siekia daryti pokyčius, teigiamai veikiančius vaikų gyvenimą daugiau nei 120 šalių. Tarptautinę organizaciją sudaro 29 nacionalinės organizacijos. 1991 m. Lietuvoje įkurta visuomeninė organizacija šiais metais švenčia veiklos dvidešimtmetį mūsų šalyje. Nepolitinė, nevyriausybinė, nereliginė, už vaiko teises kovojanti organizacija šiuo metu turi 21 struktūrinį padalinį 20-yje Lietuvos miestų ir rajonų.

Suvažiavimas rengiamas Seime, norint atkreipti visuomenės dėmesį į vaikų problemas šalyje, taip pat atsižvelgiant į svarų “Gelbėkit vaikus” indėlį ginant vaikų teises.

BFL

Trečiadienį, minint Tarptautinę Vaikų gynimo dieną, Seimo rūmuose Vilniuje vyks 20-metį švenčiančios visuomeninės organizacijos “Gelbėkit vaikus” suvažiavimas.

Jubiliejaus proga pirmą kartą į Lietuvą atvyksta tarptautinės organizacijos “Save the Children” (“Gelbėkit vaikus”) generalinė direktorė Jasmine Whitbread (Džasmina Vitbred), pranešė organizatoriai.

“Per dvidešimt veiklos Lietuvoje metų mūsų organizacijos darbų kertiniu aspektu buvo ir yra vaikas bei jo gerovė. Per visus šiuos metus savo šaliai ir jos žmonėms siūlėme idėjas ir diegėme, ugdėme pamatinius principus, susijusius su pagrindinėmis Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijoje išdėstytomis Vaiko teisėmis: teise į gyvybę, švietimą ir ugdymą, nuomonę, visavertį gyvenimą ir saugią vaikystę”, – teigia visuomeninės organizacijos generalinė sekretorė Rasa Dičpetrienė.

Organizacija “Gelbėkit vaikus” teigia savo veiklą orientuojanti į smurto prieš vaikus ir vaikų išnaudojimą mažinimą, vaikų socialinio apleistumą ir institualizacijos mažinimą, švietimą vaiko teisių klausimais.

Pernai organizacija pirmą kartą prisidėjo prie kitų tarptautinės organizacijos šalių-narių iniciatyvos. Lietuvos žmonės pakviesti aukoti nuo stichinės nelaimės nukentėjusiems Haičio vaikams. Iš viso surinkta 530 tūkst. litų.

R. Dičpetrienės teigimu, organizacija per 2010 metus vienokią ar kitokią pagalbą suteikė 37 tūkst. 238 Lietuvos vaikams ir 13 tūkst. 323 suaugusiems.

“Aš tikiu, kad kartu mes visi galime padėti kas trečiam Lietuvos vaikui, kuriam vis dar reikia vienokios ar kitokios pagalbos”, – teigė ji.

Šiandien “Gelbėkit vaikus” Lietuvoje yra įkūrusi 21 struktūrinį padalinį 20-yje šalies miestų ir rajonų, kuruoja 30 vaikų dienos centrų, organizacijos pagalba 18-oje miestų mokyklų dirba 117 vaikų grupių prieš smurtą.

"Veido" archyvas

Nemokamą psichologinę pagalbą jaunimui teikiančios “Vaikų linijos” vadovas Robertas Povilaitis “Veidui” patvirtino, kad tarnybos veikla nebus sustabdyta. Tokia grėsmė buvo iškilusi sužinojus, kad dabartinis Vilniaus skyriaus pastatas, kuriame esančias patalpas “Vaikų linija” nuomojasi komercinėmis kainomis, yra parduodamas ir tarnyba turės išsikraustyti. “Savivaldybė yra pažadėjusi padėti surasti naujas patalpas. Jei to padaryti nesuspėsime, laikinai apsistosime Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skirtose patalpose. Šiaip ar taip, pagalbos teikimas nenutrūks”, – tvirtina R.Povilaitis.

Tačiau ilgalaikės “Vaikų linijos” ateities jis nesiryžta prognozuoti: tarnyba nuolat susiduria su finansiniais sunkumais ir dabar turi patvirtintus tik 26 proc. iš 458 tūkst. Lt, reikalingų minimaliam paslaugos teikimui užtikrinti. Likusią dalį tikimasi surinkti iš privačių rėmėjų, savivaldybių, užsienio fondų.

Praėjusią savaitę paskelbtoje “Vaikų linijos” 2010 m. ataskaitoje pranešama, kad Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje veikiančioje tarnyboje darbuojasi 145 konsultantai, iš kurių 135 – savanoriai. Praėjusiais metais jie atsiliepė į daugiau nei 95 tūkst. skambučių – daugiausiai nuo tarnybos įkūrimo 1997 m. 40 proc. skambinusiųjų buvo 12–15 m. amžiaus paaugliai, beveik trečdalis (31 proc.) – 7–11 m. vaikai. Dažniausiai kreipiamasi dėl sunkumų su bendraamžiais (21,2 proc.), prastų santykių su tėvais (10,8 proc.) ir patiriamos prievartos (7,8 proc.). Skambučius į liniją apmoka Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. “Vaikų linija” taip pat teikia pagalbą internetu, vykdo kampaniją “Be patyčių”.

BFL

Tyrimų rezultatai, konstatuojantys prasčiausią Lietuvos vaikų padėtį Europoje, pasikeis tik keičiantis tėvų atsakomybės suvokimui, sakė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) vadovas Stasys Šedbaras.

Vaikų gynimo dienos išvakarėse Seime surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjęs S. Šedbaras tvirtino, kad per 50 metų okupacijos buvo deformuotas tėvų suvokimas apie dalyvavimą vaikų gyvenime, todėl nemaža dalis žmonių įsitikinę, jog vaikus auklėti turi valstybė.

“Mūsų vaikai jaučiasi nelaimingiausi Europoje, tokią išvadą, deja, daro tarptautiniai stebėtojai, ir tai verčia galvoti, kaip situaciją pakeisti. Man atrodo, kad Lietuvoje nuo nepriklausomybės susikūrimo didžiajai daliai tėvų, deja, nesusiformavo atsakomybės už vaiką, už vaiko ugdymą vidinis supratimas”, – sakė S. Šedbaras.

“Mes daug kalbame apie vaikus, apie pagalbą jiems, apie jų teisių apsaugą, bet turime brautis į tėvų sąmonę, į tėvų supratimą, kuris tikrai buvo deformuotas per 50 okupacijos metų, kada vaikas nori nenori buvo paimamas spaliukų, pionierių, komjaunuolių, po to partijos globon, ir nelabai ką tėvai galėjo padaryti”, – kalbėjo komiteto pirmininkas.

Vertindamas vaikų apsaugai skirtą teisinę bazę, S. Šedbaras sakė, kad nors galima galvoti apie kai kurių teisės aktų tobulinimą, dažniausiai pasirodo, jog “šlubuoja teisės aktų taikymas”. Jis minėjo atvejus, kai nepavykstama net įgyvendinti su vaikais susijusių teismų sprendimų, pavyzdžiui, dėl globos ar gyvenamosios vietos nustatymo.

Dar viena skaudi problema, pasak S. Šedbaro, esanti emigracija, kai tėvai, išvažiavę uždarbiauti, vaikus palieka senelių, giminaičių ar net svetimų žmonių globai. Toks elgesys, komiteto vadovo vertinimu, tik dar kartą įrodo, jog tėvai nesuvokia savo atsakomybės ir pareigų vaikams.

“Neretas modelis, ypač mažesniųjų miestų, kai vaikai – Lietuvoje, tėvai uždarbiauja užsienyje. Kas tada užsiima vaikais? Seneliai, kiti giminaičiai. Man teko asmeniškai susidurti su atveju, kai visiškai svetimi žmonės, tai gerai, kad geri žmonės, bet tai nėra tas ryšys, vaiko dvasinės būsenos suvokimas, kokį gali atlikti tėvai. Ir taip iš kartos į kartą perduodamas požiūris į vaikų ir tėvų santykius, į tėvų pareigą, ir vėl tai yra tėvų požiūris į savo vaikus, kai galima palikti, išvažiuoti savaitėms, mėnesiams ir nedalyvauti, nesirūpinti, galbūt pinigėlių atsiunčiant, bet ne visuomet to pakanka”, – kalbėjo S. Šedbaras.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė irgi pabrėžė, kad didžiausia problema – tėvų dėmesio vaikams trūkumas – ar jie išvažiavę į užsienį, ar, kad ir gyvenantys po vienu stogu, bet tiesiog nerandantys laiko pabendrauti su vaikais.

“Jei vaikui trūksta suaugusiojo dėmesio, mamos, tėčio dėmesio, paprastai tas vaikas yra nelaimingas”, – sakė E. Žiobienė.

Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė Odeta Tarvydienė tvirtino, kad vaikų padėtis Lietuvoje “nėra baisiausia, bet yra sričių, kurios tikrai kelia nerimą”.

Tarnybos vadovė minėjo tyrimų rezultatus, kurie rodo, jog apie 50 proc. vaikų arba patys mušėsi, arba buvo mušami, taip pat, anot jos, esame nepralenkiami patyčių srityje, kur daugiau kaip 70 proc. vaikų nurodo, kad per pastaruosius du mėnesius iš jų buvo tyčiojamasi.

Jungtinių Tautų vaikų fondas UNICEF prieš porą metų yra paskelbęs tyrimo duomenis, kad Lietuvoje tėvai savo vaikams per parą teskiria septynias minutes dėmesio, o vaikai – nelaimingiausi Europoje. Tyrimas buvo atliktas 29 valstybėse ir Lietuva jame pagal bendrus rezultatus užima 28 vietą, žemiau buvo Malta, kuri UNICEF pateikė neišsamią informaciją.

"Veido" archyvas

Visi trokšta, kad jų vaikai būtų sveiki, žvalūs, laimingi ir, žinoma, protingi. O kaip to pasiekti? Pirmiausia – bendraujant. Ar daug kalbame su vaikais? Ar skatiname jų mąstymą, sugebame kantriai išklausyti jų mintis bei svarstymus? Ar visada išgirstame, ką mums sako mūsų mažieji?

Atėjus Tarptautinei šeimos dienai ir artėjant Tarptautinei vaikų gynimo dienai – birželio 1 – norime paskatinti tiek tėvelius, tiek mažųjų auklėtojus bei mokytojus pakalbėti su jais visais laikais aktualiomis temomis – kaip jie supranta meilę, gerumą, atjautą, pagalbą. Ne tik pakalbėti, bet ir užrašyti, įrašyti ar nufilmuoti bei atsiųsti elektroniniu paštu iki gegužės 30 d. adresu bukim@vpsc.lt <mailto:bukim@vpsc.lt> (iki 5 Mb).

Mažųjų pamąstymus, nurodydami jų vardus bei amžių, galite pateikti ir patys Facebook‘e BŪKIM. Pačius mažiausius ir originaliausius išminčius, sulaukusius daugiausiai teigiamų atsiliepimų, apdovanosime mūsų rėmėjų leidyklų „PRESVIKA“, o kiek vyresnius filosofus – „ALMA LITTERA“ ir „TYTO ALBA“ leidiniais bei užrašų knygutėmis.

BFL

Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras, pažymėdamas gegužės 15-tąją – Tarptautinę šeimos dieną, nori atkreipti visuomenės dėmesį į šeimos svarbą ir priminti, kad šeima yra pamatinė institucija, kur efektyviausiai moko vaikus tam tikro gyvenimo būdo, puoselėja bendravimo kultūros ir tradicinių vertybių. Ta proga iki gegužės 15 d. Kauno miesto mokyklose vykdoma akcija „Mano super-šeimos receptas“. 3–8 klasių mokiniai teikia įvairiausius super šeimos receptus – išbandykite juos.

Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro psichologės teigimu, mokinių darbeliai dar kartą atskleidė, kad pats bendravimas, buvimas kartu šeimoje ir turiningas laiko praleidimas yra didžiausia vertybė mūsų vaikams. Tai buvo pagrindiniai receptų ingredientai.

Kokius super šeimos receptus pateikė Kauno miesto mokyklų vaikai? Receptai buvo patys įvairiausi: nuo skaniausių obuolių pyragų, lazanijų ir picų iki stebuklingų šeimos eliksyrų… Štai keletas jų:
• Laimingos šeimos eliksyras. Receptas:4 stiklinės meilės, puodelis pasitikėjimo, 2 šaukštai nuoširdumo, 3 šaukšteliai draugiškumo, 100 gramų vaikų juoko ir 0,5 litrai sveikatos. (Kauno Vaidoto pagrindinės mokyklos 5a klasės mokinė Gabija Svivaitytė)
• 1 kilogramas saldžių meilės miltų, 1 lašelis barnių aliejaus, 50 gramų pasiaukojimo kepimo miltelių, 50 gramų pasitikėjimo cukraus, 50 gramų nesavanaudiškumo kremo ir 50 gramų draugiškumo sviesto. Viską gerai išmaišome ir supilame į skardą, po to kepame. Kai pyragas iškeps, viską apipilame saldžiu, gardžiu meilės glaistu. (M. Mažvydo vidurinės mokyklos 4a klasės mokinė Beatričė Jocytė)
• Sausainiai „Sraigelė“: 1 pakelis marmeladinių saldainių, 1 pakelis margarino, 1 kiaušinio trinys, 1 pakelis grietinės, 2-3 stiklinės miltų. Saldainiai supjaustomi į 8 dalis, tešla minkoma įdėjus trynį, supylus grietinėlę, išlydytą margariną ir įpylus miltų. Tešlą palaikyti šaldytuve apie 2 valandas. Paskui tešla kočiojama, supjaustoma siauromis juostelėmis, apvyniojama saldainiukais. Dedame į skardą, apibarstome cinamonu. Kepame 15 orkaitėje labai karštoje orkaitėje. Skanaus. (Kauno Vydūno pagrindinės mokyklos 4a. klasės mokinė Greta Pukenytė)
• Mūsų šeimos slaptasis super receptas: 200 geros nuotaikos, žiupsnelis pipirų ir druskos, juk be pykčių jokia šeima ne šeima, 300 gramų rūpesčio, 400 gramų meilės ir begalinio džiaugsmo, 600 gramų nuotykių, 50 gramų nuostabių akimirkų, lašelis šypsenų ir didelis dubenėlis paguodos. Viską sumaišome į didelį puodą ir gauname super šeimą. (S. Daukanto vidurinės mokyklos 8d klasės mokinė Evelina Valytė).
• Super picos receptas: 1 picos padas, 1 pakelis sviesto, 2 šaukštai majonezo, 3 dešrelės, 4 sūrio gabaliukai, 5 grybai ir 10 minučių kepti orkaitėje. Skanaus. (Roko, besimokančio S. Daukanto vidurinėje mokykloje, receptas).

Tarptautinės šeimos dienos proga iš paruoštų mokinių darbų iki gegužės 15 d. Kauno miesto mokyklose eksponuojami stendai „Mano super šeimos receptas“. Gražiausių darbų paroda bus eksponuojama Kauno miesto rotušėje tradicinio Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro renginio „Lai mūsų šeima būna pavyzdys kitiems…“ metu.

BFL

Sostinės “Skalvijos” kino centre antrąjį sezoną gyvuojantis “Karlsono kinas”, skirtas mažiausiems kino mylėtojams, šeštadienį kviečia į spalvingą ir linksmą premjerą.

“Skalvijos” ekrane nemokamai bus parodyti per visą sezoną nuo praėjusių metų rugsėjo iki šios gegužės “Karlsono kino ” animacijos dirbtuvėlėse sukurti vaikų darbeliai. Premjeros metu bus parodyta 15 trumpų spalvingų animacinių filmukų, kuriuos vaikams padėjo sukurti žinomi animatoriai Valentas Aškinis ir Jūratė Leikaitė-Aškinienė.

“Labai įdomu buvo kurti su vaikais. Tai buvo ir kūrybinis, ir edukacinis užsiėmimas, nes kūrėme pagal abėcėlės raides, kurias pažinojo dar ne visi. Vaikams tai buvo atradimas: jie turėjo atpažinti raides ir jas nupiešti ar nulipdyti iš plastilino, lipdėme ir gyvūnus, kurių pavadinimas prasideda iš atitinkamos raidės. Paskui kūrėme scenas, rinkome muziką, o pirmosioms raidėms netgi sukūrėme dainas. Sujungę viską į tam tikrą seką gavome linksmą abėcėlę, pasakojančią apie raidelių gyvenimą”, – sakė animacijos pradžiamokslio vaikus mokęs V. Aškinis.

Kurdami vaikai išbandė įvairią animacijos techniką – nuo lėlių ir plokščiosios marionečių animacijos iki lipdymo ir tapymo plastelinu. Kartu su animatoriais mažieji kūrėjai atrado ir pikselizacijos techniką, kai pakadriui fotografuojamas žmogus tampa panašus į lėlę.

Iš viso “Karlsono kino” animacinėse dirbtuvėse šį sezoną apsilankė beveik 200 vaikų nuo 3 iki 12 metų amžiaus.

Su meile ir šiluma kuriamą kino programą ir dirbtuvėles “Skalvija” pratęs šių metų rudenį. Nuo rugsėjo “Karlsono kinas” ir vėl kvies mažuosius su tėveliais ne tik pasižiūrėti gerą lietuvišką bei europietišką kiną, bet ir kurti jį su kitais vaikais.

"Veido" archyvas

Šią vasarą Lietuvos vaikų ir jaunimo centras rengia rekordinį skaičių – net 17 skirtingų vasaros programų, skirtų įvairaus amžiaus, būdo, pomėgių vaikams ir jaunuoliams nuo 5 iki 18 metų. Šiose programose jų laukia daugybė įspūdžių, veiksmo, savęs atradimo ir net pasirengimo būsimai karjerai. Dienos stovyklos vyks Vilniuje, išvykstamosios – miškuose, ežerų pakrantėse, pajūryje.

Ikimokyklinukams: šią vasarą LVJC startuoja pirmoji 5–6 m. vaikams skirta kūrybiškumo ir aktyvių veiklų dienos stovykla „Nykštukas“, kurioje organizuojama daugybė smagių veiklų, padedančių  augti bei pamažu ruoštis mokyklai. Kartu su dailininkais, muzikais, patyrusiais ugdymo specialistais vaikai čia pieš, lipdys, vaidins, dainuos, muzikuos, šoks, sužinos angliškų žodžių, draugaus ir visą dieną išbus be tėvelių.

7–12 metų vaikams sukurtos aštuonios skirtingos, nuotykiams ir pramogoms skirtos „Įspūdžiautojų“ programos („Įspūdžiautojai: veikime kartu!“, „Įspūdžiautojai: kūrybinės dirbtuvės“, „Įspūdžiautojai: kitu kampu“, „Įspūdžiautojai: anglų kalba“, „Įspūdžiautojai: Riešė“, „Įspūdžiautojai: Snaigynas!“, „Įspūdžiautojai: gamta“, „Įspūdžiautojai: jūra“), kuriose vaikai dalyvaus gausybėje kūrybinių dirbtuvių, sportuos, taškysis spalvomis, fotografuos dėžute,  improvizuos, narplios detektyvines istorijas, keliaus į žygius ir net į Marsą, žais strateginius ir kt. žaidimus. „Įspūdžiautojų“ stovyklos rengiamos Vilniuje, prie Baltijos jūros, prie Snaigyno ežero, Nacionaliniame parke.

13–17 m. jaunuoliams sukurtos trys asmenybės tobulėjimui ir socialiniams įgūdžiams skirtos 4WD programos („4WD: galingai į priekį“, „4WD: jūra“, „4WD: gamta“). Šios, jau ketvirtą kartą rengiamos stovyklos programa paremta profesionaliais praktiniais užsiėmimais ir susitikimais su įdomiais, daug įvairiose srityse pasiekusiais žmonėmis. Čia apstu laužyti galvą bei netradiciškai mąstyti skatinančių užduočių ir patirčių, kūrybos, muzikos, improvizacijų, judesio! 4WD  stovyklos rengiamos Vilniuje, prie Baltijos jūros, Nacionaliniame parke.

14–18 m. jaunuoliams, galvojantiems apie ateitį ir karjerą bei norintiems pažinti praktinę ir įdomiąją būsimosios profesijos pusę, startuoja didžiausia šių metų naujiena LVJC Vasaros akademija. Tai vasaros mokykla, skirta bent apytiksliai tolesnių studijų kryptį pasirinkusiems 14–18 m. jaunuoliams iš visos Lietuvos. Šiais metais rengiamos 5 skirtingos programos: „NEMOKYKLA“, „Karjeros planavimas“, „English Summer School“, „Menų savaitė“ ir „Šokių savaitė“, kuriose visų dalyvių laukia daug naudingų įgūdžių, komandos formavimo rungčių ir vertingų susitikimų! LVJC Vasaros akademija vyks Lietuvos vaikų ir jaunimo centre, Vilniuje.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) parengė Šeimos politikos pagrindų įstatymo projektą, kuriuo siūloma įtvirtinti, kad šeima – tai sutuoktiniai su vaikais.

Opozicijoje esantys socialdemokratai tokią nuostatą kritikuoja ir sako besibaiminantys, kad gali nukentėti ne santuokoje gyvenantiems tėvams gimę vaikai.

Projekte šeimos sąvoką apibrėžia kaip “sutuoktiniai, taip pat jų vaikai (įvaikiai), kuriuos jie turi pareigą auklėti ir išlaikyti”.

Iki šiol įstatymuose šeimos sąvoka nėra apibrėžta – Konstitucija numato, jog santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters

sutarimu, šeima pripažįstama visuomenės ir valstybės pagrindu, tačiau nėra nurodoma, kokia ji.

Civiliniame kodekse atskiro šeimos apibrėžimo irgi nėra, bet skyriuje apie šeimos teisiniams santykiams taikytiną teisę numatomos sutuoktinių, taip pat tėvų ir vaikų teisės bei pareigos.

Sąvoka “šeima” pirmą kartą apibrėžta tik Seimo patvirtintoje Valstybinėje šeimos koncepcijoje, kurioje šeima laikoma tik santuokoje gyvenantys žmonės. Tačiau čia esama ir apibrėžimo nepilna šeima – kurioje “santuokai pasibaigus vaikai yra netekę vieno ar abiejų tėvų”.

Šeimos politikos pagrindų projektą teikianti SADM teigia, jog jis parengtas siekiant apibrėžti šeimos politikos pagrindus, sudarančius prielaidas vykdyti “nuoseklią, konceptualią, ilgalaikę ir koordinuotą šeimos politiką”.

Šeimos politikos pagrindų įstatyme, be sąvokų apibrėžimo ir pagrindinių principų, kuriais remiantis turėtų būti vykdoma šeimos politika, numatyta steigti šeimos politiką formuosiančias atskiras institucijas – tarpinstitucinę Šeimos politikos komisiją, visuomeniniais pagrindais veikiančią Nacionalinę šeimos tarybą, Šeimos tarybos savivaldybėse.

Šeimos politikos koncepciją aštriai kritikavusi socialdemokratė Birutė Vėsaitė sako, jog teikiamos įstatymo nuostatos, dar labiau siaurinančios šeimos apibrėžimą, prieštarauja tiek Vaiko teisių apsaugos konvencijai, tiek Konstitucijai, tiek, anot jos, sveikam protui.

“Toks apibrėžimas prieštarauja ir elementariam sveikam protui. Tikiuosi, Seime bus pakankamai sveikos nuovokos jo nepriimti. Įstatymas į paribį nustums ir ne santuokoje gyvenančius tėvus su vaikais, ir išsiskyrusių tėvų auginamus vaikus”, – BNS sakė B.Vėsaitė.

Pasak B.Vėsaitės, jei formuojant šeimos politiką dėl lengvatų ar paramos ji bus teikiama tik į siūlomą sąvoką pakliūnančioms šeimos, bus diskriminuojami ne santuokoje gimę, vienišų tėvų vaikai.

“Visi vaikai valstybei turi būti lygūs, nepriklausomai nuo to, kokį asmeninį gyvenimą pasirinko gyventi jų tėvai”, – sakė parlamentarė.

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros duomenimis, Lietuvoje nesusituokusiems tėvams 2008-aisiais gimė 28 proc. visų mažylių, o nuo 1990 metų Lietuvoje ne santuokose gimusių vaikų procentas šoktelėjo 4 kartus – nuo 7 iki 28 procentų. ES vidurkis – 35,1 procento.

Vaikai smurtą 2010 metais dažniausiai patyrė iš artimųjų, rodo Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikti duomenys.

Tarnybos duomenimis, pernai užfiksuota, kad smurtą patyrė 1250 vaikų. Tai 4 proc. daugiau nei 2009 metais.

Kaip ir ankstesniais metais, dažniausiai prieš vaikus naudotas fizinis smurtas (45 proc. atvejų), nors lyginant su 2009 metų duomenimis, fizinio smurto atvejų santykinai sumažėjo (2009 metais fizinis smurtas sudarė 57 proc. visų patirtų smurto atvejų).

Lyginant su ankstesnių metų duomenimis, santykinai išaugo seksualinio smurto prieš vaikus atvejų (2009 metais seksualinis smurtas sudarė 12 proc., 2010 – 14 proc. visų patirtų smurto atvejų) bei psichologinio smurto atvejų (2009 metais jie sudarė 31 proc., 2010 metais – 41 proc. atvejų).

Užfiksuota, kad pernai prieš vaikus fiziškai ir psichologiškai daugiausia smurtavo suaugę artimieji.

Seksualinį smurtą vaikai iš nepilnamečių artimųjų pernai patyrė 48 kartus, iš suaugusių artimųjų – 44 kartus, suaugę svetimi žmonės prieš vaikus seksualinį smurtą panaudojo 68 atvejais.

Šie duomenys aptariami Nacionalinės smurto prieš vaikus prevencijos ir pagalbos vaikams 2008-2010 metų programos ir jos įgyvendinimo priemonių plano vykdymo 2010 metais ataskaitoje, kurioje taip pat pažymima, kad seksualinį smurtą beveik keturis kartus dažniau patiria mergaitės, o fizinį smurtą du kartus dažniau patiria berniukai. Psichologinį smurtą 2010 metais berniukai ir mergaitės patyrė vienodai dažnai.

Ataskatoje taip pat pastebima, kad 2010 metais, kaip ir anksčiau, daugiausiai smurtą patyrusių vaikų yra 10-14 metų amžiaus grupėje.

Ataskaitoje taip pat pažymima, kad padidėjęs užfiksuotų smurto atvejų skaičius nebūtinai reiškia, kad smurtaujama daugiau.

“Žymiai padaugėjo informacijos apie smurtą žiniasklaidoje, o tai padeda formuoti sąmoningesnę visuomenę, be to, kreipiantis į atitinkamas institucijas sulaukiama tinkamos pagalbos”, – teigiama ataskaitoje, kurią kitą savaitę numato svarstyti Vyriausybė.