"Veido" archyvas

Kiekvieną mažylio kąsnelį įvertinkite – ar tikrai jis vertingas augančiam mažylio organizmui

Kartais mamos sako: “Ir kam reguliuoti vaiko maitinimąsi? Užsinorės valgyti – pats paprašys”. Jos neteisios, nes užsižaidęs mažylis gali ir nepaprašyti… Tuomet jis peralksta, be to, negauna visų reikalingų maisto medžiagų.

Peralkęs mažylis pajunta alkio priepuolį, tuomet krinta gliukozės kiekis kraujyje, o vaikas pradeda kaprizintis, verkti arba tampa vangus. Tokia būklė neigiamai veikia jo savijautą. Taigi labai svarbu tinkamai sureguliuoti mažylio mitybos režimą. Maitinant mažylį svarbu viskas: maisto kiekis ir kokybė, švara ir valgymo laikas, intervalai tarp valgymų, aplinka, kurioje valgo vaikas, bei namiškių požiūris į mažylio mitybą.

Mitybos režimo pagrindai

• Reguliuokite režimą. Vienas svarbiausių sveikos mitybos principų – valgyti laiku ir keliskart per dieną. Geriausia, kad per dieną mažylis sočiau valgytų keturis penkis kartus, kas tris keturias valandas. Ikimokyklinuką reikėtų maitinti tomis valandomis, kai jo virškinimo sistema dirba geriausiai, t.y. geriausias pusryčių laikas – 8–8.30 val., pietų – 12–12.30 val., pavakarių – 16–16.30 val., o vakarienės – 19.30–20 val. Panašaus režimo laikosi dauguma ikimokyklinių įstaigų, nereikėtų nuo jo nukrypti namuose ir tėveliams. Mat pripratus valgyti tomis pačiomis valandomis, mažylio apetitas bus geras ir jis valgys viską be kaprizų. Be to, maitinantis tokiu režimu susidaro refleksas, ir atėjus valgymo metui pradeda skirtis skrandžio sultys – tuomet mažylis pasiprašo valgyti pats!

• Valgydamas retai mažylis labai išalksta ir iškart suvalgo daugiau maisto, todėl skrandžio sienelės išsitempia, negali laisvai judėti, maistas blogiau susimaišo su virškinamosiomis sultimis, ilgiau užsibūna skrandyje ir ima dirginti skrandžio gleivinę. Tai gresia virškinamojo trakto ligomis, o didesnis nei įprastai suvalgomo maisto kiekis – nutukimu. Be to, labai išalkęs vaikas valgo skubėdamas, blogai sukramto maistą. Svarbu ir tai, kad vakarienę mažylis valgytų ne visai prieš miegą.

• Valgymui skirkite pakankamai laiko. Išmokykite mažylį valgyti lėtai ir gerai sukramtyti maistą. Pusryčiams ir vakarienei užtenka skirti 15–20, o pietums – 20–25 minutes. Neverskite vaiko valgyti greičiau, neskubinkite, neleiskite lenktyniauti su seserimi ar broliu, kuris greičiau ištuštins lėkštę. Skubant maistas blogai sukramtomas, be to, būtinos pauzės tarp kąsnių.

• Ribokite užkandžiavimą tarp maitinimų. Tarp sotesnių valgymų nerekomenduojama duoti mažyliams jokių skanėstų ir saldumynų. Jų galima duoti nebent po valgio, nes saldumynai daugeliui vaikų ilgam sutrikdo apetitą.

• Vaikas turi gauti reikiamą kiekį kalorijų. Tuomet jis nejaus nei energijos trūkumo, nei jos pertekliaus. Valgant penkiskart per parą (t.y. kas dvi tris valandas) pusryčiai turi sudaryti 20–25 proc., priešpiečiai – 15 proc., pietūs – 25–30 proc., pavakariai – 15 proc., vakarienė – 20–25 proc. paros kalorijų normos. Vaikų iki trejų metukų paros kalorijų norma – 1400 kcal, o nuo ketverių iki šešerių – 1700 kcal.

Remkitės sveikos mitybos piramide

Norėdami auginti sveikus mažylius, tėvai ir kiti šeimos nariai taip pat turėtų rinktis kuo sveikesnį maistą. Atsisakykite perdirbto, įvairiais priedais “patobulinto” maisto, kuris organizmui labiau kenkia, nei padeda. Maistas turėtų būti gaminamas iš kuo natūralesnių, mažiau apdorotų produktų. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja sveikos mitybos piramidę, kuri parodo, kokį suvalgomo maisto kiekį turi sudaryti vienas ar kitas produktas mažylio dienos valgiaraštyje. Šie kiekiai skaičiuojami porcijomis. Porcija – tai santykinis, o ne absoliutus kiekis. Porcijos mato vienetas gali būti puodelis (stiklinė), vienas valgomasis šaukštas ar vienas arbatinis šaukštelis.

Sveikos mitybos piramidė rodo pagrindinį sveikos mitybos principą – įvairovę. Šioje piramidėje šalia mėsos, paukštienos, žuvies, kiaušinių, ankštinių daržovių kaip vertingi itin kokybiški baltymų ir riebalų šaltiniai minimi riešutai ir sėklos. Susmulkinus kavamale 1–4 arbatinius šaukštelius šio mišinio galima dėti į jogurtą, vaisių, daržovių mišrainę, košę (ypač daržovienę).

Riebalų labirintuose

Sotieji ir nesotieji riebalai piramidėje neišskiriami į atskirą grupę, nes jų mažyliui pakanka tiek, kiek jų yra pieno, mėsos, žuvies ar kiaušinių ir papildomai duodant 3–5 arbatinius šaukštelius įvairaus šalto spaudimo aliejaus, kuris vartojami ruošiant patiekalus. Geruosiuose, t.y. nesočiuosiuose, riebaluose (jų gausu žuvyse, riešutuose, augaliniame aliejuje), yra omega-3 riebalų rūgščių. Sotieji riebalai, kurių gausu gyvūninės kilmės produktuose (mėsoje, piene), taip pat daug bėdos vaikams nepridaro, tačiau ateityje jiems gali vystytis aterosklerozė, sutrikti riebalų apykaita. Be to, valgant daug sočiųjų riebalų mažiau gaunama nesočiųjų. Itin blogos reputacijos yra Lietuvoje dar mažai žinomi transriebalai – dirbtiniu būdu pagaminti riebalai, naudojami maistui gaminti. Taigi iš mažylių valgiaraščio reikėtų išbraukti kietos konsistencijos (panašų į sustingusį sviestą) margariną, bulvių traškučius, kukurūzų spragėsius, sausainius, pramoniniu būdu gaminamas keptas bulvytes ir picas.

Angliavandeniai – irgi ne bet kokie

Sveikos mitybos piramidėje atskirai maisto grupei nepriskiriami ir nesudėtiniai angliavandeniai, mat juose nėra vertingų maisto medžiagų, išskyrus tai, kad jie suteikia mažyliui energijos. Būtina riboti daug cukraus turinčius vaisvandenius ar sultis, saldainius, ledinukus, pyragaičius ir kitus mažos maistinės vertės produktus. Daug cukraus gaunantys mažyliai pradeda tukti, ima pulti dantų ėduonis. Taigi vaikams skirtas maistas nesaldinamas ir jie neturi būti pratinami valgyti saldžių patiekalų. Reikėtų vengti ir baltų miltų gaminių, nes jie sukelia staigų gliukozės lygio šuolį kraujyje, kuris greitai pakilęs taip pat greitai ir nukrinta. Tokie šuoliai neigiamai veikia organizmą, itin smarkiai apkraunama kasa. Energijos mažylis gali gauti ir iš sudėtinių angliavandenių, kurių gausu vaisiuose, daržovėse ir grūduose (avižose, grikiuose, rupaus malimo miltuose), kuriuose yra nemažai balastinių medžiagų.

Sudėtiniai angliavandeniai skaldomi pamažu, todėl gliukozės kiekis kraujyje didėja ir mažėja palengva. Mažylis ilgiau lieka sotus.