Scanpix

Švietimo ir mokslo ministerija kartu su pirmuoju privačiu ir pirmuoju ekologišku vaikų darželiu Lietuvoje “Augueco Dūzginėlis” sostinėje ketvirtadienį rengia mokslinę praktinę konferenciją “Privatūs vaikų darželiai – prabanga ar investicija?”

Konferencijos rengėjų teigimu, privatūs vaikų darželiai padeda skleisti pažangią ugdymo patirtį, kompensuoti vietų poreikį. Per dešimt veiklos metų jų sukauptą patirtį verta apibendrinti ir ieškoti tobulesnių sprendimų. Šiais metais pavirtintoje Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtros 2011-2013 m. programoje numatyta, kad 2014 m. Lietuvoje veiks ne mažiau kaip 50 nevalstybinių ikimokyklinio ugdymo įstaigų.

“Darželiams atsigauti sudarytos palankios sąlygos – įvestas ikimokyklinio ugdymo krepšelis, supaprastintas tokių įstaigų steigimas. Dabar tėvams atsiveria didesnė pasirinkimo įvairovė ir galimybės, kokiam darželiui patikėti savo vaikų priežiūrą, kokį pasirinkti jų ugdymo modelį”, – sako švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius.

Pasak pirmojo Lietuvoje privataus darželio įkūrėjos Ingridos Lauciuvienės, konferencijos dalyviai dar teigia, esą yra problemų dėl patalpų nuomos, higienos normų reikalavimų. “Visos pusės stengiasi, kad tokių darželių tik daugėtų, nes visiems svarbiausia – tėvai ir vaikai turi jaustis patogiai. Svarbiausia, kad kuo daugiau darželių būtų arčiau namų”, – sako I. Lauciuvienė.

Konferencijoje dalyvaus nevalstybinių vaikų darželių Lietuvoje vadovai, savivaldybių atstovai, Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai, sveikos gyvensenos propaguotojai ir kt. Konferenciją moderuos pirmojo privataus ir pirmojo ekologiško vaikų darželio Lietuvoje direktorė, ekologiškų TV laidų autorė, žurnalistė Ingrida Lauciuvienė bei Švietimo ir mokslo ministerijos Bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo departamento Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus vedėja Gražina Šeibokienė.

"Veido" archyvas

Šiandien nebestebina faktas, kad tėveliai, tik gavę kūdikio gimimo liudijimą, iš karto skuba į darželį įrašyti mažylį į eilę – nors iš tikrųjų vaikas ten kulniuos po kokių dvejų trejų metų. Todėl nenuostabu, kad per tuos kelerius metus įvyksta ir nenumatytų dalykų.

“Šalia mūsų namų yra net du darželiai. Manėme, kad galime užsirašyti į abu ir palikome prašymą tam, kuris mums labiau patinka. Tačiau vėliau sužinojome, kad ši ugdymo įstaiga mums pagal gyvenamąją vietą nepriklauso, nors yra beveik kieme. Kodėl mūsų apie tai niekas neinformavo anksčiau?” – klausia Monikos mama.

Kiekviena ikimokyklinio ugdymo įstaiga priskiriama tam tikroms gatvėms ir namams. Jeigu netoli jūsų namų yra ne viena, o kelios ugdymo įstaigos, visų pirma reikėtų sužinoti, kuriam jūsų atžala pagal gyvenamąją vietą yra priskirta. Tai galite padaryti paprasčiausiai užėję ar paskambinę į vieną iš jų, arba paskambinę į savivaldybę. Darželio, kuriame palikote prašymą, vadovas privalėjo jus informuoti, kad jums ši ugdymo įstaiga pagal gyvenamąją vietą nepriklauso, o tai reiškia, kad jūsų dukra į jį bus priimta tik tuomet, jei bus laisvų vietų. O jei neinformavo, visada galite kreiptis į darželio steigėją, kuris išnagrinės jūsų atvejį.

“Atėjus laikui dukrytei eiti į valstybinį darželį pagal gyvenamąją vietą paaiškėjo, kad ji į šią ugdymo įstaigą nepatenka. Tačiau ir kiti netoli mūsų namų esantys darželiai mūsų išskėstomis rankomis taip pat nelaukia, motyvuodami, kad juose ir savų vaikų užtenka. Ką mums daryti?” – klausia Emilijos mama.

Tokiu atveju reikėtų kreiptis į jūsų gyvenamosios vietos darželių steigėją, kuris turi visą informaciją apie laisvas vietas visose ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Čia jums bus pasiūlytas kitas darželis, kurį mergaitė galės lankyti.

“Sūnų buvome užrašę į darželį pagal gyvenamąją vietą, bet prieš pradedant jį lankyti paaiškėjo, kad turime išsikraustyti, o tai reiškia, kad pasikeis vaiko gyvenamoji vieta. Į darželį, į kurį buvome užsirašę, mūsų greičiausiai nebepriims, nes jis nebepriklauso pagal gyvenamąją vietą, o pagal dabar gyvenamąją vietą irgi greičiausiai nepateksime, nes nebuvome užsirašę iš anksto”, – rašo Kristijono mama.

Deja, tokiu atveju išimtys priėmimo į darželį tvarkoje nėra numatytos. Galime patarti tik leisti berniuką į tą darželį, kuriam buvo pateiktas prašymas. Nors formaliai ši ugdymo įstaiga, jei yra kitų laukiančių eilėje pagal gyvenamąją vietą, turi teisę jūsiškio nepriimti, tačiau praktika rodo, kad paprastai visada priima. Lankydami vieną ikimokyklinio ugdymo įstaigą galite įrašyti į eilę kitoje, kuri priklauso pagal gyvenamąją vietą. Atsiradus laisvai vietai darželį galėsite pakeisti.

“Į norimą lankyti darželį vaikai priimami nuo trejų metų, todėl likus metams, kol sūnui sukaks treji, pradėjome jį vesti į kitą ugdymo įstaigą. Tačiau po metų nuvedę sūnų į norimą darželį išgirdome, kad vaikas iš šio darželio sąrašų yra išbrauktas. Jeigu būtume žinoję, kad taip įvyks, sūnaus į laikiną darželį nebūtume vedę”, – rašo Tado mama.

Priėmimo į ikimokyklinio ugdymo įstaigas tvarkoje numatyta, kad norą lankyti darželį būtina patvirtinti iki birželio 1 dienos. Pavyzdžiui, tėvai šiais metais parašė prašymą, kad norėtų leisti vaiką į darželį nuo 2012 m. rugsėjo 1 d., kai vaikui sukaks treji. Vadinasi, iki 2012 m. birželio 1 dienos jie turi patvirtinti, kad jų ketinimai nepasikeitė. To neatlikus po 2012 m. birželio 1 dienos vaikas automatiškai bus išbraukiamas iš eilės. Taigi nepriklausomai nuo to, ar jūsų sūnus iki trejų metų lankė kitą darželį, ar ne, iš eilės jis negali būti išbrauktas iki 2012 m. birželio 1 dienos. Darželio vadovai tėvams turi suteikti išsamią informaciją apie vaikų priėmimo į ikimokyklinio ugdymo įstaigas tvarką. Priešingu atveju dėl galbūt neteisėtų įstaigos vadovo veiksmų jūs galite kreiptis į darželio steigėją, kuris jūsų atvejį išnagrinės.

Dar pernai Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai tikino, kad nuo šių metų pradžios pradėti dalyti ikimokyklinio ugdymo krepšeliai bus didelis paskatinimas kurtis privatiems darželiams, mat vieno darželinuko krepšelis sudaro 2555 Lt. Tačiau jau dabar aišku, kad krepšeliai neišspręs darželių trūkumo didžiuosiuose Lietuvos miestuose problemos. Nes beveik visos privačios ugdymo įstaigos, teikiančios vaikų priežiūros paslaugas, oficialiai yra užregistruotos kaip dienos centrai, kuriems krepšeliai nepriklauso. Norint, kad jie atkeliautų į privačias įstaigas, reikia turėti privataus darželio statusą, suteikiamą tik tuomet, jei įstaiga atitinka itin griežtas higienos normas.

Rudenį duris atvėrusio “Vaikystės sodo” įkūrėja Austėja Landsbergienė sako, kad jų darželis iki šiol neturi higienos paso, nes vaikučiai miega belgiškose lovytėse be užtvarėlių. Nors jos naudojamos daugelyje ES šalių, pas mus vadinamos nesaugiomis. Be to, darželyje privalo būti po du komplektus kojų rankšluosčių, atskira patalpa nešvariems skalbiniams rinkti ir rūšiuoti, valgymo salė, kurioje kiekvienam vaikui būtų skiriama ne mažiau kaip 1 kv/m ploto. Ir tokių punktų yra 113.

“Lietuvoje akcentuojamos ne ugdymo programos, o higienos normos. Valdininkai sako, kad tai dėl vaikų gerovės, bet juk tėvai, mokantys pinigus, yra pagrindinis saugiklis”, – teigia A.Landsbergienė ir priduria, kad pas mus nėra net aiškios tvarkos, pagal kurią būtų tvirtinamos privačių darželių programos. Jos nuomone, visos problemos kyla dėl to, kad valdininkai nesiremia kitų šalių patirtimi.

Kaukėti prancūzų žandarai suėmė 17-metį, kuris pirmadienį paėmė įkaitais visą ikimokyklinio amžiaus vaikų grupę, o pagrobtieji buvo saugiai išlaisvinti po kelias valandas trukusių derybų, kurios atsidūrė šalies dėmesio centre.

Bezansono miesto mero padėjėjas Jeanas Marcas Magda (Žanas Markas Magda) sakė kad “įkaitų pagrobimas baigėsi” ir kad užpuoliką suėmė policija.

Jis pridūrė, kad jaunuolis dar neišvežtas iš ikimokyklinio ugdymo įstaigos.

Visi 20 vaikų, kurie buvo paimti įkaitais, ir jų auklėtoja buvo saugiai išlaisvinti, nurodė pareigūnas.

Prancūzijos televizija parodė vieną mergaitę plačiai išplėstomis akimis, kuri buvo išnešta iš darželio, apgobta žalia antklode. Prasidėjus šiai krizai, mokyklėlę apsupo policijos pareigūnai ir susijaudinę šeimų nariai.

Šio išpuolio motyvai kol kas neaiškūs.

Bezansono meras Jeanas Louis Fousseret (Žanas Luji Fusrė) sakė, kad paauglys buvo gydomas nuo depresijos, tačiau pastarosiomis dienomis negėrė vaistų. Meras nepatvirtino pranešimų, jog šis jaunuolis buvo paprašęs. kad galėtų nusižudyti.

Dviem kardais ginkluotas užpuolikas iš pradžių paėmė įkaitais visą darželinukų grupę, kurioje buvo 20 vaikų. Tačiau vėliau 14 įkaitų buvo paleisti, o tarp šių buvo vienas, kuris “galima sakyti, pabėgo”, pasakojo J.L.Fousseret.

Vyras “įžengė į įstaigą, ginkluotas dviem kardais, ir pareiškė, kad kažko nori”, tačiau tiksliai nepasakė ko, pridūrė J.L.Fousseret.

Pareigūnai į darželį įžengė apie pietus, kai jame tebebuvo laikomi penki ar šeši vaikai ir auklėtoja, meras sakė televizijai “i-tele”.

Pagrobėjas negrasino vaikams ir leido jiems eiti į tualetą, nurodė į įvykio vietą atvykęs Prancūzijos švietimo ministras Lucas Chatelis (Liukas Šatelis).

Šis incidentas įvyko Bezansono vakariniame priemiestyje Planuaze esančioje Charleso Fourier (Šarlio Furjė) parengiamojoje mokykloje. Šiame priemiestyje gyvena daug imigrantų.

L.Chatelis atvyko į darželį ir pasikalbėjo su pagrobtų vaikų šeimomis.

"Veido" archyvas

Žinokite, kad tėvams atsiplėšti nuo mažylio netgi sunkiau, nei jam – nuo jūsų…

Kiekvieną vasarą daugybės tėvų širdyse apsigyvena jauduliukas, nes artėja diena, kai vaikas iškeliaus į darželį. Mažasis taip pat jaudinasi… Mažiems vaikams nepatinka kaita. Ypač, kai ta kaita reiškia palikti namus, tėvelius, įprastą dienos ritmą pakeisti kitu. Todėl išėjimas į darželį yra procesas, kuriam jūs turite pasiruošti ir kurį turite išgyventi, o ne vienos dienos įvykis.

Pradėkite nuo pokalbių apie darželį. Neužtenka pasakyti: “Už penkių miegelių eisime į darželį”. Pasakokite vaikui, kokius jis žais žaidimus, su kokiais vaikais susitiks, kaip jūs kasdien ateisite jo pasiimti ir t.t. Tik neperlenkite lazdos! Juk kai važiuojate pas močiutę arba atostogauti, vaikui pasakojate, ką darysite, tačiau jo neklausiate kas penkiolika minučių, ar jis svajoja ten važiuoti, ar ne? Todėl neklauskite to ir apie darželį. Be to, nežadėkite to, ko jūs nekontroliuojate (kad jis ten susiras daug draugų). Tačiau, žinoma, tai nereiškia, kad vaikui reikia atskleisti visą tiesą ir pasakoti jums žinomas nemalonias darželio istorijas: būkite ramus ir skleiskite pasitikėjimą, kad darželyje bus viskas normalu. Vaikui bus smagu ir gera, jei pasidalysite savo gerąja darželio patirtimi: papasakokite, kad ir jums iš pradžių buvo nedrąsu, papasakokite, kaip pirmas išmokote skaityti, kaip su draugais žaidimų aikštelėje ieškojote lobio ir pan.

Iš mažo – tapti didesniu

Ugdykite tuos gebėjimus, kurių mažyliui darželyje prireiks. Paskubėkite atpratinti nuo sauskelnių, išmokykite laikytis paprastų, jo amžiui tinkamų taisyklių – susitvarkyti drabužėlius, nusinešti indus. Be to, stenkitės pastebėti tas akimirkas, kai vaikas elgiasi taip, kaip yra pageidaujama darželyje, ir nepamirškite jo pagirti. Pvz., pamatę, kad jis pasidalina žaislą su broliu, pasakykite: “Brolis taip nudžiugo! Neabejoju, kad tavo naujieji draugai darželyje irgi džiaugsis, kai tu su jais pasidalinsi”. Šitaip vaikas pamažu įsisąmonins, ko iš jo bus tikimasi darželyje. Dar vis galima perskaityti straipsnių apie tai, kad nereikia vaikų pergirti. Aš asmeniškai manau, kad konkrečių pagyrų už konkretų pageidautiną elgesį niekada nėra per daug!

Apsilankykite darželyje!

Padarykite tai su mažuoju likus kelioms savaitėms iki darželio lankymo pradžios. Pažįstant aplinką, lengviau joje adaptuotis. Susitarkite su auklėtoja, kad jūs ateisite ir pabūsite, pvz., vaikams žaidžiant lauke. Kitą kartą ateikite ir tyliai pasėdėkite grupėje “Ryto rato” metu. Žodžiu, keletą kartų apsilankykite, kad vaikas pajustų, jog ši erdvė – saugi. Galite atkreipti mažylio dėmesį į tai, kas yra grupėje, ką veikia vaikai ir ką galės veikti jis. Jeigu jūsiškis mėgsta skaityti knygeles, apžiūrėkite grupės bibliotekėlę. Pirmą dieną ateidamas vaikas gali atnešti ir padovanoti darželiui keletą knygelių! Jeigu jūsų vaikui patinka piešti, parodykite, kur yra piešimo priemonės.

Be to, į savo keliones vis įtraukite atsitiktinį pravažiavimą pro darželį. Važiuodami pro šalį vis atkreipkite vaiko dėmesį: Ar matai – važiuojame pro tavo darželį?

Nepaprastai naudingas yra vaiko išankstinis susitikimas su auklėtoja. Susitarkite  susitikti, pvz., prieš pat dienos pabaigą, kai jau beveik visi vaikai pasiimti ir nebevyksta aktyvi veikla. Leiskite pedagogui pakalbinti jūsų vaiką ir neatsakinėkite už jį. Tiesiog būkite šalia, o jiems leiskite užmegzti savą ryšį. Prieš vaikui savarankiškai pasiliekant darželyje, priminkite sutiktos auklėtojos vardą bei tai, kad jie jau buvo susitikę ir smagiai leido laiką.

Ne darželis prie jūsų taikysis…

Susitaikykite su tuo, kad darželio rutina taps pagrindine vaiko gyvenime. Taigi iš anksto pasistenkite jos elementus įtraukti į savo kasdienybę. Tarkime, pavakarių valgymą. Arba piešimą tik piešimo kampelyje. Atrodo, smulkmena, tačiau vaikui darželyje bus daug lengviau prisitaikyti, jei taisyklės namie ir darželyje bus panašios. Jeigu į darželį reikia ką nors atsinešti (o paprastai reikia), važiuokite apsipirkti drauge. Vaikui bus daug smagiau, jei darželyje persiaus savo išrinktomis šlepetėmis. Žodžiu, išnaudokite visas galimybes, kai galite vaikui parodyti, kad darželis yra smagu dėl vienų ar kitų priežasčių – net jeigu tai yra tik proga įsigyti naujas šlepetes!

Likus kelioms savaitėms iki darželio pradžios, keletą kartų per savaitę vaiką palikite tai seneliams, tai auklei, tai draugams. Tas kelias savaites darykite tai dažniau nei įprastai. Taip vaikas pratinsis būti be jūsų, prie kitų žmonių taisyklių bei vis geriau supras, kad jūs visada grįžtate (nes didžiausia būsimų darželinukų baimė – kad tėvai gali negrįžti).

Atsisveikinimo ritualas

Svarbu, kad tai būtų būtent ritualas. Pavyzdžiui, susitarkite, kad apsikabinsite tik keturis kartus arba duosite tik tris bučiukus. O gal perskaitysite drauge ant kilimėlio vieną knygelę? Aš vis tėvams kartoju, kad jokiu būdu nepabėgtų vaikui nusisukus!!! Nedarykite to nei pirmą, nei antrą dieną, nei po mėnesio. Juk nenorite, kad vaikas galvotų, jog brangūs jam žmonės gali tiesiog… išnykti? Net jeigu vaikas verkia, ryžtingai jį pabučiuokite, nustumkite savo ašaras į nematomą kampelį, o vaikui nusišypsokite, atiduokite jį auklėtojai į glėbį ir eikite. Bet atsisveikinkite. Ir patikinkite, jog tikrai grįšite!

Būkite kantrūs

Yra vaikų, kurie pripranta prie darželio per keletą dienų (turim net du tokius vaikus namuose), yra ir tokių, kurie pratinasi ir verkia keletą metų (turim ir tokį vieną), tačiau duokite vaikui bent šešias savaites. Prisimenu, net keletas mano pažįstamų vėliau stebėjosi, kad aš taip taikliai pasakiau, jog adaptacija užtruks maždaug 6–8 savaites. Tačiau čia joks stebuklas – juk daugybė mokslininkų jau ne vienus metus atlieka įvairius tyrimus ir gali pasakyti, kas yra maždaug norma! Jeigu jūsų vaikas ima verkti, kai ateinate jo pasiimti, neišsigąskite: tiesiog jis atpalaiduoja savo emocijas, nerimą, nes labai apsidžiaugia, kad jūs atėjote!

Pirmoji diena – šventė!

Būtina pirmąją išėjimo į darželį dieną paversti ypatinga. Pirmasis kartas, kai vaikas iškeliauja iš jūsų glėbio į pedagogo, yra net svarbesnis už tą rugsėjo pirmąją, kai jis eis į pirmą klasę. Pasistenkite sukurti savo rugsėjo pirmosios tradiciją. Kai aš buvau maža, mano abu tėvai visada pasiimdavo laisvadienį ir mes keliaudavome į “Neringos” restoraną: kalbėdavome apie rugsėjo pirmosios šventę ir apie tai, kokių metų tikiuosi – būdavo nepaprastai smagu. Dabar su savo vaikais irgi turime tokią tradiciją. Jeigu negalite pasiimti laisvadienio, kiekvienais metais galite vienodai nusifotografuoti, išsikepti “rugsėjo pirmosios” pyragą, kartu valgyti ypatingus pusryčius ir panašiai.

Kas tėveliams atrodo smulkmenos…

• Išmokite “grupiokų” vardus. Bendravimo specialistai it susitarę tvirtina, kad labai svarbu žinoti žmonių, su kuriais bendrauja vaikas, vardus. Mažyliui bus drąsiau, jei atėję pasakysite: Štai, žiūrėk, Eglė varto knygeles – gal ir tu norėtum?”. “Mergaitė” ar “berniukas” yra abstraktu, o štai “Eglė” ir “Joris” – pažįstama, konkretu ir saugu.

• Susiorganizuokite pažaidimą drauge. Vaikai iškart pasijaučia saugūs, jei pažįsta bent vieną vaiką grupėje. Jeigu turite tokių pažįstamų, kurių vaikai eis į tą pačią grupę, suorganizuokite pažaidimą drauge: namuose, žaidimų aikštelėje, žaidimų kambaryje – visai nesvarbu, kur. Viena mama pasakojo, kad jos dukrelė daug labiau atsiskleidė ir atsipalaidavo darželyje, kai tėvai visą grupę pakvietė pas save į namus. Susirinkite tėvų el. pašto adresus, telefonus – jei turite laisvą pusdienį, skambtelėkite ir susitikite kur nors parke. Pamatysite, kad tokia iniciatyva atsipirks šimteriopai!

• Būkite šalia, net kai… nesate! Tai nėra taip sunku, kaip atrodo! Galite nupirkti pakabuką, į kurį įklijuosite šeimos nuotrauką; galite pabučiuoti į delniuką ir pasakyti, kad jeigu jam bus liūdna – galės priglausti delniuką prie širdies ir pajusti jūsų bučinį. Galite įdėti į kuprinę (jei į darželį negalima neštis savo žaislų) jo mylimą žaisliuką ir susitarti su auklėtoja, kad jis nueis prie savo spintelės ir pamyluos kuprinėje esantį žaisliuką. Žodžiu, yra daugybė būdų sudaryti vaikui galimybę turėti dalelę namų ir darželyje.

• Nevažiuokite į darželį paskutinę minutę. Vaikams patinka, kai iš vienos veiklos į kitą pereinama laipsniškai. Todėl turėkite keletą “ekstra” minučių ryte, kad nereikėtų išlėkti vos vaikui įžengus į grupę. O vakarais nevėluokite pasiimti – aišku, nutinka visko, tačiau nereiktų vaiko pasiimti paskutinio nuolat. Visai nesvarbu, jei jums atrodo, kad vaikui labai patinka, jam neskaudu ir pan. Neapgaudinėkite savęs. Niekam nepatinka jaustis nereikalingam. Net jei darželyje labai smagu.

• Nepamirškite, kad vaikus gali jaudinti labai paprasti dalykai. Ir įtampa sumažės juos aptarus. Pvz.: “Ką daryti, kai norėsiu į tualetą?” Pažadėkite pirmą dieną parodyti, kur tualetas, tualetinis popierius, kaip užsidaryti duris ir pan. Taip pat pasakykite, kad spintelėje yra atsarginiai drabužėliai, kuriais auklėtoja padės persirengti, jei kartais atsitiktų nelaimė. “O jeigu auklėtoja bus pikta?” Patikinkite mažylį, kad pedagogai pasirenka šį darbą, nes myli vaikus, todėl jie turi būti geri, kantrūs ir smagūs. Taip pat pasakykite, kad auklėtoja – kaip ir mama bei tėtis – gali ir supykti, tačiau ji niekada ilgai nepyks ir atleis lygiai taip pat, kaip atleidžia ir mama bei tėtis! “O jeigu auklėtoja paklaus, o aš nežinosiu, ką sakyti?” Mokykite vaiką, kad jis visada gali pasakyti “aš nežinau”, ir čia nėra nieko blogo, nes visi mes visą gyvenimą mokomės. Taip pat mokykite paklausti, jei jam kas nors neaišku.

Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad skatindama nevalstybinių vaikų darželių steigimą Švietimo ir mokslo ministerija elgiasi teisingai, nes vietų vaikų darželiuose ypatingai Vilniuje ir Kaune labai trūksta. Todėl higienos normų supaprastinimas šioms įstaigoms vertintinas pozityviai. Tačiau ketinimai įvesti ikimokyklinį krepšelį, kuris skiriamas 4 ugdymo valandų per dieną (2555 Lt/metus), šią sumą nusavinant iš savivaldybių biudžetų yra vertintinas kaip savivaldybių darželių žlugdymas, savo pranešime rašo Seimo narė Birutė Vėsaitė. Anot jos, šis krepšelis gali būti skirtas nevalstybiniams darželiams.

“Tėvai už privatų darželį per mėnesį moka 700–1500 Lt., savivaldybių darželiuose kaina yra ženkliai mažesnė. Papildomų valstybės lėšų vaikų darželiams nė kiek nepadaugės, tačiau iš “valdiškų” vaikų darželių planuojama atimti lygiai pusę skurdaus biudžeto. Tai žiauriai smogs per kišenę nepasiturinčioms šeimoms, nes savivaldybės sugebės užtikrinti tik 4 ugdymo valandas. O jeigu tėveliai dirba ilgesnes darbo valandas, likusias turės padengti iš savo kišenės. Tai reiškia, kad valdiškos ugdymo įstaigos neabejotinai pabrangs, arba ugdoma bus skurdžiau. Neįsivaizduoju, kad už darželį galės susimokėti mamytė, dirbanti prekybos centre, tekstilės įmonėje arba daugiavaikė šeima”, – sako B. Vėsaitė.

Anot jos, bus pamalonintos pasiturinčios šeimos. “Be abejonės, privatūs darželiai neatpigs, tačiau prisidūrus 4 ugdymo valandų krepšelį, vaikučiams bus galima samdyti itin aukštos kvalifikacijos muzikos, dailės mokytojus, logopedus ir kitus ugdymo specialistus. Ir tai bus daroma “valdiškų” darželių sąskaita”.

Vilniaus darželiuose šiuo metu trūksta apie 5000 vietų, teigia sostinės vicemeras Gintautas Babravičius.

Kaip rašo “Vilniaus diena”, miesto valdžia tikisi, kad vaikų darželių plėtrą paskatins nuo kitų metų pradžios įvedamas ikimokyklinuko krepšelis. Švietimo ir mokslo ministerija skaičiuoja, kad vienam vaikui ikimokyklinuko krepšelis turėtų siekti 2555 litus.

Pinigai keliaus paskui vaiką, todėl krepšeli galės gauti ir valstybinės, ir nevalstybinės ikimokyklinio ugdymo Įstaigos. Viliamasi, kad pakeitus finansavimo tvarką bus steigiama daugiau privačių vaikų darželių arba statusą keis tos įstaigos, kurios dabar vadinasi vaikų studijomis.

“Šiuo metu sostinės vaikų darželiuose trūksta maždaug 5 tūkst. vietų”, – konstatavo Vilniaus vicemeras G.Babravičius.

Pasak jo, savivaldybė dideles viltis deda į šalies valdžios planus liberalizuoti privačių vaikų darželių steigimo taisykles, taip pat ateityje nu matytos kelių naujų vaikų darželių statybos. Tačiau greitų pokyčių G.Babravičius nežada.

“Žinome šitą opią problemą, bet per vieną dieną ji išspręsta ne bus. Be to, Vilnius dėl finansinių problemų yra ir taip priklaupęs ant vienos kojos. Ir taip 18 darželių sutvarkyti šiemet buvo skirta apie 14 mln. litų. Tai rodo, kad net ir šiomis sunkiomis sąlygomis mes vaikų darželiams skiriame įmanomą didžiausią dėmesį”, – aiškino vicemeras.

Pilaitės rajone esančiuose dviejuose vaikų darželiuose vietų nėra ir neaišku, ar bus.

“Šiuo metu visos vietos užimtos, o laukiančių eilės labai ilgos. Kalbant atvirai, būna, kad vaikas sulaukia mokyklinio amžiaus, o vietos per tą laiką taip ir neatsiranda”, – sakė lopšelio-darželio “Pilaitukas” sekretorė.

Jos teigimu, Pilaitės rajonas sparčiai auga, jame apsigyvena vis daugiau jaunų šeimų, todėl čia esančių dviejų vaikų darželių nepakanka.

Ne vienerius metus eilėje tenka laukti ir darželio savo vaikams senamiestyje ieškantiems vilniečiams. Su tokiu rūpesčiu susiduria ir Vilniaus rajono gyventojai – čia vaikų darželiuose trūksta vietų lietuviškose grupėse.

Šią vasarą atliktas tyrimas atskleidė, kad keturi Vilniaus rajone esantys vaikų darželiai neturi nė vienos grupės, kurioje ugdymas vyktų lietuvių kalba.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė neseniai akcentavo vaikų darželių neprieinamumą.

D.Grybauskaitės atstovas spaudai Linas Balsys teigė, kad prezidentė žino, jog patekti į vaikų darželius Vilniuje ir kituose didžiuosiuose miestuose yra milžiniška problema, o iš tėvų reikalaujama kyšių. D.Grybauskaitės manymu, pataisyti padėtį būtų galima supaprastinus privačių vaikų darželių steigimo tvarką.

"Veido" archyvas

Keisčiausia, kad tiesų atsakymą į juos gauti ne taip paprasta. Tiems, kurie nenuleidžia rankų jų ieškodami, dažnai klijuojamos teisybės ieškotojų etiketės. O kas tokius mėgsta? Tad jie ir siunčia pluoštais savo klausimus žurnalams, kurie nebijo susipykti su vaiko auklėtoja…

Šį kartą pateiksime dvi atsakymų versijas. Viena – labai oficiali, patvirtinta savivaldybės neformaliojo ugdymo skyriaus. Čia dirbantys specialistai nesiima spręsti konkrečių atvejų, sako, kad galutinį žodį taria ikimokyklinio ugdymo įstaigos vadovai. Tad pakalbinome ir juos – tiksliau, vieno darželio, esančio Kaune, direktorę. Ji kilusius klausimus sprendžia taip, kaip čia parašyta. Tačiau mes negalime kategoriškai teigti, kad jūsiškėje ugdymo įstaigoje kilę nesklandumai bus sprendžiami taip pat. Kita vertus, teisės aktai visiems darželiams galioja tie patys, todėl sprendimai smarkiai skirtis lyg ir neturėtų.

Kumštelėjimas – jau smurtas!

“Įtariu, kad mūsų auklėtoja kartais nesusivaldo… Kartą pamačiau net nagų žymes. Beje, dukra skundžiasi, kad taip baudžia ne tik ją. Kokių priemonių galėčiau imtis? Ar būtina kreiptis visiems skriaudžiamų vaikų tėvams? Ar dėl to auklėtoja gali būti atleista iš darbo? O gal man dukrą tiesiog verta perkelti į kitą grupę?” – klausia trimetės Domantės mama.

• Savivaldybė. Jeigu įtariate, kad auklėtoja netinkamai elgiasi su jūsų vaiku, visų pirma būtina kreiptis į darželio vadovą. Būtent jis priima sprendimus dėl darbuotojų atleidimo iš darbo ar vaiko perkėlimo į kitą grupę.

• Darželio direktorė. Toks pedagogo elgesys – netoleruotinas. Tai šiurkštus darbo pažeidimas. Drausminės nuobaudos skiriamos pagal LR darbo kodekso 237 straipsnį. Viena jų – atleidimas iš darbo. Tačiau tai, kad auklėtoja naudojo fizinį smurtą, reikia įrodyti. Vaikų pasakojimai dažnai prasilenkia su tikrove, o nagų žymės ar mėlynės –nebūtinai auklėtojos darbas. Kita vertus, tylėti skriaudžiamų vaikų tėvams taip pat negalima. Tuoj pat informuokite darželio direktorę, o ši, vadovaudamasi teisės aktais, imsis būtinų veiksmų. Skriaudžiamą vaiką perkelti į kitą grupę, žinoma, galima, bet tai problemos tikrai neišspręs.

• Teisininkės komentaras. Fizinio skausmo sukėlimas – ne juokai, už tai numatytas baudžiamasis straipsnis. Asmuo, taip nuskriaudęs mažametį, gali būti nubaustas iki dvejų metų laisvės atėmimo! Dėl vaiko patirto smurto, jo sukėlimo būdo ir laiko kreipkitės į M.Romerio universiteto Teismo medicinos institutą (jo padalinių yra visoje Lietuvoje). Su gautomis išvadomis keliaukite tiesiai į policiją, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kol jis baigsis, auklėtoja bus laikinai nušalinta nuo pareigų.

Ar gali darželis dirbti ilgiau

“Mano darbo laikas ilgesnis nei darželio. Ar galėtų dvimetį sūnų iš darželio parvesti dešimtmetis jo brolis?  Ar darželio vadovybė nedraustų ilgiau dirbantiems tėvams už papildomą sumą samdyti auklėtoją, kuri pabūtų su tais vaikais valandą kitą? Ar galima tokį siūlymą pateikti per darželio susirinkimą?” – klausia Kristupo mama.

• Savivaldybė. Auklėtoja privalo priimti vaiką į grupę ir išleisti į namus tik su tėvais (globėjais), kitais suaugusiais asmenimis, turinčiais raštišką tėvų leidimą. Tačiau jeigu jūsų netenkina darželio darbo laikas, jūs turite teisę kreiptis į jo vadovą. Atsižvelgiant į tėvų poreikius, kiekvienoje ikimokyklinio ugdymo įstaigoje yra budinčios grupės, kurių darbo laikas ilgesnis nei įprastai.

• Darželio direktorė. Darželių darbo laikas paprastai nustatomas atsižvelgiant į tėvų pageidavimus, prieš tai juos apklausus. Savo pageidavimus galite pateikti darželio savivaldos institucijai, t.y. vaikų darželio tarybai. Be to, kiekvienoje ikimokyklinio ugdymo įstaigoje veikia bent viena pailginto darbo (12 val.) grupė. Grupių darbo laikas tėvų pageidavimu kasmet gali keistis. Jei ikimokyklinio ugdymo įstaiga neturi galimybės suteikti vienos ar kitos paslaugos, prieš priimdama vaiką į darželį jo direktorė apie tai turėtų informuoti tėvus ir rekomenduoti kitą artimiausią ikimokyklinio ugdymo įstaigą, kuri, pavyzdžiui, dirba ilgiau. Esant būtinybei tėvai gali rinktis ir savaitinį darželį.

• Nepilnamečiai paimti mažamečių broliukų ar sesučių iš darželių negali, o apie papildomus mokesčius auklėtojoms savivaldybės įstaigose negali būti nė kalbos. Tačiau oficialiai samdyti žmogų – galima, tiesiog įstaigos biudžete tikriausiai tam nebus lėšų, bet jų galima surinkti iš šios paslaugos pageidaujančių tėvų.

Darželio valgiaraštis

“Dukra netoleruoja kai kurių produktų, kurie darželyje duodami itin dažnai. Ar negalėtume į darželį nešti savo maisto? O gal tėvai gali keisti darželio valgiaraštį, tiekėją ir pan.” – klausia Kotrynos mama.

• Savivaldybė. Visos ikimokyklinio ugdymo įstaigos vaikų maitinimą organizuoja vadovaudamosi Visuomenės sveikatos centro patvirtintais valgiaraščiais. Jeigu vaikas alergiškas tam tikriems maisto produktams, tėvai turėtų pristatyti gydytojo alergologo pažymą – tuomet to produkto vaikui nedės į lėkštę.

• Darželio direktorė. Tėvai į darželį savo maisto nešti, kaip ir keisti valgiaraščio, negali. Maisto tiekėjas pasirenkamas paskelbus viešojo pirkimo konkursą, o visų darželių valgiaraščius tvirtina Visuomenės sveikatos centrai. Valgiaraštis sudaromas pagal tam tikras sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijas ir reikalavimus. Jo keisti negalima, nes ten maistas subalansuotas. Rimtos tarnybos netgi užsiima maisto kontrole. Skamba labai oficialiai, bet tai daryti būtina, nes vaikų mityba – labai svarbus dalykas, ir kokybiškai maisto priderinti prie kiekvieno vaiko poreikių neįmanoma. Jei vaikas alergiškas, jums reikėtų rinktis alergiškiems vaikams skirtą darželį.

Agresyvus grupės draugas

“Grupėje yra agresyvus vaikas, nuo kurio nuolat kenčia kiti darželinukai – jis kandžiojasi, stumdosi, mėtosi žaislais. Jei vaikai atlieka darbelius, nuolat trukdo rėkaudamas ar tyčia gadindamas šalia sėdinčiojo darbelius. Dukra nebenori eiti į darželį, nes to vaiko tiesiog bijo. Ar mes galime prašyti, kad šitą agresyvų vaiką iškeltų iš grupės?” – klausia Elzės mama.

• Savivaldybė. Jeigu grupėje yra vaikas, kuris netinkamai elgiasi ar, jūsų manymu, kelia grėsmę kitiems vaikams, reikėtų aiškintis netinkamo elgesio priežastis su to vaiko tėvais, pedagogais, kitais specialistais ir ieškoti būdų, kaip jas pašalinti. Vaiko iškėlimas į kitą grupę problemos neišsprendžia. Agresyvaus vaiko elgesys turi būti koreguojamas, atsižvelgiant į specialistų (psichologinės pedagoginės tarnybos, Vaiko raidos centro, pedagogų) rekomendacijas.

• Darželio direktorė. Prašyti, kad šį agresyvų vaiką iškeltų iš jūsų grupės, jūs negalite. Specialių poreikių vaikais ne atsikratoma, o bandoma jiems padėti. Atrodo, šis berniukas toks ir yra (turi emocijų, elgesio ir socialinės raidos sutrikimų, kuriuos nustato miesto pedagoginė psichologinė tarnyba, tėveliams sutikus į ją kreiptis). Jis, kaip ir kiti vaikai, turi teisių – tai labai žmogiška, su tuo sutiksite, jei įsivaizduosite save to vaiko tėvelių vietoje. Verčiau visiems grupės tėvams pasitarti, kaip tokį mažylį integruoti į grupę, išspręsti jo problemas. Žinoma, jam reikalinga ir specialistų pagalba.

Tėvų taryba

“Kokių galių turi darželio tėvų bendruomenė? Pavyzdžiui, ar tėvai gali nuspręsti, galima įvažiuoti automobiliu į kiemą ar ne? Yra tėvų, kurie to nenori dėl saugumo, bet nemažai tėvų vargsta, nerasdami, kur pasistatyti automobilį. Jeigu jie nubalsuotų ar kitu būdu priimtų sprendimą, ar jų valia ką nors reikštų darželio vadovybei?” – klausia Marijos mama.

• Savivaldybė. Kiekviena ikimokyklinio ugdymo įstaiga turi savo tarybą, sudarytą iš tėvų ir darbuotojų atstovų. Ši taryba svarsto visus aktualius bendruomenės klausimus, pavyzdžiui, biudžeto paskirstymo, įstaigos darbo laiko. Ikimokyklinio  ugdymo įstaigos patalpos turi būti izoliuotos nuo kitų patalpų, triukšmo ir kitų veiksnių, galinčių turėti įtakos vaikų saugai ir sveikatai. Manytume, kad siekiant užtikrinti vaikų saugumą darželio kieme neturėtų būti automobilių.

• Darželio direktorė. Svarbi darželio savivaldos institucija – vaikų darželio taryba. Ją sudaro nelyginis asmenų skaičius – tėvai, pedagogai, kiti darbuotojai. Tarybos sprendimo galia daugeliu klausimu prilygsta direktorės sprendimui. Tėvus į darželio tarybą pasiūlo visuotinis tėvų susirinkimas. Įstaigos taryba turi nuostatus, kuriuose numatytos jos funkcijos, pavyzdžiui, teikti siūlymus darželio direktoriui priimant darbuotojus ir vertinant jų darbo rezultatus (taip pat gali siūlyti jį atleisti); teikti siūlymus dėl įstaigos darbo tobulinimo, saugių darbo, vaikų ugdymo sąlygų sudarymo ir kt. Tie tėvai, kurie nepriklauso tarybai, neturėtų bijoti į ją kreiptis su savais siūlymais! Įvažiavimas į darželio teritoriją – didžiulė problema. Mano asmenine nuomone, tai turėtų būti griežtai draudžiama, nes nesaugu. Tačiau tol, kol įvažiavimas į darželio teritoriją nėra apribotas ženklais, pakeisti ką nors beviltiška. Kai kurie tėvai norėtų įvažiuoti vos ne į patį pastatą… Bet jeigu taryba nuspręstų, kad to reikia – sprendimas būtų priimtas.

Rinkliavos rinkliavėlės

“Darželyje planuojama remontuoti baseiną. Tačiau direktorė tikina, kad darželio turimų pinigų nepakanka. Ar ši rinkliava privaloma? Galbūt aš galiu atsisakyti prisidėti prie baseino remonto?” – klausia Virmanto mama.

• Savivaldybė. Tėvai neprivalo duoti pinigų baseino remontui. Ikimokyklinio ugdymo įstaigos baseiną gali lankyti visi vaikai.

• Darželio direktorė. Taip, jūs galite atsisakyti prisidėti prie baseino remonto. Darželis gali rasti ir kitų finansavimo būdų, tokių kaip, pavyzdžiui, panaudoti 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio lėšas.

Po susitikimo su prezidente Dalia Grybauskaite švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius pristatė naują siūlymą, kaip spręsti darželių trūkumo problemą – esą daugiau norinčiųjų galėtų juos lankyti, jei būtų paprasčiau pakeisti pastatų paskirtį.

“Yra intensyvus dialogas su Aplinkos ministerija dėl pastatų paskirties keitimo. Pavyzdžiui Vilniuje, Perkūnkiemyje, tušti stovi biuro komercinės paskirties pastatai. Juose pirmame aukšte laisvai, be jokių problemų, Švedijos ar kitų šalių patirtimi remiantis, galėtų veikti darželiai be valstybės papildomų investicijų. Kliuviniai kol kas yra formalūs reikalavimai, nes paskirties keitimas yra ganėtinai sudėtinga procedūra”, – žurnalistams teigė G.Steponavičius.

Pasak prezidentės patarėjo Lino Balsio, šalies vadovė per susitikimą akcentavo ir “užkoduotą korupcijos problemą”, kai tėvai, norintys vaiką įregistruoti lankyti darželį, priversti mokėti kyšius.

“Ne paslaptis, kad dažnai tėveliai, norėdami, kad jų vaikas patektų į darželį, arba iš jų reikalaujama, arba patys priversti elgtis ne taip, kaip derėtų”, – sakė L.Balsys.

G.Steponavičiaus teigimu, su korupcijos problema darželiuose siekiama kovoti didinant pasiūlą.

Ministras priminė, kad siekiant paskatinti darželių steigimąsi supaprastintos higienos normos. Taip pat numatoma įvesti 4 valandų ikimokyklinį krepšelį, kuris būtų skiriamas ir savivaldybių įsteigtiems, ir privačius darželius lankantiems vaikams.

Sostinės Baltupių rajone, šalia Kunigų seminarijos, jau iškilo pirmojo šalyje katalikiško vaikų darželio sienos. Nors tokio darželio poreikis didelis – kasdien skambina susidomėję tėvai, kada jis pradės veikti, vis dar neaišku.

“Viskas priklauso nuo to, kaip seksis rinkti aukas”, – sako Vilniaus arkyviskupijos kurijos sekretoriato vadovė, Nukryžiuotojo Kristaus kongregacijos vyresnioji sesuo Aldona Dalgėdaitė ir priduria, kad sienas pastatyti gana pigu, bet didžiausių investicijų prireiks įrangai. Aukos renkamos Lietuvoje ir užsienyje, prašoma katalikiškų fondų ir privačių asmenų paramos.

Darželis statomas kardinolo Audrio Juozo Bačkio iniciatyva ir suprojektuotas priimti 40–50 vaikų. Jame turėtų dirbti edukologijos mokslus baigusios seserys vienuolės. Dabar jau yra pasirengusios dirbti trys.

Sesuo Aldona tikina, kad vaikai čia bus mokomi gerumo ir atlaidumo, o ne kalti maldas. Į darželį bus priimami visų norinčiųjų vaikai, tačiau svarbus kriterijus bus katalikiška aplinka vaiko namuose.

Kadangi pagal dabartinius įstatymus privatūs darželiai negali gauti valstybės finansuojamo krepšelio, tėvams už vaikų priežiūrą teks mokėti. Kokia tai bus suma, dar nenuspręsta. “Verslo mes nedarysime, tačiau privalėsime išsilaikyti”, – teigia A.Dalgėdaitė.

Priminsime, kad Lietuvoje yra privačių darželių, dirbančių pagal Montessori, Valdorfo sistemą, taip pat skatinančių sveiką gyvenimo būdą.

Per pastaruosius 20 metų Lietuvos švietimo sistemoje įvyko milžiniškos permainos – gerokai sumažėjo visų švietimo įstaigų, išskyrus universitetus. Statistikos departamento duomenimis, 1990 m. Lietuvoje veikė 1681 ikimokyklinio ugdymo staigų, o šiemet jau tik 642. Tiesiog dramatiškai darželių sumažėjo provincijoje, nemažai jų uždaryta ir miestuose. Kartu stipriai sumažėjo ir vietų darželiuose – nuo 210 tūkst. 1990-aisiais iki 91,7 tūkst. šiemet.

Gerokai mažiau liko ir bendrojo lavinimo mokyklų: prieš 20 metų jų buvo 2175, o dabar jau tik 1364, nors mokinių mokyklose sumažėjo tik 16 proc.

Taip pat mažėjo ir profesinių mokyklų: nuo 105 1990-aisiais iki 78 dabar.

Iš dalies prie švietimo srities galima priskirti ir bibliotekas. Jų, kaip paaiškėjo, dabar taip pat turime gerokai mažiau nei prieš 20 metų: tada jų buvo 1885, o šiais metais – jau tik 1357. Labiausiai jų sumažėjo taip pat periferijoje ir kaimuose. Taigi bent jau provincijoje dauguma švietimo įstaigų nuo žmonių stipriai nutolo.

"Veido" archyvas

Visai ne gandas, kad vos ne iš gimdymo namų su kūdikėliu ant rankų reikia skubėti į darželį, kad galėtumėte užsirašyti į eilę. O ir tai negarantuoja sėkmės – jus gali imti ir aplenkti vaikas iš daugiavaikės ar socialiai remtinos šeimos…

Pergudrauti ir dar iki mažylio gimimo jį užrašyti į darželį nepavyks – reikalingas vaiko tapatybę įrodantis dokumentas, gimimo liudijimas. Tačiau vos jį gavę suskubkite, ypač jei vaikutis gimęs ne pirmaisiais kalendorinių metų mėnesiais, o, tarkime, vasarą. Antraip tikėtis atsidurti eilės pradžioje bus ne tik sunku, bet ir neįmanoma. Be gimimo liudijimo, dar prireiks ir vaiko deklaruotą  gyvenamąją vietą įrodančio dokumento. Jeigu tokio neturite, o taip gali nutikti, jeigu jūs nuomojatės butą ar gyvenate studentų bendrabutyje, tiks ir nuomos sutartis.

Nėra vietų – ne argumentas

Daug buvo diskutuojama, ypač didžiuosiuose Lietuvos miestuose, apie centralizuotą užrašymo į darželį tvarką, tačiau šiam sprendimui žalia šviesa taip ir nebuvo uždegta. Taigi, kaip ir anksčiau, teks kreiptis į ikimokyklinio ugdymo įstaigą, kurioje jūs parašysite prašymą, o direktorė jį  užregistruos. Vaikučio duomenys (vardas, pavardė, gimimo metai, adresas ir sąrašo numeris) bus įrašomi į registracijos knygą.
Didžiuosiuose Lietuvos miestuose jau veikia ir kompiuterinė duomenų bazė, į kurią duomenis apie būsimąjį auklėtinį direktorė turi perduoti per šešias valandas nuo įrašo užregistravimo. Taigi kaip juda eilė, galėsite sužinoti ne tik užėję į darželį, bet ir paskambinę savivaldybės  Švietimo skyriaus specialistams. O nuo birželio 1 dienos galite tikėtis, kad tai matysite ir miesto savivaldybės interneto tinklalapyje.

Beje, neretai nuskambantis darželio direktorės argumentas “nėra vietų” – ne priežastis vaiko neužrašyti į darželį. Juk negali žinoti, kiek mažylių atkris, šeimai priėmus kitokį sprendimą. Kad netikėtai neliktumėte už borto, siūlytume užsirašyti į dar keletą jums tinkamų darželių. Jei nesusirinks vaikų pagal gyvenamąją vietą, atsiras galimybė jūsų atžalai pakliūti į norimą darželį.

Rinksitės, jei bus vietų

Į kurį darželį pėdins jūsų atžala, priklauso ne tik nuo jūsų norų, bet ir nuo gyvenamosios vietos. Na, nebent jūsų norimame, bet pagal gyvenamąją vietą jums nepriklausančiame darželyje vietų bus užtektinai. Antraip net ir užsirašę pirmieji atsidursite eilės gale – už tų, kuriems šis darželis priskirtas pagal gyvenamąją vietą. Pagal higienos normas lopšelinukų grupėje gali būti daugiausia 15, darželinukų – 20 vaikų. Todėl jei auklėtoja jūsų vaikučiui pasiūlys dalytis dviese viena spintele su kitu mažyliu (o tai dažniausiai nutinka broliams ir seserims), galite drąsiai paprieštarauti – spintelių grupėse turi būti tiek, kiek galima priimti vaikų.
Jei netoli jūsų namų yra ne vienas, o keli darželiai, teks sužinoti, kuriam jūsų vaikutis pagal gyvenamąją vietą priskirtas. Tai padarysite paprasčiausiai užėję į vieną iš jų arba paskambinę ar pravėrę savivaldybės Švietimo skyriaus specialistų duris.

Tą patį galite padaryti norėdami sužinoti, kuriame darželyje yra laisvų vietų. Juk nebūtina vaiko vesti tik į esantį prie namų. Galite pasiieškoti darželio ir prie darbo arba tokio, kuris jums tiesiog labiau patinka.
Beje, vilniečiai informacijos apie laisvas vietas darželiuose gali rasti interneto tinklalapyje www.vilnius.lt (Skyrelis “Rūpestis dėl vaikų” – Informacija apie laisvas vietas vaikų darželių grupėse).

Jei gyvenate ne mieste

Tai visiškai nereiškia, kad mažylis turės likti namie ir negalės lankyti darželio. Lygiai taip pat nereiškia, kad jis keliaus į norimą ar esantį arčiausiai namų. Norėdami sužinoti, kuris darželis jūsų atžalai pagal gyvenamąją vietą priklauso, kreipkitės į Švietimo skyrių.

Lygesni už lygius

Net jeigu mažylį į darželį užrašysite vos jam gimus, vis tiek negalėsite būti tikri, kad jums pasiseks.

Pirmumo teisė išlieka:

• socialiai remtinų šeimų vaikams;
• vaikams iš šeimų, auginančių tris ir daugiau vaikų;
• vaikams, kuriuos augina vienas iš tėvų (atkreipkite dėmesį – ne išsiskyręs, o jeigu vienas iš tėvų yra miręs, nenurodytas vaiko gimimo liudijime, teismo pripažintas dingusiu be žinios ar nežinia kur esančiu, teismo pripažintas neveiksniu arba atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose);
• vaikams, kurių brolis ar sesuo lanko tą pačią ikimokyklinio ugdymo įstaigą;
• vaikams, kurių vienas iš tėvų (globėjų) yra 25–40 procentų darbingumo lygio;
• to darželio darbuotojų vaikams.

Taigi, net jeigu šie mažieji ir bus eilės gale, jūsų eilė bus tik po jų.

! Svarbu. Atkreipiame jūsų dėmesį: pirmumo teisė galioja tik tiems vaikučiams, kuriems šis darželis priskirtas pagal gyvenamąją vietą. Jeigu turite bent menkiausių įtarimų, kad darželio direktorė nusižengė šiai taisyklei (kaip, beje, ir tai, kad į būsimų darželinukų sąrašą įtraukė dar negimusį mažylį), turite teisę jos reikalauti parodyti eilės priekyje esančių būsimųjų darželinukų pateiktus dokumentus, tiek įrodančius jų gyvenamąją vietą, tiek gimimo liudijimo kopiją, tiek vaiko duomenų įrašymo į registracijos žurnalą datą (ji turėtų būti vėlesnė, nei išduotas gimimo liudijimas). O jei darželio direktorė jūsų prašymo taip ir neišgirdo, nebijokite kreiptis į savivaldybės Švietimo skyriaus specialistus, nes taip ir liksite eilės gale. Čia ne vieta taisyklei kas gudresnis – tas pirmesnis.