Kristina KANIŠAUSKAITĖ-ŠALTMERĖ

„Susirink savo vaikus ir varyk iš čia“, – tokio pasiūlymo prisėdusi vaikams draugiškame restorane su dviem atžalomis iš šalia sėdinčio lankytojo sulaukė Vilniuje viešinti Vita Vilimaitė-Lefebvre Delattre. „Svetingiausio Vilniaus restorano“ apdovanojimą pelniusi vieta viešniai apkarto, kai ji su drauge ir atžalomis šiokiadienio pavakare užsuko puodelio kavos.

Restorane užsakytą pyragą suvalgiusios ir nuo staliuko pakilusios moters at­žalos (dvejų ir ketverių metų) iš­pro­vokavo netoliese sėdinčios poros ne­pasitenkinimą. „Buvau susiruošusi mergaites sudrausminti, kad nelakstytų, bet mane aplenkė piktas vyriškio balsas, įsakmiai pareikalavęs sutramdyti vaikus“, – situaciją dėsto nepažįstamojo tujinta mama.

Atšovusi, kad vaikų netramdys, nes jie turi tokią pat teisę čia būti, ir nematyti ženklo, draudžiančio ateiti su atžalomis, ji ėmė dairytis restorano personalo, bet jo kaip tyčia nebuvo. Tuomet pasipiktinusio tipo tonas sustiprėjo, įsakmiu balsu jis liepė moteriai susirinkti vaikus ir eiti lauk.

Buvau susiruošusi mergaites sudrausminti, kad nelakstytų, bet mane aplenkė piktas vyriškio balsas, įsakmiai pareikalavęs sutramdyti vaikus.

Netoliese sėdinčio vyro nepasitenkinimas kilo tada, kai Vitos vaikai apsuko ratą aplink restorano staliukus. „Man irgi nepatinka mažamečiai vėlyvais vakarais restoranuose – esu įsitikinusi, kad viskam yra laikas ir vieta. Todėl, kai pati išsiruošiu į miestą su mergaitėmis, nesirenku vietų su krištolo indais. O jei restorane yra žaislų dėžė, jaučiuosi turinti teisę jame būti, žinoma, prisiimdama atsakomybę už vaikų elgesį“, – tvirtina Prancūzijoje gyvenanti lietuvė, užtarimo dėl nepažįstamojo užgauliojimo šiuo atveju nesulaukusi ir iš restorano personalo.

Perklaususi padavėjų, ar ši vieta nepakeitė nuostatų, ar išliko draugiška vaikams, Vita su­si­dūrė su nekompetencija. Padavėjai aiškino ne­žinantys, kaip elgtis kilus tokiai konfliktinei si­tuacijai, ir pasiūlė abiem pusėms nurimti. „Nors ir buvau patikinta, kad čia laukiami lankytojai su vaikais, sulaukiau paraginimo sutramdyti mergaites. Bet jos netriukšmavo – nerėkė, neverkė, nemėtė maisto ant grindų, tik nesėdėjo kaip prikaltos ant kėdės“, – nepavydėtiną situaciją prisimena moteris.

Ne vienus metus prancūzų restorane padavėju dirbantis Viktoras Markauskas sako, kad Vita susidūrė su netinkamu restorano administracijos požiūriu: „Buvo pademonstruotas nesugebėjimas suvaldyti kilusio konflikto. Situacija būtų pakrypusi visai kitaip, jei porai būtų buvęs pasiūlytas staliukas, esantis atokiau nuo vaikų. Nors bevaikė pora, matyt, ir nelabai domėjosi, į kokio tipo restoraną atėjo.“

Lietuvoje jau nemažai vietų, kuriose mamų vizitai su vaikais nepageidaujami. Kaip pasakytų šių vietų savininkai, tai neatitinka jų restorano politikos. „Jokių meksikiečių ir šunų“, – mintyse nuskamba frazė iš naujausio Quentino Tarantino filmo „Grėsmingasis aštuonetas“, tačiau taikant prie lietuviškosios realybės meksikiečius tenka keisti vaikais. Demografiškai duobėtoje Lietuvos visuomenėje netrūksta tipų, kurie vengia viešojo maitinimo vietų, įsileidžiančių šeimas su vaikais. Tokių vietų pa­mažu daugėja.

Kaip atpažinti tėveliams su mažais vaikais pritaikytus restoranus? Socialinės atsakomybės projekto „Draugiškas mažyliui“ iniciatyva pirmieji 11 Lietuvos restoranų bei kavinių dar prieš kelerius metus pasipuošė informaciniu skiriamuoju ženklu, padedančiu tėvams atpažinti jiems ir jų mažosioms atžaloms palankias vietas. Projekto partneriais tapo restoranai, siū­lantys išskirtinius patogumus šeimoms su vaikais.

Taigi lankytojai, kuriems įprastai norisi ramesnių vietų, tiesiog renkasi restoraną, besilaikantį kitokios politikos.

Žmonės, neapsikentę supermamy­tės auklėjimo, kai vaikams leidžiama viskas, pasakė, ką mano.

Pernai nuosavą restoraną atidaręs virtuvės šefas Liutauras Čeprackas supranta tokį lankytojų poreikį, todėl visai nesistebi poros reakcija: „Žmonės, neapsikentę supermamy­tės auklėjimo, kai vaikams leidžiama viskas, pasakė, ką mano. Šiuo atveju kalba­me apie atsakomybę už vaiką ir apie tai, kaip jis viešose vietose elgiasi, ar ne­lipa kitiems ant galvų. Kad netrukdo at­sipalaiduoti jums – puiku, bet gal ap­lin­kiniai nuo to kenčia? Nepamirškite at­sakomybės kitų lankytojų atžvilgiu.“

Kitoje barikadų pusėje esanti mama ir dešimtmetį trims restoranams sostinėje vadovavusi Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė girdi abiejų pusių argumentus, tačiau tvirtina, kad aukščiausio įvertinimo nusipelno restoranai, gebantys patenkinti skirtingų lankytojų in­teresus.

Lankydamiesi viešo­jo maitinimo vietose vaikai mokosi bendravimo ir pagarbos.

Dažnai su ketverių metų dukra Prancūzijoje į darbinius susitikimus traukianti Vita sako, kad jos mergaitė jau išmoko rasti užsiėmimų viena, geba pabūti ramiai: „Lankydamiesi viešo­jo maitinimo vietose vaikai mokosi bendravimo ir pagarbos. Tiesa, kai vaikui vos dveji, tas taisykles tenka pakartoti daug kartų, todėl vis­ko nutinka. Bet jei matau, kad mano vaikai tikrai trukdo aplinkiniams, visada stengiuosi išeiti ir netrukdyti.“

„Su kiekvienu vaiku galima rasti bendrą kal­bą, tik klausimas, ar tėvai sugeba paaiškinti, kokio elgesio iš jo tikimasi restorane. Neseniai pats iš dvejų metų pyplio rankų išlupau tuščią taurę. Tėvai nekreipė dėmesio į vaiko elgesį, o aš išsigandau, kad jis susižeis“, – pasakoja ne vie­ną dešimtmetį restoranui vadovaujantis Robertas Ščesnavičius.

Pats du sūnus užauginęs žuvies restorano vadovas Česlovas Žemaitis sako puikiai prisimenantis, kaip sunku vaikams išbūti vienoje vietoje: „Degustacinė vakarienė mūsų restorane trunka porą valandų, todėl nusprendėme jaunesnių nei 12 metų tiesiog neįsileisti. Pa­reiš­kę tokią poziciją sulaukiame tėvų priekaištų, bet restoranas – erdvė, priklausanti suaugusiųjų pasauliui. Kodėl tėvai nesipiktina negalėdami vestis vaikų į naktinius barus, suaugusiųjų spektaklius?“

„Tipui, kuriam šiandien nepatiko mano vaikai, rytoj galite nepatikti jūs. Kas tuomet?“ – klau­­sia įžeista dviejų mažamečių mama V.Vi­li­maitė-Lefebvre Delattre.