Darželinukų ugdymo politiką formuojanti Švietimo ministerija nenori skirti lėšų Vilniaus savivaldybei, neturinčiai resursų statyti naujus darželius kasmet gausėjančio didmiesčio mažiesiems gyventojams.

Tik per keletą praėjusios savaitės dienų prie vilniečio informacinių technologijų specialisto Sauliaus Balčo socialiniame tinkle “Facebook” organizuojamos akcijos “Siek neįmanomo – įdarbink Vilniaus merą Artūrą Zuoką aukle” prisijungė daugiau kaip 180 šeimų. Jaunos mamos ir tėčiai, kurių vaikai nepateko į sostinės darželius 2012-aisiais bei tie, kuriems “negresia” darželis dar ir šiemet, aktyviai dalijasi šia nuoroda. Vilniečiai, negavę vaikams vietos sostinės savivaldybės darželiuose, o už vaiko priežiūrą privačiuose darželiuose neišgalintys mokėti nuo 600 iki 1700 Lt per mėnesį, vasario 11 d. žada ateiti į sostinės savivaldybę vedini vaikais. Tėvai grasinasi palikti mažuosius vilniečius su krepšiu sauskelnių ir maistelio davinėliu prižiūrėti pačiai sostinės galvai.
Mat užvis labiausiai tėvus įsiutino pernai startavusi paini centralizuoto užrašymo į sostinės darželius sistema. Nepatenkintų tėvų nuomone, jei Vilniaus meras panūdo tapti vyriausiąja sostinės darželių vedėja (tai yra pažadėjęs, kad netrukus nebeliks vietų darželiuose stygiaus) centralizavo užrašymo į darželius funkciją – tai jis ir turi prisiimti visą atsakomybę už tai, kad pusantro tūkstančio vaikų liko už darželių tvorų.
Taigi, kas kaltas dėl chaoso sostinės ikimokyklinėse įstaigose, kodėl jaunieji vilniečiai nepatenka į darželius ir, kada ši bėda atsirado? – “Veido” žvilgsnis.

Sovietmečiu vietų darželyje stigo 40 proc. vilniečių
Švietimo ir mokslo ministerijos Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus vedėja Gražina Šeibokienė šiandien jau pati yra močiutė ir taip pat suka galvą dėl būsimos vietos darželyje savo anūkams. Bet prieš daugiau kaip dvi dešimtis metų moteris irgi sako sukusi galvą dėl tos pačios priežasties. “Buvau jauna mama, gyvenome Baltupiuose, bet vietą vaikams darželyje gavome tik Antakalnyje. O daugybei jaunų vilniečių šeimų anuomet iš viso nebuvo pasiūlyta net tokios galimybės”, – prisimena pašnekovė.
Remiantis Statistikos departamento duomenimis, paskutiniais sovietiniais bei pirmais Nepriklausomybės metais Vilniuje darželius lankė 30,7 tūkst. arba 61,3 proc. mažųjų vilniečių. Taigi, vietos negavo 38,7 proc. to meto darželinukų.
1991 m. Vilniaus darželius lankė 25,3 tūkst. vaikų, bet tiek pat vaikų liko už darželių durų; 1992 m. darželinukų sostinės darželiuose dar labiau sumažėjo – lankė jau tik 21 tūkst. vaikų, o prašytos vietos darželiuose negavo 56,8 proc.
Tiesa, reikia priminti, kad netrukus po Nepriklausomybės atkūrimo radosi daugybė šeimų, kurios pačios atsisakė darželių kaip sovietinės atgyvenos ir vaikus panūdo auginti namuose. Tad netrukus iš sostinėje buvusių 170 darželių daugiau kaip trys dešimtys jų buvo pertvarkyti į darželius – mokyklas, pradines mokyklas, parduoti ar kitaip perduoti naudoti tretiesiems asmenims, nesusijusiems su švietimu.
Šiandien gimstamumas Vilniuje vėl pasiekė panašius rodiklius, kokie buvo pirmaisiais Nepriklausomybės metais. Štai, pernai Vilniuje gimė 7217 naujagimių, 2011 m. – 7242, 2010 m. – 7613, o 2009 m. – 7403.
Priminsime, kad 1991 m. mūsų sostinėje gimė 7851 naujagimiai, 1992 m. – 7018.
Beje, pagal darželių ir juos lankančių vaikų skaičių Vilnius šiandien taip pat yra labai panašus į 1990-ųjų metų Vilnių. Jei sudėtume naujausią privačių ir valstybinių darželių statistiką, pamatytume, kad šiuo metu sostinėje kaip ir prieš 23 metus veikia apie 170 ikimokyklinių įstaigų. Tiesa, daugiau nei 30 jų yra privačios. Beje, daugumoje privačių darželių vietų ir šiandien yra.
Tad kurgi problema?
Pirmas dalykas, kaip aiškina S.Balčas, privatūs darželiai yra puiki alternatyva, bet absoliučiai daugumai vilniečių šeimų tiesiog per brangi.
Prie S.Balčo organizuojamos pilietinio pasipiktinimo akcijos prisijungę Lietuvos tėvų forumo ir Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio aktyvistai ragina sostinės savivaldybės administraciją iškeldinti mokinius iš kažkada mokykloms perduotų darželių patalpų ir grąžinti pastatus ikimokyklinukams. Tam pritaria ir G.Šeibokienė, teigianti, kad kaip kadaise savivaldybė ištuštėjusių darželių sąskaita sprendė dviem – trim pamainom dirbusių perpildytų mokyklų problemas, taip šiandien derėtų spręsti ikimokyklinukų bėdas.
Kitas įpykusių tėvų siūlymas – statyti naujus darželius naujuose mikrorajonuose. “Juos galima statyti iš savivaldybės iš verslininkų surinkto socialinės rinkliavos mokesčio, kurio paskirtis – infrastruktūros gerinimas”, – aiškina S.Balčas.
Sostinės meras Artūras Zuokas “Veidą” tikino, kad iš šio socialinio mokesčio, renkamo nuo 2004 m., savivaldybė turėjo gauti apie 22 mln. Lt pajamų. Bet realiai tiek pinigų negauta, nes vieni verslininkai, turėję sumokėti šį mokestį, bankrutavo, kiti neturi lėšų.
Priminsime, kad minėtą rinkliavą įvedė, būtent, mero A.Zuoko vadovaujama miesto taryba. “Taryba nusprendė, kad verslininkai, statantys naujus daugiabučių kvartalus, mainais už gatvių bei kitos infrastruktūros įrengimą, miestui turi mokėti po 30 Lt už kiekvieną parduotą nekilnojamojo turto kvadratinį metrą. Pusė šių surinktų pinigų buvo numatyta skirti švietimo infrastruktūrai, kita pusė – inžineriniams tinklams, gatvėms”, – paaiškina A.Zuokas.
Vėliau taryba keitė sprendimą ir leido verslininkams atsiskaityti su savivaldybe ne tik pinigais, o ir “natūra”, tai yra nekilnojamuoju turtu.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-4-2013 internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Sostinės Perkūnkiemio mikrorajone šį rudenį planuojama pastatyti naują darželį. Tai bus antras per dvidešimt dvejus metus Vilniuje pastatytas darželis.

Anot Vilniaus miesto savivaldybės Ekonomikos ir investicijų departamento direktoriaus Vytauto Griniaus, jau yra patvirtintas darželio projektas, išduoti leidimai statybai, liko suderinti tik formalumus.
„Jau išlygintas sklypas, įrengtos komunikacijos, laukiame galutinio savivaldybės tarybos sprendimo ir iškart pradėsime darbus. Jeigu statybos darbams bus palankios oro sąlygos, tiekėjai laiku pristatys medžiagas, gali būti, kad darželis duris atvers jau rugsėjį“, – žada bendrovės „Ranga IV investicijos plius“ pardavimo direktorius Mantas Skipitis. Jis sako, kad tai bus moderni, kompaktiškai ir komfortiškai įrengta ikimokyklinio ugdymo įstaiga.
Beje, darželis Perkūnkiemyje turėjo iškilti dar 2008 m., tačiau užklupus sunkmečiui savivaldybė nutarė sustabdyti jo statybas ir tik šiemet sutartis tarp miesto ir bendrovės „Ranga IV investicijos plius“, kuri statys darželį, vėl buvo atnaujinta.
Savivaldybės atstovai tikisi, kad atvėrus duris naujajam darželiui, eilės laukiančiųjų vietos kitose ikimokyklinio ugdymo įstaigose sutrumpės. Vis dėlto, Perkūnkiemio darželis neišspręs darželių trūkumo ne tik sostinėje, bet ir šiame rajone. Mat į naująjį darželį bus priimta vos du šimtai vaikų. „Kad būtų patenkintas poreikis vien tik Perkūnkiemyje reikia mažiausiai dviejų darželių ir mokyklos“, – sako V.Grinius.
Tiesa, savivaldybė darželių trūkumo problemą bandys spręsti kurdama naujas grupes jau veikiančiuose darželiuose. Iki rugsėjo žadama įsteigti 15 naujų ikimokyklinio ugdymo grupių, kad sostinės darželiai galėtų priimti 300 daugiau vaikų.

Vilniečiams, norintiems užregistruoti vaiką į darželį, nuo šiol nebereikės nešioti prašymų į kiekvieną darželį. Nuo kovo vidurio tą bus galima padaryti Vilniaus miesto savivaldybėje užpildžius elektroninę formą arba internetu. Tėvai galės rinktis penkis darželius pagal gyvenamąją vietą ar tą ugdymo įstaigą, kuri yra arčiau darbo. Savivaldybės atstovai tikisi, kad tokia sistema bus skaidresnė ir paprastesnė tėvams.
„Prašymą reikės pildyti tik kartą ir jo niekur nereikės nešti. Be to, tėvai matys, kurioje eilės į darželį vietoje yra vaikas. O savivaldybei centralizuota sistema leis aiškiau planuoti ir matyti, koks yra darželių grupių poreikis“, – teigia savivaldybės Neformaliojo ugdymo skyriaus vedėja Daiva Želvienė. Ji sako, kad iki šiol nebuvo galima matyti, kokios yra realios eilės. Pavyzdžiui, šimtas vaikų užregistruoti į penkis darželius, tačiau tai nereiškia, kad eilėje laukia penki šimtai vaikų.
Vis dėlto centralizuota vaikų registravimo į darželius tvarka nesutrumpins laukiančiųjų vietos ikimokyklinio ugdymo įstaigoje eilių. Štai Kaune tokia sistema veikia jau keletą metų, tačiau, pasak Kauno miesto savivaldybės Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjo Antano Bagdono, dėl to daugiau vaikų nepatenka į darželius. „Matyti tik kaip juda eilė, tai skaidresnė sistema, padedanti išvengti atvejų, kai darželių direktorės priima vaikus ne pagal eilę“, – pastebi A.Bagdonas.
Jam antrina Vilniaus ikimokyklinių įstaigų vadovų asociacijos pirmininkė, Vilniaus lopšelio-darželio „Daigelis“ direktorė Tatjana Dvilevič: „Kai vienas žmogus kontroliuos eiles, bus išvengta nesąžiningų atvejų. Tai gera idėja, tačiau kol kas neaišku, kaip ši sistema veiks. Reikės laiko, kol tėveliai pripras prie naujos tvarkos.“
Beje, pasak T.Dvilevič, vaikų, kurie galės lankyti ugdymo įstaigas nuo šių metų rugsėjo mėnesio, sąrašai bus paskelbti vasaros viduryje. Prašymų, jau pateiktų darželiams, perrašyti nereikės. Prieš siųsdamos sąrašus į savivaldybę, darželių vadovės turi susisiekti su tėvais, kad jie patvirtintų, ar vaikas lankys ikimokyklinio ugdymo įstaigą.

Emocinės paramos vaikams ir paaugliams tarnyba „Vaikų linija“ mini 14 metų veiklos sukaktį. Plėsdama savo veiklos sritis ir siūlydama naujas pagalbos formas, savanorišku darbu paremta tarnyba atsiliepia vis daugiau vaikų skambučių, tačiau išklausyti visų besikreipiančių vis dar neturi pakankamų pajėgumų.

„Visi ignoruoja mane, esu visiskas jiem niekas….vienam man per sunku, man reikia pagalbos, reikia kad kas padetu budamas salia, bet tai tik kvaila svajone… jauciuosi toks beviltiskas, toks bejegis….” (15 metų paauglys)
Į tokius ir panašius vaikų ir paauglių pagalbos šauksmus „Vaikų linija“ atsiliepia telefonu ir internetu. Per aštuonis šių metų mėnesius „Vaikų linijos“ savanoriai konsultantai atsiliepė į šiek tiek daugiau skambučių (96245) nei per visus 2010 metus (95653).
„Metų pabaigoje planuojame turėti apie 40 proc. daugiau skambučių nei pernai. O bandymų prisiskambinti skaičius mus toliau neramina, nes per pusę metų į „Vaikų liniją“ bandyta paskambinti apie 2,5 mln. kartų. Tokį didelį skaičių lemia tai, kad, esant užimtoms telefono linijoms, vaikai daugybę kartų bando prisiskambinti. Ši statistika rodo didelį pagalbos poreikį ir ribotas „Vaikų linijos“ galimybes“, – apgailestavo „Vaikų linijos“ vadovas dr. Robertas Povilaitis.
Atsižvelgusi į pagalbos poreikio mastą, „Vaikų linija“ pasiūlė vaikams ir paaugliams naują pagalbos formą – tarpusavio diskusijas tarnybos internetinėje svetainėje (http://www.vaikulinija.lt/index.php/diskusijos/ ). Diskusijų skyrelyje prisiregistravę vaikai ir paaugliai gali dalintis mintimis, patirtimi ir išgyvenimais skirtingomis temomis, taip ieškodami atsakymų į jiems svarbius klausimus.
Bendradarbiaudama su LR Ryšių reguliavimo tarnyba ir bendrove TEO LT, AB nuo šių metų liepos 1 dienos „Vaikų linija“ pradėjo teikti pagalbą vaikams, internete susidūrusiems su tokiais pavojais kaip viliojimas, patyčios, priekabiavimas ar kita nemalonia, bauginančia patirtimi. Su „Vaikų linijos“ pagalba atlikdama saugesnio interneto pagalbos funkcijas, Lietuva prisijungė prie 26 Europos valstybių, kuriose veikia tokios pagalbos linijos.
Nuo šių metų vasario mėnesio „Vaikų linija“ pradėjo dirbti nauju, daugelyje Europos šalių veikiančiu vienodu nemokamu pagalbos vaikams telefono numeriu 116111. Šiuo numeriu gali skambinti vaikai, kuriems reikalinga parama ir pagalba, o taip pat vaikai bei suaugę, norintys pranešti apie vaiką, kuriam reikalinga parama ir pagalba. Tuo tarpu vaikų, kurie pageidauja papildomos socialinės ar teisinės pagalbos, skambučiai yra sujungiami su Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos konsultantais, kurie inicijuoja tolesnę pagalbą, prireikus, kreipiasi į socialines paslaugas teikiančias organizacijas ar įstaigas, bei gali palaikyti ryšį problemos sprendimo metu.
Šiemet, minėdama pasaulinę psichikos sveikatos dieną, „Vaikų linija“ pristatė Pasaulio sveikatos organizacijos užsakymu atlikto „Neigiamos vaikystės patirties“ tyrimo rezultatus. Apklausų rezultatai parodė, kad net du trečdaliai jaunų lietuvių vaikystėje susidūrė su įvairiomis neigiamos patirties formomis – smurtu, nepriežiūra bei sunkumais šeimoje. O toks ankstyvasis patyrimas yra susijęs su rizikingu elgesiu suaugus bei didesne bandymų žudytis rizika.
Viešoji įstaiga „Vaikų linija“ nuo 2004 metų vykdo kampaniją „BE PATYČIŲ“, kurios tikslas – kovoti su patyčiomis mokykloje. Kampanijos metu išleista lietuviškos nemokamos literatūros mokykloms, organizuotos tarptautinės konferencijos, sukurta interneto svetainė www.bepatyciu.lt, į pagalbą spręsti patyčių problemą pakviesti žinomi visuomenėje žmonės bei organizuojama „Savaitė BE PATYČIŲ“. Šių metų kovo 21-27 dienomis vykusioje „Savaitėje BE PATYČIŲ“ dalyvavo net 1062 organizacijos, kurių kiekviena įgyvendino savo veiklų planą. Mokyklose, darželiuose, globos namuose, kitose ugdymo įstaigose visą savaitę vyko klasės valandėlės, etikos, tikybos pamokos, psichologiniai užsiėmimai, kurių metu buvo kalbama kaip atpažinti patyčias, ieškoma būdų, kaip jų išvengti.
Šie metai paskelbti Europos savanorystės metais, todėl Lietuvos „Vaikų linija“, kurios veikla jau 14 metų yra paremta savanorišku darbu ir kurioje dirba apie 150 specialiai apmokytų savanorių konsultantų, šių metų gruodžio 2 dieną yra pakviesta pristatyti savo veiklą savanorystei skirtame renginyje Europos Parlamente, Strasbūre.
Vaikų linijos veiklą organizuoja VšĮ „Vaikų linija“ Vilniuje, Kauno vaikų gerovės centras „Pastogė“, Kauno Dainavos Jaunimo centras bei Klaipėdos Pedagoginė psichologinė tarnyba. Tarnyba yra ilgametė Lietuvos telefoninės psichologinės pagalbos tarnybų asociacijos (www.klausau.lt)  narė. Ji taip pat priklauso tarptautinei organizacijai Child Helpline International (www.childhelplineinternational.org), vienijančiai per 160 panašių pagalbos linijų visame pasaulyje.

2011 metais „Vaikų linijos“ veiklą finansiškai ar paslaugomis remia: bendrovė TEO LT, AB, „Swedbank“, AB, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Vilniaus miesto savivaldybė, UAB „Informacijos valdymo centras“, UAB „PRIOR“, UAB „Mediaskopas“, Nyderlandų Karalystės ambasada, informacinių technologijų bendrovė „Microsoft Lietuva“, VĮ poilsio namai „Baltija“, UAB „Ekonomaks“, Baltic News Service, bendrovė „Alna“, Lietuvos gyventojai, skiriantys paramą aukojimo portale aukok.lt, pervedantys paramą tiesiogiai ir skiriantys dalį pajamų mokesčio.

Daugiau informacijos apie Vaikų liniją:
www.vaikulinija.lt
www.bepatyciu.lt
www.facebook.com/bepatyciu
www.facebook.com/vaikulinija

Vilniaus Antakalnio vaikų poliklinikoje ilgiau nei pusmetį trukęs chaosas, kai vieni gydytojai jau buvo perkelti į suaugusiųjų polikliniką, o kiti dar dirbo senosiose patalpose, pagaliau baigėsi.

Praėjusią savaitę visi vaikų gydytojai persikėlė į Antakalnio poliklinikos devintą aukštą. Tiesa, netvarkos dar yra. Kol kas nebaigta remontuoti registratūra, tad pirmasis poliklinikos aukštas primena statybų aikštelę. “Darbus atliekanti bendrovė jau mėnesį vėluoja baigti registratūros remontą. Tačiau likę paskutiniai darbai – sienų dažymas ir baldų montavimas. Per ateinančias dvi savaites viskas turėtų būti sutvarkyta”, – tikina Vilniaus Antakalnio poliklinikos direktorius Arūnas Grigaitis.
Jis žada, kad modernizuotoje registratūroje įrengus eilių valdymo sistemą pacientai bus aptarnaujami greičiau. Mat prie langelio bus galima prieiti švieslentėje užsidegus paciento bilietėlio numeriui, kaip šiuo metu yra bankuose, kitose įstaigose. Vis dėlto tikėtis, kad eilės sutrumpės, neverta, nes perkėlus Vaikų ligų skyrių į suaugusiųjų polikliniką čia bus 15 tūkst. daugiau pacientų. “Tačiau nepatogumų neturėtų kilti, nes visų vaikų ligų gydytojų kabinetai bus devintame aukšte, čia įrengta ir atskira kraujo tyrimų laboratorija, o registratūroje bus skirti du atskiri langeliai registruotis pas vaikų specialistus”, – tvirtina A.Grigaitis. Ir priduria, kad nei gydytojų, nei slaugytojų etatai nebuvo mažinami. Atleisti buvo tik keli sargai, pora valytojų ir kiemsargis.
Beje, buvusios vaikų poliklinikos pastatas jau perduotas Vilniaus miesto savivaldybei. A.Grigaičio žiniomis, ten turėtų įsikurti vaikų psichologinės pagalbos ir socialinės paramos centrai, visuomenės sveikatos biuras.

Brangiai mokesčių mokėtojams kainuojantis vaikų darželis – taip šiandien atrodo mūsų šalies Vyriausybė ir ypač Ministro pirmininko tarnyba. Visą praėjusią savaitę premjeras, kancleris ir vicekancleris net suplukę aiškinosi ir teisinosi, kad Ministro pirmininko tarnybos klerkų išvyka į Naująją Zelandiją už 40 tūkst. Lt iš mokesčių mokėtojų kišenės visiškai nesikerta su moralumu ir taupiąja save vadinančios Vyriausybės principais. Esą pasaulyje tobulai valstybės institucijos dirba tik Kanadoje ir Naujojoje Zelandijoje, todėl pasimokyti buvo nuspręsta skristi į pastarąją.
Į Seimo nario Jurgio Razmos pastabas, kad gerokai daugiau informacijos apie Naujosios Zelandijos institucijų darbą galima rasti internete ir visai nebūtina kur nors vykti už 40 tūkst. Lt, kacleris atsakė, kad ši komandiruotė bus apmokėta iš ES lėšų. Tarsi tai keičia reikalo esmę – juk Europos Sąjungoje pinigai ant medžių neauga, tai ES mokesčių mokėtojų pinigai. Juolab po graikų, portugalų nusikalstamo pasitaškymo ne savo pinigais Vakarų Europos mokesčių mokėtojai į bet kokį išlaidavimą žvelgia labai nervingai ir piktai. Nebūtų jie sužavėti ir mūsų kanclerio Deivido Matulionio išvedžiojimais.
Deja, tai ne vienintelė šios Ministro pirmininko tarnybos yda. Kol visi praėjusią savaitę dūzgė apie komandiruotę į Naująją Zelandiją, pro viešumo filtrą kažkaip prasprūdo dar vienas skandalas. Visi puikiai pamename, jog Viešųjų pirkimų tarnyba nustatė ir paskelbė, kad Ministro pirmininko tarnyba pažeidė įstatymą ir kad jos sutartis su kelionių agentūra “Vestekspress” yra niekinė. Pati Ministro pirmininko tarnyba ir kancleris D.Matulionis į šią Viešųjų pirkimų tarnybos išvadą pažvelgė labai arogantiškai, tarsi jiems įstatymai negaliotų. Jei į Viešųjų pirkimų tarnybos išvadas taip pažvelgtų kokia privati bendrovė, ji mikliai būtų sumalta į miltus. O klerkams viskas galima.
Negana to, D.Matulionis pranešė, kad jokios sutartys nutrauktos nebus, o jei Viešųjų pirkimų tarnybai kas nepatinka, ši galinti kreiptis į teismą. Jos vadovas Žydrūnas Plytnikas žadėjo kaip tik taip ir pasielgti. Taigi, kaip ten sako patarlė – kas moka du kartus? Šykštuolis ir kvailys. Bet čia dar reikėtų pridėti: ir Lietuvos mokesčių mokėtojas. Nes jis taip pat moka du, tris ir daugiau kartų. Ir moka už nesąmones. Vienas klerkas nusižengia įstatymui (o tai išlaidos mokesčių mokėtojams), bet nemano, kad nusižengė, taigi prasidės teismai: viena ir kita valstybės institucijos samdysis advokatus, mėnesius darbuosis teisėjai, įvairios kitos valstybinės žinybos rinks dokumentus. Ir visa tai, žinoma, bus daroma už mokesčių mokėtojų pinigus.
Beje, tai nėra kokia vienetinė istorija. Tarpusavyje besibylinėjančių, advokatus samdančių valstybės institucijų yra šimtai, ir milijonus kainuojančius jų teisinius ginčus ar tiesiog išsidirbinėjimus apmoka mokesčių mokėtojai. Tai cinizmo viršūnė, kuri šiai Vyriausybei atima bet kokią teisę kalbėti, kad ji esanti moralesnė už ankstesnes nomenklatūrines Vyriausybes.

Lietuvoje nuo 2005 m. teoriškai vykdoma Vaikų dantų dengimo silantinėmis medžiagomis programa, pagal kurią visiems 6–14 metų vaikams odontologai nemokamai turėtų padengti dantis silantu. Tai dantų ėduonies profilaktikai skirta medžiaga, neleidžianti bakterijoms ir angliavandeniams patekti į dantų vageles ir taip jas apsauganti nuo dantų ėduonies.

Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė Vilma Šimkienė teigia, kad po silantavimo vaikų dantys tampa stipresni, todėl ėduonis pažeidžia mažiau dantų arba daug vėlesniame amžiuje. Vis dėlto dar nė vienais metais nebuvo panaudotos visos šiai programai skirtos lėšos. Nemažai tėvų net nėra girdėję apie galimybę nemokamai padengti vaikų dantis silantu, o kitiems trūksta informacijos, kas tokią paslaugą teikia. Tad nieko keista, kad 2010 m. iš programai įgyvendinti skirtų 2,01 mln. Lt paslaugai apmokėti panaudota tik 1,45 mln. Lt, o ankstesniais metais – dar mažiau.

“Lėšų skiriama pagal teorinį poreikį ir pagal tai, kiek jų buvo panaudota praėjusiais metais. Sunku tiksliai apskaičiuoti, nes odontologas apžiūrėjęs vaiko dantis nusprendžia, ar tikslinga silantuoti. Gali būti, kad dantukas jau pažeistas ėduonies. Be to, patys tėvai turėtų aktyviau vesti vaikus pas gydytojus”, – tvirtina Valstybinės ligonių kasos Sveikatos priežiūros paslaugų departamento direktorius Viačeslavas Zaksas.

O informaciją apie vykdomą programą, pasak jo, privalo suteikti šeimos gydytojas, nes kitais kanalais jos skelbti nenumatyta. Šiek tiek informacijos galima rasti teritorinių ligonių kasų interneto puslapiuose. Tačiau kur kreiptis, norint pasinaudoti silantavimo paslaugomis, nenurodoma. “Dantis silantu nemokamai gali padengti valstybinių poliklinikų ir šeimos centrų, sudariusių sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis, gydytojai, tačiau tik tuo atveju, jeigu vaikas toje gydymo įstaigoje yra priregistruotas”, – aiškina Vilniaus teritorinės ligonių kasos Gyventojų aptarnavimo skyriaus vedėjos pavaduotojas Ramūnas Žagminas.

Deja, taip geros iniciatyvos ir projektai virsta nesusipratimais.